2013-08-21 Nr. AB-4314-3-61-3-00770-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-427/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00770-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, E. P., Vilniaus 3-iajam notarų biurui, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl rašto pripažinimo negaliojančiu ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 2−6; 7− 9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) direktoriaus pavaduotojo R. Z. 2013 m. vasario 6 d. raštą Nr. 4-01-892;

2) priteisti iš atsakovų pareiškėjui 670 000 Lt piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2013 m. kovo 20 d. nutartimi skundas buvo perduotas nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi (b. l. 43−44) atsisakė priimti pareiškėjo E. S. skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Iš STT direktoriaus pavaduotojo pasirašyto 2013 m. vasario 6 d. rašto Nr. 4-01-892, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2013 m. vasario 1 d. skundą, adresuotą STT, ir šio skundo turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu kreipėsi į STT, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo buvusios sutuoktinės E. P. S., jo manymu, padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. STT, ištyrusi pareiškėjo skundą, 2013 m. vasario 6 d. raštu Nr. 4-01-892 pranešė pareiškėjui, kad nėra pagrindo priimti sprendimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, kadangi nepateikta jokių konkrečių duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o tik išsakyta nuomonė ir įtarimai, nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis.

Iš pareiškėjo skundo teismui bei iš pridėto 2013 m. vasario 1 d. skundo STT, į kurį atsakyta STT 2013 m. vasario 6 d. raštu Nr. 4-01-892, turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su šiuo raštu dėl to, jog pagal jo skundą nebuvo priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo buvusios sutuoktinės, pareiškėjo manymu, nusikalstamos veikos, apie kurią pareiškėjas pranešė savo skunde STT. Teismas rėmėsi BPK 165 straipsnio1 dalimi, kuri numato, kad STT yra viena iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šiai institucijai atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą, STT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Vertindamas STT 2013 m. vasario 6 d. raštą Nr. 4-01-892 bei prie jo pridėtus kitus rašytinius dokumentus, teismas konstatavo, kad šis raštas iš esmės yra nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes pareiškėjas savo raštu STT siekė, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas E. P. S. atžvilgiu. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarka reglamentuota BPK, kurio 168 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Nustatęs, kad STT 2013 m. vasario 6 d. raštas Nr. 4-01-892 priimtas pagal pareiškėjo pareiškimą apie nusikalstamą veiką, o tai yra susiję su STT, kaip ikiteisminio tyrimo institucijos, ikiteisminės veiklos vykdymu, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl STT rašto pripažinimo negaliojančiu atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 3 dalimi teismas paaiškino pareiškėjui, kad STT raštą turi teisę skųsti prokurorui BPK 168 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Dėl skundo antrojo reikalavimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šį savo reikalavimą grindžia, tuo, jog teisėsaugos institucijos, tarp jų STT, biurokratiškai atsirašinėja, netiria nusikalstamų veikų, taip pažeisdamos BPK nuostatas, tuo pareiškėjui padaryta neturtinė žala. Reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, nustatančiomis asmens teisę į žalos atlyginimą. CK 6.272 straipsnis numato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad bylos dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.272 str.) nėra priskirtos administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 3, 15 str.), todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Teismas nutartyje išaiškino pareiškėjui, kad dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.272 str.), jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendros kompetencijos apylinkės teismą pagal atsakovo buveinę ar pagal ieškovo gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29, 30 str.).

III. Pareiškėjas E. S. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 46−49; 53−54), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį ir priimti skundą.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas nesilaikė įstatymų reikalavimų, nutartį surašė neaiškiai, nepaisydamas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų, prastai atliko Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų jiems skirtas funkcijas, nepašalino esančių prieštaravimų ir abejonių, neištyrė ir neįvertino reikšmingų aplinkybių, nedėjo pastangų surinkti pakankamai duomenų, nutartį surašė nepagrįstai, taip nuslėptos nusikalstamų veiklų aplinkybės. Teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra deklaratyvi, atitinka biurokratizmo sąvoką, todėl naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Administracinių teismų kompetenciją apibrėžia ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio ir 22 straipsnio nuostatos. Įstatymų leidėjas yra atskirai nustatęs administracinių teismų kompetencijos ribojimus (ABTĮ 16 straipsnis, 21 straipsnio 2 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šios įstatymo nuostatos yra aktualios tikrinant pareiškėjo atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties, pagrįstumą.

ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo 2012 m. vasario 1 d. skundo STT ir STT 2013 m. vasario 6 d. rašto Nr. 4-01-892, kuriuo atsakyta į šį skundą, turinio pagrįstai nustatė, kad minėtu skundu pareiškėjas prašė STT pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis pareiškėjo siekis aiškiai išreikštas 2012 m. vasario 1 d. skundo STT baigiamojoje dalyje, kurioje vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu pateiktas prašymas „pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. P. S. nusikalstamo praturtėjimo ir kitų nusikalstamų veikų“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia iškelti administracinį ginčą dėl STT, t.y. ikiteisminio tyrimo įstaigos (BPK 165 str. 1 d.), rašto, kuriuo ši įstaiga įformino atsisakymą dėl pareiškėjo 2012 m. vasario 1 d. skundo, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Administracinis teismas pagal jam suteiktą kompetenciją (ABTĮ 16 str.2 d.) nevertina, ar minėtu raštu įformintas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą atitinka BPK reikalavimus, tačiau iš 2013 m. vasario 6 d. rašto Nr. 4-01-892 turinio yra aišku, kad jame yra išreikštas ikiteisminio tyrimo įstaigos atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai taikydamas procesinės teisės normas, 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo reikalavimo panaikinti STT 2013 m. vasario 6 d. raštą Nr. 4-01-892 nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl STT rašto panaikinimo vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pirmosios instancijos teismas įvykdė ABTĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimą paaiškinti asmeniui į kokią instituciją jis gali kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Taigi, administraciniai teismai nagrinėja tik tas bylas, kuriose sprendžiamas klausimas dėl žalos atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, o bylos dėl žalos atsiradusios kitais, ne CK 6.271 straipsnyje nurodytais pagrindais, administraciniame teisme nenagrinėjamos. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ją kildina iš teisėsaugos institucijų (skunde teigiama, kad pareiškėjas nuo 2008 m. dėl buvusios savo sutuoktinės teikia skundus Lietuvos Respublikos generaliniams prokurorui, Vilniaus apskrities VPK, nurodo 2012 m. vasario 1 d. skundą STT, taip pat nurodo atitinkamus teisminius procesus) netinkamos veiklos ar neveikimo, teigdamas, kad nusikalstamos veikos netiriamos, pateikiami biurokratiniai atsakymai. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas procesinės teisės normas, 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje teisingai nurodė, kad skundai dėl žalos atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.) nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjo nurodytas STT 2013 m. vasario 6 d. raštas Nr. 4-01-892 buvo parengtas šiai institucijai atliekant ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijas, o ne viešąjį administravimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis ta apimtimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, taip pat yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas nutartyje išaiškino pareiškėjui tvarką, kuria gali būti teikiami ieškiniai dėl žalos atlyginimo dėl žalos atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2013 balandžio 2 d. nutartis, kuria išspręstas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, yra pagrįsta nustatytomis šio klausimo išsprendimui reikšmingomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, joje pakankamai išsamiai ir aiškiai išdėstyti motyvai dėl kokių priežasčių administraciniame teisme atsisakoma priimti pareiškėjo skundą, išaiškintos pareiškėjo teisės. Skundžiama nutartis atitinka šiam procesiniam dokumentui keliamus turinio ir formos reikalavimus (ABTĮ 37,106,149 str.), yra pagrįsta, teisėta, todėl naikinti šią nutartį, atsižvelgiant į atskirajame skunde išdėstytus argumentus, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė