664b0103-d0f2-4635-9472-56cc2117ea64 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-1624-661/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03347-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.3.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. rugsėjo 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Sigma Trans“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Sigma Trans“ ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė: ieÅ¡kovo UAB „Sigma Trans“ ieÅ¡kinyje nurodomas atstovas D.

G., ieÅ¡kovo vardu teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-27 nutarties, kuria buvo paliktas nenagrinėtu ieÅ¡kovo UAB „Sigma Trans“ ieÅ¡kinys dėl 1 783,73 EUR draudimo iÅ¡mokos, 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-05 nutartimi nustatė ieÅ¡kovui UAB „Sigma Trans“ terminÄ iki 2016-05-19 imtinai paÅ¡alinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trÅ«kumus.

Teismas nurodė, kad atskirÄ jį skundÄ pateikė D. G., kuris ieÅ¡kovo UAB „Sigma Trans“ ieÅ¡kinyje nurodomas kaip atstovas, tačiau Å¡ioms aplinkybės pagrįsti nepateikiama jokių dokumentų. AtskirÄ jį skundÄ teismui per EPP sistemÄ pateikė (pasirašė) D. G., kuris pagal esamÄ teisinį reguliavimÄ tokios teisės neturi, t. y. nėra ir negali bÅ«ti tinkamu juridinio asmens atstovu CPK 56 str. ir 57 str. prasme. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovÄ Å¡ioje byloje taip pat atstovauja advokatė O.

R. pagal prie ieÅ¡kinio pridėtÄ atstovavimo sutartį, todėl nustatytinas terminas atskirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti, t. y. ieÅ¡kovas (apeliantas) UAB „Sigma Trans“ įpareigotinas atskirÄ jį skundÄ pateikti asmens, turinčio teisę atstovauti juridinį asmenį pagal CPK 56 str. 57 str. (CPK 316, 338 str.).Atskirajame skunde nurodytas ieÅ¡kovo UAB „Sigma Trans“ atstovas D. G. atskiruoju skundu, praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-05 nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad tuo atveju, kai atstovu pagal pavedimÄ teisme yra advokatas ir (ar) advokatų padėjėjas, kartu pagal pavedimÄ atstovauti asmeniui teisme gali bet koks kitas asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jį su atstovaujamuoju sieja giminystės, santuokinio (sugyventinio) santykiai, ar jis turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį, ar jo neturi. Å iuo atveju yra laisvas dalyvaujančio byloje asmens pasirinkimas, koks kitas asmuo jam gali atstovauti kartu su advokatu ir (ar) advokatų padėjėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta c.b.

Nr.3K-3-142/2011). Taip pat nurodo, kad jeigu į teismo posėdį ginti atstovaujamojo teises ir interesus jo advokatas ir (ar) advokato padėjėjas neatvyksta, o atvyksta tik CPK 56 straipsnio 3 dalyje nurodytas asmuo, teismas tokiam asmeniui turi neleisti atstovauti atstovaujamajam teismo posėdyje, priimdamas dėl to nutartį (CPK 56 straipsnio 3 dalis, 290 straipsnis). CPK 56 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų procesines teises ir pareigas bei jų apimtį patvirtina jiems fizinio asmens išduotas įgaliojimas, atitinkantis CPK 57 straipsnio 2 dalies reikalavimus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 17 d. konsultacija Nr. A3-89, publikuota „Teismų praktika“, Nr. 20, 2004 m.).

Nurodo, kad teismo iÅ¡vada, kad D. G. veikdamas kartu su advokate O. R. negali bÅ«ti atstovas CPK 56 ir 57 str. prasme, yra nepagrįsta ir atmestina. Tuo atveju, kai atstovu pagal pavedimÄ teisme yra advokatas ir (ar) advokatų padėjėjas, kartu pagal pavedimÄ atstovauti asmeniui teisme gali bet koks kitas asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jį su atstovaujamuoju sieja giminystės, santuokinio (sugyventinio) santykiai, ar jis turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį, ar jo neturi. Taip pat nurodo, kad teismo iÅ¡vada, kad D. G., teismo manymu, pagal esamÄ teisinį reglamentavimÄ , negali bÅ«ti atstovu pagal pavedimÄ CPK 56 ir 57 str. prasme, prieÅ¡tarauja civilinį procesÄ reguliuojančioms teisės normoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai ir nuosekliai besilaikančių tokios praktikos apygardos teismų jurisprudencijai.

