663e30b2-4e7b-4b0c-918e-ac689a7e88b0 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. Nr. e2A-309-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-08096-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS n u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 12 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1092-1028/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

J. dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) „Palangos vandenys“ kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo R. J. 2349,43 Eur nuostolių už savavaliÅ¡kai iÅ¡leistų nuotekų tvarkymÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 53 Eur žyminio mokesčio bei teisinės pagalbos iÅ¡laidas (e. b.

I t., 1-9, 133 b. l.). Nurodė, kad yra vieÅ¡oji geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, tačiau neturi pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tvarkytojos statuso. 2017-01-31 patikrinimo metu ieÅ¡kovės darbuotojas adresu (duomenys neskelbtini), nustatė savavaliÅ¡kÄ pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tinklų prijungimÄ prie ieÅ¡kovės eksploatuojamos Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, surašė patikrinimo aktÄ bei atliko fotofiksacijÄ .

SavavaliÅ¡kai prijungtu vamzdžiu į Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ neteisėtai Å¡alintos pavirÅ¡inės nuotekos, surenkamos nuo statinio (duomenys neskelbtini), stogo, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė 2349,43 Eur nuostolį. Nuostolių dydis apskaičiuotas vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629, 51 punkte pateikta formule, atsižvelgiant į savavaliÅ¡kai prijungto vamzdžio 110 mm (0,11 m) diametrÄ ir kitus kriterijus, laikant, jog pažeidimo laikotarpis truko 10 parų.

2. Atsakovas R. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. I t., 57-64 b. l.). Nurodė, jog 2009-06-02 UAB „Palangos vandenys“ iÅ¡davė technines vandentiekio ir buitinių tinklų pasijungimo sÄ lygas, todėl 2013-05-14 ieÅ¡kovei su atsakovu sudarius sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo yra preziumuojama, kad darbai buvo atlikti tinkamai, t. y. pagal ieÅ¡kovės iÅ¡duotas technines sÄ lygas. Jokie kiti vėlesni kasinėjimo ar pasijungimo darbai nebuvo atliekami.

Iki atsakovui prisijungiant prie ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, nuotekas, susidarančias tiek buityje, tiek pavirÅ¡ines (lietaus), tvarkė individualiai, jas iÅ¡leisdamas į individualius jam nuosavybės teise priklausančius nuotekų valymo įrenginius. Atliekant atsijungimo darbus nuo individualių valymo įrenginių ir prisijungiant prie ieÅ¡kovės nuotekų valymo infrastruktÅ«ros, pavirÅ¡inių nuotekų tinklai buvo atjungti. IeÅ¡kovės traktuojamas savavaliÅ¡kas prisijungimas galėjo įvykti tik dėl įdėtos galimai nesandarios sklendės, ko pasėkoje 2017-01-31 patikrinimo metu einantys dÅ«mai buvo pastebėti per du lietvamzdžius, t. y. tik nuo dalies vasarnamio stogo, kas patvirtina, kad sklendė galėjo praleisti dÅ«mus, tačiau nepatvirtina, kad nuotekos į ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiÄ nuotekų surinkimo sistemÄ iÅ¡vis pateko.

Pažymėjo, kad nuotekų kiekis turėtų bÅ«ti apskaitomas vadovaujantis 2007-04-02 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punktu ir remiantis LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių 52, o ne 51 punktu. Teigė, jog nustačius nuotekų kiekį, įkainis turėtų bÅ«ti skaičiuojamas remiantis ne pavirÅ¡inių nuotekų, o buitinių nuotekų kaina. Konkrečiu atveju, nustatant, koks nuotekų kiekis galėjo patekti į ieÅ¡kovės nuotekų infrastruktÅ«rÄ , mano, jog bÅ«tina atsižvelgti ne į vamzdžio diametrÄ , bet į pavirÅ¡iaus plotÄ , nuo kurio buvo surenkamos pavirÅ¡inės nuotekos, iÅ¡kritusių kritulių kiekį bei į kitus elementus.

Mano, jog ieÅ¡kovė turėjo pateikti tik 29,31 Eur sÄ skaitÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2018 m. kovo 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei UAB „Palangos vandenys“ iÅ¡ atsakovo R. J. 1174 Eur nuostolių atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2017-10-19 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 631,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. 179-191 b. l.).

4. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė paskirta vieÅ¡Ä ja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Palangoje, tačiau ieÅ¡kovė nėra paskirta lietaus nuotekų tvarkytoja ir Å¡ia veikla neužsiima. IeÅ¡kovė atsakovui 2009 m. iÅ¡davė technines sÄ lygas vandentiekio ir buitinio nuotakyno tinklams įsirengti į vasarnamį adresu (duomenys neskelbtini), o 2013-05-14 Å¡alys sudarė geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį. Atsakovo lietaus nuotekoms tvarkyti ieÅ¡kovės tinklais techninės sÄ lygos nebuvo iÅ¡duotos, sutartis dėl jų tvarkymo nebuvo sudaryta.

IeÅ¡kovė, atlikdama patikrinimÄ 2017-01-31, nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tinklas savavaliÅ¡kai prijungtas prie ieÅ¡kovės buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros. Pastatas, dėl kurio nustatytas pažeidimas, priklauso atsakovui (keitėsi nekilnojamojo turto adresų numeracija). SavavaliÅ¡ko lietaus nuotekų prijungimo į ieÅ¡kovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus faktas jau nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

5. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais, t. y. prisijungdamas savavaliÅ¡kai prie ieÅ¡kovės nuotekų sistemos ir Å¡alindamas pavirÅ¡ines (lietaus) nuotekas, padarė ieÅ¡kovei nuostolius. Spręsdamas dėl nuostolių dydžio, teismas pažymėjo, jog juos nustatyti sudėtinga, galbÅ«t neįmanoma, nes nėra aiÅ¡ki pažeidimo trukmė ir lietaus kritulių, patekusių į ieÅ¡kovės nuotekų sistemÄ , kiekis. Taip pat pabrėžė, jog teisinis reglamentavimas, nustatytas tiek LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, tiek LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių (toliau – Taisyklės) 51 ir 52 punktuose yra dviprasmiÅ¡kas, turi spragų, todėl laikė, jog įstatymo trÅ«kumai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami prievolės turėtojui, Å¡iuo atveju atsakovui, nenaudinga prasme.

Svarstydamas dėl Taisyklių 52 punkto taikymo ieÅ¡kovės nuostolių apskaičiavimui, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pastaroji 29,31 Eur suma yra aiÅ¡kiai per maža, kad atgrasytų nesÄ Å¾iningus vartotojus nuo neteisėto pavirÅ¡inių nuotekų įrenginių prisijungimo prie bendrų nuotekų tinklų. Teismas laikė, kad Taisyklių 51 punkte nustatyta nuostolių dydžio apskaičiavimo metodika yra tinkamesnė, todėl bÅ«tent ja ir rėmėsi apskaičiuodamas ieÅ¡kovės nuostolius. Tuo pačiu, atsižvelgdamas ir į papildomus kriterijus, teismas taikė CK 6.249 str. 1 d. nustatytÄ taisyklę, bei siekdamas iÅ¡laikyti Å¡alių interesų proporcijÄ , apskaičiavo nuotekų kiekį už 5 paras, iÅ¡ atsakovo priteisiant 1174 Eur sumÄ nuostolių ieÅ¡kovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) R. J. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Palangos vandenys“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. II t., 1-7 b. l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 6.1. Teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nėra teisinio reguliavimo tiksliai apskaičiuoti žalos dydį, neatsižvelgė ir nevertino to, kad Å¡iuo atveju žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas pagal pavirÅ¡inių nuotekų kiekį, kuris galimai pateko į ieÅ¡kovės valdomus buitinių nuotekų tinklus.

Å iam kriterijui nustatyti reikalingi du pagrindiniai faktoriai: toje teritorijoje iÅ¡kritusių kritulių kiekis bei teritorijos plotas, nuo kurios pavirÅ¡inės nuotekos surenkamos. Nustačius pavirÅ¡inių nuotekų kiekį, turi bÅ«ti nustatytas mokestis už nuotekų tvarkymÄ . Mokestis už nuotekų valymÄ skaičiuojamas priklausomai nuo to, kaip nuotekos buvo valomos, t. y. ar kaip pavirÅ¡inės nuotekos, kurios praktiÅ¡kai nevalomos iÅ¡leidžiamos į gamtinę aplinkÄ , ar kaip buitinės nuotekos, kurių valymas yra daug sudėtingesnis bei brangesnis lyginant su pavirÅ¡inių nuotekų valymu.

Todėl teismas, siekdamas teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , privalėjo objektyviai nustatyti žalos dydį, o ne remtis prielaidomis. 6.2. Teismas nesiaiÅ¡kino, kada galėjo bÅ«ti atliktas pasijungimas, akte tai nenurodyta, aktas suraÅ¡ytas su esminiais trÅ«kumais, tačiau teismas to nevertino. BÅ«tent akte ieÅ¡kovė privalėjo nurodyti, nuo kokio ploto pavirÅ¡inės nuotekos patenka į ieÅ¡kovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus, kada galimai buvo atliktas pasijungimas, ar suraÅ¡ant aktÄ dalyvavo atsakovas.

Iš to seka, kad ieškovei tinkamai nesurašius akto, visos su tuo susijusios neigiamos pasekmės pereina apeliantui. 6.3. Nors akte nenustatyta pasijungimo data, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-744 patvirtintų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 52 punkte aiškiai yra apibrėžtas terminas, už kurį, nenustačius paviršinių nuotekų savavališko pasijungimo datos (o šiuo konkrečiu atveju buvo pajungtos paviršinės nuotekos), gali būti skaičiuojama bauda.

Maksimalus terminas žalai nustatyti 6 mėnesiai. Už tokį terminÄ teismui yra pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus pažyma, kurioje nurodytas iÅ¡kritusių kritulių kiekis per 6 mėnesius toje teritorijoje, kurioje stovi apelianto pastatas, nuo kurio stogo dalies pavirÅ¡inės nuotekos pateko į buitinių nuotekų tinklus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė teikė ieÅ¡kinį dėl deliktinės teisės pažeidimo, tai CK 1.125 straipsnyje yra nustatytas sutrumpintas 3 metų senaties terminas, iÅ¡ to seka, kad žalos dydžiui nustatyti negali bÅ«ti imamas ilgesnis kaip 3 metų laikotarpis.

Tad teismui nustačius, kad žalos dydis, kuris paskaičiuotas už 6 mėnesių terminÄ , yra per mažas (neva jis neatgraso nuo neteisėtų veiksmų) ir priėmus sprendimÄ skaičiuoti apelianto iÅ¡leistų pavirÅ¡inių nuotekų kiekį už trejus metus, Å¡is kiekis nevirÅ¡ytų 150 m3. AnalogiÅ¡kas, Taisyklių 52 punktui nuotekų paskaičiavimo principas yra įtvirtintas ir kituose teisės aktuose. CK 6.249 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, o turi bÅ«ti įrodytas įprastine tvarka.

IeÅ¡kovė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos turėtų nuostolių dydį, nepateikė. 6.4. Teismas, visiÅ¡kai nevertindamas, ar pagal atsakovo pateiktÄ skaičiavimo tvarkÄ , t. y. Taisyklių 52 punktÄ , bÅ«tų pilnai atlyginti ieÅ¡kovės patirti nuostoliai, tiesiog atmetė Å¡iÄ skaičiavimo tvarkÄ tik todėl, kad nuostolių dydis turi apimti ne tik ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , bet ir turėti auklėjamojo poveikio priemonę, t. y. atgrasyti nesÄ Å¾iningus vartotojus. Už savavaliÅ¡kÄ pasijungimÄ R.

J. jau buvo nubaustas administracine tvarka. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio nustatymo, o ne auklėjimo priemonių taikymo.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Palangos vandenys“ praÅ¡o palikti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. kovo 12 d. sprendimÄ nepakeistÄ , o atsakovo R. J. apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (e. b. II t., 22-28 b. l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 7.1. Apelianto pozicija dėl Taisyklių 52 punkto taikymo nustatant nuotekų kiekį ir kainÄ , nepagrįsta, nes bylos ginčo teisiniai santykiai nėra iÅ¡imtinai privataus pobÅ«džio - jiems taikomas imperatyvus teisinis reglamentavimas, kuriuo siekiama užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Apeliantas ignoruoja aplinkybę, kad Taisyklių 52 punktas taikomas tuomet, kai pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo įrenginiai savavaliÅ¡kai prijungiami prie pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, o Å¡ios bylos atveju apelianto įrenginiai buvo neteisėtai prijungti prie ieÅ¡kovės buitinių nuotekų tinklų. Å is skirtumas yra reikÅ¡mingas, kadangi buitinės nuotekos turi bÅ«ti tvarkomos atskirai nuo pavirÅ¡inių nuotekų. PavirÅ¡inėms nuotekoms padidinus bendrÄ vandens kiekį, patenkantį į nuotekų valyklÄ , sutrinka nuotekų valymo procesas, dėl to buitinės nuotekos nebeiÅ¡teka iÅ¡ gyventojų namų, pradeda kauptis ir tvindyti patalpas arba žemiau esančias teritorijas.

Visa tai patvirtina didelį apelianto atliktų neteisėtų veiksmų (apelianto pavirÅ¡inių nuotekų įrenginių prijungimas prie ieÅ¡kovės buitinių nuotekų tinklų) pavojingumo laipsnį. Tai reiÅ¡kia, kad prieÅ¡ingai apelianto įsitikinimui, Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomas Taisyklių 52 punktas. 7.2. Esant teismų konstatuotam Taisyklių 23 ir 23.2 punktų pažeidimui, taikytinas Taisyklių 28 punktas, kuris nukreipia į Taisyklių 51 punktÄ , t. y. administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad apeliantas savavaliÅ¡kai prisijungė ne prie pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo eksploatuojamos pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, o prie vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomos buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, o Å¡iuo atveju pagal Taisyklių 28 punktÄ savavaliÅ¡kai iÅ¡leistų nuotekų kiekis apskaičiuojamas Taisyklių 51 punkte nurodytu bÅ«du.

Pagal teismų praktikÄ svarbu ne tai, kokias nuotekas ir kiek jų faktiÅ¡kai pažeidėjas iÅ¡leido, o prie kokios infrastruktÅ«ros pažeidėjas savavaliÅ¡kai prisijungė. 7.3. Pagal Taisyklių 51 punkte pateiktÄ formulę, ieÅ¡kinyje nuotekų kiekis buvo apskaičiuotas tik už deÅ¡imt parų (kas yra tik trečdalis Taisyklių 51 p. nustatyto preziumuojamo pažeidimo laikotarpio). Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, dar perpus sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti sumÄ .

Skundžiamu teismo sprendimu apelianto interesai buvo užtikrinti net daugiau, nei bÅ«tų galima tikėtis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad apelianto neteisėti veiksmai truko žymiai ilgiau nei penkias paras (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad neteisėtas prisijungimas truko bent jau nuo 2013-05-14 iki 2017-01-31, t. y. 3 metus 8 mėnesius ir 17 dienų). 7.4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė privalėjo teismui pateikti tokius įrodymus, kurie pagrįstų žalos dydį, nes ignoruoja aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju žalÄ apskaičiuoti labai sunku.

Tokiais atvejais taikytina CK 6.249 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, kad, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti, tai jų dydį nustato teismas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant ir į kitus kriterijus. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apelianto R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

5. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių, padarytų atsakovui neteisėtai prisijungus prie ieÅ¡kovės nuotekų sistemos, dydžio ir jų apskaičiavimo metodikos taikymo, tačiau dėl Å¡iame ginče taikytinos nuostolių apskaičiavimo metodikos pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartyje, konstatavęs, jog Å¡ioje byloje iÅ¡leistų pavirÅ¡inių nuotekų kiekiui nustatyti pagal įstatymo analogijÄ taikytinas Taisyklių 52 punktas, o jų (pavirÅ¡inių nuotekų) tvarkymo kaina nustatytina pagal buitinių nuotekų tvarkymo kainÄ (e. b. II t., 84-99 b. l., 35-55 nutarties punktai), todėl byloje sprendžiamas tik nuostolių dydžio klausimas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausio Teismo minėtos nutarties motyvus.

6. Taisyklių 52 punkte įtvirtinta, jog paviršinių nuotekų tvarkytojui nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prie paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar jo kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, asmens pašalintų paviršinių nuotekų kiekis nustatomas per paskutinius 6 mėnesius iškritusių kritulių kiekį padauginant iš abonento teritorijos, nuo kurios surenkamos paviršinės nuotekos, ploto.

Tačiau nagrinėjamu atveju yra žinomas neteisėto pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo įrenginių prijungimo prie nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros momentas, t. y. atsakovo sutarties su ieÅ¡kove pasiraÅ¡ymo data 2013-05-14, kÄ konstatavo pirmosios instancijos teismas, ir su kuo visiÅ¡kai sutinka apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, jog tÄ pripažino ir atsakovas R. J., 2018-01-18 teismo posėdžio metu duodamas paaiÅ¡kinimus (minėtos dienos teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 36:33 iki 49:10 minutės).

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jau 1998 metais prie jo vasarnamio buvo įrengti kanalizacijos ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo įrenginiai, tačiau visos nuotekos, tiek suvartojamos kaip buitinių vartotojų, tiek pavirÅ¡inės nuotekos nuo stogo, subėgdavo į vienÄ Ä¯rengtÄ vietinę nuotekų valymo sistemÄ (kaip įvardijo atsakovas – „bačkas“). Taigi, įvedus centralizuotÄ geriamojo vandens ir nuotekų Å¡alinimo sistemÄ , atsakovo dar 1998 metais įrengti kanalizacijos ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo įrenginiai tiesiog buvo prijungti prie centralizuotos sistemos, tačiau buitinėms reikmėms suvartojamas vanduo ir Å¡alinamos nuotekos buvo apskaitomos pagal skaitliuko rodmenis, tuo tarpu pavirÅ¡inės nuotekos per dar 1998 metais įrengtÄ sistemÄ (vamzdį) nuo stogo tiesiogiai patekdavo į centralizuotÄ nuotekų surinkimo sistemÄ ir nebuvo niekaip apskaitomos.

Atsakovas aukščiau minėto teismo posėdžio metu patvirtino, jog nuo pradinio vietinių valymo įrenginių įrengimo daugiau jokie darbai atliekami nebuvo. Taigi, už laikotarpį nuo 2013-05-14 iki 2017-01-31 (atliktas patikrinimas ir surašytas aktas) atsakovas turi sumokėti ieškovei už pašalintas paviršines nuotekas.

7. PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punkte nustatyta, kad faktinis pavirÅ¡inių nuotekų kiekis (Wf) iÅ¡matuojamas apskaitos prietaisais, o, kai jų nėra, apskaičiuojamas pagal formulę Wf = 10 x Hf x ps x F x K, m3/mėnesį ar kitÄ ataskaitinį laikotarpį, čia: Hf – faktinis praėjusio mėnesio ar kito ataskaitinio laikotarpio kritulių kiekis, mm (pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis); ps – pavirÅ¡inio nuotėkio koeficientas (ps=0,85 – stogų dangoms; ps=0,83 – kietoms, vandeniui nelaidžioms, dangoms; ps=0,78 – akmenų grindiniui; ps=0,4 – iÅ¡ dalies vandeniui laidiems pavirÅ¡iams (pavyzdžiui, sutankintas gruntas, žvyras, skalda, ir pan.); ps=0,2 – žaliesiems plotams (pavyzdžiui, pievos, vejos, gėlynai ir pan.), kuriuose įrengta vandens surinkimo infrastruktÅ«ra; ps=0,8 – koeficientas taikomas, kai teritorija yra planuojama ir (ar) nėra žinomas pavirÅ¡iaus tipas);

F – teritorijos plotas, išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas, ha; K – paviršinio nuotėkio koeficientas, atsižvelgiant į tai, ar sniegas iš teritorijos pašalinamas (jei sniegas pašalinamas – K=0,85, jei nešalinamas – K=1).

8. Å ioje byloje aktualus ploto, nuo kurio buvo Å¡alinamos pavirÅ¡inės nuotekos, bei neteisėtai paÅ¡alintų pavirÅ¡inių nuotekų kiekio nustatymas. Atsakovas R. J. apeliacinės instancijos teismui pateikė ginčo vasarnamio, esančio (duomenys neskelbtini), stogo planÄ , iÅ¡ kurio nustatyta, jog stogo plotas yra 142,48 m2 (S=a x b; S=14,01 x 10,17), kas sudaro 0,014248 ha (e. b. II t., 129 b. l.). Nors atsakovas nurodo, jog iÅ¡ keturių vasarnamyje esančių vamzdžių tik per du skverbėsi dÅ«mai, dėl ko stogo plotas, apskaičiuojant nuostolių dydį, turėtų bÅ«ti dalinamas pusiau, apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos iÅ¡vadai, jog tokios aplinkybės (per kiek vamzdžių skverbėsi dÅ«mai) priklauso ir nuo tinklo konstrukcijos, ir nuo atstumų, ir nuo galimo vamzdžių užsikimÅ¡imo, o ir liudytojas R.

L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog per du vamzdžius rÅ«ko todėl, kad pirmuose vamzdžiuose dÅ«mas pasirodo, o toliau nebesukeliamas slėgis. Be to, teismas sprendžia, jog pavirÅ¡inės nuotekos kažkur turėjo subėgti ir per kitus du vamzdžius, per kuriuos dÅ«mai nesiskverbė, ir Å¡iÄ aplinkybę, jog per minėtus vamzdžius tekančios pavirÅ¡inės nuotekos yra surenkamos kitur, turėjo įrodyti apeliantas. Taigi, tokių įrodymų apeliantui byloje nepateikus, plotas, nuo kurio Å¡alinamos pavirÅ¡inės nuotekos, skaičiuojamas nuo viso stogo ploto, t. y. nuo 142,48 m2, pagal Å¡ios nutarties 11 punkte nurodytÄ formulę.

9. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymÄ apie hidrometeorologines sÄ lygas (e. b. II t., 120 b. l.), iÅ¡ kurios nustatyta, jog Palangos aviacinės stoties duomenimis, per laikotarpį nuo 2013-05-14 iki 2015-10-16 iÅ¡krito 1511 mm kritulių, per laikotarpį nuo 2015-10-17 iki 2016-04-30 iÅ¡krito 342 mm kritulių, per laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2017-01-31 iÅ¡krito 616 mm kritulių. Taigi, už laikotarpį nuo 2013-05-14 iki 2015-10-16 faktinis pavirÅ¡inių nuotekų kiekis buvo 182,99 m3 (Wf = 10 x 1511 x 0,85 x 0,014248 x 1), už laikotarpį nuo 2015-10-17 iki 2016-04-30 – 41,42 m3 (Wf = 10 x 342 x 0,85 x 0,014248 x 1), o už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2017-01-31 – 74,60 m3 (Wf= 10 x 616 x 0,85 x 0,014248 x 1).

Ä®vertinus tai, jog Palangos miesto savivaldybė sprendimais buvo patvirtinusi nuotekų tvarkymo vartotojams kainÄ , kuri nuo 2013-05-14 buvo 1,09 Eur/m3 (3,76 Lt/m3), o nuo 2016-03-18 – 1,04 Eur/m3) (e. b. II t., 121-125 b. l.), laikotarpiu nuo 2013-05-14 iki 2015-10-16 atsakovas turi sumokėti ieÅ¡kovei 199,46 Eur (182,99 m3 x 1,09 Eur), laikotarpiu nuo 2015-10-17 iki 2016-04-30 – 45,15 Eur (41,42 m3 x 1,09 Eur), ir laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2017-01-31 – 77,58 Eur (74,60 m3 x 1,04 Eur), viso 322,19 Eur. Taigi, minėto dydžio nuostoliai ir priteisiami ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo.

Dėl bylos procesinės baigties 10. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai taikydamas nuostolių apskaičiavimui Taisyklių 51 punktÄ , netinkamai apskaičiavo nuostolių dydį, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimas keičiamas dalyje dėl priteistų nuostolių dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmojoje instancijoje 11. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

12. IeÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , sumokėjo 133 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 1510 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų (e. b. I t., 30, 148-153 b. l.). Žyminio mokesčio permoka ieÅ¡kovei grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismo sprendimu ir Å¡ioje dalyje teismo sprendimas nekeičiamas.

13. Atsakovas patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (kvitas ir prašymas nesuskaitmeninti).

14. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , į tai, jog ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys tenkintas tik 13,71 procento (100 x 322,19/2349,43), priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 7,27 Eur žyminio mokesčio bei 207,02 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, viso 214,29 Eur. IÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, priteisiama 258,87 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus tarpusavio įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisiama 44,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 15. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas iÅ¡ esmės tenkinamas iÅ¡ dalies, kadangi mažinama pirmosios instancijos teismo priteista nuostolių suma.

16. IeÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 925 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti (e. b. II t., 36-39 b. l.).

17. Atsakovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 35 Eur žyminio mokesčio (e. b. II t., 13 b. l.) bei patyrė 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ (e. b. II t., 42-43 b. l.).

18. Teismas sprendžia, jog atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 25 procentais, todėl priteisia atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 133,75 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo – 693,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus tarpusavio įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisiama 560 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų kasacinėje instancijoje 19. Už kasacinį skundÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 26 Eur žyminį mokestį bei už jo parengimÄ patyrė 1089 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (e. b. II t., 66, 78-81 b. l.). Atsakovas duomenų, jog kasacinėje instancijoje patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepateikė. Valstybė kasacinėje instancijoje už procesinių dokumentų siuntimÄ patyrė 5,48 Eur iÅ¡laidų (e. b. II t., 83 b. l.).

20. Vertinant kasacinės instancijos teismo nutarties turinį, darytina išvada, jog kasacinis skundas buvo patenkintas 50 procentų. Taigi, ieškovei iš atsakovo priteistina 557,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

21. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas valstybei nagrinėjamu atveju nepriteistinas, kadangi iÅ¡ kiekvienos Å¡alies į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. kovo 12 d. sprendimÄ dalyje dėl nuostolių dydžio ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pakeisti ir Å¡iÄ sprendimo dalį iÅ¡dėstyti taip:

Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“, juridinio asmens kodas 152447391, iÅ¡ atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 322,19 Eur (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt du eurus 19 ct) nuostolių atlyginimui, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017-10-19 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti atsakovui R. J. iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 44,58 Eur (keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 58 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. kovo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo R. J. ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“ 1117,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ septyniolika eurų 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė