A-261-2643-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A261-2643/2012

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-02885-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.1; 14.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Andriui Vaicekauskui,

atsakovo atstovei Irmai Šapokaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Agnei Vaivadaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens RUAB „Statybų linija“ atstovui advokatui Deiviui Valiuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, RUAB „Statybų linija“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Vilniaus skyrius) 2011 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (23.17)-2D-15847 „Dėl planavimo sąlygų detaliajam planui rengti“ pateiktą administracinį sprendimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1523-624/2011 panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. I-1764 „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“. Rėmėsi šiame sprendime konstatuotomis aplinkybėmis bei išvada ir tuo, kad šiuo metu ginčas yra sprendžiamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Neatsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugsėjo 21 d. skundu Nr. A51-35714-(3.11.1.-TD) „Dėl neteisėto administracinio sprendimo (Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti) panaikinimo“ dėl Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų Nr. 59 kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyrių. Pareiškėjas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir aiškino, kad, vykstant ginčui teisme, administracinė procedūra turėjo būti sustabdyta. Tačiau Inspekcijos Vilniaus skyrius, žinodamas apie teismo procesą, ėmėsi nagrinėti savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 21 d. skundą. Remiantis Konstitucijos 109 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Teismų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Inspekcijos Vilniaus skyrius neturi teisės kištis į teismų veiklą vykdant teisingumą, negali spręsti klausimų, susijusių su ginčo teritorijos detaliuoju planu, kol nebus priimtas galutinis teismo sprendimas. Teigė, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius 2011 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (23.17)-2D-15847 pažeidė visas nurodytas įstatymų nuostatas, taip pat netinkamai aiškino ir taikė Teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 15, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, kuriose nustatyta, kad iki 2010 m. sausio 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai baigiami rengti pagal teritorijų planavimą reglamentavusius aktus, galiojusius iki 2010 m. sausio 1 d. Paaiškino, kad skundžiamas raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes juo pateiktas pasiūlymas Departamentui spręsti ginčo, kuris nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, klausimą, kas būtų kišimasis į teismų veiklą (Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-262 11 p.).

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime (t. I, b. l. 111-113) nesutiko su skundu.

Paaiškino, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius, gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 21 d. skundą Nr. A51-35714-(3.11.1-TD) „Dėl neteisėto administracinio sprendimo (Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti) panaikinimo“ ir papildomą informaciją, pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. A51-46223-(3.3.16.3-EM4), išnagrinėjęs teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių, Vilniuje, detaliojo plano dokumentaciją (toliau – ir Detalusis planas), vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, parengė 2011 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. (23.17)-2D-15847, kuriame nustatė, kad pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1409 patvirtintas planavimo sąlygas ir planavimo užduotį, Detaliojo plano rengimas nebuvo baigtas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nusprendus atnaujinti Detaliojo plano rengimo procesą, Inspekcijos Vilniaus skyriui tikrinimui pateiktas Detalusis planas buvo parengtas pagal 2010 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento išduotą planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-9(2.15.1.21.MPD). Kultūros paveldo departamento 2008 m. spalio 17 d. išduotos planavimo sąlygos Nr. 64, kuriomis vadovaujantis buvo parengtas detalusis planas, buvo įtrauktos į minėtą planavimo sąlygų sąvadą ir į jas privalomai derėjo atsižvelgti rengiant Detalųjį planą. Inspekcijos Vilniaus skyrius tikrino Detalųjį planą pagal pateiktas 2008 m. spalio 17 d. Kultūros paveldo departamento išduotas sąlygas Nr. 64 ir 2010 m. liepos 22 d. teigiamos patikrinimo išvados išdavimo metu detaliojo planavimo sprendiniai atitiko teisės aktų nustatyta tvarka išduotas planavimo sąlygas, įstatymų, Vyriausybės nutarimais nustatytų žemės naudojimo sąlygų reikalavimus, galiojančius savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendinius, kitus teisės aktus ir minėti reikalavimai nebuvo pažeisti.

Laikėsi pozicijos, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-733 patvirtintą Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašą, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2010 m. rugsėjo 24 d. turėjo teisę išduoti planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 59 ir dėl to ginčo nėra, tačiau kilo ginčas, kokie teisės aktai galiojo minėtų sąlygų išdavimo metu ir ar gali būti taikomos jau parengtam Detaliajam planui, ar naujai rengiamam detaliajam planui. Inspekcijos Vilniaus skyrius ginčijamame sprendime pagrįstai vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 15, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnyje įtvirtinta norma, kad iki 2010 m. sausio 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių yra išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti ir tvirtinami pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. sausio 1 d., ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Ši teisės norma imperatyviai neleidžia taikyti 2010 m. rugsėjo 24 d. išduotų planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 59, Detaliajam planui, kuris pradėtas rengti iki 2010 m. sausio 1 d.

Nesutiko, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, kadangi nesustabdė administracinės procedūros. Inspekcijos Vilniaus skyrius, būdamas administracinės bylos Nr. I-1523-624/2011 pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 20 d. sprendimo „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo dalyviu, yra informuotas apie vykstantį teisminį ginčą, tačiau minėta administracinė byla nėra kliūtis skundui nagrinėti pagal Viešojo administravimo įstatymą. Teisme nagrinėjama byla dėl viešojo intereso, kuris buvo pažeistas patvirtinus Detalųjį planą, gynimo ir nagrinėjamas ginčas ne tuo pačiu klausimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendime pabrėžė, kad klausimas dėl to, ar 2010 m. rugsėjo 24 d. išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 59 darė įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, nebuvo nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas. Teismas vadovavosi bendra administracinių aktų teisėtumo prezumpcija ir nevertino minėtų planavimo sąlygų teisėtumo klausimo. Šios teismo išvados ir lėmė tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugsėjo 21 d. raštu kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyrių, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, kreipėsi dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010-09-24 planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 59 teisėtumo įvertinimo. Daro išvadą, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius nagrinėjo minėtų sąlygų Detaliajam planui taikymo teisėtumo klausimą ir nepažeidė Viešojo administravimo 23 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 134-137)nurodė, kad su juo nesutinka.

Dėl Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies paaiškino, kad administracinė procedūra gali būti sustabdoma tik tuo atveju, kai paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas. Kitoje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 20 d. sprendimo „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“, bet ne dėl Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų Nr. 59 išdavimo teisėtumo, kaip klaidingai nurodo pareiškėjas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendime išaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygos Nr. 59 nėra tos administracinės bylos ginčo dalykas, ir teismas jų teisėtumo nevertino. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovas neturėjo teisės priimti ginčijamą sprendimą. Manė, kad atsakovo teisę priimti ginčijamą sprendimą numato teisės aktų nuostatos. Rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalimi, Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo 8.6. punktu, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nuostatų 8.4. punktu.

Departamento 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 54, kuriomis pakeistos 2008 m. spalio 17 d. išduotos planavimo sąlygos Nr. 64, išdavimo metu galiojusios redakcijos Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-293, 11 punktas nustatė, jog sąlygos ir/ar sąvadas turi būti keičiami naujais sąlygas ir/ar sąvadą išdavusios institucijos iniciatyva, apie tai informavus planavimo organizatorių, kai yra šiame punkte nurodytos sąlygos, taip pat, kai įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai, tie dokumentai įtakoja rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinius, išskyrus, kai patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas registruoti teritorijų planavimo registrui.

Pažymėjo, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 54 Departamento Vilniaus teritorinis padalinys išdavė, remdamasis Vertinimo tarybos aktu. Pakeitus Teritorijų planavimo įstatymą, pakeitimai įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d. Šiuo atveju detalusis planas buvo pradėtas rengti iki 2010 m. sausio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu pavesta parengti detalųjį planą, o 2004 m. rugsėjo 16 d. sudaryta trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis, 2008 m. atlikta viešo svarstymo procedūra. 2010 m. buvo tik tęsiamos procedūros, pradėtos iki nurodytos datos.

Kadangi pasibaigė anksčiau išduotų planavimo sąlygų galiojimo terminas, 2010 m. sausio 22 d. buvo išduotos naujos planavimo sąlygos, tačiau jų reikalavimai liko nepakitę, o dėl to nereikėjo koreguoti sprendinių. Todėl detaliojo planavimo procedūra turėjo būti baigta pagal iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusį reglamentavimą. Pripažinus, kad Vertinimo tarybos aktas yra teisės aktas (individualus ar norminis), kuriuo remiantis planavimo sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva planavimo sąlygas buvo galima pakeisti naujomis, svarbu atkreipti dėmesį, kad jis buvo priimtas jau po 2010 m. sausio 1 d., t. y. 2010 m. balandžio 21 d., taigi šio konkretaus detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūrai netaikytinas.

Ši aplinkybė patvirtina, kad 2010 m. balandžio 21 d. Vertinimo tarybos akto pagrindu negalėjo būti keičiami detaliojo planavimo dokumentai, konkrečiai – priimamos naujos planavimo sąlygos. Manė, kad atsakovas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog 2010 m. balandžio 21 d. Paveldo vertinimo tarybos aktas, kuriuo buvo nustatytos teritorijos vertingosios savybės, yra netaikytinas nagrinėjamam Detaliajam planui (pradėtam rengti ir viešai svarstyti iki 2010 m. sausio 1 d.) ir todėl šio akto pagrindu išduotos Kultūros paveldo departamento 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygos Nr. 59 yra naikintinos.

Pažymėjo, kad palaiko ir kitus argumentus, nurodytus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 21 d. skunde Nr. A51-35714(3.11.1-TD) „Dėl neteisėto administracinio sprendimo (planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti) panaikinimo“.

Tretysis suinteresuotas asmuo RUAB „Statybų linija“ atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 152-157) su juo nesutiko.

Nurodė, kad byloje šalys sutinka, kad ginčo detaliajam planui nėra taikytinas naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas, įsigaliojęs po 2010 m. sausio 1 d. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis leidžia taikyti ginčo detaliajam planui kitus teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, įsigaliojusius po 2010 m. sausio 1 d., konkrečiai – 2010 m. balandžio 21 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą Nr. KPD-RM-1387. Manė, kad minėta Pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis draudžia iki 2010 m. sausio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, tarp jų ginčo detaliajam planui, taikyti ne tik po 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusias naujas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, bet ir kitus po 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusius teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, tarp jų ir 2010 m. balandžio 21 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą Nr. KPD-RM-1387.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 15, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu buvo pakeista žymi dalis pagrindinio teritorijų planavimo procesą reglamentuojančio teisės akto. Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų pakeitimas sąlygoja visos poįstatyminės teritorijų planavimą reglamentuojančios teisinės bazės pakeitimą, tam, kad teisės aktai atitiktų įstatymo nuostatas (Pakeitimo įstatymo 14 str.). Teritorijų planavimo procesas yra tęstinis, siekdamas, kad pradėti sudėtingi teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesai nenutrūktų, negrįžtų į pradines stadijas, įstatymų leidėjas pagrįstai nustatė, kad pradėtiems teritorijų planavimo procesams būtų taikoma iki Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo galiojusi visa teisinė bazė, tiek Teritorijų planavimo įstatymas, tiek kiti teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai (Pakeitimo įstatymo 13 str. 2 d.). Pareiškėjas visiškai nepagrįstai, siekdamas suklaidinti teismą, aiškina minėtoje normoje įtvirtintą taisyklę taip, kad iki 2010 m. sausio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams taikomos konkrečiai tik tos nuostatos, kurios buvo pakeistos pakeičiant Teritorijų planavimo įstatymą, o ne visi kiti teisės aktai. Tačiau kai Teritorijų planavimo įstatymas buvo keičiamas 2004 m. sausio 15 d. įstatymu, buvo nustatyta, kad pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams taikomos ne tik ankstesnės įstatymo nuostatos, bet ir visa buvusi teritorijų planavimą reglamentuojanti teisės normų bazė. Todėl manė, kad analogiškai turi būti vertinama ir nagrinėjama situacija bei minėto įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-850/2006; 2007 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1415/2008; 2010 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-345/2010; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1123-561/2011).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendime nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1523-624/2011 nebuvo nagrinėjamas atsakovo Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. naujai išduotų planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 59 teisėtumas. Buvo nagrinėjamas tik detaliojo plano teisėtumas. Todėl manė, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius turėjo pagrindą pradėti administracinę procedūrą pagal Vilniaus miesto savivaldybės kreipimąsi dėl pareiškėjo Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų Nr. 59 panaikinimo, nelaukdamas sprendimo įsiteisėjimo nurodytoje administracinėje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos skundą tenkino. Panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. (23.17)-2D-15847 „Dėl planavimo sąlygų detaliajam planui rengti“ priimtą administracinį sprendimą.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1523-614/2011 prokuroras savo pareiškimą grindė Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010 m. balandžio 21 d. aktu Nr. KPD-RM-1387 (toliau – ir Aktas) ir šio akto priėmimo pasekmėmis, t. y. jo pagrindu išduotomis planavimo sąlygomis. Prokuroro skunde buvo nurodoma, kad, vadovaujantis Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. Dl-262, 11 punktu, 2010 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (1Z12.V)-2V-952 planavimo organizatoriui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui Kultūros paveldo departamentas išdavė naujas 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygas Nr. 59 Detaliajam planui rengti, tačiau į šias sąlygas nebuvo atsižvelgta. Šiuo raštu Departamentas prašė užtikrinti, jog Detalusis planas, kuris prieštarauja Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygoms Nr. 59 ir kelia grėsmę Vilniaus istorinės miesto dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingosioms savybėms, nebūtų tvirtinamas, o patvirtintas atšauktas. Prokuroro pareiškime buvo nurodyta, kad Detalusis planas turi būti keičiamas užtikrinant, jog Detaliojo plano sprendiniai nežalos kultūros paveldo vertybės, vertingųjų savybių.

Akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į prokuroro pareiškimą minėtoje administracinėje byloje, kurioje Detalusis planas buvo panaikintas, taip pat privalėjo remtis ir rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su šio ginčo planavimo sąlygų taikymu. Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime minėtoje administracinėje byloje Nr. I-1523-614/2011 buvo nurodoma, kad Departamento Teritorinio padalinio vedėjas 2010 m. rugsėjo 24 d. išdavė naujas planavimo sąlygas Nr. 59 detaliojo planavimo dokumentui rengti, kurios savivaldybėje gautos 2010 m. spalio 1 d. Atsiliepime buvo nurodoma, kad Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau – Paveldo vertinimo taryba) Aktu nustatė Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingąsias savybes. Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad tie patys teisės aktai, kurie užtikrina vertingųjų savybių išsaugojimą, ir buvo nurodyti Departamento 2008 m. spalio 17 d. išduotose planavimo sąlygose Nr. 64, kuriomis vadovaujantis parengtas detalusis planas, ir kurio sprendiniams pritarta Nuolatinėje statybų komisijoje. T. y. savivaldybė gynė poziciją, kad Detalusis planas pagrįstai patvirtintas atsižvelgiant į jo rengimo metu gautas iš Departamento planavimo sąlygas, o naujai išduotomis planavimo sąlygomis vadovautis nebuvo galima, nes teisės aktai nenustato, kad planavimo sąlygas išdavusi institucija turi teisę savo iniciatyva keisti ar papildyti planavimo sąlygas detaliojo plano projekto tvirtinimo stadijoje. Nurodė, kad naujos planavimo sąlygos išduotos faktiškai užbaigus teritorijų planavimo procedūrą, ir Vilniaus miesto savivaldybei priimant sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo nebuvo jokio pagrindo šias sąlygas vertinti ir į jas atsižvelgti. Todėl detaliojo planavimo organizatorius neprivalėjo vadovautis institucijos tvirtinimo stadijoje išduotomis sąlygomis.

Taip pat nurodytoje administracinėje byloje pasisakė ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei UAB „Statybų linija“, kurios toje byloje teiktuose atsiliepimuose pateikė tuos pačius argumentus ir teisės aktų aiškinimus, kaip ir nagrinėjamoje byloje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1523-624/2011, t. I, b. l. 6-28).

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėto ginčo esmė ir šio ginčo esmė yra tokia pati, nes planavimo sąlygas Departamentui pasiūlyta panaikinti remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 21 d. skundu Nr. A51-35714-(3.11.1-TD) Inspekcijos Vilniaus skyriui (t. II, b. l. 138-149). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundas Inspekcijai grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos kitoje byloje savivaldybė išsakė dalyvaudama kaip atsakovas.

Nors nagrinėjamoje byloje ginčijamas sprendimas yra priimtas ne vien tik dėl to, kad į naujai Departamento išduotas planavimo sąlygas nebuvo būtina atsižvelgti rengiant Detalųjį planą, o ir dėl pačių tų planavimo sąlygų išdavimo teisėtumo, tačiau teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamas tas pats klausimas, kurį jau nagrinėja teismas. Abu ginčai yra neatsiejamai susiję, jie yra dėl to paties klausimo. Teismas dar gali nuspręsti, jog Detalusis planas yra teisėtas, o naujai išduotos planavimo sąlygos neturėjo būti taikomos. Tuomet visi atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai tiek šioje byloje, tiek savivaldybės administracijai teikiant 2011 m. rugsėjo 21 d. skundą atsakovui netektų prasmės. Priešingu atveju, administracinė procedūra dėl savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 21 d. skundo atsakovui galėtų būti tęsiama (jeigu nurodytoje byloje dėl Detaliojo plano teisėtumo teismo sprendimu šis klausimas nebūtų galutinai išspręstas, o tai savo ruožtu sudarytų pagrindą taikyti Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes padaryta išvada, kad atsakovas, 2011 m. rugsėjo 21 d. gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą ir būdamas tos pačios administracinės bylos proceso šalimi, žinodamas, kad administracinė byla tuo pačiu klausimu dar nebaigta nagrinėti, privalėjo administracinę procedūrą sustabdyti, kaip tai imperatyviai nustato Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, ir apie tai pranešti skundą pateikusiam asmeniui. Kadangi tai nebuvo padaryta, priimtas administracinės procedūros sprendimas, kurį ginčija pareiškėjas, yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.).

Teismas darė išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo vertinti 2010 m. rugsėjo 24 d. išduotų planavimo sąlygų Nr. 59 įtakos patvirtintam (teismo panaikintam dar neįsiteisėjusiu sprendimu) detaliajam planui, taip pat nėra pagrindo vertinti, ar teisėtai buvo išduotos planavimo sąlygos, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija pabandė pasinaudoti ikiteismine tokių ginčų sprendimo procedūra, nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje ir 32 straipsnio 3 dalyje. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip planavimo organizatorius, jau negalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, nes tuo metu jau buvo priimtas sprendimas patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, o jo panaikinimas dar nebuvo įsiteisėjęs.

Atsižvelgiant į tai, kad teritorijos planavimo dokumentas patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 20 d. sprendimu „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo šis Tarybos sprendimas panaikintas, dar neįsiteisėjo, todėl taikant Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalies ir 32 straipsnio 3 dalies nuostatas, padaryta išvada, kad: 1) patvirtinus teritorijos planavimo dokumentą (detalųjį planą), jokie savivaldybės administracijos skundai dėl administracinių aktų, priimtų detaliojo planavimo proceso metu, administracine tvarka atsakovo jau negalėjo būti priimami nagrinėti; 2) galima buvo administracine tvarka ginčyti tik teritorijos planavimo dokumentą (iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo), bet prokuroras dėl jo panaikinimo kreipėsi į teismą. Todėl ir dėl šios priežasties atsakovas negalėjo nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundo (jau buvo patvirtintas teritorijos planavimo dokumentas). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip detaliojo planavimo organizatorius, galėjo savo teises ginti tik kreipdamasi į teismą. Dėl šio pažeidimo ginčijamas sprendimas laikytas neteisėtu taip pat dėl procedūras reglamentuojančių teisės normų nesilaikymo (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

III. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde (t. II, b. l. 193-194) nurodoma, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams taikė netinkamas teisės normas, t. y. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 26 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtų bylų Nr. 1-1523-624/2011 (byla Nr. l) ir Nr. I- 1769-142/2012 (byla Nr. 2 arba nagrinėjama byla) ginčų esmė yra ta pati. Teismas netinkamai nustatė kilusių ginčų ribas.

2. Teisme nagrinėjama byla Nr. 1 dėl viešojo intereso, kuris buvo pažeistas patvirtinus Detalųjį planą, gynimo. Nagrinėjamoje byloje Nr. 2 ginčas yra dėl 2010 m. rugsėjo 24 d. išduotų naujų planavimo sąlygų Nr. 59 taikymo apimčių. Taigi bylos nagrinėjamos skirtingos apimties ir dėl skirtingų dalykų, nors jas sieja tos pačios šalys ir tos pačios teritorijos planavimas, tačiau ginčų esmė nėra ta pati. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad vykstant teisminiam ginčui byloje Nr. l negalima buvo nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundo. Priešingai, šis skundas ir Skyriaus išvada nustatė tai, kas nebuvo nagrinėta byloje Nr. l, t. y. kad detaliajam planui pradėtam rengti iki 2010 m. sausio 1 d. negalėjo būti taikytos 2010 m. rugsėjo 24 d. išduotos naujos planavimo sąlygos. Šiuo atveju byloje Nr. 2 Vilniaus apygardos administracinis teismas nesiaiškino bylos esmės, bet formaliai konstatavo pažeidimus taip ir nenustatęs 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų galiojimo apimčių. Administracinėje byloje kilęs ginčas liko neišspręstas.

3. Ginčo dėl planavimo sąlygų teisėtumo byloje Nr. 2 nėra, o ginčas kilo dėl to, ar pradėtam iki 2010 m. sausio 1 d. rengti detaliajam planui gali būti taikomos minėtos sąlygos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-733 patvirtintu „Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašu“ Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos turėjo teisę išduoti 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygas Nr. 59 detaliojo planavimo dokumentui rengti, tačiau jos negali būti taikomos jau parengtam Detaliajam planui, o galėtų būti taikomos naujai rengiamam detaliajam planui.

4. Nėra pagrindo sutikti su Teismo išvada, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalies ir 32 straipsnio 3 dalies nuostatas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius negalėjo pasinaudoti ikiteismine tvarka. Šiuo atveju sąlygos buvo išduotos ir gali būti taikomos, Skyriaus nuomone, naujai rengiamam detaliajam planui, todėl ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę ikiteismine tvarka ir kreiptis į Skyrių su prašymu peržiūrėti minėtų sąlygų taikymą. Juo labiau, kad šią poziciją sustiprino byloje Nr. l esantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimas, kuriame teisėjų kolegija nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 59 darė įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, bet nebuvo nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas. Teismas vadovavosi bendra administracinių aktų teisėtumo prezumpcija ir nevertino minėtų planavimo sąlygų teisėtumo klausimo. Darytina pagrįsta išvada, kad šios teismo išvados ir lėmė tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, laikydamasi teisės aktų nustatytos tvarkos 2011 m. rugsėjo 21 d. raštu į Skyrių, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, kreipėsi dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 59 teisėtumo įvertinimo.

Pareiškėjas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (t. III, b. l. 7-8) nurodoma, kad:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-1523-624/2011 konstatavo, kad Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 59, kuriomis pakeistos 2008 m. spalio 17 d. išduotos planavimo sąlygos Nr. 64, nėra nuginčytos ir yra galiojančios, todėl detaliojo teritorijų planavimo procesas iš esmės turėjo būti vėl pakartotas. Taigi, iš esmės abiejų administracinių ginčų esmė yra ta pati.

2. Apeliacinio skundo teiginys, kad ginčo dėl planavimo sąlygų teisėtumo administracinėje byloje Nr. 1-1769-142/2012 nėra, prieštarauja logikai bei pačiai administracinėje byloje Nr. 1-1769-142/2012 Departamento apskųsto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. (23.17)-2D-15847 „Dėl planavimo sąlygų detaliajam planui rengti“ esmei – reikalavimui Departamentui panaikinti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą.

3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostata vienareikšmiškai nurodo, kad galimybė pasinaudoti joje įtvirtinta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka yra iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo. Atsižvelgiantį tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai akcentavo, jog, patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą (detalųjį planą), jokie savivaldybės administracijos skundai dėl administracinių aktų, priimtų detaliojo planavimo proceso metu, administracine tvarka atsakovo jau negalėjo būti priimti nagrinėti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo šį skundą tenkinti, o pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime (t. III, b. l. 9-12) nurodoma, kad:

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu byloje Nr. I-1523-624/2011 konstatavo, jog atsižvelgdamas į tai, kad savarankiškas reikalavimas dėl 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų Nr. 59 prokuroro pareiškime nebuvo pareikštas, apeliacinės instancijos teismas nevertina šio akto teisėtumo ir pagrįstumo, ir dėl atitinkamų Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo nuostatų nepasisako. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visiškai nepagrįstai konstatavo, kad abu ginčai yra neatsiejamai susiję ir kad jie yra tuo pačiu klausimu. Tai įrodo ir faktas, kad nepaisant to, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų Nr. 59 išdavimo teisėtumas vis dar nėra ištirtas, šiai dienai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 20 d. sprendimas „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ aukščiau minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu yra pripažintas teisėtu ir galiojančiu. Darytina išvada, jog nustačius, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygos Nr. 59 yra teisėtos, jos galėtų būti taikytinos tik rengiant naują teritorijų planavimo dokumentą. Išvardintos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad bylos Nr. 1 ir bylos Nr. 2 nagrinėjimo dalykai nesutampa ir ginčų esmė nėra ta pati. Be to, pirmosios instancijos teismas, užuot ištyręs nagrinėjamoje byloje pateiktus dokumentus ir juose išdėstytus argumentus, nukrypo į kitą bylą ir tokiu būdu visiškai neatskleidė šios bylos esmės.

2. Teismui byloje Nr. 1 nusprendus, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygos Nr. 59 nėra nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas, ir panaikinus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 20 d. sprendimą „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka 2011 m. rugsėjo 21 d. pateikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, skundą dėl Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų Nr. 59 teisėtumo įvertinimo.

3. Pagal Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo 8.6 punkto bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nuostatų 8.4 punkto nuostatos patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisę pasinaudoti ikiteismine Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų Nr. 59 apskundimo tvarka. Kadangi Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygos Nr. 59 galėtų būti taikomos tik naujai rengiamam teritorijų planavimo dokumentui, darytina išvada, jog, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, minėtos planavimo sąlygos gali būti skundžiamos.

4. Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjamoje byloje nustačius, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija galėjo nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 21 d. skundą ir priimti dėl jo sprendimą, kurį numato Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, apeliacinės instancijos teismas turėtų išspęsti klausimą dėl Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų Nr. 59 teisėtumo iš esmės ir taip pašalinti visus neaiškumus.

Tretysis suinteresuotas asmuo RUAB „Statybų linija“ su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime (t. III, b. l. 1-3) nurodo, kad :

1. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-232/2012 patenkino apeliantų RUAB „Statybų linija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1523-624/2011, kuriuo buvo patenkintas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimas ir panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 20 d. sprendimas dėl ginčo Detaliojo plano patvirtinimo. Šiame 2012 m. balandžio 5 d. sprendime teismas konstatavo: „Kadangi 2010 m. rugsėjo 24 d. savo nuožiūra parengdamas naujas planavimo sąlygas, Departamento Vilniaus teritorinis padalinys neatliko teisinių procedūrų, reikalingų pirmojo dokumento juridinei galiai atšaukti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygos Nr. 59 nesukūrė Savivaldybės tarybai teisinių pasekmių“. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtu sprendimu išsprendė kilusį teisinį ginčą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 20 d. sprendimo patvirtinti Detalųjį planą teisėtumo, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas byloje Nr. 1 savo sprendimuose konstatavo, kad nevertina Kultūros paveldo departamento 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 59 teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų Nr. 59 teisėtumo klausimas visgi išlieka aktualus. Todėl nagrinėjamoje byloje teismas privalo išspręsti kilusį ginčą dėl Departamento 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų Nr. 59 teisėtumo, kuris ikiteismine tvarka buvo nagrinėtas Inspekcijoje.

2. Nepaisant tos aplinkybės, kad tiek RUAB „Statybų linija“, tiek Vilniaus miesto savivaldybė bandė kelti klausimą byloje Nr. 1 dėl 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų Nr. 59 teisėtumo, ši aplinkybė nepaneigė teisės Vilniaus miesto savivaldybei, kaip planavimo organizatoriui, pagal kompetenciją kreiptis į teritorijų planavimo priežiūrą atliekančią instituciją, Inspekciją, su skundu dėl minėto neteisėto administracinio sprendimo panaikinimo. Tuo labiau, kai apeliacinės instancijos teismas savo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu byloje Nr. 1 pakartotinai nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų Nr. 59 teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinamas.

3. Minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas tik patvirtina šioje byloje nagrinėjamo Inspekcijos 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. (23.17)-2D-15847, kurį nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismas, teisėtumą, ir pagrįstus Inspekcijos apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė kilusių ginčų ribas, laikydamas, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtų bylų Nr. 1-1523-624/2011 (byla Nr. 1) ir Nr. 1-1769-142/2012 (byla Nr. 2 – nagrinėjama byla) ginčų esmė yra tokia pati.

4. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendime konstatuota, jog „Teritorijų planavimo įstatymas <...> neaptaria planavimo sąlygų ir/ar sąvado keitimo galimybės įpusėjus procesui, juo labiau nesuteikia teisės planavimo sąlygas ir/ar sąvadą išdavusioms institucijoms tokiomis priemonėmis vienašališkai koreguoti susiklosčiusių teisinių santykių. <...> 2010 m. rugsėjo 24 d. savo nuožiūra parengdamas naujas planavimo sąlygas, Departamento teritorinis padalinys neatliko teisinių procedūrų, reikalingų pirmojo dokumento juridinei galiai atšaukti. <...> pareiškėjo siekis paneigti detaliojo planavimo organizatoriaus įgytą teisę parengti detaliojo planavimo dokumentą vadovaujantis reikalavimais ir tikslais, patvirtintais pirmajame etape, iškreipia viso detaliojo planavimo proceso esmę, pažeidžia asmens teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui.“, daroma išvada, kad Inspekcija, priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, pagrįstai ir teisėtai jas pripažino naikintinomis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai paaiškino, kad sutinka su apeliaciniu skundu.

Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir paaiškino nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Bylos ginčas iš esmės yra dėl detaliojo plano projektavimo sąlygų keitimo procedūrų teisėtumo.

Kultūros paveldo departamentas 2010 m. rugsėjo 24 d. išdavė naujas planavimo sąlygas Nr. 59 teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano rengimui, tačiau, tvirtinant detalųjį planą, į šias sąlygas nebuvo atsižvelgta.

Pirmosios instancijos teismas nevertino 2010 m. rugsėjo 24 d. išduotų planavimo sąlygų Nr. 59 teisėtumo bei jų reikšmės detaliajam planui, kadangi ginčo planas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 20 d. sprendimu buvo patvirtintas ir ginčo metu jo tvirtinimo teisėtumas nebuvo paneigtas. Pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (23.17)-2D-15847 „Dėl planavimo sąlygų detaliajam planui rengti“ dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.). Teismas nurodė, kad atsakovas privalėjo administracinę procedūrą sustabdyti, remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi ir apie tai pranešti skundą pateikusiam asmeniui.

Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą iš esmės grindžia teisės taikymo ir aiškinimo ginčo santykiams nesutikimo argumentais.

Vertindamas šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks vertinimas turi atitikti ABTĮ nustatytas ribas. Pagal ABTĮ administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (ABTĮ 1, 2 str., 3 str. 1 d., 5 str.). Remdamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Bylos ginčo aplinkybės patvirtina, kad atsakovas šiuo atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka turėjo teisę priimti nagrinėjimui Vilniaus miesto savivaldybės 2011 m. rugsėjo 21 d. skundą dėl planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti panaikinimo (t. I, b. l. 130-141), tačiau nagrinėjimo metu nustatęs, kad dėl pareiškėjo 2010 m. rugsėjo 24 d. išduotų planavimo sąlygų Nr. 59 yra kilęs teisminis ginčas, remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. gegužės 1 d.), privalėjo sustabdyti administracinę procedūrą. Minėta norma nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.

Prokuroras, gindamas viešąjį interesą administracinėje byloje (Nr. I-1523-624/2011), pareiškimą grindė ir pareiškėjo 2010 m. rugsėjo 24 d. išduotomis planavimo sąlygomis Nr. 59 detaliajam planui rengti, nurodydamas, kad Vilniaus miesto savivaldybė į šias sąlygas neatsižvelgė, nors šiuo raštu Departamentas prašė užtikrinti, jog detalusis planas, kuris prieštarauja Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygoms Nr. 59, kelia grėsmę Vilniaus istorinės miesto dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingosioms savybėms, nebūtų tvirtinamas, o patvirtintas atšauktas.

Byloje nebuvo savarankiško reikalavimo tirti pareiškėjo 2010 m. rugsėjo 24 d. nustatytų planavimo sąlygų Nr. 59 teisėtumo, tačiau, įvertinus ginčo dalyką, kad iš esmės administracinėje byloje Nr. I-1523-624/2011 vyraujantis reikalavimas buvo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 20 d. sprendimu patvirtinto teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano tvirtinimo teisėtumo, todėl teismas kartu vertino ir naujų projektavimo sąlygų reikšmę patvirtintam detaliajam planui.

Nėra reikšminga šiam ginčui tai, koks teismo sprendimas buvo priimtas minėtoje administracinėje byloje, o svarbu tai, kad atsakovas ginčijamo sprendimo priėmimo metu, turėdamas duomenų apie teisminį ginčą, privalėjo stabdyti administracinę procedūrą, nes buvo pakankamas pagrindas pripažinti, kad šių projektavimo sąlygų pagrįstumą vertins teismas, ir atsakovas neprivalėjo pradėti naujų administracinių procedūrų. Šiam ginčui nėra aktualus klausimas, ar šios projektavimo sąlygos yra teisėtos ar ne. Pagrindinis ginčas yra tas, ar jos galėjo įtakoti detaliojo plano tvirtinimą, nes jos buvo skirtos konkrečiam detaliajam planui, kuris, priimant ginčijamą sprendimą, jau buvo patvirtintas ir dėl šių aplinkybių teisėtumo ginčas buvo nagrinėjamas teisme.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas