2020-09-09 Nr. AB-22317-3-61-3-01614-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3231-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01614-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 53.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos E. A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. A. Z. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Z., dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. A. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2019 m. kovo 25 d. raštą Nr. (23.1-08) RNA-7561 (toliau – ir Raštas, Sprendimas); 2) įpareigoti mokesčių administratorių panaikinti areštą turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir pakeisti prievolės užtikrinimo būdą į kitą mokesčių mokėtojos pasiūlytą būdą, t. y. arba areštuoti pinigų sumą, lygią turto vertei prieš arba po turto pardavimo arba areštuoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), mokesčių mokėtojos pasiūlytomis sąlygomis ir esant poreikiui areštuoti atitinkamą pinigų sumą, kuri būtų lygi turto verčių skirtumui; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad VMI 2016 m. gruodžio 27 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-2675 (toliau – ir Turto arešto aktas), areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 498 074 Eur, turto arešto mastas – 3 555 314,11 Eur. Dalis mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotų mokesčių buvo panaikinti (1 386 516 Eur ir su šiais mokesčiais susijusi delspinigių suma), tačiau turto arešto mastas yra nepatikslintas, kadangi dar vyksta teisminis ginčas dėl priteistos mokesčių sumos (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-2130-442/2019). Pareiškėja 2019 m. vasario 14 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą, siūlydama areštuoti kitą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio tikroji rinkos vertė yra 311 000 Eur. Ji pasiūlė areštuoti visą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, kurių ½ priklauso mokesčių mokėtojai, o ½ jos sutuoktiniui G. Z..

3. Pareiškėja nurodė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo jai padovanos jam priklausančią gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį, todėl mokesčių administratorius galėtų taikyti areštą visam turtui, nes šis turtas po dovanojimo sandorio įforminimo priklausytų mokesčių mokėtojui. VMI 2019 m. kovo 25 d. raštu nesutiko su mokesčių mokėtojos pasiūlytomis sąlygomis, nes atsakovo teigimu, sutikus su pareiškėjos pasiūlymu, taikyto turto arešto vertė sumažėtų, be to, siūlomas areštuoti turtas nepriklauso mokesčių mokėtojai.

4. Pareiškėja nurodė, kad su atsakovo Sprendimu nesutinka, nes jos pasiūlymas svarstyti Turto arešto akto pakeitimą geriau užtikrintų valstybės interesus. Be to, jos siūlymas mokestinių prievolių įvykdymą užtikrinti didesnio likvidumo turtu – piniginėmis lėšomis, nereikalautų jokių turto realizavimo veiksmų bei garantuotų valstybės interesų apsaugą.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad ji neprašė atsakovo panaikinti užtikrinimo priemonę, o prašė tik ją pakeisti. Be to, pritaikytas turto areštas suvaržo daugiau teisių, nei būtina tikslui pasiekti. Pareiškėjai iš atsakovo Rašto turinio neaišku, kaip mokesčių administratorius nustatė turto, esančio (duomenys neskelbtini) g., vidutinę rinkos vertę, nes tikroji šio turto rinkos vertė yra 311 000 Eur pagal atliktą turto vertinimą.

6. Pareiškėja teigė, jog pateikti analogišką tokios pat vertės turtą yra beveik neįmanoma, todėl VMI galėjo taikyti papildomas užtikrinimo priemones, pavyzdžiui, nurodyti sumokėti užstatą. Pareiškėjos teigimu, atsakovas skundžiamo Sprendimo tinkamai nemotyvavo ir neatsakė į mokesčių mokėtojos nurodytus argumentus.

7. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad VMI skundžiamu Raštu pareiškėjai atsakė, jog negali tenkinti jos prašymo taikyti areštą kitam turtui, nes sutikus su pasiūlytomis sąlygomis – VMI taikyto arešto vertė sumažėtų, o arešto pakeitimas neužtikrintų pagal patikrinimo aktus apskaičiuotų mokesčių ir su šiais mokesčiais susijusių sumų išieškojimo galimybių. Be to, siūlomas areštuoti gyvenamasis namas ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) nepriklauso pareiškėjai, o VMI gali areštuoti tik mokesčių mokėtojui priklausantį turtą.

9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog vertinant siūlytino areštuoti turto vertę, turi būti atsižvelgiama į tikrąją rinkos vertę, kurią nustatė nepriklausomi turto vertintojai. Mokesčių administratorius įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis (pagal valstybinės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis), o mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus įkainojimu turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti kuo tikslesnes areštuojamo turto rinkos kainas, gali naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, pavyzdžiui, registrų nustatytomis vertėmis, spaudos skelbimais, katalogais, informacijos suvestinėmis, interneto tinklalapiais ir pan.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog VMI netinkamai įvertino pareiškėjos siūlymą areštuoti ir ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, priklausančią G. Z. asmeninės nuosavybės teise, nes sutuoktinis jai padovanotų šį turtą.

11. Atsakovas pažymėjo, jog turto areštas įstatymų nustatyta tvarka taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimo, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjos Eglės A. Z. skundą atmetė.

13. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai aprašęs bylos faktines aplinkybes, nurodė, jog nesutiktina su pareiškėjos argumentu, jog atsakovas skundžiamo Rašto tinkamai nemotyvavo ir neatsakė į mokesčių mokėtojos nurodytus argumentus. Šiuo atveju svarbu tai, jog pareiškėjai apskaičiuota sumokėti didelė mokesčių suma (pareiškėjos skola VMI sudaro 1 803 704,20 Eur) ir tokios sumos sumokėjimui į valstybės biudžetą būtina užtikrinti, kad pareiškėja turėtų pakankamai turto, jeigu būtų pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros.

14. Teismas sprendė, kad šiuo atveju turto areštas yra pateisinama priemonė, nes pareiškėja nepateikė į bylą jokių faktinių duomenų, jog pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, ji turės galimybę padengti skolą ir tokia jos galimybė nesumažės.

15. Teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjos siūlymą areštuoti ir ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, priklausančią G. Z. asmeninės nuosavybės teise, nes sutuoktinis jai padovanotų šį turtą. Teismas sutiko su atsakovu, kad šiuo metu pareiškėjai priklauso tik ½ dalis areštuoto turto, kita dalis turto priklauso trečiajam asmeniui ir dar nėra jai padovanota, o turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimo, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas. Nors pareiškėja teigia, jog dėl nesudarytos pagrindinės turto pirkimo pardavimo sutarties iki sutartyje nurodyto termino jai gali tekti mokėti baudą, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja preliminarią nekilnojamojo turto (buto), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė 2018 m. rugsėjo 24 d., t. y. žinodama apie pritaikytą turto areštą šiam nekilnojamajam turtui.

16. Teismas vertino, kad atsakovo Raštu pareiškėjai pateiktas atsakymas jos prašomu klausimu atitiko jos prašymo turinį, t. y. atitiko tokio pobūdžio informacijai keliamus išsamumo ir pagrįstumo reikalavimus, kiek tai susiję su informacijos pateikimu dėl prašymo taikyti areštą kitam turtui.

17. Atsižvelgęs į konstatuotas aplinkybės, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad VMI Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą ir jį naikinti nėra pagrindo.

18. Teismas sprendė, kad netenkinus pagrindinio reikalavimo, išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat netenkintinas. Tesimas taip pat atmetė pareiškėjos reikalavimą priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 19. Pareiškėja Eglė A. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą, panaikinti VMI Sprendimą, įpareigoti mokesčių administratorių panaikinti areštą turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir pakeisti prievolės užtikrinimo būdą į kitą mokesčių mokėtojos pasiūlytą būdą, t. y. arba areštuoti pinigų sumą, lygią Turto vertei arba pervesti pinigų sumą, lygią Turto vertei, į VMI sąskaitą, arba areštuoti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), mokesčių mokėtojos pasiūlytomis sąlygomis ir esant poreikiui areštuoti/ pervesti į VMI sąskaitą atitinkamą pinigų sumą, kuri būtų lygi turto verčių skirtumui; priteisti iš VMI pareiškėjai 2395,8 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas.

20. Pareiškėja teigia, kad teismas neišnagrinėjo bylos išsamiai ir visapusiškai, teismo sprendimas nėra aiškus ir pakankamai motyvuotas, teismas neatsakė į pareiškėjos pagrindinius reikalavimus, atsakė į ne visus pareiškėjos skunde ir jos atstovo bei trečiojo suinteresuoto asmens posėdžio metu nurodytus argumentus, todėl toks sprendimas, kuris buvo priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai išsiaiškinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, neteisingai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis ir nevisapusiškai, neišsamiai bei formaliai ištyrus įrodymus yra neteisėtas ir nepagrįstas bei naikintinas, kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnyje nustatytų procesiniam dokumentui nustatytų reikalavimų.

21. Pareiškėja vertina, kad mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą nesutikti su mokesčių mokėtojos pasiūlytomis sąlygomis, tokio sprendimo tinkamai nemotyvavo ir neatsakė į mokesčių mokėtojos nurodytus argumentus (mokesčių administratorius nepasisakė dėl taikyto Turto arešto efektyvumo ir tokios užtikrinimo priemonės realumo, taip pat nepasisakė dėl trečiųjų asmenų konstitucinių teisių suvaržymo ir pan.), todėl mano, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ir nesuderinamas su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, viešojo administravimo subjekto veikla bei reikalavimu pagrįsti savo sprendimus.

22. Pareiškėja pažymi, kad priimtas sprendimas prieštarauja vėliau priimtam sprendimui dėl kito turto, esančio (duomenys neskelbtini) k. arešto panaikinimo, kuriuo mokesčių administratorius patenkino pareiškėjos prašymą ir pakeitė užtikrinimo priemonę.

23. Pareiškėja teigia, kad nors teismas savo sprendime akcentavo, jog užtikrinimo priemonėmis yra siekiama užkirsti kelią mokesčių mokėtojui išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, siekiant, kad mokesčių mokėtojo finansinė padėtis išliktų tokia pati, tačiau sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl pareiškėjos siūlomos kitos užtikrinimo priemonės neleistų pasiekti tų pačių tikslų. Pareiškėja tiek VMI, tiek teismui akcentavo, kad ji neginčija turto verčių ir jeigu, mokesčių administratoriaus nuomone, areštuojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini) g. vertė skiriasi nuo Turto, esančio Vingrių g., pareiškėja galėtų sumokėti šį skirtumą į VMI sąskaitą. Nei mokesčių administratorius, nei teismas neatsakė į šį pareiškėjos argumentą, todėl pareiškėjai yra neaišku, kodėl toks prievolės užtikrinimo būdas yra netinkamas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą visai nepasisakė dėl G. Z. teisių pažeidimo, taip pat nepasisakė dėl pareiškėjos nurodytų motyvų dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nuosavybės neliečiamumo bei tokios užtikrinimo priemonės neefektyvumo valstybės požiūriu.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Z. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti, nurodydamas, jog su jame išdėstytais argumentais visiškai sutinka.

25. Pareiškėja Eglė A. Z. 2020 m. liepos 10 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo. Pareiškėja nurodė, kad po apeliacinio skundo padavimo buvo panaikintas turto areštas, taigi pareiškėja pretenzijų VMI dėl arešto nuėmimo nebeturi, todėl ji teikia teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo ir pažymi, jog jai procesinės skundo atsisakymo pasekmės yra žinomos ir suprantamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalyje apeliacinį skundą padavusiam asmeniui yra suteikta teisė atsisakyti apeliacinio skundo iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

27. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ 136 straipsnio 3 dalį, apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, pareiškėjai yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės – atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, t. y. apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės, apeliacinio proceso nutraukimas šiuo atveju kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, daro išvadą, kad pareiškėjos pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, o apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje nutrauktinas (ABTĮ 136 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjos E.A. Z. atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos E. A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E.pran A. Z. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Z., dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan