Legislator Case Law & Legislation
66424b6f-e9c3-4856-ba33-a6a740a6a67a AI generated

66424b6f-e9c3-4856-ba33-a6a740a6a67a · Kauno apygardos teismas

Case Number 66424b6f-e9c3-4856-ba33-a6a740a6a67a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1S-623-485/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00135-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgio KiÅ¡kio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko, nerengdama teismo posėdžio raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. K. skundÄ dėl 2018 m. liepos 18 d.

Legislator headnote

AI generated

66424b6f-e9c3-4856-ba33-a6a740a6a67a · Kauno apygardos teismas: Tačiau sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus Å¡io instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, pataisos namuose mokėsi vidurinėje mokykloje, baigė 9 klases, Å¡iuo metu mokosi 10 klasėje, bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat mokėsi profesinio rengimo centre ir įgijo baldžiaus specialybę, dalyvavo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose privalomose priemonėse, socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais palaiko.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1S-623-485/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00135-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgio KiÅ¡kio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko, nerengdama teismo posėdžio raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. K. skundÄ dėl 2018 m. liepos 18 d.

Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimÄ taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. K., nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį ir sumažinus bausmę 1/3 dalimi, paskirta galutinė 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė su 231,70 Eur konfiskavimu. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu panaikintas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 4 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta – 5 m. 4 mėn. laisvės atėmimas. Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 29 d., pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 29 d. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, faktiÅ¡kai yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis.Komisijos 2018 m. gegužės 9 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam A.

K. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal 157 straipsnį, tačiau Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mai 2018 m. liepos 18 d. nutartimi Komisijos nutarimÄ patvirtinti atsisakė.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. praÅ¡o, panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 18 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ , patvirtinti Komisijos nutarimÄ , kuriuo jam taikytinas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos.Skunde nurodė, jog teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį neatsižvelgė į svarbias jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog jis gali bÅ«ti paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos ir gyventi dorai bei nenusikalsti.

Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nors ir praeityje buvo teistas, tačiau teistumai jo atžvilgiu buvo iÅ¡nykę, neatsižvelgė į tai, kad jis palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius su sÅ«numi ir sÅ«naus motina, per visÄ bausmės atlikimo laikÄ neturėjo nei vienos nuobaudos, buvo skatintas už gerÄ elgesį, vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, pagal vykdomuosius raÅ¡tus savanoriÅ¡kai dengia skolas, lanko mokyklÄ , įgijo baldžiaus specialybę, kurios dėka lengvai susiras darbÄ laisvėje ir sÄ Å¾iningai gyvens.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis lankė įvairius psichologinius, elgesio korekcijos kursus bei kitas pozityvaus užimtumo programas. Nuteistojo teigimu iki bausmės pabaigos likęs labai mažas laikas, todėl bÅ«damas paleistas anksčiau iÅ¡ pataisos namų galėtų bÅ«ti naudingas visuomenei, taip pat materialai prisidėti prie sÅ«naus iÅ¡laikymo bei jo auklėjimo. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.IÅ¡nagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A.

K. jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Å iuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .Analizuojant pateiktos bylos medžiagÄ ir joje esančiÄ socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Tačiau sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus Å¡io instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, pataisos namuose mokėsi vidurinėje mokykloje, baigė 9 klases, Å¡iuo metu mokosi 10 klasėje, bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat mokėsi profesinio rengimo centre ir įgijo baldžiaus specialybę, dalyvavo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose privalomose priemonėse, socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais palaiko.

Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo iÅ¡vadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis per visÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ buvo 4 kartus paskatintas už gerÄ elgesį ir mokymÄ si, nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų pažeidęs nebuvo. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų.

Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamÄ iÅ¡vadÄ dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis iÅ¡imtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant OASys metodikÄ nustatyta, jog nuteistojo A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 46 balai, iÅ¡ kurių 35 balus sudaro statiniai (nekintantys) ir 11 balų dinaminiai (kintantys) veiksniai.

Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ A. K. atžvilgiu, pažanga nuo ankstesnio vertinimo pakito nežymiai, tik 1 balu. Å iuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ir nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje gerai mokosi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryÅ¡ius, laikosi pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, tačiau kaip jau minėta, tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Juk sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , negali bÅ«ti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.Pastebėtina ir tai, jog kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, nuteistasis iki suėmimo turėjo menkÄ darbo patirtį, dirbo apie 4 metus pagal patentÄ , pragyvendavo iÅ¡ savo uždarbio bei iÅ¡ sugyventinės pajamų. Nuteistojo finansiniai įsipareigojimai – pakankamai dideli, pataisos namuose yra gauti vykdomieji raÅ¡tai, atlyginta tik menka Å¡ių įsipareigojimų dalis, tačiau kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, A.

K. nepaisydamas didelių įsiskolinimų pataisos namuose nedirbo ir dėl darbo į pataisos namų administracijÄ kreipėsi tik vienÄ kartÄ . Å iame kontekste aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis, iÅ¡mokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, sudaryti sÄ lygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.

Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ , atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, vis dėlto A. K. požiÅ«ris į darbÄ ir atsakomybę dengti turimus įsipareigojimus pataisos namuose per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę bei dengti turimus įsiskolinimus.

Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis prieÅ¡ padarydamas nusikaltimÄ , už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, jau buvo 6 kartus teistas, nuteistajam bÅ«dingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai yra turtinio pobÅ«džio – vagystės, turto prievartavimas, susiję su narkotinėmis medžiagomis. Å iuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už tai, kad turėdamas tikslÄ platinti savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, kratos metu namuose taip pat rasti Å¡oviniai ir sprogstamieji imitaciniai paketai.

Atsižvelgtina ir į tai, jog A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmÄ kartÄ , jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sÄ lygas pažeidė, taip pat taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis jam teismo parodyto pasitikėjimo probacijos laikotarpiu nepateisino, pakartotinai darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iÅ¡ ankstesnio patyrimo, kas neabejotinai rodo nuteistojo pavojingumÄ ir nors Å¡ios nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos teismo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , tačiau nurodytina, kad Å¡ie nuteistojo veiksmai negali bÅ«ti visiÅ¡kai sumenkinami.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikoma neteisėtu.

Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina ir tai, jog atlikus socialinio tyrimo iÅ¡vados turinio vertinimÄ be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, iÅ¡lieka svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi, tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime, nustatyti (vadovaujantis OASys vertinimo metodika) pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ : ankstesni nusikalstami veiksmai; stabilaus pajamų Å¡altinio neturėjimas; darbo įgÅ«džių, darbo patirties stoka; netinkamas laisvalaikio praleidimo bÅ«das gyvenant laisvėje.

Å iuo atveju, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo A. K. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindÄ , lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sÄ lygas, be to Å¡i teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kuriÄ motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino.

Tai, kad teismo padaryta iÅ¡vada, kuri aukÅ¡tesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimÄ , apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Taigi, Komisijos galutinė iÅ¡vada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindÄ , Å¡iÄ iÅ¡vadÄ dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukÅ¡tesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai.  Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimÄ bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį.

Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su turtinio pobÅ«džio nusikaltimų darymu, taip pat neteisėtu psichotropinių medžiagų laikymu, turint tikslÄ jas platinti, jis pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iÅ¡ pataisos įstaigos rizikÄ . Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatÄ sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikÅ¡mingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų, todėl dar negali bÅ«ti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu.

Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 18 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti nuteistojo A. K. skundo motyvais pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. K. skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                                               Jurgis Kiškis              Algirdas Remeika Gytis Večerskas