663db1c4-aea5-4d72-aaa0-e96a3e668e1d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto R. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. V. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „GPI statyba“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl ieškovo

R. V. atleidimo iÅ¡ darbo, taip pat su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir įsiskolinimo priteisimo. IeÅ¡kovas prašė: 1) pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2009 m. kovo 31 d. dėl pravaikÅ¡tų neteisėtu (DK 235 straipsnio 9 punktas); 2) pripažinti, kad ieÅ¡kovas yra atleistas iÅ¡ darbo jo praÅ¡ymu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (DK 127 straipsnio 1 dalis); 3) priteisti 5 400 Lt dydžio kompensacijÄ ir vidutinį darbo užmokestį – 2 700 Lt – už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009 m. kovo

31 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 4) priteisti 8 100 Lt darbo užmokesčio; 5) priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2009 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo kaip sankcijÄ už nesavalaikį atsiskaitymÄ už darbÄ ; 6) priteisti 8 454,27 Lt už įsigytas medžiagas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. buvo priimtas dirbti pas atsakovÄ UAB „GPI statyba“ Vilniaus regiono projektų vadovu; faktiÅ¡kai buvo paskirtas atsakovo padalinio vadovu Vilniaus regione. Darbo specifika pasireiÅ¡kė potencialių statybos darbų, kuriuos galėtų atlikti atsakovas, paieÅ¡ka Vilniaus regione. Darbo vieta buvo nustatyta Vilniuje. Prasidėjus krizei ir sumažėjus darbo apimtims, 2009 m. kovo mėn. atsakovui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡leisti nemokamų atostogų nuo 2009 m. kovo 17 d. iki 2009 m. kovo 31 d., tačiau jokio atsakymo negavo. Vėliau pateikė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo nuo 2009 m. balandžio 3 d. pagal DK

127 straipsnio 1 dalį, tačiau atsakymo taip pat negavo. IeÅ¡kovÄ pasiekė laiÅ¡kai, kad jam nuo 2009 m. kovo 16 d. žymimos pravaikÅ¡tos. Gavęs Å¡iuos laiÅ¡kus, teiravosi, kaip sprendžiamas klausimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Ä® paklausimÄ sulaukė 2009 m. birželio 8 d. laiÅ¡ko, kuriame nurodyta, kad yra atleistas iÅ¡ darbo nuo 2009 m. kovo 31 d. pagal DK 235 straipsnio 9 punktÄ . IeÅ¡kovo teigimu, kadangi jis dirbo Vilniuje, kyla klausimas, kas ir kur fiksavo jo darbo laikÄ Å¡iame mieste. Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovas nebÅ«tų buvęs darbe atsakovas neturi ir negali turėti, nes to nebuvo. Taigi atleidimas dėl pravaikÅ¡tų yra nepagrįstas. Atsakovas pažeidė ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ , nes nepaprašė ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti. Jei tokiu praÅ¡ymu bÅ«tų laikomas 2009 m. kovo 25 d. praneÅ¡imas dėl fiksuojamų pravaikÅ¡tų, vis tiek bÅ«tų pažeista nuobaudos skyrimo tvarka, nes Å¡iame praneÅ¡ime nurodyta, jog ieÅ¡kovas privalo atvykti į Å ilutę per tris dienas po laiÅ¡ko gavimo. Tačiau laiÅ¡kas gautas 2009 m. balandžio 7 d, o iÅ¡ darbo atleista nuo 2009 m. kovo 31 d. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas iki atleidimo iÅ¡ darbo buvo skolingas 8 100 Lt. Taip pat ieÅ¡kovas atsakovo vardu iÅ¡ savo lėšų yra apmokėjęs 8 454,27 Lt dydžio sÄ skaitas už medžiagas, reikalingas darbams atlikti, tačiau nurodyti pinigai taip pat nebuvo grÄ Å¾inti. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti ir kitas su darbo santykiais ir jų nutraukimus susijusias sumas.

Paaiškėjus, kad 2009 m. birželio 2 d. atsakovui buvo iškelta bankroto byla, byla pagal ieškovo ieškinį buvo sustabdyta ir perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Â

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 1 d. nutartimi civilinės bylos dalį dėl 8

100 Lt darbo užmokesčio priteisimo nutraukė, o likusius ieškinio reikalavimus atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal DK 184 straipsnio 1 dalį darbdavys, esant darbuotojo reikalavimui, privalo suteikti nemokamas atostogas. IeÅ¡kovas, pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl nemokamų atostogų, nenurodė nė vienos DK 184 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytos priežasties, dėl kurios atsakovas privalėjo suteikti jam nemokamas atostogas. Teismas pažymėjo, kad nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos tik kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (DK 184 straipsnio 2 dalis). Ä®rodymų, kad buvo sudaryta kolektyvinė sutartis, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė iÅ¡vadÄ , atsakovas neturėjo pareigos suteikti ieÅ¡kovui nemokamas atostogas nuo 2009 m. kovo 17 d. iki 2009 m. kovo 31 d.

Teismas taip pat nurodė, kad vienas iÅ¡ Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimo atvejų yra neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas nuo 2009 m. kovo 16 d. neatvyko į darbÄ , duomenų, kad ieÅ¡kovui atsakovas suteikė nemokamas atostogas nuo 2009 m. kovo 17 d., nėra, ieÅ¡kovas nepaneigė aplinkybės, jog jo nuo 2009 m. kovo 16 d. darbe nebuvo. Duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ dėl svarbių, neatvykimÄ pateisinančių priežasčių, byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , nes į darbÄ neatvyko be svarbios pateisinamos priežasties, todėl atsakovas pagrįstai remdamasis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu nutraukė darbo sutartį.

Teismas taip pat nesutiko su ieÅ¡kovu, kad atsakovas pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ , nes nesuteikė galimybės pasiaiÅ¡kinti. Teismo nuomone, darbdavys privalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti, tačiau neesminiai Å¡ios tvarkos pažeidimai nėra besÄ lyginis pagrindas atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu. Atsakovas pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimo, dėl ko jis neatvyko į darbÄ , bei paprašė pateikti neatvykimÄ Ä¯ darbÄ pateisinančius dokumentus. IeÅ¡kovas atsakovo praneÅ¡imÄ gavo, tačiau jokio raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo nepateikė. Tai, kad ieÅ¡kovas atsakovo praneÅ¡imÄ gavo 2009 m. balandžio 7 d., kai darbo sutartį atsakovas jau buvo nutraukęs, nepaneigia fakto, kad ieÅ¡kovas padarė pravaikÅ¡tÄ .

Teismas sprendė, kad nustačius, jog atleidimas iÅ¡ darbo teisėtas, ieÅ¡kovo reikalavimai dėl darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei kompensacijos priteisimo yra nepagrįsti ir atmestini.

Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtinti atsakovo kreditorių finansiniai reikalavimai; ši nutartis yra įsiteisėjusi. Iš jos rezoliucinės dalies matyti, kad teismas patvirtino ieškovo

1 449,74 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ , todėl civilinės bylos dalis dėl 8

100 Lt dydžio darbo užmokesčio priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog iÅ¡ savo asmeninių lėšų apmokėjo atsakovo sÄ skaitas, be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovo nupirktas medžiagas panaudojo atsakovas. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 8 454,27 Lt priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).  Â

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Apeliantas R. V. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ginÄÄ , turėjo priimti sprendimÄ , o ne nutartį (CPK 259-289 straipsniai).

2. Teismas faktines ginčo aplinkybes įvertino pažeisdamas įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Nepagrįstai sprendė, kad tiek atleidimas, tiek jo procedÅ«ros yra teisėtos.

3. Teismas klaidingai sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog darbe buvo nuo 2009 m. kovo 16 d. Tačiau atsakovas neįrodė, kad ieškovo darbo vieta buvo Šilutėje. Tai, kad darbas turėjo būti atliekamas Vilniuje, patvirtina byloje esantys įrodymai.

4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog nupirktas medžiagas panaudojo atsakovo. Medžiagos buvo pirktos atsakovo vardu, o pirkėju nurodytas jo darbuotojas – ieškovas.

5. Teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį. Teismas netinkamai vertino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartį dėl kreditorinių reikalavimų. Apie Å¡ios nutarties egzistavimÄ apeliantas nebuvo informuotas, nebuvo kviestas į posėdį. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis už 2009 m. sausio-kovo mėn. – 8 100 Lt.

Atsakovas BUAB „GPI statyba“ praÅ¡o skundÄ atmesti.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Dėl darbo sutarties nutraukimo

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta teisėtai. Nors atskirajame skunde ir teigiama, kad teismas, vertindamas atleidimo procedÅ«ras, pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, tačiau Å¡is argumentas nėra sukonkretintas.

Apelianto praÅ¡ymai suteikti nemokamas atostogas nuo 2009 m. kovo 17 d. (b. l. 10), atsakovo raginimas pasiaiÅ¡kinti dėl pravaikÅ¡tų nuo 2009 m. kovo 16 d. (b. l. 12) pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas neatvykdavo į darbÄ , nors nemokamos atostogos jam nepriklausė ir nebuvo suteiktos (CPK 185 straipsnis). Å ioje vietoje taip pat pažymėtina, kad apeliantas akcentuoja ne savo buvimÄ darbe, o tai, jog atsakovas neturi jokių įrodymų apie apelianto pravaikÅ¡tas.

Teisėjų kolegijos nuomones, atskirojo skundo argumentai dėl darbo vietos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigia. Visų pirma pažymėtina, kad darbo sutartyje nebuvo susitarta, jog darbo vieta bus Vilniuje (DK 95 straipsnio 1 dalis). Antra, atsakovo praneÅ¡ime apie pravaikÅ¡tas nėra nurodyta, kad apeliantas neatvyksta bÅ«tent į darbÄ Å ilutėje.

Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra besÄ lyginis pagrindas pripažinti atleidimÄ neteisėtu. Atsakovo 2009 m. kovo 25 d. raÅ¡tas dėl žymimų pravaikÅ¡tų ir praÅ¡ymas pasiaiÅ¡kinti, nors ir buvo iÅ¡siųstas tÄ pačiÄ dienÄ , apeliantui buvo įteiktas 2009 m. balandžio 7 d. (b. l. 12-14). Nepaisant to, kad apeliantas, gavęs šį raÅ¡tÄ dar nežinojo, jog yra atleistas nuo 2009 m. kovo 31 d. (b. l. 7-9), jokio paaiÅ¡kinimo nepateikė, o apie aptariamame raÅ¡tas nurodytas aplinkybes nieko neužsiminė ir savo atsakovui skirtame 2008 m. balandžio 18 d. praÅ¡yme atleisti iÅ¡ darbo (b. l. 15). Taip pat pažymėtina, kad atsakovo 2009 m. kovo 31 d. įsakymas atleisti apeliantui buvo iÅ¡siųstas tik 2009 m. balandžio 30 d. (b. l. 8) – po to, kai sužinota apie praÅ¡ymo pasiaiÅ¡kinti pastarajam įteikimÄ .

Dėl įsiskolinimo už statybines medžiagas

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantas neįrodė, jog už statybines medžiagas mokėjo iÅ¡ savo lėšų, jos buvo panaudotos atsakovo vykdomiems darbams. PrieÅ¡ingai nei teigiama atskirajame skunde, į bylÄ pateiktuose kvituose net nenurodyta, kad grynuosius pinigus sumokėjo bÅ«tent apeliantas (b. l. 22). Esant tokioms aplinkybėms, bÅ«tina atsižvelgti ir į atsakovo raÅ¡tÄ apie netinkamÄ Vilniaus darbuotojo elgesį, pasireiÅ¡kiantį bendrovės lėšų Å¡vaistymu (b. l. 72).

Dėl bylos dalies nutraukimo

Teisėjų kolegijos vertinimu, byla dalyje dėl 8 100 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už jo neiÅ¡mokėjimÄ laiku priteisimo nutraukta nepagrįstai. Apelianto kreditorinis reikalavimas, patvirtintas atsakovo bankroto byloje, yra susijęs su apmokėjimu už atostogas ir nepanaudotas atostogas (b. l. 68). Tuo tarpu Å¡iuo atveju apeliantas praÅ¡o priteisti darbo užmokestį už 2009 m. sausio-kovo mėn. ir pateikia, jo nuomone, praÅ¡ymÄ pagrindžiančius įrodymus (b. l. 21). Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino. Apelianto pateiktus įrodymus bÅ«tina sulyginti su iÅ¡ atsakovo iÅ¡reikalautinais buhalteriniais dokumentais ir nuspręsti dėl aptariamo reikalavimo pagrįstumo, todėl Å¡ioje dalyje teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Â

Dėl priimto teismo procesinio sprendimo pobūdžio

Apelianto argumentas, kad teismas ginÄÄ turėjo iÅ¡spręsti priimdamas sprendimÄ , o ne nutartį, atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad ji buvo prijungta prie atsakovo bankroto bylos. Bankroto byloje teismo sprendimas priimamas tik dėl įmonės pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimus teisėtai iÅ¡sprendė nutartimi (Ä®monių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, 32 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties dalį, kuria buvo nutraukta bylos dalis dėl 8 100 Lt darbo užmokesčio priteisimo, panaikinti ir Å¡ioje dalyje klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kitoje dalyje teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai

Audronė Jarackaitė

Gintaras Pečiulis

Vigintas Višinskis