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovo UAB „Sigma Trans“ ieÅ¡kinyje nurodomas atstovas D. G., ieÅ¡kovo vardu teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-27 nutarties.

Tiek šį, tiek 2016-05-03 atskiruosius skundus pasirašė D. G.. Tai gi, byloje i esmės kilo ginčas dėl to, ar D. G., bÅ«damas profesinė bendrija D. G. ir partnerių juridinė kontora direktoriumi gali pasiraÅ¡yti procesinius dokumentus skirtus teismui UAB „Sigma Trans“ vardu.CPK 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iÅ¡ jo teisės turėti Å¡ioje byloje atstovÄ . Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas.

Å iais atvejais laikoma, kad bylÄ veda pats juridinis asmuo (CPK 55 str.), o atstovo pagal pavedimÄ teisės turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnio 1 dalis).Atstovavimo civiliniame procese sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v.

Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2009; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. J. N. , bylos Nr. 3K-3-473/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobÅ«dį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimÄ (CK 2.132–2.151 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

G. v. L. S., bylos Nr. 3K-3-461/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. J. N. , bylos Nr. 3K-3-473/2014).Tai reiÅ¡kia, kad atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimÄ sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios atstovavimo ir pavedimo teisinius santykius, tačiau pabrėžtina, kad atstovavimas civiliniame procese skiriasi nuo atstovavimo materialiojoje civilinėje teisėje, nes skirtingi Å¡ių teisinių institutų pagrindu iÅ¡duodamų įgaliojimų turinys ir apimtis.

Civilinėje teisėje įgaliotojas gali laisvai pasirinkti įgaliotinį (fizinį ar juridinį asmenį), įgaliotinis veikia vienas įgaliotojo vardu ir gali atlikti tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nurodyti pavedimo sutartyje (įgaliojime); o civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik fizinis asmuo, ir tik toks, kuris atitinka civilinio proceso normų reikalavimus, įgaliotinis gali veikti vienas arba įgaliotojas gali veikti kartu su įgaliotiniu ir įgaliotinio teises, veikiant įgaliotojo vardu, nustato ne tik įgaliojimo turinys, bet ir civilinio proceso normos.

Taigi atstovavimo civiliniame procese sutarčiai CK normos gali bÅ«ti taikomos tiek, kiek jos atitinka CPK normų nustatytus atstovavimo civiliniame procese reikalavimus ir jiems neprieÅ¡tarauja (Civilinė byla Nr. 3K-3-212-219/2015).Pažymėtina, kad civilinio proceso normos asmenų, galinčių bÅ«ti atstovais civiliniame procese pagal pavedimÄ , ir mokėjimo už atstovavimÄ klausimus reglamentuoja pakankamai aiÅ¡kiai ir imperatyviai. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratÄ asmenų, kurie gali bÅ«ti teisme atstovais pagal pavedimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytÄ asmenų ratÄ , negali atstovauti juridiniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimÄ . GriežtÄ atstovavimo pagal pavedimÄ reglamentavimÄ lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vienÄ pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotÄ teisinę pagalbÄ â€“ reikalingos aukÅ¡to lygio teisės žinios. Tokį atstovavimÄ gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka: advokatu, jo padėjėju gali tapti tik nustatytus reikalavimus atitinkantis ir egzaminÄ iÅ¡laikęs asmuo; savo veikloje jis privalo laikytis profesinės etikos normų; jis privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiÅ¡kai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .Teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratÄ , nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasiraÅ¡ymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairÅ«s paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T.

M. v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-106-248/2016).Tai gi, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad 2016-05-03 atskirÄ jį skundÄ pasirašė ir padavė ieÅ¡kovo atstovas, kuris negali atstovauti to asmens teisme, pagrįstai buvo taikomas atskirojo skundo trÅ«kumų Å¡alinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015).Kiti atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir savaime neįtakoja kitokio Å¡io klausimo sprendimo bÅ«do.Darytina iÅ¡vada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismasn u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .  Teisėjas                                                    Alvydas Barkauskas