2020-12-02 Nr. AB-22671-3-64-3-02790-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1885-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02790-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK), 884 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus pareigūnai pareiškėjai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame pareiškėjos veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 3 dalį. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-1218-914/2017 nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nustatęs, kad pareiškėjos veika neturi ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimu, kuris yra įsiteisėjęs, nustatė, jog tyrimą atlikusi institucija netinkamai rinko ir fiksavo įrodymus, pažeisdama ANK 594 straipsnio 1 dalies, 578 straipsnio nuostatas, neatliko veiksmų, kuriuos pagal savo pareigas privalėjo atlikti, t. y. nepripažino įstatymo nustatyta tvarka nukentėjusiuoju nei vieno asmens, todėl, nesant ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto pagrindo, neteisėtai perdavė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti teismui.

3. Pareiškėja nurodė, kad dėl aplaidžių policijos pareigūnų veiksmų ji neteisėtai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro 884 Eur dydžio išlaidos už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A2.-1218-914/2017 teisme (už susipažinimą su medžiaga, teisines konsultacijas, savarankišką duomenų rinkimą administracinio nusižengimo byloje ir atstovavimą teisme). Kadangi administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjai buvo surašytas ir byla perduota nagrinėti teismui nepagrįstai, t. y. pareiškėja nepagrįstai buvo kaltinama dėl veikų, kurių ji nepadarė, ji dėl neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, buvo sutrikdyta jos sveikata, todėl pareiškėjai turi būti priteista neturtinė žala.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad faktas, jog administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta ir teismui nepakako įrodymų pareiškėją nubausti administracine tvarka, nesudaro pagrindo vertinti pareigūnų veiksmus kaip neteisėtus. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų dokumentų apie patirtas teisinių paslaugų išlaidas, šių duomenų negalima laikyti pagrįstais dokumentais, pagrindžiančiais turtinę žalą. Administracinio nusižengimo byloje teismas sprendimą priėmė 2017 m. gruodžio 22 d., o pareiškėjos pateikti dokumentai už teisines paslaugas yra 2018 m. vasario 21, 27 dienos, tad neaišku, už kokias paslaugas ji sumokėjo advokatams. Nesant pareigūnų neteisėtų veiksmų, neatsiranda ir valstybės civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjos skundas atlyginti žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai iš atsakovo 884 Eur turtinei žalai atlyginti ir atmetė skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 280 Eur teismo išlaidų.

7. Teismas, įvertinęs Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarime nustatytas aplinkybes, nurodė, kad Šiaulių AVPK pareigūnai veikė aplaidžiai, t. y. netinkamai atliko administracinio nusižengimo protokolo surašymo procedūras, t. y. neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ANK normas. Pareigūnai, surašydami administracinio nusižengimo protokolą, nesurinko pakankamai duomenų, įrodančių, kad pareiškėja padarė administracinį nusižengimą, taip pat netinkamu protokolo surašymu užkirto kelią administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui efektyviai gintis nuo pateikto kaltinimo. Šie pareigūnų veiksmai tiesiogiai turėjo įtakos tam, kad siekdama apginti savo pažeistas teises teisme pareiškėja dėl tinkamo atstovavimo kreipėsi į teisininką. Pareiškėjos nurodyti nuostoliai, susiję su išlaidomis advokatui, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su Šiaulių AVPK pareigūnų neteisėtais veiksmais. Teismas priėjo prie išvados, jog aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtų nuostolių.

8. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016 ir nurodė, kad galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, teismas sprendė, jog prašoma priteisti 884 Eur turtinės žalos (patirtų bylinėjimosi išlaidų) suma yra pagrįsta.

9. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad dėl administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo nagrinėti teismui pablogėjo jos sveikata. Dėl iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo į teismą pareiškėja galėjo patirti nepatogumus bei nukrypimą nuo įprastos gyvenimiškos veiklos, tačiau šie nepatogumai neatitinka CK 6.250 straipsnyje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų.

III. 10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir nepriteisti pareiškėjai turtinės žalos atlyginimo arba sumažinti priteistos žalos dydį.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas nemotyvavo, kuo remiantis žalą patvirtinančius įrodymus pripažino pagrįstais. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų nėra aišku, už kokias paslaugas, kokioje byloje pareiškėja sumokėjo advokatui E. M. Patirtų išlaidų nepagrindžia ir advokatės O. R. 2018 m. vasario 21 d. pinigų priėmimo kvitas, nes atsakovui kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėja jai sumokėjo būtent už toje byloje, kurioje pirmosios instancijos teismas pripažino policijos pareigūnų veiksmų aplaidumą, suteiktas teisines paslaugas.

11.2. Teismas, vadovaudamasis prielaidomis, o ne pagrįstais įrodymais nusprendė pareiškėjai priteisti išlaidas atskirai už konsultacijas su advokatu prieš teismo posėdžius. Tačiau tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-1217-602/2015; Nr. AS143-595/2011).

11.3. Pareiškėja neįrodė patirtos turtinės žalos dydžio. Atitinkamai pareiškėjai iš atsakovo neturėtų būti priteistos ir teismo išlaidos. Jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų pareiškėjos pateiktus įrodymus pagrįstais, tai pareiškėjai priteistas turtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį ir sudėtingumą.

12. Pareiškėja L. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai išlaidas, susijusias su atsiliepimo projekto parengimu.

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pareiškėja įrodė patirtos neturtinės žalos dydį. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos prašoma atlyginti turtinė žala (884 Eur) – tai išlaidos, kurias pareiškėja patyrė sumokėdama už advokatų teisines paslaugas teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A2.-1218-914/2017. Pareiškėjos pateiktais dokumentais teismas nesuabejojo, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstas išvadas dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiga tinkamai surašyti dokumentus už suteiktas teisines paslaugas, visų pirma, tenka advokatui, todėl pareiškėja negali būti kaltinama tuo, kad būtent ji pateikė teismui netinkamai surašytus dokumentus, kuriuose neva nėra aiškiai nurodytas proceso numeris ir pan.

13.2. Teismas tinkamai motyvavo sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, taikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintų principų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį.

15. Pareiškėja prašė atlyginti žalą, kurią patyrė dėl policijos pareigūnų veiksmų neteisėtai patraukus ją administracinėn atsakomybėn. Nurodė, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro 884 Eur dydžio išlaidos už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, o prašoma priteisti 500 Eur neturtinė žala kilusi dėl neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų, sukėlusių pareiškėjai neigiamus išgyvenimus, stresą, sveikatos sutrikdymą.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: priteisė turtinės žalos atlyginimą, kurią sudaro atstovavimo išlaidos nagrinėjant teisme administracinio teisės nusižengimo bylą bei šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas atmetė neįrodžius CK 6.250 straipsnyje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų.

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), vertindamas ankstesnę teismų praktiką suformuotą panašiose bylose (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020) yra konstatavęs, kad administraciniuose teismuose nagrinėjant skundus, kuriais buvo prašoma priteisti žalos atlyginimą, kildinamą iš išlaidų teisinėms paslaugoms teisminiuose ginčuose dėl pritaikytos administracinės atsakomybės, lemiamą reikšmę turėjo procesinės normos, reglamentavusios ginčų dėl administracinės atsakomybės taikymo nagrinėjimą teismuose. Prieš ginčo santykius, iki 2016 m. gruodžio 31 d., tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą reguliavo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuriame nebuvo įtvirtinta nuostatų, kuriomis vadovaujantis galėjo būti atlyginamos administracinio teisės pažeidimo bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties 31 punktas).

18. Ten pat nurodoma, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad nebuvo specialaus įstatymo, reglamentuojančio turėtų išlaidų advokatui administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimą. Nei Administracinių teisės pažeidimų kodekse, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) tokia galimybė nebuvo numatyta. Tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), įstatymo nebuvimas negali atimti teisės reikalauti žalos, atsiradusios dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, todėl tokių išlaidų atlyginimas CK 6.271 straipsnyje nustatyta tvarka teismų praktikoje buvo laikomas pagrįstu ir atitinkančiu Konstitucijos nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2176/2011).

19. Nurodytoje byloje (žr. šios nutarties 17 punktą) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad šiuo metu prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

20. Pareiškėjai pradėtą administracinio nusižengimo bylą Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimu nutraukė nustatęs, kad pareiškėjos veika neturi ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Byla buvo nagrinėjama ir nutarimas priimtas ANK 666 straipsnio galiojimo metu (straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.) ir tai reiškia, kad pareiškėja turėjo teisinį pagrindą ir galimybę nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą teismui remiantis specialiuoju įstatymu pateikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, todėl tokio prašymo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismui eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

21. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ginčo santykiams taikė materialinės teisės normą, nustatančią žalos atlyginimą. Dėl to teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas atmetė ir nesant dėl to apeliacinio skundo šios tesimo sprendimo dalies apeliacinės instancijos tesimas netikrina ir palieka nepakeistą.

23. Netenkinus pareiškėjos skundo ji netenka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. Sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius