66464d2a-0e91-41d2-9fee-4b7f6ca2af16 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-5026-780/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00313-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.8; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 10 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui, dalyvaujant pareiškėjos R.

K. atstovei advokatei J. Å ., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovams A. M. ir A. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. K. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Patikslintu 2019 m. kovo 12 d. skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2018 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-2314-(10.5.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡tÄ Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“;

2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos įvertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ ir nustatyti, ar privažiavimas prie pareiÅ¡kėjos R. K. sklypo nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas, – imtis veiksmų pareiÅ¡kėjos teisių pažeidimams paÅ¡alinti. Patikslintame skunde pareiÅ¡kėja nurodo, kad yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir Žemės sklypas), savininkė. 2018 m. gegužės 3 d. kadastrinius matavimus atlikęs matininkas pareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad dalis Žemės sklypui dokumentuose suprojektuoto ir susisiekti su Žemės sklypu naudojamo 5 metrų pločio kelio (privažiavimo) galimai yra privatizuota aplinkinių žemės sklypų savininkų ir patenka į privačių žemės sklypų ribas.

Atsižvelgdama į nurodytÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėja 2018 m. gegužės 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriui (toliau – ir Skyrius) pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 50FP-521 patikrinti gretimų žemės sklypų duomenis, ar nėra privatizuotas 5 metrų pločio kelias, kuriuo privažiuojama iki Žemės sklypo (toliau – ir PraÅ¡ymas). Skyrius 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikė Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 50ŽN-37-(14.50.64.) kopijas ir Skyriaus iÅ¡vadÄ .

Nustačiusi, kad Skyriaus iÅ¡vadoje ignoruojami pareiÅ¡kėjos turimuose dokumentuose nustatyti kelio, skirto pasiekti Žemės sklypÄ , pločio atstumai, pareiÅ¡kėja 2018 m. spalio 1 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti situacijÄ ir nustatyti, ar privažiavimas prie Žemės sklypo nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra – imtis priemonių jos teisių pažeidimams paÅ¡alinti.

NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-2314-(10.5.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT raÅ¡tas) atsakė į pareiÅ¡kėjos 2018 m. spalio 1 d. kreipimÄ si. 2018 m. rugsėjo 10 d. Skyriaus iÅ¡vadoje Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ nurodoma, kad pareiÅ¡kėjos Sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, taip pat nurodyta, kad Skyrius „atliko valstybinę žemės naudojimo kontrolę ir gretimuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas I), (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas II) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas III).

Atlikus patikrinimus vietovėje Å¡iuose sklypuose nustatyta, kad žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų“. Skyrius pagal pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ iki Å¡iol nėra atlikęs tinkamo gretimų (aplinkinių) žemės sklypų ir valstybei priklausančio kelio teisinių duomenų (ribų) bei faktinio naudojimo teisėtumo tyrimo, nors PraÅ¡ymu praÅ¡yta patikrinti bÅ«tent gretimų žemės sklypų duomenis ir kelio plotį.

Kadangi Skyrius atliko ne tuos veiksmus, kurių praÅ¡yta PraÅ¡ymu (t. y. tyrė ne gretimų žemės sklypų, bet pareiÅ¡kėjos Žemės sklypo naudojimÄ ), atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ konstatuotinas Skyriaus neveikimas (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 14 straipsnio 3 dalis, 19 straipsnio 1 dalis). Skyrius neatliko gretimų (aplinkinių) žemės sklypų ir valstybinės žemės (kelio) naudojimo patikrinimo vietoje ir tinkamai neįvykdė teisinių duomenų tyrimo, todėl iÅ¡vada visiÅ¡kai nepagrįsta.

Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos/Druskininkų daržininkystės tarybinio Å«kio „(duomenys neskelbtini)“ ir „Lietuvos“ sanatorijų „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projekte (toliau – ir Projektas) nustatytas kelio plotis (nuo 5,13 m, 5,19 m, 6,17 m ir 5,37 m iki atitinkamai 4,21 m, 4,08 m ir 2,96 m) tapo siauresnis net už minimalias kelio pločio ribas – pagal Å¡iuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo redakcijos 6 straipsnio 8 dalį, mėgėjų sodo teritorija turi bÅ«ti tvarkoma taip, kad prireikus į jÄ galėtų patekti atlikdami pareigas prieÅ¡gaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.

Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis negali bÅ«ti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu. Skyrius vertino tik faktinius duomenis, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į reikÅ¡mingus teisės aktus, taip iÅ¡ esmės paneigdamas VAÄ® 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintÄ objektyvumo principÄ , 9 punkte įtvirtintÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ bei pažeisdamas VAÄ® 3 straipsnio 13 punkte reglamentuojamÄ iÅ¡samumo principÄ , pagal kurį vieÅ¡ojo administravimo subjektas į praÅ¡ymÄ ar skundÄ turi atsakyti aiÅ¡kiai ir argumentuotai, nurodydamas visas praÅ¡ymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas praÅ¡ymo ar skundo turinį.

Faktinio kelio pločio (faktinės situacijos duomenų) užfiksavimas ir Sklypo I, Sklypo II bei Sklypo III kadastrinių matavimų įregistravimas VÄ® Registrų centre pats savaime nereiÅ¡kia situacijos teisėtumo, nes kelio pločio teisėtumui nustatyti Skyriaus vietovėje užfiksuotus kelio pločio duomenis bÅ«tina įvertinti Projekto, kitų teritorijų planavimo dokumentų, iÅ¡perkamos žemės projektų ir galiojusių bei esamų teisės aktų požiÅ«riu. Manytina, kad Skyrius, rengdamas iÅ¡vadÄ , teisės aktais apskritai nesivadovavo, todėl jie ir nebuvo nurodyti.

Nesutikdama su Skyriaus iÅ¡vada, pareiÅ¡kėja su skundu (t. y. PraÅ¡ymu II) kreipėsi į NŽT dėl netinkamos iÅ¡vados. Pagal šį skundÄ NŽT, iÅ¡ naujo tirdama situacijÄ dėl kelio susiaurėjimo, turėjo nustatyti, ar jos pačios Skyrius, derindamas Sklypo I, II ir III kadastrinių matavimų bylas bei tirdamas Sklypo savininkų teisių dėl galimo kelio privatizavimo pažeidimÄ , tinkamai vadovavosi tiek Projekto sprendiniais, tiek teritorijų planavimo dokumentais, tiek iÅ¡perkamos žemės projektais, tiek žemės sklypų ribų nustatymo metu galiojusiais ir dabar galiojančiais teisės aktais ir, atsižvelgdama į tai, įvertinti Skyriaus iÅ¡vados dėl Sklypo savininkės interesų pažeidimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Tačiau NŽT atliktas pareiškėjos skundo nagrinėjimas buvo paviršutiniškas, formalus ir neobjektyvus, nes netinkamai remiamasi net oficialiais duomenimis. NŽT atsakyme nei Skyriaus išvada, nei pareiškėjos pateiktame prašyme (Prašyme II) nurodyti argumentai apskritai nevertinami, o tiesiog nurodoma, kad „nesant Genplano koregavimo, neturime galimybės nurodyti koks privažiavimo kelio plotis“. Toks NŽT raštas su neteisingais – kitokiais nei VĮ Registrų centre nurodytais duomenimis, kuriuo, be kita ko, net nepasisakyta dėl pareiškėjos Prašymo II dalyko, negali likti galioti, nes neatitinka pamatinių VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų objektyvumo, išsamumo ir kitų principų.

NŽT nevertino ir Skyriaus išvados teisėtumo. Pareiškėjai nebuvo atsakyta, ar privažiavimas prie Sklypo yra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas – ar tai padaryta teisėtai; jeigu kelias privatizuotas neteisėtai – tuomet kokių veiksmų NŽT ketina imtis jos teisių pažeidimams pašalinti. Projekte nustatyto kelio pločio ir ribų NŽT nevertino nei Sklypo I, nei Sklypo II, nei Sklypo III kadastrinių matavimų duomenų teisėtumo atžvilgiu, nepasisakė dėl Projekto sprendinių privalomumo, nesiaiškino, ar kelias galėjo būti privatizuotas, ar toks 0,0112 ha kelio dalies įsigijimas Sklypui I, NŽT nuomone, pagal 2000 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra teisėtas (priklausomai nuo teigiamo ar neigiamo atsakymo – kodėl teisėtas arba neteisėtas), o NŽT rašte apskritai vengiama nurodyti, koks, NŽT nuomone, pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus turi būti kelio plotis ir ar atlikti kadastriniai matavimai šio kelio pločio nepažeidė.

Tokiu bÅ«du Sklypo I, kaip ir Sklypo II bei III, kadastrinių matavimų atlikimo teisėtumas liko neįvertintas, o kelio pločio susiaurėjimo problema liko neiÅ¡spręsta. Tai rodo, kad NŽT faktiÅ¡kai atsisako spręsti į SklypÄ vedančio kelio susiaurėjimo (ribų pažeidimo) problemÄ . Pati NŽT turėjo kontroliuoti, kad Sklypų I, II ir III ribos nekirstų kelio ribų, o to nepadariusi, negali teigti, kad Projekto ribų nesilaikymas (t. y. galimai neteisėti kadastriniai matavimai) Sklypo I savininkui sudarė pagrindÄ iÅ¡ valstybės įsigyti 0,0112 ha vieÅ¡ojo kelio, atitinkamai Å¡ia dalimi susiaurinant pareiÅ¡kėjos Sklypo pasiekiamumÄ .

Fakto, ar greta Sklypo, Sklypo I, Sklypo II, Sklypo III ir kelio iki 2000 m. buvo laisvos privatizuotinos žemės, NŽT visiÅ¡kai netyrė. NŽT turėjo aiÅ¡kintis, ar Sklypo I kadastrinius matavimus atlikęs matininkas turėjo teisę keliÄ Ä¯traukti į Sklypo I ribas, ar Vyriausybės nutarimas Sklypo I savininkams leido įsigyti kelio dalį. NŽT pasirinkimas tirti ne Sklypų I, II ir III kadastrinių matavimų teisėtumÄ , o pareiÅ¡kėjos Sklypo privatizavimo aplinkybes nėra suprantamas, nes Sklypo ribos nesiekia ilgųjų kelio kraÅ¡tinių, kurios galimai pakito dėl pakeistų Sklypo I ribų, o jų vertinimas kelio pločiui apskritai neturi reikÅ¡mės. Žemės sklypų kadastriniais matavimais negali bÅ«ti keičiamas kelio plotis, nes jų tikslas – nustatyti tikslias žemės sklypų, o ne kelio ribas.

Tiek Skyriaus iÅ¡vada, tiek NŽT raÅ¡tas yra sudėtinės tos pačios situacijos dėl kelio analizės dalys, todėl abu Å¡ie dokumentai turėtų bÅ«ti vertinami kompleksiÅ¡kai, kadangi, nors ir paremti skirtingais motyvais, jais pasisakyta dėl to paties dalyko. Tai lemia, kad panaikinus NŽT raÅ¡tÄ , negalima palikti galioti Skyriaus iÅ¡vados, ir atvirkščiai. PareiÅ¡kėja nurodė, jog tiek Skyrius, tiek ir NŽT jos PraÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo netinkamai, neįsigilino į situacijÄ ir neatsakė į jos iÅ¡keltus klausimus, todėl ginčijami raÅ¡tai turi bÅ«ti panaikinti ir PraÅ¡ymas nagrinėjamas iÅ¡ naujo.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė skundo argumentus palaikė, papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja siekė ne tik faktinės situacijos patikrinimo, bet ir teisinio jos įvertinimo, o atsakovė jo motyvuotai ir argumentuotai nepateikė. Kaimyninio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) konfigÅ«racija privatizavimo metu buvo pakeista ir jo tvora dabar eina pagal senÄ sklypo ribÄ . Tokiu bÅ«du privažiavimo kelias faktiÅ¡kai yra, bet teisiÅ¡kai dalis kelio yra žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja nori, kad NŽT teisiÅ¡kai įvertinų situacijÄ , o Å¡i vengia tÄ padaryti. Atsakovė turi įvertinti visų sklypų kadastrinių matavimų teisėtumÄ , nes nebuvo laikomasi Projekto kaip vienintelio teritorijų planavimo dokumento, kuriuo remiantis turėjo bÅ«ti atliekami kadastriniai matavimai. NŽT neatsakė į pareiÅ¡kėjos keliamÄ klausimÄ , nes pareiÅ¡kėja klausė ne kelio pločio, o siekia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jis nėra privatizuotas. Atsakovė su skundu nesutiko ir atsiliepime į patikslintÄ skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėja 2018 m. gegužės 10 d.

Skyriui pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 50FP-521, kuriame nurodė, jog galimai yra privatizuotas privažiavimas į jos žemės sklypÄ (toliau – Žemės sklypas) ir sumažintas privažiavimo plotis. Skyrius 2018 m. liepos 10 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ vietoje. Patikrinimo vietoje metu suraÅ¡ytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 50ŽN-37-(14.50.64.), kuriame nurodytos patikrinimo vietoje metu nustatytos aplinkybės. 2018 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡tu Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) pareiÅ¡kėja buvo informuota, jog:

„Skyrius, siekdamas įvertinti JÅ«sų PraÅ¡yme nurodytÄ informacijÄ , 2018 m. liepos 10 d. atliko valstybinę žemės naudojimo kontrolę ir gretimuose žemės sklypuose <...>. Atlikus patikrinimus vietovėje Å¡iuose sklypuose nustatyta, kad žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų“. Skyrius, atlikęs Žemės sklypo naudojimo kontrolę bei gretimų žemės sklypų naudojimo kontrolę, taip pat kompleksiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo archyvinius dokumentus bei atsižvelgdamas į teisės aktus 2018 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡tu Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad nenustatė galimai privatizuoto privažiavimo į Žemės sklypÄ , taip pat pasiÅ«lė „privačia tvarka, kartu su žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)savininku nusistatyti kelio servitutÄ notarine sutartimi“.

PareiÅ¡kėja 2018 m. spalio 2 d. NŽT pateikė praÅ¡ymÄ dėl privažiavimo kelio prie Žemės sklypo. NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-2314-(10.5.) iÅ¡nagrinėjo praÅ¡ymÄ ir dar kartÄ atsižvelgdama į teisės aktus, archyvinius dokumentus ir faktinę situacijÄ pabrėžė: „neturime galimybės nurodyti, koks privažiavimo kelio plotis“. Taip pat kompleksiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus situacijÄ buvo pasiÅ«lyta siekiant užtikrinti normalų privažiavimÄ prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų geranoriÅ¡kai susitarti dėl servituto nustatymo.

NŽT 2018 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) ir 2018 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. 1SS-2314-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ yra administraciniai aktai, kurie pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.), todėl naikinti jų nėra teisinio pagrindo. NŽT 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) ir 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 1SS-2314-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ yra teisiškai įvertinta situacija, pažymėta, jog iš esamų dokumentų nėra galimybės nustatyti kelio pločio, todėl nėra tikslo pateikti pozicijos dėl kelio privatizavimo teisėtumo.

Remiantis NŽT Nuostatais, NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 patvirtintais Druskininkų skyriaus nuostatais ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 2018 m. liepos 10 d. buvo atlikti žemės sklypų naudojimo patikrinimai vietoje, surašant žemės naudojimo patikrinimo aktus. Tai yra teisėtas ir tinkamas žemės sklypų teisinių duomenų ir faktinio naudojimo teisėtumo tyrimas.

Be to, Skyrius ir NŽT pasisakė, kad kompleksiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo archyvinius dokumentus bei teritorijų planavimo dokumentus Å¡ioje situacijoje ir, atlikęs patikrinimus vietoje ginčo sklypuose, nustatė, kad žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų. NŽT, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu atsakingo valdymo (gero administravimo) principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. iÅ¡vada), profesionaliai bei kompetentingai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos situacijÄ .

Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepimo argumentus, papildomi paaiÅ¡kino, kad Druskininkų skyriaus raÅ¡te pateiktas ir teisinis situacijos vertinimas, tik ne toks, kokio nori pareiÅ¡kėja, nurodė, kad papildomai pateikė visus LVAT 2021-02-24 nutartyje nurodytus trÅ«kstamus dokumentus, kurių nebuvo byloje nagrinėjant pirmÄ kartÄ , ir jie patvirtina, kad jokios valstybinės žemės kontrolės procedÅ«ros nebuvo pažeistos. PaaiÅ¡kino, kad sodų bendrijos Genplane nėra nurodytas privažiavimo kelio plotas, taip pat nurodyta tik sklypų konfigÅ«racija, bet ne kraÅ¡tinių linijų ilgiai.

Å ie duomenys ir sklypų plotai detalizuoti sklypų planuose, o kelio plotas ir plotis niekur nenurodytas. Atstovė pripažino, kad sklypų planai buvo sudarinėjami pagal sodų GenplanÄ , o jų neatitikimai nurodyti NŽT 2018-11-14 raÅ¡te. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Bylos duomenimis nustatyta: Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjai. Pagal 1980 metų Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos /Druskininkų daržininkystės tarybinio Å«kio „(duomenys neskelbtini)“ ir „Lietuvos“ sanatorijų/ „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinio sodo užstatymo projektÄ (toliau – ir Projektas) iki pareiÅ¡kėjai priklausančio Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas privažiavimo kelias, su kuriuo ribojasi ir žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja 2018 m. gegužės 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriui (toliau – ir Skyrius) pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 50FP-521, kuriame nurodė, jog prie Žemės sklypo sumažintas privažiavimo kelias, ir prašė patikrinti sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)duomenis, ar nėra privatizuotas privažiavimas prie jos sklypo (valstybinė žemė). Skyrius 2018 m. liepos 10 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ vietoje ir surašė 2018 m. liepos 13 d.

Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 50ŽN-37-(14.50.64.), kuriame nurodyta, kad žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiÅ¡kėjos sklypas), vykdant Å«kinę ir kitÄ veiklÄ nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos žemės sklypo ribos, Nuostatų 11.1, 11.2, 11.6 papunkčių laikomasi, naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Skyrius 2018 m. liepos 10 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ vietoje ir surašė 2018 m. liepos 13 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 50ŽN-34-(14.50.64.), kuriame nurodyta, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), aptvertas tvora, kuri situacijos schemoje taÅ¡kuose 1 ir 9 yra atitraukta nuo žemės sklypo ribos, Nuostatų 11.1, 11.2, 11.6 papunkčių laikomasi, nenustatyta jokių žemės sklypo naudojimo pažeidimų.

Skyrius 2018 m. liepos 10 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ vietoje ir surašė 2018 m. liepos 13 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 50ŽN-35-(14.50.64.), kuriame nurodyta, kad žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant Å«kinę ir kitÄ veiklÄ nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos žemės sklypo ribos, Nuostatų 11.1, 11.2, 11.6 papunkčių laikomasi, nenustatyta jokių naudojimo tvarkos pažeidimų. Skyrius 2018 m. liepos 10 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ vietoje ir surašė 2018 m. liepos 13 d.

Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 50ŽN-36-(14.50.64.), kuriame nurodyta, kad žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant Å«kinę ir kitÄ veiklÄ nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos žemės sklypo ribos, Nuostatų 11.1, 11.2, 11.6 papunkčių laikomasi, naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Ginčijamu Skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡tu Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) pareiÅ¡kėja buvo informuota, jog: „<...> Skyrius, siekdamas įvertinti JÅ«sų PraÅ¡yme nurodytÄ informacijÄ , 2018 m. liepos 10 d. atliko valstybinę žemės naudojimo kontrolę ir gretimuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Atlikus patikrinimus vietovėje Å¡iuose sklypuose nustatyta, kad žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų. <...> žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti tvora yra užtverta žemės sklypo ribose, bet ne ant sklypo ribos. <...> Skyrius, kompleksiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs žemės sklypų privažiavimÄ pagal (duomenys neskelbtini) gatvę pagal Situacijos planÄ Nr. 2 nenustatė, kad privažiavimo plotis turėjo bÅ«ti 5 m pločio.

IÅ¡nagrinėjęs žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), archyvinius dokumentus Skyrius taip pat nenustatė, kad galimai buvo privatizuotas privažiavimas į JÅ«sų Žemės sklypÄ â€œ. RaÅ¡te Skyrius taip pat pasiÅ«lė „privačia tvarka, kartu su žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininku nusistatyti kelio servitutÄ notarine sutartimi“. PareiÅ¡kėja 2018 m. spalio 1 d. praÅ¡ymu, kuris Nacionalinėje žemės tarnyboje prie žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) gautas 2018 m. spalio 2 d., kreipėsi į NŽT ir nurodė, kad nesutinka su Skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. iÅ¡vada, kuriÄ pridėjo prie praÅ¡ymo, nurodė savo argumentus dėl jos nepagrįstumo ir prašė, kad NŽT įvertintų susiklosčiusiÄ situacijÄ ir nustatytų, ar privažiavimas prie pareiÅ¡kėjos žemės sklypo nėra privatizuotas kaimynių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas – imtis veiksmų jos teisių pažeidimams paÅ¡alinti. 2018 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-2314-(10.5.) NŽT atsakė pareiÅ¡kėjai kokių teisės aktų pagrindu buvo vykdomas sodininkų bendrijų narių žemės sklypų privatizavimas ir nurodė, kad:

„<..>žemės sklypas (Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Sklypas) buvo privatizuotas pagal 1992 m. balandžio 15 d. sudarytÄ Sklypo schemÄ <...>. <...> Varėnos rajono valdybos 1992 m. liepos 23 d. potvarkiu Nr. 464-v „Dėl sodų sklypų pardavimo“ Sklypo naudotojui J. K. buvo leista įsigyti privatinėn nuosavybėn 0,084 ha ploto SklypÄ . Varėnos rajono valdybos 1993 m . kovo 25 d. potvarkiu Nr. 202v „Dėl sodų žemės sklypų pardavimo“ Sklypo naudotojui J.

K. buvo papildomai leista įsigyti privatinėn nuosavybėn 0,0276 ha ploto SklypÄ . Pagal aukščiau nurodytus Varėnos rajono valdybos potvarkius Sklypo naudotojas J. K. 1994 m. (mėnuo ir diena nenurodyta) valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo iÅ¡ valstybės 0,1116 ha valstybinės žemės SklypÄ . Pažymėtina tai, jog sudarytoje Sklypo schemoje žemės sklypo ribos neatitiko 1980 m. sudarytame kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane (toliau - Genplanas) nurodytų Sklypo ribų, t. y.

Sklypo plotas ir linijų ilgiai buvo padidinti<...>. <...> žemės sklypas (Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Sklypas 1), besiribojantis su Sklypo Å¡iaurės rytine riba, buvo privatizuotas pagal Sklypo 1 planÄ <...>. Pagal šį planÄ Sklypo 1 plotas nurodytas 0,06 ha ir jo linijų ilgiai - 20 m x 30 m. Å ie iÅ¡matavimai atitiko Genplane nurodytas Sklypo 1 ribas. Nustatyta, jog 1992 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi pilietė M. Z. įsigijo iÅ¡ valstybės 0,06 ha SklypÄ 1. 1997 m. buvo atlikti Sklypo 1 kadastriniai matavimai, nustatant sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje (toliau - Kadastriniai matavimai), ir nustatytas Sklypo 1 plotas 0,0712 ha. <...> Pažymėtina, jog Sklypo 1 ribų linijų ilgiai po atliktų Kadastrinių matavimų neatitiko Genplane nurodytų Sklypo 1 ribų.

Alytaus apskrities virÅ¡ininko 1997 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 761 buvo patikslinti faktiÅ¡kai naudojamo Sklypo 1 kadastro duomenys ir leista papildomai mokėti už padidėjusiÄ Sklypo 1 dalį - 0,0112 ha. 2000 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pilietė M. Z. įsigijo iÅ¡ valstybės 0,0112 ha valstybinės žemės sklypÄ . Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog Sklypo 1 ribos atlikus Kadastrinius matavimus neatitiko Genplane suprojektuotų Sklypo 1 ribų. <...> žemės sklypas (Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Sklypas 2), besiribojantis su Sklypo pietrytine riba, buvo privatizuotas pagal Sklypo 2 schemÄ <...>. <...> Sklypo 2 ribų linijų ilgiai taip pat neatitiko Genplane suprojektuotoms Å¡io sklypo riboms.

Nustatyta, jog SklypÄ 2 pagal Varėnos rajono valdybos 1992 m. liepos 23 d. sprendimÄ Nr. 464-v 1996 m. liepos 10 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ valstybės įsigijo pilietė R. Å . 1997 m. vasario mėnesį Sklypui 2 buvo atlikti Kadastriniai matavimai ir nustatyti nauji kadastro duomenys. Sklypo 2 plotas po Kadastrinių matavimų - 0,1186 ha. Sudarytame Sklypo 2 plane privažiavimo kelio plotis - 3,59 m. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog privatizuojamo Sklypo 2 ribų linijų ilgiai neatitiko Genplane suprojektuotų Å¡io žemės sklypo ribų. <...> žemės sklypas (Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Sklypas 3) buvo privatizuotas pagal Sklypo 3 schemÄ <...>. <...>Sklypo 3 schemoje privažiavimo kelio prie Sklypo plotis nenurodytas.

Nustatyta, jog SklypÄ 3 pagal Varėnos rajono valdybos 1992 m. birželio 25 d. sprendimÄ Nr. 398-v 1992 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. I - 296) iÅ¡ valstybės įsigijo pilietis V. K. Pažymėtina tai, jog suprojektuoto Sklypo 3 Genplane iÅ¡ viso nėra. Taigi, atsižvelgiant į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada jog privatizuojant SklypÄ , SklypÄ 1, SklypÄ 2, SklypÄ 3 nebuvo vadovaujamasi patvirtinto Genplano sprendiniais, t. y. sklypų plotai ir konfigÅ«racijos pakeistos be Genplano koregavimo.

Nesant Genplano koregavimo, neturime galimybės nurodyti koks privažiavimo kelio plotis. Esant tokiai situacijai, siÅ«lome Jums kartu su Sklypo 1, Sklypo 2 ir Sklypo 3 savininkais, geranoriÅ¡kai susitarti dėl servituto nustatymo, siekiant užtikrinti normalų privažiavimÄ prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų“. Druskininkų savivaldybės administracija 2018 m. spalio 16 d. raÅ¡te Nr. S12-3763-17.25, atsakydama į pareiÅ¡kėjos 2018 m. spalio 8 d. praÅ¡ymÄ dėl kelio į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nurodė, kad iÅ¡nagrinėjus Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos /Druskininkų daržininkystės tarybinio Å«kio „(duomenys neskelbtini)“ ir „Lietuvos“ sanatorijų/ „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projektÄ ir pagal jame nurodytÄ mastelį (M 1:1000), suprojektuotas kelio plotis galėtų bÅ«ti apie 5 m.

Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas 2018 m. gruodžio 10 d. raÅ¡te „Dėl kelių pločių Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad keliai suprojektuoti, įrengti ir naudojami pagal Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos /Druskininkų daržininkystės tarybinio Å«kio „(duomenys neskelbtini)“ ir „Lietuvos“ sanatorijų/ „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projektÄ (M 1:1000). Pagrindinės vietinės reikÅ¡mės kelių plotis sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ yra 6 metrai.

Å alutinių kelių, kuriais privažiuojama prie konkrečių žemės sklypų, plotis siekia 5-6 metrus. Kelio, vedančio iki žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), plotis yra Å¡iek tiek didesnis nei 5 metrai. Byloje sprendžiamas ginčas dėl NŽT ir jos teritorinio padalinio (Skyriaus) veiksmų, atliekant žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir atsakant į pareiÅ¡kėjos iÅ¡keltÄ klausimÄ dėl galimai privatizuoto privažiavimo kelio.

PareiÅ¡kėja, įtardama, jog privažiavimo kelias prie jos Žemės sklypo buvo neteisėtai susiaurintas, privatizuojant aplinkinius žemės sklypus, kreipėsi į Skyrių, praÅ¡ydama tai patikrinti. Pastarajam pateikus pareiÅ¡kėjos netenkinantį atsakymÄ , pareiÅ¡kėja apskundė Skyriaus veiksmus NŽT, o pastarosios atsakymÄ â€“ teismui. Taigi, pareiÅ¡kėjos iÅ¡keltas klausimas NŽT buvo sprendžiamas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis), todėl pastaroji privalėjo įvertinti jai apskųstos Skyriaus iÅ¡vados pagrįstumÄ ir teisėtumÄ bei iÅ¡ esmės atsakyti į skunde keliamÄ klausimÄ ir pateikti aiÅ¡kų galutinį NŽT vertinimÄ dėl privažiavimo kelio privatizavimo ar neprivatizavimo.

Žemės įstatymo 36 straipsnis numato, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba (1 dalis), žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kuriÄ nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai (2 dalis). Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (toliau – ir Nuostatai), 10-15 punktai detaliai nurodo, kaip atliekamas neplaninis patikrinimas, kokie žemės naudojimo ir valdymo aspektai tikrinami, kas informuojamas apie vyksiantį patikrinimÄ , kaip įforminami patikrinimo rezultatai ir kam praneÅ¡ama apie juos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartyje Nr. eA-455-552/2021 nurodė, kad teismas Å¡ioje byloje turi įvertinti, ar atsakovas ir NŽT Druskininkų skyrius tinkamai atliko neplaninį žemės naudojimo patikrinimÄ pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , ar Å¡io patikrinimo iÅ¡vados pagrįstos objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, ar jo metu nebuvo pažeistos esminės procedÅ«ros, galėjusios turėti įtakos sprendimo pagrįstumui, ar Å¡io patikrinimo rezultatai tinkamai įforminti ir apie tai informuoti suinteresuoti asmenys (nutarties 54 punktas).

Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo iÅ¡ VÄ® Registrų centro 2021 m. balandžio 14 d. buvo gautos Å¡eÅ¡ios Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos (2021 m. balandžio 15 d. nutartimi bylų originalai prijungti prie bylos nesuskaitmeninti) dėl su Å¡iuo ginčo keliu besiribojančių keturių žemės sklypų suformavimo. Be to, atsakovė 2021 m. balandžio 22 d. pateikė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės tvarkymo bylų kopijas, o 2021 m. gegužės 12 d. papildomai pateikė:

1) Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 15-1817-ž „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimo“ kopijÄ ; 2) 2018 m. birželio 11 d. raÅ¡tų Nr. 50SD-859-(14.50.92.), Nr. 50SD-860-(14.50.92.) ir Nr. 50SD-861-(14.50.92.), kuriais pareiÅ¡kėjai bei gretimų žemės sklypų savininkams buvo praneÅ¡ta apie numatomÄ vykdyti žemės naudojimo patikrinimÄ , kopijas; 3) 2018 m. liepos 13 d. žemės naudojimo patikrinimo aktų Nr. 50ŽN-34-(14.50.64.), Nr. 50ŽN-35-(14.50.64.) ir Nr. 50ŽN-36-(14.50.64.), kurie patvirtina gretimuose žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atliktÄ Å¾emės naudojimo valstybinę kontrolę, kopijas.

Šie, papildomai teismo išreikalauti ir atsakovės pateikti, duomenys patvirtina, kad priimdami skundžiamus sprendimus Skyrius ir NŽT vertino savo sprendimuose minimus visų su ginčo keliu besiribojančių žemės sklypų archyvinius dokumentus, taip pat skyrius yra atlikęs ne tik pareiškėjos, bet ir kitų trijų su ginčo keliu besiribojančių žemės sklypų valstybinę žemės naudojimo kontrolę ir yra surašęs atitinkamus žemės naudojimo patikrinimo aktus, o šių žemės sklypų savininkai buvo informuoti apie numatomus patikrinimus.

Todėl teismas konstatuoja, kad procedÅ«rų vykdymo prasme atsakovė iÅ¡ esmės tinkamai atliko neplaninį žemės naudojimo patikrinimÄ faktinės esamos situacijos nustatymo aspektu. Atsakovė pateikė į bylÄ Skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡te paminėtÄ valstybinės žemės naudojimo kontrolės gretimuose sklypuose faktÄ patvirtinančius aktus, Å¡ių sklypų archyvinius dokumentus ir juose esančius individualius administracinius aktus bei sandorius, susijusius su pareiÅ¡kėjos bei gretimų sklypų privatizavimu, apie kuriuos savo raÅ¡te nurodė NŽT, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties Nr. eA-455-552/2021 nurodytÄ Ä¯rodymų nepakankamumÄ ginčijamų sprendimų pagrįstumui patikrinti (nutarties 55 punktas) atsakovė paÅ¡alino.

Tačiau atlikto patikrinimo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos ne tik objektyviais duomenimis, bet ir teisės aktų normomis, kurių kontekste faktiniai duomenys turi bÅ«ti vertinami, o patikrinimo rezultatai turi bÅ«ti tinkamai įforminti, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai atsakant į pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme iÅ¡keltÄ klausimÄ . Å iuo aspektu teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ytas iÅ¡tirti klausimas dėl privažiavimo kelio galimo privatizavimo iÅ¡ tiesų apima ne tik faktinės situacijos nustatymÄ ir jos atitikimÄ Å¾emės sklypų kadastro duomenims, bet ir teisinį atsakovės nustatytos situacijos, kai faktinė kelio naudojimo situacija neatitinka teisinių sklypų ribų, vertinimÄ .

Pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Priimdama sprendimus atsakovė turi vadovautis ne tik teisės aktais, tačiau yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Å is principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).

IÅ¡ gero administravimo principo kyla reikalavimas, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Formaliai ir biurokratiÅ¡kai vykdomos vieÅ¡ojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).

Nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama viešojo administravimo subjekto pareiga imtis aktyvių veiksmų ir padėti asmeniui, o ne veikti formaliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1068-442/2019). VAĮ 8 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu) nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, kad bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018).

VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018). Kaip ne kartÄ akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog individualaus administracinio akto motyvai pagal VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalis turi būti nurodyti priimtame administraciniame akte, o kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nebuvo nurodyti) ar papildymas naujais motyvais negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2804-146/2016).

Å iuo aspektu taip pat pažymėta, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo raÅ¡tas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamÄ tokių aktų teisėtumo patikrÄ , todėl vieÅ¡ojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali bÅ«ti perkelta teisingumÄ vykdančiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1555-662/2018).

Vertindamas Å¡alių argumentus ir pačių skundžiamų Skyriaus ir NŽT raÅ¡tų sprendimų turinį teismas konstatuoja, kad skundžiami sprendimai neatitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų dėl motyvų aiÅ¡kumo, adekvatumo ir pakankamumo, o iÅ¡ sprendimų nėra aiÅ¡kus teisinis kvalifikavimas tų visuomeninių santykių, dėl kurių pareiÅ¡kėja kreipėsi į atsakovę, nėra aiÅ¡kus pareiÅ¡kėjos iÅ¡kelto klausimo galutinis NŽT vertinimas. Visų pirma, vertinant skundžiamÄ Skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡tÄ Nr. 50SD-1382-(14.50.92.), teismas nepagrįstu pripažįsta atsakovės atsiliepimo argumentÄ , kad Å¡is raÅ¡tas yra pagrįstas teisės aktų normomis.

IÅ¡ Å¡io Skyriaus raÅ¡to turinio akivaizdžiai matyti, jog jame nurodyta tik tai, kokius valstybinės žemės naudojimo kontrolės veiksmus Skyrius atliko, kokias faktines aplinkybes nustatė vietoje ir kokį dokumentÄ dėl to surašė, kokiais dokumentais vadovavosi papildomai (archyviniais gretimų žemės sklypų dokumentais), taip pat nurodė savo vertinimÄ dėl privažiavimo kelio pločio bei privatizavimo. Tačiau, skirtingai nei atsiliepime teigia atsakovė, Å¡iame raÅ¡te nėra paminėtas nei vienas teisės aktas, kuriuo remiantis Skyrius vertino nurodytus nustatytus faktinius duomenis, kaip leidžiančius daryti bÅ«tent tokias iÅ¡vadas, kokias padarė Skyrius.

IÅ¡ esmės Å¡iame Skyriaus raÅ¡te pateikta iÅ¡vada, kad jis „nenustatė, jog galimai buvo privatizuotas privažiavimo kelias į JÅ«sų Žemės sklypÄ â€œ yra be jokių teisės aktais pagrįstų motyvų, nes nėra nurodytas joks teisinis pagrindas, leidžiantis faktinę situacijÄ vertinti bÅ«tent taip, kaip nusprendė Skyrius. PrieÅ¡ingai, pačiame raÅ¡te nurodoma, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti tvora yra užtverta žemės sklypo ribose, bet ne ant sklypo ribos ir Å¡io sklypo dalis yra naudojama privažiavimui, o 2018 m. liepos 13 d.

Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 50ŽN-37-(14.50.64.) priede - Situacijos schemoje Nr. 1 - užfiksuota, jog privažiavimo keliui iki pareiÅ¡kėjos Žemės sklypo faktiÅ¡kai yra naudojama dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros iÅ¡eina už Å¡io sklypo ribos su privažiavimo keliu, dėl ko yra užtverta dalis valstybinės žemės, skirtos keliui. Tokie faktinės situacijos duomenys rodo, kad faktiÅ¡kai naudojamo privažiavimo kelio dalis patenka į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijÄ , o prieÅ¡ingoje kelio pusėje dalis keliui turinčios likti valstybinės žemės yra užtverta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tvora.

Todėl Skyriaus raÅ¡te nurodyta iÅ¡vada, kad privažiavimo kelias nebuvo privatizuotas neatitinka faktinės situacijos, kurioje žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė turi nuosavybės teisę į dalį faktiÅ¡kai naudojamo privažiavimo kelio, turinčio bÅ«ti valstybinėje žemėje. Kokie teisės aktai ir kokie teisiniai argumentai Skyriui leidžia daryti 2018 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡te Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) nurodytÄ iÅ¡vadÄ , kad nustatytoje situacijoje privažiavimo kelias tikrai nebuvo privatizuotas, iÅ¡ Å¡io raÅ¡to nėra galimybės nustatyti, nes teisinių argumentų ir teisės normomis pagrįstos situacijos teisinio kvalifikavimo Skyriaus raÅ¡te nėra.

Pažymėtina, kad net ir tos išvados, kurias Skyriaus rašte stengtasi teisiškai argumentuoti, yra prieštaringos teisinio situacijos kvalifikavimo prasme, todėl yra neaiškios. Skyriaus rašte nurodyta, kad kiti trys tikrinti žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų, tačiau rašte nenurodyta kokius konkrečiai teritorijų planavimo dokumentus Skyrius tikrino, nenurodyta kokiuose teritorijų planavimo dokumentuose nurodytas sklypų ribas jos turi atitikti vietoje.

Ginčijamame raÅ¡te nurodytas tik abstraktus tikrintų teritorijų planavimo dokumentų įvardijimas – kaimyninių žemės sklypų „archyviniai dokumentai“, tačiau aiÅ¡kiai neįvardinta, kokie tai dokumentai ir kÄ jie patvirtina. Atsakovė tik 2021 m. balandžio 22 d. pateikdama teismui papildomus dokumentus papildomai paaiÅ¡kino, kad Skyrius rėmėsi 1980 m. sudarytu kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu bei 1992 m. balandžio 15 d. sudaryta sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) schema, taip pat paaiÅ¡kino, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje galiojantis teritorijų planavimo dokumentas yra 1980 m. sudarytas kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas ir kito ginčo teritorijoje galiojančio teritorijų planavimo dokumento nėra.

Tokiu atveju, Skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) nurodyta išvada, kad tikrinti žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų yra prieštaringa ir nepagrįsta jokiomis teisės normomis, nes net ir skundžiamame NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1SS-2314-(10.5.) nustatyta ir nurodyta, kad privatizuojant visus tikrintus žemės sklypus nebuvo vadovaujamasi patvirtinto kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ Genplano sprendiniais, t. y. sklypų plotai ir konfigūracijos pakeistos be Genplano koregavimo.

Taigi, iš skundžiamo Skyriaus rašto nėra aišku, kodėl daroma išvada, kad tikrinti žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų, jeigu tos ribos neatitinka galiojančio teritorijų planavimo dokumento - 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano. Skyriaus rašte nėra pateiktas teisinis vertinimas, ar toks žemės sklypų planų neatitikimas 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano sprendiniams yra teisiškai pagrįstas ir leistinas, todėl teisinės argumentacijos aspektu Skyriaus raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų dėl aiškaus ir išsamaus administracinio akto motyvavimo.

Kadangi Skyrius ginčijamame raÅ¡te nurodo, jog iÅ¡nagrinėjęs žemės sklypų privažiavimÄ pagal (duomenys neskelbtini) gatvę pagal Situacijos planÄ Nr. 2 nenustatė, kad privažiavimo plotis turėjo bÅ«ti 5 m pločio, tačiau, kaip minėta, Å¡iame raÅ¡te iÅ¡ viso nenurodo, kad bÅ«tų rėmęsis 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu, kuriame yra nurodytas jo mastelis (su patikslintu skundu pateiktas 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas), tai teismas konstatuoja, kad Skyriaus iÅ¡vada dėl galimo privažiavimo kelio pločio yra tinkamai nemotyvuota.

Skyrius savo rašte nenurodė jokių motyvų, kodėl 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas neleidžia nustatyti suprojektuoto privažiavimo kelio pločio. Remiantis anksčiau minėta teismų praktika, vien tai, kad motyvus dėl 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano ir dėl jo mastelio reikšmės atsakovė išdėstė bylos nagrinėjimo teisme metu, nešalina paties skundžiamo administracinio akto neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, jo motyvavimo ir išsamumo aspektu, nes tokie motyvai nėra nurodyti pačiame Skyriaus rašte.

Aplinkybę, kad remiantis 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu galima nustatyti privažiavimo kelio plotį savo raštuose patvirtino tiek Druskininkų savivaldybės administracija (2018 m. spalio 16 d. raštas Nr. S12-3763-17.25), tiek Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas (2018 m. gruodžio 10 d. raštas „Dėl kelių pločių Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“), o NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1SS-2314-(10.5.) taip pat nurodė, kad tikrintų sklypų ribų linijų ilgiai, sklypų plotai ir konfigūracijos neatitiko Genplane suprojektuotų žemės sklypo ribų.

Tai reiÅ¡kia, kad remiantis 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu ir jo masteliu ne tik kiti subjektai, bet net ir pati NŽT nustatinėjo žemės sklypų ribų linijų ilgius ir plotus, todėl Skyrius raÅ¡te esanti iÅ¡vada, kad „archyviniuose dokumentuose privažiavimo kelio į JÅ«sų Žemės sklypÄ plotis nėra nurodytas“ yra nemotyvuota, nes nepateikti jokie teisiniai argumentai, kodėl Skyrius taip nusprendė. Jeigu NŽT iÅ¡ to paties1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano nustatė tikrintų sklypų ribų linijų ilgius ir sklypų plotus, kurie Å¡iame teritorijų planavimo dokumente nurodyti ne tiesiogiai, o nustatomi pagal dokumento mastelį, tai nei Skyriaus, nei NŽT argumentas, kodėl privažiavimo kelio plotis negali bÅ«ti nustatinėjamas tokiu pat bÅ«du, skundžiamuose raÅ¡tuose nėra argumentuotai motyvuoti.

Skundžiamo Skyriaus raÅ¡to teisinės argumentacijos ir iÅ¡vadų motyvacijos trÅ«kumus bandė paÅ¡alinti NŽT, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos 2018 m. spalio 1 d. praÅ¡ymÄ , kuriuo pareiÅ¡kėja nesutiko su Skyriaus raÅ¡tu. Skirtingai nei Skyriaus raÅ¡te, skundžiamame NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. raÅ¡te Nr. 1SS-2314-(10.5.) yra nurodomas teisės aktas, kuriuo remiantis NŽT nagrinėjo pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes ir argumentus bei Skyriaus nustatytas faktines aplinkybes ir vertintus dokumentus, tai - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“.

NŽT raÅ¡te taip pat detaliau iÅ¡analizuotos visų keturių žemės sklypų privatizavimo aplinkybės. Tačiau iÅ¡ skundžiamo NŽT raÅ¡to turinio matyti, kad nurodytu Vyriausybės nutarimu atsakovė vadovavosi tik tikrindama, ar privatizavimo metu žemės sklypai buvo suformuoti tokie, kokie buvo faktiÅ¡kai naudojami, ir ar nebuvo parduoti didesni nei leistinas maksimalus dydis – 0,12 ha. Tuo tarpu vertindama konkrečias visų keturių žemės sklypų dabartines ribas NŽT tyrė, ir ginčijamame raÅ¡te nurodė, tik tai, kaip sklypų ribos keitėsi vėliau, dėl papildomai nusipirktos valstybinės žemės ir dėl atliktų kadastrinių matavimų, tačiau konstatavusi ribų pokyčių faktÄ nenurodė, kokiais teisės aktais remiantis Å¡ie pokyčiai turėtų bÅ«ti vertinami ir ar tuos teisės aktus Å¡ie pokyčiai atitinka.

Kitaip tariant, išsamios ir aiškios teisinės argumentacijos ir teisinio dabartinių sklypų ribų teisėtumo pagrindimo konkrečiomis teisės normomis, NŽT savo atsakyme pareiškėjai nenurodė, nors, sprendžiant iš 2018 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. 1SS-2314-(10.5.) turinio, abejonių dėl dabartinių sklypų ribų kilo ir pačiai NŽT. Skundžiamame NŽT rašte nurodyta apibendrinta išvada, jog privatizuojant visus keturis žemės sklypus nebuvo vadovaujamasi 1980 m. sudaryto kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano sprendiniais, t. y. sklypų plotai ir konfigūracijos pakeistos be Genplano koregavimo.

Dėl to NŽT nurodė neturinti galimybės nurodyti, koks privažiavimo kelio plotis. Å iame raÅ¡te taip pat nurodyta, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame Å¡iuo metu yra dalis faktiÅ¡kai naudojamo privažiavimo kelio) buvo privatizuotas pagal Å¡io sklypo planÄ , kurio iÅ¡matavimai atitiko Genplane nurodytas sklypo ribas, tačiau 1997 m. buvo atlikti Å¡io sklypo kadastriniai matavimai, po kurių sklypo ribų linijų ilgiai neatitiko Genplane nurodytų sklypo ribų, bet Alytaus apskrities virÅ¡ininko 1997 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. 761 buvo patikslinti sklypo kadastro duomenys ir leista papildomai mokėti už padidėjusiÄ sklypo dalį - 0,0112 ha, kuriÄ 2000 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)iÅ¡ valstybės įsigijo pilietė M. Z. Taigi, NŽT nustatė, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirmiausia buvo privatizuotas pagal 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane nurodytas sklypo ribas, o vėliau, atlikus Å¡io sklypo kadastrinius matavimus, jo savininkei buvo parduota dar papildomai 0,0112 ha valstybinės žemės, kai padidėjusios sklypo ribos jau neatitiko 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane nurodytų sklypo ribų.

Kadangi bÅ«tent Å¡io žemės sklypo tvora yra sklypo viduje, o ne ant ribos su privažiavimo keliu, ir dalis žemės sklypo, esanti už tvoros, yra faktiÅ¡kai naudojama privažiavimo keliui, tai pareiÅ¡kėjai pagrįstai kyla abejonė, ar privažiavimo kelio dalis nebuvo privatizuota. BÅ«tent tÄ Ä¯vertinti ir nustatyti prašė pareiÅ¡kėja, skųsdama Skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡tÄ Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) NŽT. Nepaisant Å¡io aiÅ¡kaus praÅ¡ymo, NŽT, nors ir nustatė bei savo raÅ¡te nurodė aptartas aplinkybes dėl žemės sklypų ribų neatitikimo 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano sprendiniams, tačiau nepateikė jokio teisinio situacijos įvertinimo dėl pareiÅ¡kėjos iÅ¡kelto klausimo, nenurodė teisės aktų, kurie pagrįstų ar paneigtų, kad tokia faktinė situacija, kuri nesuderinama su 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano sprendiniais, yra galima.

Vietoj to, NŽT savo atsakyme pareiÅ¡kėjai nurodė, kad „nesant Genplano koregavimo, neturime galimybės nurodyti koks privažiavimo kelio plotis“, nors pareiÅ¡kėja to visai neklausė. Kitaip tariant, NŽT ne tik nepateikė teisinių argumentų ir nenurodė teisės aktų, kuriais remiantis turėtų bÅ«ti vertinamas tikrintų žemės sklypų ribų teisingumas ir teisėtumas privažiavimo kelio atžvilgiu, bet ir neatsakė į pareiÅ¡kėjos keltÄ klausimÄ - ar privažiavimas prie pareiÅ¡kėjos žemės sklypo nėra privatizuotas kaimynių žemės sklypų savininkų.

Todėl ginčijamÄ NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-2314-(10.5.) teismas taip pat pripažįsta neatitinkančiu VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų, jo motyvavimo ir iÅ¡samumo aspektu. Pažymėtina ir tai, kad apskundusi Skyriaus raÅ¡tÄ iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, pareiÅ¡kėja ne tik nesulaukė aiÅ¡kios NŽT pozicijos dėl apskųsto teritorinio jos padalinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, bet ir negavo pačios NŽT aiÅ¡kaus vertinimo keliamu klausimu, todėl Å¡io vieÅ¡ojo administravimo subjekto galutinis administracinis sprendimas dėl pareiÅ¡kėjos iÅ¡kelto klausimo yra visiÅ¡kai neaiÅ¡kus, dėl ko negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kurioje skundžiamame raÅ¡te Skyrius pateikė savo vertinimÄ ir atsakymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos klausimÄ dėl privažiavimo kelio privatizacijos, tačiau nepateikė aiÅ¡kių motyvų ir teisinių argumentų, kodėl tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, o NŽT skundžiamame raÅ¡te iÅ¡ viso neatsakė į šį pareiÅ¡kėjos iÅ¡keltÄ klausimÄ ir į jos nesutikimÄ su nurodyta Skyriaus iÅ¡vada, todėl neaiÅ¡ku, ar NŽT sutinka, ar nesutinka su Skyriaus iÅ¡vada, jog privažiavimo kelias nebuvo privatizuotas.

Tokiu atveju, abu skundžiamus raÅ¡tus vertinant kaip vienos administracinės procedÅ«ros administracinius sprendimus tuo pačiu klausimu, jie yra ne tik kiekvienas atskirai neatitinkantys VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų, bet ir nesuderinami tarpusavyje, nors NŽT savo sprendimu turėjo ne tik atsakyti, ar Skyriaus raÅ¡tas yra pagrįstas ir teisėtas, bet ir suformuluoti galutinę ir aiÅ¡kiÄ NŽT pozicijÄ dėl privažiavimo kelio privatizavimo ar neprivatizavimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundžiami Skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡tas Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) ir NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tas Nr. 1SS-2314-(10.5.) naikintini kaip neteisėti, savo turiniu iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujantis VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, o atsakovė atitinkamai įpareigotina iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2018 m. spalio 1 d. praÅ¡ymÄ nustatyti, ar privažiavimas prie pareiÅ¡kėjos Žemės sklypo nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas, – imtis veiksmų tokiam pažeidimui paÅ¡alinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį proceso, Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTÄ® 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. PareiÅ¡kėja 2021 m. gegužės 12 d. pateiktame praÅ¡yme prašė priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 1 030 Eur už advokatės teisinę pagalbÄ byloje.

Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį teikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias tuo metu sudarė 700 Eur už teisinę pagalbÄ , o atsižvelgiant į tai, kad byla buvo grÄ Å¾inta į pirmosios instancijos teismÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, pareiÅ¡kėja papildomai patyrė dar 330 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai. Patikslintame skunde pareiÅ¡kėja taip praÅ¡o priteisti žyminį mokestį, o apeliaciniame skunde – žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . PareiÅ¡kėjos interesams byloje atstovavo advokatė J.

Å . ir pareiÅ¡kėja patyrė 1 030 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokatės teisinę pagalbÄ suraÅ¡ant skundÄ , teikiant konsultacijas ir atstovaujant teisme. Å ių iÅ¡laidų dydį pagrindžia 2019 m. rugsėjo 12 d. pateiktas 2018 m. gruodžio 21 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 941420, patvirtinantis 700 Eur sumokėjimÄ advokatei už suteiktas teisines paslaugas, t. y. už skundo suraÅ¡ymÄ , patarimÄ , ir 2021 m. gegužės 12 d. pateikta 2021 m. gegužės 11 d. SÄ skaita-faktÅ«ra Nr. JS21-1, bei 2021 m. gegužės 11 d.

Mokėjimo nurodymas Nr. 7, patvirtinantys 330 Eur sumokėjimÄ advokatei už suteiktas teisines paslaugas, t. y. pasirengimÄ atstovauti ir atstovavimÄ , vykimas į teismÄ ir atgal. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos skundas tenkinamas, ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ iÅ¡ atsakovės. Už advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamams Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU) (Rekomendacijų 7 p.). Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieÅ¡kinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio VDU. PareiÅ¡kėjos patikslintas skundas teismui buvo pateiktas 2019 m. kovo 13 d., t. y. 2019 metų I ketvirtį, todėl skaičiuojant priteistinÄ sumÄ už skundo parengimÄ taikytinas 2018 metų III ketvirčio VDU, kuris sudaro 935,70 Eur.

Tai reiÅ¡kia, kad maksimalus galimas priteisti dydis už skundo parengimÄ Å¡ioje byloje sudaro 2 393,25 Eur (935,70 Eur x 2,5). PareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti 1 030 Eur suma ne tik nevirÅ¡ija maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimÄ , bet ir yra daugiau kaip du kartus mažesnė, todėl atsižvelgiant į tai, kad advokatė už tokį honorarÄ ne tik parengė skundÄ , bet dar ir teikė konsultacijas bei atstovavo pareiÅ¡kėjÄ teisme, o byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama iÅ¡ naujo, visa už advokatės darbo ir laiko sÄ naudas praÅ¡oma priteisti 1 030 Eur suma pripažintina visiÅ¡kai adekvačiomis ir iÅ¡ atsakovės priteistinomis atstovavimo iÅ¡laidomis, atitinkančiomis bylos pobÅ«dį, sudėtingumÄ , suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kompleksiÅ¡kumÄ .

PareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės taip pat priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis už skundo padavimÄ (sumokėtas 2019-03-12 mokėjimo nurodymu Nr. 1023) ir 11,25 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ Å¡ioje byloje (sumokėtas 2019-11-08 mokėjimo nurodymu Nr. 282). Viso pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės priteistina 1 063,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 030 Eur advokatės pagalbai apmokėti + 22,50 Eur žyminis mokestis už skundo padavimÄ + 11,25 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ).

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjos, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau neanalizuotini, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.

H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos R. K. skundÄ patenkinti. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡tÄ Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2018 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-2314-(10.5.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“.

Ä®pareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos R. K. 2018 m. spalio 1 d. praÅ¡ymÄ nustatyti, ar privažiavimas prie pareiÅ¡kėjos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas, – imtis veiksmų tokiam pažeidimui paÅ¡alinti. Priteisti pareiÅ¡kėjai R. K. 1 063,75 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Rimantas Giedraitis RamÅ«nas Å arka Janina Vitunskienė