Legislator Case Law & Legislation
2022-06-16 Nr. AB-16473-4-68-3-00524-2022-8 AI generated

2022-06-16 Nr. AB-16473-4-68-3-00524-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-06-16 Nr. AB-16473-4-68-3-00524-2022-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiams M. Y. Z. A.-A., R. I. H. A.-A., S. M. Y. A.-A., jų atstovei advokatei A. M., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei J. S.,

Legislator headnote

AI generated

2022-06-16 Nr. AB-16473-4-68-3-00524-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečių M. Y. Z. A.-A., R. I. H. A.-A., S. M. Y. A.-A., A. M. Y. A.-A., M. M. Y. A.-A., R. M. Y. A.-A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-2960-756/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00524-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiams M. Y. Z. A.-A., R. I. H. A.-A., S. M. Y. A.-A., jų atstovei advokatei A. M.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei J. S.,

vertėjaujant H. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečių M. Y. Z. A.-A., R. I. H. A.-A., S. M. Y. A.-A., A. M. Y. A.-A., M. M. Y. A.-A., R. M. Y. A.-A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius kreipėsi į teismą su teikimu, kuriuo prašė (duomenys neskelbtini) piliečiams M. Y. Z. A.-A., R. I. H. A.-A., S. M. Y. A.-A., A. M. Y. A.-A., M. M. Y. A.-A. ir R. M. Y. A.-A. (toliau – ir Užsieniečiai), 6 mėnesių laikotarpiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl šių užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Teikime ir VSAT specialisto V. P. 2021 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 30 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) prieigose apie 250 metrų nuo valstybės sienos sulaikė 10 asmenų grupę, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad sulaikytų asmenų grupėje buvo (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatantys M. Y. Z. A.-A., gim. (duomenys neskelbtini), R. I. H. A.-A., gim. (duomenys neskelbtini), S. M. Y. A.-A., gim. (duomenys neskelbtini), A. M. Y. A.-A., gim. (duomenys neskelbtini), M. M. Y. A.-A., gim. (duomenys neskelbtini), R. M. Y. A.-A., gim. (duomenys neskelbtini), kurie su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ir / ar pilietybę patvirtinančių dokumentų bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, tai yra galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Sulaikymo metu minėti užsieniečiai žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

3. VSAT teikime nurodė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) minėtai šeimai išdavė pažymas dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 21M37580 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatantiems M. Y. Z. A.- A., R. I. H. A.-A. ir jų vaikams S. M. Y. A.-A., A. M. Y. A.-A., M. M. Y. A.-A., R. M. Y. A.-A. ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsieniečiai su skundu kreipėsi į Migracijos departamento komisiją, prašydami panaikinti minėtą sprendimą. Migracijos departamento komisija 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 6K-2052 Užsieniečių skundą atmetė kaip nepagrįstą. Užsieniečiai su priimtais Migracijos departamento sprendimais Nr. 21M37580 ir Nr. 6K-2052 nesutiko ir apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, 2022 m. vasario 4 d. Migracijos departamento sprendimais užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 14 d. išnagrinėjęs užsieniečių skundą, priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21M37580 ir Migracijos departamento komisijos Nr. 6K-2052 rezoliucinės dalies 3 punktą, jį išdėstant taip: „Uždrausti M. Y. Z. A.-A., R. I. H. A.-A. ir S. M. Y. A.-A. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, taip pat pakeitė rezoliucinės dalies 4 punktą, jį išdėstant taip „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl M. Y. Z. A.-A., R. I. H. A.-A. ir S. M. Y. A.-A. draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi Nr. eA-1813-789/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą.

4. Teikime nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę buvo siūloma skirti tuo pagrindu, jog pasikeitė Užsieniečių teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje teritorijoje, įvertinus jų keliamą nelegalios migracijos grėsmę, tai, kad Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdami jokių asmens tapatybę bei buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų ir tik sulaikyti pareiškė norą dėl prieglobsčio Lietuvoje. Užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl neskyrus alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant judėjimo laisvės, yra didelė tikimybė, kad užsieniečiai gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamo sprendimo dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos

5. M. Y. Z. A.-A. teismo posėdyje paaiškino, kad jis nesutinka likti Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre. Migracijos pareigūnai teigė, kad jie neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau jie turėjo pasų kopijas ir originalias asmens tapatybės korteles, jis pats turėjo vairavimo teisių originalą. Nors VSAT nurodė, kad jie neturi giminaičių ar pažįstamų, bet jis turi draugų Lietuvoje, kurie jam gali padėti šituo reikalu. Jis negali grįžti į (duomenys neskelbtini), ten grįžus gyvybei iškils grėsmė. Jis rizikavo atvykdamas į Lietuvą. Užsienietis buvo (duomenys neskelbtini) ir atvažiavo į viešbutį, viešbutis paėmė jo pasą ir dokumentas liko viešbutyje. Jis buvo (duomenys neskelbtini), gyveno tenai beveik 4 metus ir grįžo savanoriškai į (duomenys neskelbtini), nes sūnui buvo nesaugu (duomenys neskelbtini). Paskui negalėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), kadangi jiems nesaugu, atvyko į Lietuvą. Giminaičiai jiems tikrai padėtų finansiškai. Užsieniečio sesuo gyvena (duomenys neskelbtini) ir padėtų išsinuomoti butą.

6. R. I. H. A.-A. teismo posėdyje paaiškino, kad jos broliai gyvena Europoje: vienas (duomenys neskelbtini), o kitas (duomenys neskelbtini). Brolis, kuris (duomenys neskelbtini), ten gyvena 45 metus, turi žmoną. Brolis, kuris (duomenys neskelbtini), irgi ten daug metų, turi pilietybę. Nesutinka išvykti. Stovykloje jiems negerai, ypač jos sūnui, jis psichologiškai traumuotas, jo sesė irgi serga, naudoja vaistus. Jie pabėgo iš (duomenys neskelbtini), nes ten baisu gyventi, nesaugu, atvyko čia, bet čia labai sunkiai gyvena. Norėtų, kad jos vaikai išeitų į lauką, nes jiems trūksta vitamino D, išmoktų lietuvių kalbą, jie nori gyventi čia, adaptuotis.

7. S. M. Y. A.-A. teismo posėdyje paaiškino, kad jis išvykti nesutinka.

8. Užsieniečių atstovė prašė netenkinti teikimo, nes siūloma alternatyvi sulaikymui priemonė per griežta. Nesutiko, kad jos atstovaujamieji užsieniečiai piktnaudžiauja teisėmis. Jie atvyko kaip visi, gal nežinojo, kur yra pasieniečių perėja. Per visą apgyvendinimo terminą jie nė karto nepažeidė tvarkos. Šeimos tėvas yra buvęs pareigūnas, policininkas, turi pažymėjimo originalą, jį teikė į kitą bylą. Užsieniečiai turi dokumentus. Prašė atsižvelgti, kad jie turi giminių Europos Sąjungoje, taip pat turi seserį, kuri turi leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), ji sutiktų padengti apgyvendinimo išlaidas, kol bus įgyvendintas sprendimas išvykti. Neaišku, ar sprendimas išsiųsti bus įgyvendintas, nes galimai asmenys gali būti natūralizuojami Lietuvoje. Užsieniečiai beveik metus laiko yra kaip įkalinimo įstaigoje, jie neketina bėgti, slėptis. Jeigu teismas leistų apsigyventi už stovyklos ribų su įpareigojimu registruotis policijoje, tai atitiktų žmogiškumo, teisingumo nuostatas.

II. 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą tenkino, (duomenys neskelbtini) piliečiams M. Y. Z. A.-A., gim. (duomenys neskelbtini), R. I. H. A.-A., gim. (duomenys neskelbtini), S. M. Y. A.-A., gim. (duomenys neskelbtini), A. M. Y. A.-A., (duomenys neskelbtini), M. M. Y. A.-A., gim. (duomenys neskelbtini), R. M. Y. A.-A., gim. (duomenys neskelbtini), skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, – 6 mėnesiams nuo 2022 m. balandžio 29 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl šių užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

10. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo duomenų, kad suinteresuoti asmenys keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, atvirai nebendradarbiavo su Migracijos departamento darbuotojais, sprendžiant jų prieglobsčio suteikimo ir kitus teisinės padėties buvimo Lietuvoje metu klausimus, iki šiol nepažeidė nustatytos tvarkos. Kita vertus, apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje su arba be teisės laisvai judėti yra priemonės alternatyvios sulaikymui, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies nuostatas sulaikymas yra skiriamas neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusiam ir joje esančiam užsieniečiui, iš esmės siekiant užtikrinti sprendimo dėl jo teisinės padėties priėmimą ir vykdymą, jei užsienietis gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo.

11. Teikimo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog M. Y. Z. A.-A., R. I. H. A.-A. ir jų vaikai S. M. Y. A.-A., A. M. Y. A.-A., M. M. Y. A.-A. ir R. M. Y. A.-A. atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, neturėdami asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir neteisėtai kirsdami valstybės sieną draudžiamoje vietoje. Kaip nurodė M. Y. Z. A.-A. apklausos metu, svarstant jo prašymą suteikti prieglobstį metu, M. Y. Z. A.-A. su sūnumi S. M. Y. A.-A. 2015 m. jau buvo išvykę į (duomenys neskelbtini), ten gyveno iki 2018 m., buvo pateikę prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, (duomenys neskelbtini) 2016 m. buvo priimtas sprendimas nesuteikti jiems prieglobsčio.

12. Teismas pabrėžė, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 21M37580 nesuteikti minėtiems užsieniečiams prieglobsčio ir išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas, nes užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kuris šiuo metu sprendžiamas. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad minėtų užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje nėra teisėtas.

13. Teismas nustatė, kad apklausų metu patys M. Y. Z. A.-A., R. I. H. A.-A. ir S. M. Y. A.-A. nurodė, kad jie nenori grįžti į savo kilmės šalį. Tokią nuostatą patvirtino ir ta aplinkybė, kad jie skundė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio ir išsiųsti juos į (duomenys neskelbtini). Dėl to buvo pagrindas manyti, kad, vengdami išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į jų kilmės šalį (duomenys neskelbtini), į kurią grįžti neketina, jie gali pasislėpti, slaptai išvykti į kitą Europos valstybę. Tokią prielaidą teismas grindė tuo, kad M. Y. Z. A.-A. ir S. M. Y. A.-A. gali būti užmezgę socialinių ryšių (duomenys neskelbtini), kurioje iki 2018 m. gyveno trejus metus. Teismo posėdyje R. I. H. A.l-A. nurodė, jog jos šeimos nariai jau gyvena kitose Europos sąjungos valstybėse. Be to, užsieniečiai neturi Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kas leido daryti pagrįstą išvadą, kad su Lietuvos Respublika jų niekas nesaisto. Nors užsieniečiai teismo posėdyje nurodė, kad jie turi Lietuvoje draugų, kurie padėtų finansiškai, juos paremtų giminaitė (duomenys neskelbtini), tačiau tai, teismo vertinimu, deklaratyvūs teiginiai, neparemti jokiais faktiniais duomenimis. Be to, buto nuoma pakankamai didelių lėšų reikalaujantis dalykas, abejotina, kad kitose valstybėse laikiną leidimą gyventi turintys asmenys galėtų remti finansiškai giminaičius tokia apimtimi. Teismo atsižvelgta ir į tai, jog (duomenys neskelbtini) piliečiams galimai išvykus į kitą Europos šalį, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams pasiekti ir gali būti paskirta (Įstatymo 115 str. 1 d., 2 d. 5 p., 14019 str. 1 d. 3 p.). Netaikant šios priemonės užsieniečiai gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pasinaudoję laisvu asmenų judėjimu, turimais ryšiais, nuvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, taip sukeldami nelegalios migracijos grėsmę.

15. Teismas, įvertinęs užsieniečių kaip šeimos vieneto santykius, nepilnamečių asmenų priklausomybę nuo tėvų, kuriems yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl ko ir nepilnamečiai asmenys turės išvykti iš Lietuvos, matė pagrindą prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę taikyti ir nepilnamečių asmenų atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad nors suinteresuotas asmuo R. I. H. A.-A. nurodė, kad jos nepilnamečiai vaikai patiria psichologinį diskomfortą dėl to, kad sutriko jų sveikata, negauna vitamino D dėl pernelyg trumpo buvimo lauke, ji nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jos nepilnamečiai vaikai patyrė sveikatos sutrikimų dėl prastų apgyvendinimo sąlygų. Vertindamas pareiškėjų argumentus apie jų apgyvendinimo sąlygas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjų šeima gyvena atskirai nuo kitų užsieniečių, pareiškėjai gali judėti visoje apgyvendinimo teritorijoje, būti lauke apgyvendinimo vietos teritorijoje.

III. 16. Užsieniečiai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skirti užsieniečiams M. Y. Z. A.-A., R. I. H. A.-A., S. M. Y. A.-A., A. M. Y. A.-A., M. M. Y. A.-A., R. M. Y. A.-A. sulaikymui alternatyvią priemonę – apgyvendinti juos Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 6 mėnesiams nuo 2022 m. balandžio 29 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl šių užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

17. Užsieniečiai mano, kad pirmosios instancijos teismo jiems paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra neproporcinga ir per griežta, nesuderinama su žmogiškumo principais.

18. Užsieniečiai neginčija fakto, kad jie neteisėtai atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją 2021 m. liepos 30 d., kur buvo sulaikyti VSAT pareigūnų. Užsieniečiai nuo pat jų sulaikymo pradžios nuosekliai teigė, kad jie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, išvyko iš savo šalies dėl vykstančių karo veiksmų ir pavojaus jų gyvybei. Užsieniečiai pateikė VSAT ir Migracijos departamento pareigūnams asmens dokumentų kopijas, be to, M. Y. Z. A.-A. turi vairuotojo bei policininko pažymėjimų originalus, kuriuos taip pat teikė Lietuvos Respublikos pareigūnams, todėl nėra pagrindo teigti, kad užsieniečiai neturėjo jokių asmens dokumentų ir nebuvo galima nustatyti jų asmenybių.

19. Užsieniečiai pažymi, kad teismas konstatavo, jog nėra jokių duomenų, kad užsieniečiai kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, kad jie atvirai nebendradarbiavo su Migracijos departamento darbuotojais, buvo pažeidę Pabėgėlių apgyvendinimo centre nustatytą tvarką. Taigi, užsieniečiai teismo įvertinti teigiamai. Be to, nepilnamečiai šeimos nariai (A. M. Y. A.-A., M. M. Y. A.-A., R. M. Y. A.-A.) nuolat lanko stovykloje veikiančią mokyklą, išmoko lietuvių kalbą ir puikiai bendrauja lietuviškai, sportuoja, stengiasi socializuotis.

20. Užsieniečiai nurodo, kad turi giminaičių Europos sąjungoje ir (duomenys neskelbtini), kurie sutinka paremti juos materialiai. Užsieniečių giminaičių planuojama kas mėnesį pervesti bendra pinigų suma yra pakankama maisto produktų bei kitų reikalingų prekių įsigijimui. Be to, visos užsieniečių buvimo Lietuvoje nuo 2021 liepos mėn. aplinkybės patvirtina tai, kad jie neketina bėgti arba slėptis nuo pareigūnų.

21. Užsieniečiai akcentuoja, kad jų prašymas taikyti jiems švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jiems judėjimo laisvės apribojimų, iš esmės grindžiamas nepilnamečių vaikų A., M. ir R. bei S. M. Y. A.-A. dėl ilgo laisvės apribojimo pablogėjusia psichine sveikata. Nagrinėjant teikimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad trys iš užsieniečių priskiriami pažeidžiamiems asmenis (nepilnamečiai M., R. ir A. M. Y. A.-A.), kaip tai yra numatyta Įstatymo 1 straipsnio 182 dalyje, t. y. turintys specialių poreikių.

22. Užsieniečių nuomone, teismas pritaikė jiems neproporcingai griežtą alternatyvią sulaikymui priemonę, neatitinkančią faktinių aplinkybių, dėl ko užsieniečių sveikata bus toliau žalojama. Teismo užsieniečiams pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių centre antram 6 mėnesių laikotarpiui be teisės išeiti už centro ribų, iš esmės prilyginama asmenų įkalinimui ir negali būti laikoma alternatyva sulaikymui.

23. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyrius atsiliepime į Užsieniečių apeliacinį skundą neprieštarauja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas būtų pakeistas, skiriant Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

24. VSAT nurodo, kad pasikeitė Užsieniečių teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiams buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – 6 mėnesiams nuo 2022 m. balandžio 29 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. VSAT mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, bei atsižvelgęs į laikotarpį per kurį Užsieniečiams ribojama judėti Lietuvos Respublikoje (11 mėnesių), neprieštarautų, jeigu skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas būtų pakeistas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo, kuriuo teismas paskyrė Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, – 6 mėnesiams nuo 2022 m. balandžio 29 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl šių užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

26. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams pasiekti ir gali būti paskirta (Įstatymo 115 str. 1 d., 2 d. 5 p., 14019 str. 1 d. 3 p.). Netaikant šios priemonės užsieniečiai gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pasinaudoję laisvu asmenų judėjimu, turimais ryšiais, nuvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, taip sukeldami nelegalios migracijos grėsmę.

27. Užsieniečiai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra nepagrįsta, jos taikyti nėra pagrindo, nes nėra jokių duomenų, kad užsieniečiai kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, kad jie atvirai nebendradarbiavo su Migracijos departamento darbuotojais, buvo pažeidę Pabėgėlių apgyvendinimo centre nustatytą tvarką. Užsieniečiai nurodo, kad turi giminaičių Europos sąjungoje ir JAV, kurie sutinka paremti juos materialiai. Užsieniečių prašymas taikyti jiems švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jiems judėjimo laisvės apribojimų, iš esmės grindžiamas nepilnamečių vaikų A., M. ir R. bei S. M. Y. A.-A. dėl ilgo laisvės apribojimo pablogėjusia psichine sveikata.

28. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 21M37580 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatantiems M. Y. Z. A.-A., R. I. H. A.-A. ir jų vaikams S. M. Y. A.-A., A. M. Y. A.-A., M. M. Y. A.-A., R. M. Y. A.-A. ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Šis Migracijos departamento sprendimas įsiteisėjo, Užsieniečiai jau nėra prieglobsčio prašytojai.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

30. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

31. Nagrinėjamu atveju VSAT kreipėsi į teismą dėl alternatyvių sulaikymo priemonių taikymo. VSAT ir pirmosios instancijos teismo vertinimu visiems Užsieniečiams turi būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – jų apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę jiems judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Užsieniečių teigimu, jiems turi būti taikomos švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nenustatant jiems judėjimo ribojimų. Pažymėtina, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyrius atsiliepime į Užsieniečių apeliacinį skundą nurodė, kad neprieštarauja, jog visiems šioje byloje dalyvaujantiems Užsieniečiams būtų skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama Užsieniečių apeliacinio skundo argumentus dėl jiems taikytinų švelnesnių alternatyvių sulaikymui priemonių bei atsižvelgdama į VSAT atsiliepime išdėstytą neprieštaravimą, pirmiausia nurodo, kad byloje nėra duomenų apie Užsieniečių keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jie apgyvendinimo vietoje charakterizuojami teigiamai, nėra nustatyta, kad yra pažeidę teisės aktais nustatytas apgyvendinimo taisykles, ribojimai judėti jiems taikomi pakankamai ilgą laiką (11 mėnesių).

33. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr., pvz., 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021).

34. Atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.

35. Pažymėtina, kad pats užsieniečių neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką savaime neturėtų reikšti jų netinkamo bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos pareigūnais fakto ir pagrindo taikyti griežtesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad Užsieniečių prašymai dėl prieglobsčio suteikimo jau yra išnagrinėti, vykdoma jų išsiuntimo iš Lietuvos procedūra (Tarnybos atstovė nurodė, kad šiuo metu tvarkomi Lietuvoje gimusio vaiko dokumentai). Įvertinus Užsieniečių argumentus, kad jie nesiekia išvykti iš Lietuvos (pasislėpti), nepilnamečiai šeimos nariai (A. M. Y. A.-A., M. M. Y. A.-A., R. M. Y. A.-A.) nuolat lanko stovykloje veikiančią mokyklą, pramoko lietuvių kalbą, bendrauja lietuviškai, sportuoja, stengiasi socializuotis, darytina išvada, kad šioje byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog Užsieniečiai ketina pabėgti ar pasislėpti, vengdami išsiuntimo iš Lietuvos.

36. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, atsižvelgdama į nepilnamečių (mažamečių) vaikų interesus, sprendžia, kad tolesnis Užsieniečių judėjimo laisvės ribojimas yra neproporcingas vaikų interesų atžvilgiu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas teikimą, nepagrįstai neatsižvelgė į nepilnamečių (mažamečių) vaikų bei į šeimos interesus ir nenustatė galimybės taikyti Užsieniečiams švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga skirti Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad Užsieniečiams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant jiems judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečių M. Y. Z. A.-A., R. I. H. A.-A., S. M. Y. A.-A., A. M. Y. A.-A., M. M. Y. A.-A., R. M. Y. A.-A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„(duomenys neskelbtini) piliečiams M. Y. Z. A.-A., gim. (duomenys neskelbtini), R. I. H. A.-A., gim. (duomenys neskelbtini), S. M. Y. A.-A., gim. (duomenys neskelbtini), A. M. Y. A.-A., gim. (duomenys neskelbtini), M. M. Y. A.-A., gim. (duomenys neskelbtini), R. M. Y. A.-A., gim. (duomenys neskelbtini), skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2022 m. spalio 15 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl šių užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė