664a0961-6eae-4e28-b2c8-e0a9cf45d6bb · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas PNuorašas:                                                   Pranešėjas A. Kisielius                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-319-315/2012Teisėjas D. Žilionis                                                       Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00058-2011-9                                                                Procesinio sprendimo kategorija:1.2.25.4.6.,1.2.5.3.,2.4.7.

                                                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,teisėjų Stasio Punio, Virginijos Švedienės, sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,gynėjui advokatui Valdemarui Bužinskui,nuteistajam S. Š.,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams K.

Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui R. A.,civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Viktorijai Katilienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. Å . ir nukentėjusiųjų K. Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. atstovo advokato R. A. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. Å . pripažintas kaltu: pagal LR BK 281 str. 6 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 metams; bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. 1, 2, 3 d. S. Å . paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – uždrausta vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones trejiems (3) metams, draudimo terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nukentėjusiesiems – civiliniams ieÅ¡kovams T. Ž., K. Ž., A. G., N. G., G. G. pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

S. Å . nuteistas už tai, kad jis 2011 m. vasario mėn. 13 d. naktį, apie 00 val. 20 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,09 promilės alkoholio – lengvas girtumo laipsnis), vairuodamas jam priklausantį automobilį ,,AUDI A6 AVANT", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A1 kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 46 kilometre (46.950 km), Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, važiuodamas Kauno miesto kryptimi apie 105 km/h greičiu, virÅ¡ijo leistinÄ (nustatytÄ ) greitį, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sÄ lygas, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, atsiradus kliūčiai jos saugiai neapvažiavo ir susidÅ«rė su pirmÄ ja eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu ,,OPEL VECTRA", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu T. Ž., vairuojamu R. K. Ž., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 132, 133, 134 punktų reikalavimus dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo patirtų kÅ«no sužalojimų vietoje žuvo automobilio ,,OPEL VECTRA", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. K. Ž. ir keleivė V. Ž., o A. G. nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, keleiviui A. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl Å¡onkaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 dienų laikotarpiui.Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Å . praÅ¡o Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti, sumažinti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę arba paskirti kitÄ bausmės rūšį BK 61 str. 4 d. ar BK 62 str. pagrindais.

Nurodo, kad su teismo nuosprendžiu konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka dalinai, tačiau mano, kad teismas neteisingai įvertino nukentėjusiųjų elgesį autoįvykio metu, o taip pat jo paties elgesį ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme. Pirmosios instancijos teismas jam paskyrė neteisingÄ bausmę, kuri yra aiÅ¡kiai per griežta. Apeliantas pažymi, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-11-09 akte Nr. II-2450(II) nurodyta, kad automobilis „Opel Vectra“ judėjo 17 km/h greičiu, o ekspertizės iÅ¡vadose toks judėjimo greitis konstatuotas kaip nepriimtinas.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ios ekspertizės iÅ¡vadų nevertino ir nuosprendyje dėl jų nepasisakė, be to, nelaikė minėto fakto KET pažeidimu, nors KET 140 p. 3 p.p. nurodyta, kad vairuotojui draudžiama važiuoti pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismÄ . Apelianto teigimu, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad automobilis „Opel Vectra“ judėdamas pernelyg lėtai sudarė dirbtinę kliÅ«tį kelyje, kuri apsunkino jo galimybes iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Apylinkės teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad byloje nėra aiÅ¡kiai nustatyta susidÅ«rimo vieta, o 2011-02-25 specialisto iÅ¡vadoje Nr. II-417(II) nurodyta, kad nesant galimybės atkurti automobilio „Opel Vectra“ važiavimo trajektorijos, negalima nustatyti, ar S. Å . turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su minėtu automobiliu. Be to, Å¡i situacija nepaneigta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-11-09 akto Nr. II-2450(II) iÅ¡vadomis. Apeliantas nurodo, kad specialisto iÅ¡vadose nurodyta, jog jis galėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo tik pradėjęs stabdyti likus 88 m iki kliÅ«ties, o ekspertų nurodytas minėtas atstumas yra kiek trumpesnis – 74 m, tačiau jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad apeliantas tokiu atstumu matė automobilį „Opel Vectra“, nes apelianto ir nukentėjusiųjų automobiliai buvo aptikti 200-300 metrų nuo kalniuko virÅ¡aus, kas ženkliai riboja matomumÄ , o ypač tamsiu paros metu.

Teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kad liudytojas A. P. nurodė, jog pirmiausia pastebėjo po keliÄ iÅ¡barstytas automobilio detales, o tik po to stovinčius po susidÅ«rimo automobilius. Taigi nesant jokių objektyvių įrodymų apie tiksliÄ susidÅ«rimo vietÄ bei vertinant tai, kad susidÅ«rimas įvyko važiuojant nuo nuokalnės bei tamsiu paros metu, teismas neteisingai įvertino nuteistojo veiksmus dėl galimybės sustabdyti automobilį pastebėjus kliÅ«tį bei Å¡iÄ kliÅ«tį apvažiuoti, t.y. padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis pažeidė KET 134 p. Nuteistojo teigimu, visi liudytojai įsidėmėjo apÅ¡viestÄ automobilio „Opel Vectra“ prietaisų skydelį, tačiau nė vienas nenurodė, kad bÅ«tų degę gabaritiniai minėto automobilio žibintai arba artimo ar tolimo apÅ¡vietimo žibintai, nors 2011-11-09 ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio „Opel Vectra“ gabaritiniai žibintai turėjo degti, jeigu jie buvo įjungti.

Apeliantas pažymi, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ jokie minėto automobilio žibintai neveikė, todėl jis pastebėjo automobilį tik likus 30 m, tai atėmė jam galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas jam nepagrįstai nustatė BK 60 str. 1 d. 11 p. numatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, nes ji, kaip ir girtumas, laikytina kvalifikuojančiu požymiu ir atskirai negalėjo bÅ«ti vertinama. Be to, teismas nepagrįstai nenustatė jokių apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Dėl to, kad autoįvykio metu pats buvo sužalotas, patyrė Å¡okÄ ir buvo labai iÅ¡sigandęs, tačiau viso ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo padarytų veiksmų ir kilusių pasekmių, ne kartÄ atsiprašė nukentėjusiųjų per visuomenės informavimo priemones, nes pradžioje kontaktuoti su jais negalėjo, o vėliau jie kontakto vengė. Pažymi, kad ne kartÄ pagal galimybės siÅ«lė atlyginti žalÄ , tačiau visas jo turimas turtas buvo areÅ¡tuotas.

Be to, jis kreipėsi į nukentėjusiuosius, praÅ¡ydamas nurodyti sÄ skaitas, į kurias galėtų pervesti kokias nors sumas pinigų, tačiau jie tai daryti atsisakė, todėl jis pervedė pinigų į apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ . Mano, kad jam turėtų bÅ«ti taikoma BK 59 str. 1 d. 6 p. nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jo veikoms įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys, kuris turėjo bÅ«ti vertintas kaip KET 140 p. 3 p.p. pažeidimas. PaÅ¡alinus atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 str. 1 d. 11 p. ir pripažinus jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p., 6 p., jam bausmė galėtų bÅ«ti skiriama vadovaujantis BK 54 str. ir 61 str. 4 d. taisyklėmis.

Nukentėjusiųjų K. Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. atstovas advokatas R. A. praÅ¡o Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti: S. Å . skirti laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų, uždraudimui naudotis specialia teise pritaikyti BK 68 str. 4 d. Taip pat praÅ¡o patenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius ir priteisti iÅ¡ S. Å . bei AB „Lietuvos draudimas“ turtinei žalai atlyginti: A. G. 29927,74 Lt, T.

Ž. 18358,44; neturtinei žalai atlyginti: T. Ž. 150 000 Lt, K. Ž. 150 000 Lt, A. G. 150 000 Lt, N. G. 100 000 Lt, G. G. 100 000 Lt; advokato darbo apmokėjimui iÅ¡ nuteistojo S. Å . priteisti T. Ž. 2500 Lt, K. Ž. 2500 Lt, A. G. 2500 Lt, N. G. 2000 Lt, G. G. 2000 Lt. Taip pat advokatas praÅ¡o panaikinti skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas nuosprendžiui įsiteisėjus. Nukentėjusių atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per Å¡velniÄ bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir neteisingai iÅ¡sprendė civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ .

Teismas nustatė vienÄ nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas paskyrė bausmę tik pusantrų metų didesnę negu įstatymas numatytos bausmės vidurkis. Nuteistasis visas eismo įvykio aplinkybes aiÅ¡kino, siekdamas pateisinti savo elgesį ir kaltu prisipažino tik tiek, kad automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus, tačiau, jo manymu, neblaivumas neturėjo priežastinio ryÅ¡io su autoįvykio kilimu ir pasekmėmis.

Tokį S. Å . aiÅ¡kinimÄ paneigė baudžiamojoje byloje surinkti ir teisme patikrinti įrodymai, be to, tokie nuteistojo aiÅ¡kinimai labai įžeidė vienintelį po autoįvykio likusį gyvÄ nukentėjusįjį A. G.. Per visÄ ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį nuteistasis nepalaikė jokio ryÅ¡io su žuvusiųjų Å¡eimomis ir nesistengė joms kiek nors atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Tik besibaigiant teismo procesui, siekdamas atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nuteistasis į Varėnos rajono apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ pervedė 500 Lt.

Be to, teismas pažymėjo, kad nuteistasis, bÅ«damas vidaus tarnybos pareigÅ«nu, atsakingu už vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir eismo priežiÅ«rÄ , vartojo alkoholinius gėrimus, apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę tamsiu paros metu intensyvaus judėjimo kelyje ir Å¡ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, kuris nesilaiko įstatymų reikalavimų ir ignoruoja bendro gyvenimo normas. Toks nuteistojo elgesys ne tik pažemino policijos pareigÅ«no vardÄ , bet ir padarė didelės žalos visai valstybei, todėl jam skirtina griežtesnė bausmė.

Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į BK 68 str. 4 d., kuria Å¡is straipsnis papildytas 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1472 ir galioja neatsižvelgiant į tai, kada padaryta baudžiamajame įstatyme uždrausta veika. Taip pat skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ , neteisingai vadovavosi BPK 115 str. 2 d. reikalavimais. Minėtas baudžiamasis įstatymas numato vienintelę iÅ¡imtį, kuomet galima, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažinti ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, t.y. tada, kai civilinio ieÅ¡kinio negalimai tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos.

Å iuo atveju civilinių ieÅ¡kinių dydžiai yra nustatyti, o dėl turtinės žalos pateikti dokumentai, pagrindžiantys žalos dydį. Teismo proceso metu pateikus naujus dokumentus dėl padarytos turtinės žalos, teismas nesikreipė į AB „Lietuvos draudimas“ tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, ar draudikas galės padengti galutinę turtinės žalos dydžio sumÄ , o paprasčiausiai paliko ieÅ¡kinius nenagrinėtus. Kadangi LR CK 6.254 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ , teismas prieÅ¡ priimdamas nuosprendį turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiÄ dalį galutinės civilinių ieÅ¡kinių dėl turtinės žalos atlyginimo sumos dengs draudikas ir atitinkamai priteisti civilinius ieÅ¡kinius.

Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ nuteistajam taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, tokiu bÅ«du sudarydamas sÄ lygas jį parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims dar neiÅ¡sprendus civilinių ieÅ¡kinių klausimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundÄ tenkinti, nukentėjusiųjų K. Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. atstovo advokato skundÄ â€“ atmesti, nukentėjusiųjų atstovas advokatas R.

A. prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo skundÄ atmesti. Prokurorė prašė nuteistojo skundÄ atmesti, nukentėjusiųjų atstovo apeliacinį skundÄ â€“ tenkinti iÅ¡ dalies. Nuteistojo S. Å . apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiųjų K. Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. atstovo advokato R. A. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).

Dėl nuteistojo S. Å . skundo argumentų IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo S. Å . kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos.Kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. Å ., Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, t. y. iÅ¡ esmės atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę ir nurodė bausmės skyrimo motyvus.

Skundžiamu nuosprendžiu S. Å . nuteistas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,09 promilės alkoholio – lengvas girtumo laipsnis), vairuodamas jam priklausantį automobilį ,,AUDI A6 AVANT", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) virÅ¡ijo leistinÄ ( nustatytÄ ) greitį, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sÄ lygas, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, atsiradus kliūčiai jos saugiai neapvažiavo ir susidÅ«rė su pirmÄ ja eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu ,,OPEL VECTRA", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu T. Ž., vairuojamu R. K. Ž., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo patirtų kūno sužalojimų vietoje žuvo automobilio ,,OPEL VECTRA", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. K. Ž. ir keleivė V. Ž., o A. G. nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, keleiviui A. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 dienų laikotarpiui.Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad nėra S. Š. atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių, tačiau skirdamas bausmę atsižvelgė ir į tai, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių, nes eismo įvykio metu žuvo trys žmonės (BK 60 str. 1 d. 11 p.).

Nors nuteistasis nurodo, kad Å¡i aplinkybė jam nustatyta nepagrįstai, nes ji, kaip ir girtumas, laikytina kvalifikuojančiu požymiu ir atskirai negalėjo bÅ«ti vertinama, Å¡is skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, BK 281 str. 6 d. inkriminavimui pakanka, kad dėl sukelto eismo įvykio žūsta vienas žmogus. Minėto eismo įvykio pasekmės – trijų asmenų žūtis nekeičia nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau didina veikos pavojingumÄ ir tai, atsižvelgiant į veikos pobÅ«dį ir padarinių kilimo priežastis, pripažintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2009).

Atkreiptinas dėmesys, jog už Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numatyta vienintelė pakankamai griežta bausmė – laisvės atėmimas iki deÅ¡imties metų. Pažymėtina, jog nuteistajam nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra nežymiai didesnis už Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį.BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Teismų praktikoje Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų. Bylos duomenimis, S, Å ostakas savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, eismo įvykio aplinkybes aiÅ¡kino, siekdamas pateisinti savo poelgį, iÅ¡ esmės prisipažino tik dėl alkoholio vartojimo, kas buvo nustatyta byloje surinktais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad S. Å . prisipažinimas ir gailėjimasis nebuvo nuoÅ¡irdÅ«s. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino Å¡ios aplinkybės kaip lengvinančios jo atsakomybę.Kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybė, numatytos BK 59 str. 1 d. 3 p. Minėtoje baudžiamoje įstatymo normoje numatyta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis atlygino maÅ¾Ä dalį savo nusikalstama veika padarytos žalos, t.y. besibaigiant teisminiam bylos nagrinėjimui pervedė 500 Lt į depozitinę pirmosios instancijos teismo sÄ skaitÄ . Atsižvelgiant į tai, kad žalos atlyginimas turi bÅ«ti savanoriÅ¡kas, o nuo nusikalstamos veikos padarymo buvo praėjęs nemažas laiko tarpas, tai pagrįstai nepripažinta kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors apeliantas mano, kad teismas neteisingai įvertino nukentėjusiųjų elgesį autoįvykio metu, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-11-09 akte Nr. II-2450(II) nurodyta, kad automobilis „Opel Vectra“ judėjo 17 km/h greičiu, o ekspertizės iÅ¡vadose toks judėjimo greitis konstatuotas kaip nepriimtinas, Å¡ie jo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, bÅ«tina eismo įvyko kilimo priežastimi yra tada, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų. Byloje nustatyta, kad S. Å . pažeidė KET 14 p., t.y. vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, be to, virÅ¡ijo leistinÄ (nustatytÄ ) greitį ir neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sÄ lygas (buvo tamsu, Å¡alo, kelio danga drėgna ir slidoka), nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę.

Konstatuotina, kad nuteistajam besilaikant minėtų KET taisyklių, automobilio „Opel Vectra“ judėjimo greitis nebÅ«tų įtakojęs jo galimybės iÅ¡vengti autoįvykio, pastarÄ jį automobilį aplenkiant. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ekspertų pateiktÄ tikėtinÄ automobilio „Opel Vectra“ judėjimo greitį ir teisingai pažymėjo, kad nors minėtas automobilis judėjo kelyje lėčiau, tačiau netrukdė eismo antrÄ ja automagistralės juosta.

Taip pat pažymėtina, jog apelianto argumentas, kad teismas neteisingai įvertino nuteistojo veiksmus dėl galimybės sustabdyti automobilį pastebėjus kliÅ«tį bei Å¡iÄ kliÅ«tį apvažiuoti, t.y. padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis pažeidė KET 134 p., atmestinas. Byloje pateiktos ekspertų iÅ¡vados yra tikėtinos, tačiau apelianto pateikta versija nėra patvirtinta byloje surinktais ir iÅ¡tirtais duomenimis. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistasis apie automobilio „Opel Vectra“ judėjimo trajektorijÄ aiÅ¡kino skirtingai. 2011-02-13 jis nurodė, kad pamatė šį automobilį iÅ¡važiuojantį iÅ¡ kelio deÅ¡inės pusės, vėliau laikėsi savo parodymų, tačiau pateikiant galutinį įtarimÄ negalėjo pasakyti, ar minėtas automobilis važiavo, ar stovėjo.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nuteistasis nurodė, kad automobilis „Opel Vectra“ iÅ¡važiavo iÅ¡ kelkraščio, be to, papildomai nurodė, kad automobilis važiavo be Å¡viesų. Nuteistojo teigimu, visi liudytojai įsidėmėjo apÅ¡viestÄ automobilio „Opel Vectra“ prietaisų skydelį, tačiau nė vienas nenurodė, kad bÅ«tų degę gabaritiniai minėto automobilio žibintai arba artimo ar tolimo apÅ¡vietimo žibintai, nors 2011-11-09 ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio „Opel Vectra“ gabaritiniai žibintai turėjo degti, jeigu jie buvo įjungti.

Apeliantas pažymi, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ jokie minėto automobilio žibintai neveikė, todėl jis pastebėjo automobilį tik likus 30 m, tai atėmė jam galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo.Kolegija pažymi, kad liudytojai A. P. ir K. Ž. nurodė, kad automobilio Å¡viesos degė, taip pat Å¡vietė prietaisų skydelis. Ekspertė iÅ¡tyrusi likusį sveikÄ galinį automobilio „Opel Vectra“ deÅ¡inės pusės žibintÄ , nurodė, kad smÅ«gio metu deÅ¡iniojo posÅ«kio signalas nedegė, nes nutrÅ«kęs siÅ«lelis ties laikikliais.

Atsižvelgiant taip pat į tÄ aplinkybę, kad nuteistasis pirmÄ kartÄ parodė, jog automobilio „Opel Vectra“ Å¡vieso eismo įvykio metu nedegė, apklausiamas teisme. Ä®vertinant aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , konstatuotina, kad automobilio „Opel Vectra“ judėjo automagistrale su įjungtais žibintais, o nurodyti S. Å . teiginiai yra jo gynybinė pozicija ir siekis suÅ¡velninti jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei sankcijoje nurodytÄ laisvės atėmimo bausmės dydį, S. Å . paskirta bausmė nėra per griežta arba neteisinga.

Bausmė paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę. Dėl nukentėjusiųjų K. Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. atstovo advokato R. A. apeliacinio skundo argumentų Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad nuteistajam S. Š. skirta per švelni bausmė. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Įvertino atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinko bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį.

Dėl bausmės skyrimo ir jo dydžio pasisakyta ir argumentuota nagrinėjant nuteistojo S. Å . apeliacinį skundÄ .Pažymėtina, jog civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese yra kartu su baudžiamÄ ja byla pareiÅ¡kiamas ir iÅ¡sprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimo atlyginti tÄ Å¾alÄ . Pirmosios instancijos teismas be pagrindo klausimÄ dėl nukentėjusiųjų–civilinių ieÅ¡kovų K. Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. ieÅ¡kinių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Ä®statymas suteikia teismui galimybę pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka tik iÅ¡imtinais atvejais, t.y. kai civilinio ieÅ¡kinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d).Å iuo atveju nukentėjusieji–civiliniai ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius ir nurodė, kokia neturtinė žala jiems buvo padaryta, įvardino konkrečias praÅ¡omas priteisti sumas.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai K. Ž. ir T. Ž. pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo po 150 000 Lt sumoje kiekvienas ir nurodė, kad dėl abiejų tėvų mirties patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ ir sukrėtimÄ . Nukentėjusysis–civilinis ieÅ¡kovas G. G. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumoje 100 000 Lt ir nurodė, kad dėl motinos A. G. mirties patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , matė jos bejėgiÅ¡kumÄ dar esant gyvai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas N. G. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumoje 100 000 Lt, o A. G., kuris nukentėjo autoįvykyje pats ir neteko sutuoktinės A. G., pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 150 000 sumoje. Nurodė, kad patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ dėl sutuoktinės sunkios bÅ«klės, o vėliau mirties. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo, vadinasi, nukentėjusiaisiais Å¡ioje byloje pripažinti K.

Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 2 d., 3 d. nurodyta, kad kaltė gali pasireikÅ¡ti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, asmuo laikomas kaltu jeigu jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog dėl kaltininko S. Å . padarytų KET pažeidimų, eismo įvykio metu žuvo nukentėjusiųjų K. Ž. ir T. Ž. labai artimi žmonės – tėvas ir motina.

Mirus abiems tėvams nukentėjusieji K. Ž. ir T. Ž. patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , skausmingÄ netekties jausmÄ . Nukentėjusieji A. G., N. G. neteko savo motinos, o G. G. neteko sutuoktinės. Nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Todėl, nustatant neturtinės žalos dydį remiamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiama į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad dėl neatsargių S. Å . veiksmų įvyko autoįvykis, kurio metu kilo labai sunkios pasekmės – žuvo trys asmenys. Dėl S. Å . neteisėtų veiksmų buvo prarasta žmogaus gyvybė, kuri negali bÅ«ti atkuriama. Todėl, kad bent iÅ¡ dalies bÅ«tų suÅ¡velninti nukentėjusiųjų patirti neigiami iÅ¡gyvenimai, atsakingas už žalÄ asmuo juos turi kompensuoti materialiu atlyginimu.Nustatydama neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į nusikaltimo padarinius, į tai, kad žalÄ padaręs asmuo veikė neatsargiai, padarytos nusikalstamos veikos metu nuteistasis pats buvo sužalotas, dalinai neteko darbingumo, tačiau turi turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, taip pat į sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus ir daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiųjų–civilinių ieÅ¡kovų K.

Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintini. Taip pat pažymėtina, kad pagal Privalomojo transporto priemonių draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p., žalos asmeniui dėl vieno eismo įvykių, nepaisant kiek yra nukentėjusiųjų, draudimas atlygina 2500 eurų (8625 Lt) neturtinę žalÄ . Taigi priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvienam nukentėjusiajam atitinkamai mažintinas minusuojant iÅ¡ draudimo priteistinÄ sumÄ , t.y. po 500 eurų (1726,40 Lt) kiekvienam nukentėjusiajam.

Kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiesiems S. Å . nusikaltimu buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, už kurios atlyginimÄ yra atsakingas nusikaltimÄ padaręs asmuo arba Å¡io asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Bylos duomenimis patvirtinta, kad eismo įvykio dienÄ galiojo transporto priemonės ,,AUDI A6 AVANT", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, kuri buvo apdrausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“.

Minėto įstatymo 11 str. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų (1 726 400 Lt) dėl žalos asmeniui, tarp jų 500 eurų 1 726,40 Lt dėl neturtinės žalos padarymo bei ir 100 000 eurų (345 280 Lt) dėl žalos turtui. Nukentėjusieji T. Ž. ir A. G. civiliniais ieškiniais prašė priteisti atitinkamai 8 358,44 Lt ir 29 927,74 Lt turtinės žalos.

A. G. nurodė, kad turėjo 7 761,24 Lt turtinės žalos, laidojant A. G. bei tvarkant kapÄ . T. Ž. nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos už laidojimo paslaugas, duobių iÅ¡kasimÄ , gedulo pietus bei kapavietės sutvarkymÄ Å ios nukentėjusiųjų patirtos iÅ¡laidos laikytinos realiomis, patvirtintos byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl nukentėjusiesiems turi bÅ«ti atlygintos. Nors AB “Lietuvos draudimas” papildomai nurodė, kad 19 897 Lt suma už kapavietės sutvarkymÄ nebuvo suderinta su draudiku, ji ženkliai virÅ¡ija vidutines kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidas, kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta, jog asmenys tokiu bÅ«du siekė pralobti, todėl visos kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos priteistinos.

Taip pat pažymėtina, jog sprendžiant dėl priteistinos turtinės žalos, minusuojamos žuvusiųjų artimiesiems iÅ¡mokėtos laidojimo paÅ¡alpos, todėl nukentėjusiesiems T. Ž. ir A. G. priteistina iÅ¡ AB “Lietuvos draudimas” turtinės žalos atitinkamai 18 358,44 Lt ir 29 927,74 Lt.Kadangi pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ draudimo bendrovės negali virÅ¡yti 500 eurų (1726,40 Lt), tai Å¡i suma nukentėjusiesiems priteistina iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“, o virÅ¡ijanti maksimaliÄ draudimo iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti suma, atitinkamai priteistina nukentėjusiesiems:

T. Ž. 118 273,60 Lt, K. Ž. 118 273,60 Lt, A. G. 88 273,60 Lt, N. G. 58 273,60 Lt, G. G. 58 273,60 Lt iÅ¡ nuteistojo S. Å .. Nukentėjusiųjų atstovas skunde praÅ¡o priteisti advokato darbo apmokėjimui iÅ¡ nuteistojo S. Å . priteisti T. Ž. 2500 Lt, K. Ž. 2500 Lt, A. G. 2500 Lt, N. G. 2000 Lt, G. G. 2000 Lt. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje. Kolegija pažymi, kad priteisiant iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiojo iÅ¡laidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas. Esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundÄ paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo iÅ¡laidos advokatui iÅ¡ dalies yra grindžiamos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.

Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiÅ¡kai sumokėtÄ pinigų sumÄ , bet ir į Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumÄ . Konstatuotina, kad nukentėjusiųjų iÅ¡laidos advokato darbo apmokėjimui yra pagrįstos dokumentais, jos priteistinos pilna apimtimi. Nukentėjusiųjų atstovas taip pat nurodo, kad teismas taip pat turėjo atsižvelgti į BK 68 str. 4 d., kuria Å¡is straipsnis papildytas 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1472 ir galioja neatsižvelgiant į tai, kada padaryta baudžiamajame įstatyme uždrausta veika.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistasis jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė 2011 m. vasario mėn. 13 d., o BK 68 str. papildytas 4 dalimi įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2011 m. birželio 21 d. Atsižvelgiant į tai, kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju BK 68 str. 4 d. netaikytina, nes baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 3 d.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1d.3p., 328 str. 4 p., 326str.1d.1p n u t a r ė : Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti:Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta nukentėjusiųjų – civilinių ieÅ¡kovų K. Ž., T. Ž., A. G., N. G., G. G. teisė į jų pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka ir priteisti: iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ K.

Ž., T. Ž., A. G., N. G. ir G. G. po 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ nuteistojo S. Å . priteisti K. Ž. ir T. Ž. po 118 273,60 Lt, G. G. ir N. G. po 58 273,60 Lt, A. G. 88 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ turtinei žalai atlyginti: A. G. 29927,74 Lt, T. Ž. 18358,44. Advokato darbo apmokėjimui iÅ¡ nuteistojo S. Å . priteisti T. Ž. 2500 Lt, K. Ž. 2500 Lt, A. G. 2500 Lt, N. G. 2000 Lt, G. G. 2000 Lt. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , taikomÄ pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria laikinai apribotos S. Å ., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į teismo nutartyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus, taikyti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .            Nuteistojo S. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                            ArÅ«nas Kisielius Teisėjai                                                                                                                     Virginija Å vedienė                                                                                                                                   Stasys PunysNuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkas                   ArÅ«nas Kisielius