2020-10-19 Nr. AB-19722-3-61-3-00230-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1149-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00230-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus miesto projektai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „DRJ NT“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus miesto projektai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „S.U.B projektai“) dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB ) „DRJ NT“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 22 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinius, esančius žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Dokumentas, Leidimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 1995 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/95-4653 pagrindu valdo žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (toliau – ir Žemės sklypas), dalį – 2,048 ha. UAB „Vilniaus miesto projektai“ 2004 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/2004-1782 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais bei 2016 m. birželio 27 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 49SŽN-228-(14.49.57.) pagrindu valdo viso 3 ha Žemės sklypo dalį.

Pareiškėjas teigė, kad, pagal 2015 m. rugpjūčio 12 d. infrastruktūros sutartį bei 2016 m. sausio 22 d. infrastruktūros sutarties pakeitimą (toliau kartu – ir Infrastruktūros sutartis), nustatyta, kad šalys atskirai valdo, naudoja savo valdomas žemės sklypo dalis (UAB „Vilniaus miesto projektai“ valdo Žemės sklypo dalį Nr. 1, o pareiškėjas valdo Žemės sklypo dalį Nr. 2). Kiekvienoje Žemės sklypo dalyje yra minėtiems subjektams priklausantys pastatai ir statiniai, išskyrus statinį, unikalus (duomenys neskelbtini), kurį šalys valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal pasidalijimo projektą.

Infrastruktūros sutartimi taip pat nuspręsta, kad Žemės sklypas plėtojamas pagal Žemės sklypui galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 1-1928 patvirtintą detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas), kuris šalių susitarimu negali būti keičiamas be abiejų šalių raštu sudaryto susitarimo. Pažymėjo, kad esminė sąlyga, kurios privalu laikytis abiem Infrastruktūros sutarties šalims, buvo, kad Žemės sklypas bet kurio iš jo valdytojų turi būti plėtojamas remiantis Detaliojo plano sprendiniais.

Paaiškino, kad Detaliuoju planu buvo nustatyti šie pagrindiniai Žemės sklypo urbanistiniai rodikliai: 1) Žemės sklypo užstatymo tankumas – 70 proc.; 2) Žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 2; 3) Žemės sklypo apželdintas plotas – 15 proc.; 4) Žemės sklypo užstatymo zonoje 1A pastatų aukštis – 21 m, o užstatymo zonoje 1B – 28,5 m. Pareiškėjas tvirtino, kad, pagal Infrastruktūros sutarties 3.1 punktą, šalys susitarė laikytis Detaliojo plano sprendinių pagal šaliai tenkančią Žemės sklypo dalį. Teigė, kad tai yra esminė Infrastruktūros sutarties sąlyga, kadangi abu Žemės sklypo naudotojai veikė viename sklype, kuris nebuvo atidalytas.

Kadangi abu bendranuomininkiai turėjo teisę statyti sau tenkančioje sklypo dalyje, nuo vieno iš jų veiksmų ir projektuojamų statinių tiesiogiai priklauso kito bendranuomininkio teisė ir galimybė vykdyti veiklą savo valdomoje Žemės sklypo dalyje. Kadangi Detaliuoju planu buvo nustatytas užstatymo tankis 70 proc., o užstatymo intensyvumas – 2, šie rodikliai taikomi visam 50 480 kv. m dydžio Žemės sklypui. Įvertinus kitus imperatyvius teisės aktų reikalavimus bei Detaliojo plano sprendinius, maksimaliai abiem sklypo naudotojams visame Žemės sklype galima pastatyti – 35 336 kv. m (užstatymo tankis 70 proc.) antžemine dalimi užstatomo ploto statinių, ir 100 960 kv. m (užstatymo intensyvumas – 2) bendro antžeminės dalies (įskaitant cokolinį aukštą) statinių.

Kadangi UAB „Vilniaus miesto projektai“ valdo 30 000 kv. m sklypo dalį, remiantis Infrastruktūros sutarties 3.1 punktu, maksimalus galimas antžemine dalimi užstatomų statinių plotas, kurį galėtų pastatyti UAB „Vilniaus miesto projektai“ savo valdomoje Žemės sklypo dalyje, buvo 21 000 kv. m, o tokių statinių bendras patalpų plotas, įskaitant cokolinio aukšto plotą, neturėtų viršyti 60 000 kv. m. Pareiškėjas teigė, kad techniniame projekte, pažeidžiant Infrastuktūros sutarties nuostatas, nurodomas, projektuojamas 66 proc. užstatymo tankis, o maksimalus tankis galėtų būti apie 42 proc. (skaičiuojant tik UAB „Vilniaus miesto projektai“ valdomai 3 ha Žemės sklypo daliai).

3. Pareiškėja nurodė, kad iš viešai prieinamų „Infostatyba“ duomenų sužinojo, jog 2017 m. gruodžio 22 d. buvo išduotas Dokumentas. Manė, kad UAB „Vilniaus miesto projektai“ projektuojamo statinio užstatymo tankis ir intensyvumas projektuojamas didesnis, nei skaičiuojant nuo 3 ha Žemės sklypo dalies, taip pažeidžiant teises ir interesus sumažinamo galimybę pareiškėjui projektuoti ir statyti statinius savo sklypo dalyje. Pareiškėjas, susipažinęs su techninio projekto bendrosios dalies aiškinamuoju raštu ir rodiklių lentele, pastebėjo, kad projektuojamo pastato rodikliai neatitinka Infrastruktūros sutarties esminių sutarties sąlygų. Pareiškėjas paaiškino, kad projektuojamas užstatymo tankis 66 proc., tačiau preliminariu vertinimu jis buvo gerokai didesnis, nei UAB „Vilniaus miesto projektai“ leidžiama statyti pagal Infrastruktūros sutarties sąlygas. Teigė, kad nurodomas projektuojamas užstatymo intensyvumas yra 111, tačiau nebuvo aišku, kaip jis apskaičiuotas ir koks yra užstatymo intensyvumas tik UAB „Vilniaus miesto projektai“ valdomai 3 ha Žemės sklypo daliai. Taip pat nurodė, kad projektuojamas pastato aukštis nuo žemės paviršiaus yra 24,50 m tiek 1A, tiek 1B zonose. Paaiškino, kad, pateikus paklausimą UAB „Vilniaus miesto projektai“, taip pat ir dėl pastato aukštingumo nuo žemės paviršiaus, 2018 m. sausio 15 d. raštu gavo atsakymą, kad nustatytas absoliutinės altitudės rodiklis nebuvo viršijamas, todėl pastato aukščio nuo žemės paviršiaus reikalavimas nebuvo aktualus ar taikomas.

4. Pareiškėjas taip pat teigė, kad projektuojamo pastato rodikliai neatitiko Detaliuoju planu patvirtintų užstatymo parametrų. Paaiškino, kad Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodoma, jog sklypo užstatymo dalies zonai 1A nustatomas pastatų aukštis 21 m, 1B – 28,5 m. Kadangi, pareiškėjo duomenimis, techniniu projektu projektuojamas pastatų aukštis yra 24,50 m, o nepateikus kitų duomenų, buvo galima daryti išvadą, kad 1A zonoje, kurioje nustatytas pastatų aukštis yra 21 m, galimai viršijamas Detaliuoju planu nustatytas privalomasis teritorijos naudojimo reglamentas – pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus.

5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, Savivaldybė) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Administracijos nuomone, pareiškėjas skunde nurodė tik tariamus pažeidimus, tačiau nenurodė esančių pažeidimų, kurie pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad skunde nenurodyti konkretūs pažeidimai, nepateikiami tai patvirtinantys skaičiavimai ar kt., t. y. nenurodyti faktai, o tik prielaidos ir spėjimai, atsakovas darė išvadą, kad net pats pareiškėjas nebuvo įsitikinęs, jog buvo pažeistos jo teisės. Administracija nurodė, kad pateiktame skunde buvo dėstomos kelios prielaidos, kurių pagrindu pareiškėjas bandė pagrįsti Dokumento neteisėtumą, tačiau nė viena iš skunde dėstomų prielaidų dėl Dokumento neatitikties Detaliajam planui nebuvo pagrįsta, dėl to šios prielaidos negalėjo būti laikomos pagrindu panaikinti Dokumentą.

7. Atsakovas paaiškino, kad, vadovaujantis Detaliuoju planu, bendras didžiausias leistinas aukštingumas Žemės sklype yra 28,5 m (142 m altitudė), atskiri maksimalūs leistini aukštingumai nustatyti trims detaliojo plano reglamentinėms zonoms – 1a, 1b, 1c. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju aktualios reglamentinės zonos 1a ir 1b, kuriose galimas 21 m (altitudė 134,5 m) ir 28,5 m (altitudė 142 m) aukštingumas. Techniniame projekte, kurio pagrindu išduotas Dokumentas, pastato aukštis 1a reglamentinėje zonoje yra 19,35 m (altitudė 133,35 m), o reglamentinėje zonoje 1b – 24,5 (altitudė 138,5 m). Atsakovas paaiškino, kad bendras pastato aukštingumas (aukščiausias taškas) neviršijo Detaliuoju planu nustatyto žemės sklypui maksimalaus aukštingumo, t. y. pastato maksimalus aukštis buvo 24,5 m, o Detaliuoju planu nustatytas maksimalus pastatų aukštingumas žemės sklype buvo 28,5 m. Teigė, kad projekto sprendiniai dėl atskirų pastato dalių aukštingumo atskirose Detaliuoju planu nustatytose reglamentinėse zonose taip pat neviršijo Detaliojo plano reglamentų, t. y. zonoje 1a leistinas 21 m aukštingumas, o projektu numatytas 19,35 m (altitudė 133,35 m), 1b leistinas 28,5 m aukštingumas, o projektu numatytas 24,5 m (altitudė 138,5 m).

8. Administracija nurodė, kad, nepriklausomai nuo Infrastruktūros sutarties 3.1 punkte nurodyto susitarimo, Detaliojo plano sprendiniai ir reglamentai buvo privalomi ir į juos buvo atsižvelgta išduodant Dokumentą. Detaliuoju planu atskiroms reglamentinėms zonoms buvo nustatytas tik skirtingas galimas aukštingumas, užstatymo intensyvumas ir tankumas nustatyti visam sklypui. Atsižvelgiant į tai, skunde pateikti argumentai, kad užstatymo intensyvumas turėtų būti skaičiuojamas atskirai išnuomotoms Žemės sklypo dalims, atsakovo vertinimu nebuvo pagrįstas. Administracija pažymėjo, kad Detaliojo plano reglamentinės zonos nebuvo tapačios nuomojamoms sklypo dalims, o atskiri reglamentai nuomojamoms Žemės sklypo dalims nebuvo nustatyti. Taip pat pažymėjo, kad Infrastruktūros sutarties 3.1 punkte, kuriame numatyta, kad šalys susitaria laikytis „Detaliojo plano sprendinių pagal šaliai tenkančią sklypo dalį“ nereiškė, jog Detaliojo plano reglamentai turėjo būti skaičiuojami proporcingai nuomojamai Žemės sklypo daliai. Manė, kad minėta nuostata tik nustatė, kad šalys įsipareigoja laikytis tenkančioms dalims esamų Detaliojo plano reglamentų, o šiuo atveju jų dalies išraiška buvo skaičiuojama nuo viso Žemės sklypo ploto, o kita dalis taikoma tik skirtingoms reglamentinėms zonoms (aukštingumas).

9. Atsakovas taip pat teigė, kad skunde keliamos abejonės dėl tinkamo užstatymo tankio ir užstatymo intensyvumo apskaičiavimo buvo nepagrįstos. Vadovaujantis Detaliuoju planu, Žemės sklypui (ne jo atskiroms nuomojamoms dalims ar reglamentinėms zonoms) nustatytas užstatymo intensyvumas 2,0 (200 proc.), o užstatymo tankumas – 70 proc. nuo Žemės sklypo ploto. Administracija nurodė, kad, vadovaujantis projektine dokumentacija, nurodyti rodikliai nebuvo pažeidžiami, t. y. pagal projekte pateiktus rodiklius projektuojamas užstatymo tankumas 66 proc., o projektuojamas užstatymo intensyvumas 111 proc.

10. Administracija nurodė, kad Infrastruktūros sutartis, kuri nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre, kaip nustatanti tam tikrus apribojimus sklypui, nagrinėjamoje administracinėje byloje aktuali tik kaip dokumentas, pagrindžiantis, jog buvo gautas pastato (unikalusis (duomenys neskelbtini)) bendraturčių sutikimas griauti statinį. Teigė, kad ginčai tarp sutarties šalių dėl Infrastruktūros sutarties nuostatų pažeidimo spręstini bendrosios kompetencijos teisme.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus miesto projektai“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

12. UAB „Vilniaus miesto projektai“ nurodė iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsakovas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime teigė, kad skundas grindžiamas išimtinai prielaidomis, o ne faktais ir įrodymais. Pareiškėjas nežino, ar iš tiesų egzistuoja jo nurodomi pažeidimai. Šią aplinkybę patvirtino ir tai, kad jis nepateikė jokių jo prielaidas pagrindžiančių argumentų ir įrodymų, kiek konkrečiai atitinkami reglamentai buvo viršijami, kokiu būdu toks viršijimas buvo apskaičiuotas ar nustatytas. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, planuojamo statyti pastato techninis projektas atitiko Detaliojo plano sprendinius. Planuojamo statyti pastato techninį projektą parengė kvalifikuoti asmenys, kurie, pasirašydami Techninį projektą, patvirtino, kad jis atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Planuojamo statyti pastato šiaurinio fasado (iš Paplaujos g. pusės) ir pietinio fasado (iš naujai projektuojamos vidinės gatvės Žemės sklype) brėžiniuose buvo pažymėta 1A ir 1B užstatymo zonų altitudės, nustatytos Detaliajame plane. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad projektuojamas pastatas šių altitudžių neviršijo, taip pat nebuvo viršijamas statinio aukštis metrais nuo žemės paviršiaus iki stogo konstrukcijos aukščiausio taško. Manė, kad pareiškėjo teiginiai apie tariamą pastato aukščio reglamento pažeidimą nepagrįsti. UAB „Vilniaus miesto projektai“ nuomone, vertinimas, ar Dokumentas nepažeidė civilinio sandorio, t. y. Infrastruktūros sutarties, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „S.U.B projektai“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti.

14. UAB „S.U.B projektai“ nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir pareiškėjas. Papildomai paaiškino, kad Administracija netinkamai vykdė savo funkcijas ir neįvertino galimo kito Žemės sklypo dalies naudotojo interesų pažeidimo. Teigė, kad nebuvo nagrinėjama ir nustatoma, ar UAB „Vilniaus miesto projektai“ nepiktnaudžiauja savo padėtimi, nesiekia savo Žemės sklypo dalyje suplanuoti ir įvykdyti didesnės apimties statybas kitos Žemės sklypo dalies ir kito naudotojo sąskaita.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 22 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinius, esančius žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).

16. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

16.1. Pareiškėjas 1995 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/95-4653 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pagrindu valdo Žemės sklypą. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus miesto projektai“ 2004 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/2004-1782 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pagrindu valdo 3 ha dydžio Žemės sklypo dalį. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus miesto projektai“ statinius, esančius Žemės sklype, įsigijo iš tuometinės statinių savininkės UAB „Audėjas“ pagal 2015 m. rugpjūčio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. UAB „Audėjas“ (kurio teisių perėmėjas yra pareiškėjas), „Drujos NT“, UAB (kuris buvo reorganizuotas prijungiant prie UAB „Vilniaus miesto projektai“), bei UAB „Vilniaus miesto projektai“ 2015 m. rugpjūčio 22 d. sudarė Infrastruktūros sutartį, kuria susitarė dėl abiejų šalių teisių ir pareigų plėtojant, valdant ir naudojant Žemės sklypą.

16.2. UAB „Vilniaus miesto projektai“ 2017 m. spalio 3 d. raštu pateikė pareiškėjui derinti vidinės gatvės, kuri turi būti projektuojama pareiškėjo valdomoje Žemės sklypo dalyje, techninį projektą. Pareiškėjas 2017 m. spalio 9 d. raštu pateikė pastabas dėl vidinės gatvės techninio projekto sprendinių, jos buvo iš dalies pataisytos, pakartotinai derinti projektas pareiškėjai pateiktas 2017 m. spalio 12 d. raštu. Pareiškėjas 2017 m. spalio 17 d. raštu pateikė pastabas dėl vidinės gatvės techninio projekto klaidų, klaidas UAB „Vilniaus miesto projektai“ taisė ir pateikė patikslintą projektą kartu su 2017 m. spalio 20 d. UAB „Vilniaus miesto projektai“ raštu. Pareiškėjas 2017 m. spalio 25 d. raštu pateikė papildomas pastabas ir pasiūlė šalims susitikti ir išspręsti techninius vidinės gatvės projekto klausimus.

16.3. UAB „Vilniaus miesto projektai“ Administracijai pateikė 2017 m. gruodžio 1 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-171201-33103. Byloje taip pat pateiktas projektuojamo rekonstruoti pastato rekonstravimo techninis projektas. Administracija 2017 m. gruodžio 22 d. išdavė UAB „Vilniaus miesto projektai“ šioje byloje ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą statinių rekonstrukcijai Nr. (duomenys neskelbtini).

16.4. Leidimu UAB „Vilniaus miesto projektai“ suteikta teisė Žemės sklype statyti 4 naujus neypatingos kategorijos statinius (vandentiekio tinklą, šilumos tinklą ir 2 nuotekų šalinimo tinklus), rekonstruoti ypatingos kategorijos gamybos, pramonės negyvenamosios paskirties pastatą (unikalus (duomenys neskelbtini)) ir neypatingos kategorijos vandentiekio tinklą, taip pat juo UAB „Vilniaus miesto projektai“ suteikta teisė nugriauti du ypatingos kategorijos gamybos, pramonės negyvenamosios paskirties pastatus (unikalūs (duomenys neskelbtini)), du neypatingos kategorijos gamybos, pramonės negyvenamosios paskirties pastatus (unikalus (duomenys neskelbtini)), tris nesudėtingos kategorijos pagalbinio ūkio paskirties pastatus (unikalus (duomenys neskelbtini)) bei vieną kitos paskirties nesudėtingos paskirties pastatą (unikalus (duomenys neskelbtini)).

17. Teismas sprendė, kad ginčijamo Leidimo išdavimo metu Žemės sklypo nuomininkai buvo pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus miesto projektai“. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas ir UAB „Vilniaus miesto projektai“ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ypatingos kategorijos gamybos, pramonės negyvenamosios paskirties pastatą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini). Ginčijamu Leidimu, be kita ko, suteikta teisė UAB „Vilniaus miesto projektai“ griauti šį pastatą, taip pat suteikta teisė statyti naujus statinius trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus miesto projektai“ nuomojamoje Žemės sklypo dalyje.

18. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje Infrastruktūros sutarties nuostatos privalėjo būti vertinamos, kadangi jomis, įtvirtinančiomis pareiškėjo sutikimą trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vilniaus miesto projektai“ vykdyti tam tikrus statybos veiksmus, rėmėsi atsakovas. Tik išanalizavęs Infrastruktūros sutarties turinį, teismas galėjo spręsti, ar Infrastruktūros sutartimi pareiškėjas davė sutikimą trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vilniaus miesto projektai“ vykdyti tam tikrus statybos veiksmus, koks šio sutikimo turinys, sąlygos ir pan. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus miesto projektai“ argumentus dėl galimybės analizuoti Infrastruktūros sutarties nuostatas nepagrįstais.

19. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, atsakovui turėjo būti pateiktas bendraturčių sutikimas griauti pastatą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini). Infrastruktūros sutarties 2.20.1 punkte nustatyta, kad pardavėjas (nagrinėjamu atveju pareiškėjas) duoda besąlyginį, neatšaukiamą ir neterminuotą sutikimą pirkėjui ir bendrovei (nagrinėjamu atveju UAB „Vilniaus miesto projektai“) nugriauti pastatą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismo nuomone, ši Infrastruktūros sutarties nuostata negalėjo būti aiškinama neatsižvelgiant į kitas Infrastruktūros sutarties nuostatas, taip pat į sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

20. Pagal Infrastruktūros sutarties 2.17 punktą, pirkėjas UAB „Vilniaus miesto projektai“ turi besąlyginę ir neatšaukiamą teisę be jokio papildomo pardavėjo (nagrinėjamoje byloje pareiškėjo) susitikimo atidalyti Žemės sklypo dalį 1, taip pat jos valdomoje Žemės sklypo dalyje projektuoti, statyti ir griauti bet kokius pastatus (statinius). Šiame punkte taip pat įtvirtinta, kad laikoma, jog sutikimas yra duotas šia sutartimi.

21. Pagal Infrastruktūros sutarties 2.20.3 punktą, pareiškėjas davė sutikimą UAB „Vilniaus miesto projektai“ statyti statinius Žemės sklypo dalyje 1 laikantis teisės aktų nustatytų atstumų iki pareiškėjo valdomos Žemės sklypo dalies ribos. Vertinant duoto sutikimo turinį ir apimtį, atsižvelgtina į Infrastruktūros sutarties 3.1 punktą, pagal kurį prie sutarties pridedamas Detalusis planas ir susitariama laikytis Detaliojo plano sprendinių pagal sutarties šaliai tenkančią Žemės sklypo dalį.

22. Teismo vertinimu, iš byloje esančių valstybinės žemės nuomos sutarčių ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, buvo matyti, kad pareiškėjas ir UAB „Vilniaus miesto projektai“ nuomoja atskiras aiškiai identifikuojamas Žemės sklypo dalis (Infrastruktūros sutartyje šios dalys nurodomos kaip dalis 1 ir dalis 2). Taigi, sprendžiant dėl tam tikroms Žemės sklypo dalims taikytinų Detaliojo plano sprendinių, turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad kiekvienas valstybinės žemės nuomininkas valdo tik Žemės sklypo dalį, o ne visą Žemės sklypą.

23. Teismas, išanalizavęs atitinkamas Statybos įstatymo ir Infrastruktūros sutarties nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėjo sutikimas Leidimu atlikti nustatytus statybos darbus yra duotas tik tokiomis sąlygomis, kurios nustatytos Infrastruktūros sutartyje, t. y. visos sąlygos turi būti vertinamos kaip lygiavertės, neišskiriant vienos iš jų iš viso sutarties teksto.

24. Teismas nustatė, kad, kiek tai susiję su nagrinėjama byla, pareiškėjo sutikimas ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus miesto projektai“ teisė atlikti Leidimu nustatytus statybos darbus yra nustatyta šiomis Infrastruktūros sutartyje įtvirtintomis sąlygomis: pareiškėjas duoda besąlyginį, neatšaukiamą ir neterminuotą sutikimą UAB „Vilniaus miesto projektai“ nugriauti pastatą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini); UAB „Vilniaus miesto projektai“ turi besąlyginę ir neatšaukiamą teisę be jokio papildomo pareiškėjo susitikimo UAB „Vilniaus miesto projektai“ valdomoje Žemės sklypo dalyje projektuoti, statyti ir griauti bet kokius pastatus (statinius) (laikoma, kad toks sutikimas duotas Infrastruktūros sutartimi); UAB „Vilniaus miesto projektai“ turi teisę statyti statinius Žemės sklypo dalyje 1, laikydamasis teisės aktų nustatytų atstumų iki pareiškėjo valdomos Žemės sklypo dalies ribos; pareiškėjas ir UAB „Vilniaus miesto projektai“ susitaria laikytis Detaliojo plano sprendinių pagal sutarties šaliai tenkančią Žemės sklypo dalį.

25. Teismo vertinimu, šios sąlygos suponavo išvadą, kad pareiškėjo sutikimas atlikti Infrastruktūros sutartyje nustatytus statybos darbus duodamas tik tiek, kiek tai atitinka Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą proporcingai sutarties šalies valdomai Žemės sklypo daliai. Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas turėjo būti vertinamas ne tik kaip galimybė tam tikroje Žemės sklypo dalyje vykdyti tam tikrą veiklą apskritai, bet ją vykdyti tik tiek, kiek tai proporcingai atitinka valdomos Žemės sklypo dalies dydį. Atsakovo nuomone, Infrastruktūros sutarties 3.1 punktas, kuriame nustatyta, kad šalys susitaria laikytis Detaliojo plano sprendinių pagal sutarties šaliai tenkančią Žemės sklypo dalį, nereiškia, jog Detaliojo plano reglamentai turi būti skaičiuojami proporcingai nuomojamai Žemės sklypo daliai. Teismas nesutiko su tokiais atsakovo argumentais, nes jais paneigiama pati Infrastruktūros sutartimi duotų sutikimų esmė. Infrastruktūros sutartimi pareiškėjo duoti sutikimai yra susieti su Detaliojo plano sprendinių taikymu pagal sutarties šalies nuomojamą Žemės sklypo dalį, o tai reiškė, kad Detaliojo plano sprendiniai kiekvienai Žemės sklypo daliai turėjo būti taikomi apskaičiuojant jų matematinę išraišką, proporcingai sutarties šalies valdomam Žemės sklypo plotui. Kitaip aiškinant Infrastruktūros sutarties nuostatas būtų paneigiama pati Infrastruktūros sutarties esmė, sutarties šalys būtų pastatomos į nelygiateisę padėtį, būtų sudaryta galimybė vienai sutarties šaliai pasinaudoti tam tikrais privalumais kitos šalies turimų teisių sąskaita.

26. Teismo nuomone, Infrastruktūros sutartyje nurodytus pareiškėjo sutikimus atsakovas turėjo įvertinti visos Infrastruktūros sutarties kontekste, išsamiai išanalizuoti Infrastruktūros sutarties turinį ir esmę, pareiškėjo sutikimų turinį, sąlygas, kurioms esant duodami sutikimai. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo sutikimai duoti tik su sąlygomis, nustatytomis atitinkamuose Infrastruktūros sutarties punktuose, be kita ko, su sąlyga, kad Detaliojo plano sprendiniai kiekvienai Žemės sklypo daliai bus taikomi proporcingai sutarties šalies valdomam Žemės sklypo dalies plotui. Atsakovas negalėjo vadovautis tik tam tikru Infrastruktūros sutartimi pareiškėjo išduotu sutikimu (nagrinėjamu atveju sutikimu nugriauti pastatą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini)), nes toks sutikimas pagal teisės aktus buvo privalomas, ir nesivadovauti kitomis Infrastruktūros sutartyje numatytomis sąlygomis, argumentuojant tuo, kad teisės aktai to nereikalauja. Jeigu buvo apskritai vadovaujamasi Infrastruktūros sutartimi, jos nuostatos turėjo būti aiškinamos sistemiškai, siekiant išsiaiškinti tikrąjį išduotų sutikimų turinį ir sutarties šalių valią duodant tokius sutikimus.

27. Teismas taip pat pažymėjo, kad Leidimu pažeidžiamas Infrastruktūros sutarties 2.20.3 punkte nustatytas reikalavimas UAB „Vilniaus miesto projektai“ statyti statinius Žemės sklypo dalyje 1 laikantis teisės aktų nustatytų atstumų iki pareiškėjos valdomos Žemės sklypo dalies ribos. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad teisės aktai nenustato atstumų reikalavimų iki sklypo dalies ribos, todėl ši sutarties sąlyga sutarties šalims galėtų būti aktuali tik sklypą padalijus, tačiau, kaip buvo matyti iš Infrastruktūros sutarties 2.20.3 punkte įtvirtintos formuluotės, ši sąlyga galiojo ir neatidalijus žemės sklypo. Pagal valstybinės žemės nuomos sutartis, pareiškėjas ir UAB „Vilniaus miesto projektai“ nuomojo atskiras aiškiai identifikuojamas Žemės sklypo dalis, tai matėsi ir iš teismui pateiktų Žemės sklypo brėžinių, todėl teismas laikė atsakovo argumentus nepagrįstais. Kitų argumentų dėl neišlaikytų atstumų iki pareiškėjo valdomo Žemės sklypo dalies 2 ribos kiti proceso dalyviai nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti šią aplinkybę kitaip, nei nurodė pareiškėjas.

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Leidimas rekonstruoti statinius, esančius Žemės sklype neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

III. 29. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinius skundu pateikė atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus miesto projektai“.

30. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

31. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas išimtinai vieninteliu argumentu, t. y. jog Leidimas išduotas pažeidžiant Infrastruktūros sutarties, kurios šalimi Administracija nėra, sąlygas. Atsakovo nuomone, teismas viršijo savo, kaip administracinio teismo, kompetenciją priimdamas sprendimą dėl galimai esamo Infrastruktūros sutarties pažeidimo, t. y. vertino civilinio sandorio galimus pažeidimus, kas laikyta bendrosios kompetencijos teismų kompetencija. Tam tikri ginčai ar pažeidimai tarp privačių subjektų dėl sutartyje, kurios šalimi Administracija nėra, sulygtų sąlygų pažeidimo negali būti laikytini pagrindu panaikinti individualų administracinį aktą – Leidimą. Atsakovas akcentuoja, kad teismas nenustatė nei vieno administracinės teisės pažeidimo.

32. Atsakovo nuomone, sutarties netinkamas vertinimas negali būti laikytinas procedūrų ar taisyklių pažeidimu. Savivaldybės kompetenciją vertinant projektus bei tai kokios procedūros (patikrinti dokumentai ir kt.) turi būti atliktos, nustato statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 5 priedo 1 punktas. Teisės akto leidėjas nenumatė pareigos Administracijai tikrinant projektus įvertinti ar projekto sprendiniai nepažeis tarp privačių subjektų sudarytų sandorių. Minėtame statybos techniniame reglamente pateiktas baigtinis sąrašas veiksmų, kuriuos turi atlikti atsakovas vertindamas projektus. Šios nuostatos laikytinos viešosios teisės normomis, kurios negali būti aiškinamos plečiamai. Teismas sprendime nurodydamas, kad Administracija privalėjo vertinti tarp privačių subjektų sudarytą civilinį sandorį iš esmės praplėtė teisės akte STR 1.05.01:2017 nustatytą baigtinį sąrašą veiksmų, kuriuos turi atlikti atsakovas tikrindamas projektą. Atsakovo nuomone, teismas negali naikinti administracinio akto tuo pagrindu, jog atsakovas neatliko procedūros (nepatikrino, ar projektas nepažeidžia privataus sandorio), kuri nenustatyta įstatyme. Nors sutartis ir buvo pateikta projekto dokumentacijoje, atsakovas neturėjo pagrindo neišduoti Leidimo ir stabdyti Leidimo išdavimo procesą, reikalaujant iš statytojo paaiškinti sutarties sudarymo aplinkybes, aiškintis tikrąją sutarties šalių valią. Šiuo atveju įsivertinti ar civilinis sandoris nebus pažeistas kyla statytojui, UAB „Vilniaus miesto projektai“, kaip Infrastruktūros sutarties šaliai, o ne atsakovui. Atsakovas pabrėžia, kad įstatymai nagrinėjamu atveju išimčių, jog tarp privačių asmenų sudaryta Infrastruktūros sutartis galėtų turėti įtakos savivaldybės teisėms bei pareigoms nenustato.

33. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo „sutikimai duoti tik su sąlygomis, nustatytomis atitinkamose Infrastruktūros sutarties punktuose, be kita ko, su sąlyga, kad Detaliojo plano sprendiniai kiekvienai žemės sklypo daliai bus taikomi proporcingai sutarties šalies valdomam žemės sklypo dalies plotui“, iš esmės prieštarauja Infrastruktūros sutarties 2.20, 2.20.1 ir 2.20.2 punktams, kuriuose nurodyta, kad duodami besąlyginiai sutikimai. Be kita ko, teismas perfrazuoja Infrastruktūros sutarties 3.1 punktą nurodydamas, kad reglamentai turėtų būti taikomi proporcionaliai valdomai sklypo daliai, nors Infrastruktūros sutartyje proporcionalus reglamentų taikymas nenumatytas. Atsakovas akcentuoja, kad nepriklausomai nuo Infrastruktūros sutarties 3.1 punkto nurodyto susitarimo, Detaliojo plano sprendiniai ir reglamentai yra privalomi ir jų išduodant Leidimą buvo laikytasi.

34. Atsakovas pažymi, kad užstatymo tankio ir intensyvumo rodikliai skaičiuotini ne Žemės sklypo daliai, bet visam Žemės sklypui, įvertinant viso Žemės sklypo esamą ir numatomą užstatymą, be to, nei nurodytas statybos techninis reglamentas, nei kiti teisės aktai nenustato reikalavimo gauti kitų Žemės sklypo valdytojų sutikimus siekiant statinį statyti tam tikru atstumu iki sklypo dalies ribos. Taip pat teisės aktuose nenustatytas imperatyvas draudžiantis statyti statinius tam tikru atstumu ar ties žemės sklypo dalies riba.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus miesto projektai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba bylą gražinti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taip pat prašo įtraukti į bylą, kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį, projektą parengusią įmonę UAB „Unitectus“; pripažinti neviešais nurodytus priedus; išreikalauti iš pareiškėjo ir UAB „S.U.B. projektai“ sąlyginio atsiskaitymo sutartį tarp Swedbank, pareiškėjo ir UAB „S.U.B. projektai“; priteisti iš pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „S.U.B. projektai“ trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus miesto projektai" naudai bylinėjimosi išlaidas.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais šiais argumentais:

36.1. Teismas, priimdamas sprendimą tik dėl galimo vertinamojo Infrastruktūros sutarties pažeidimo, sprendė bylą dėl civilinio sandorio, kuris nėra ir negali būti laikomas administracinio ginčo nagrinėjimo dalyku, tokiu būdu teismas viršijo savo kompetenciją ir pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnį, 91 straipsnio 1 dalį. Infrastruktūros sutarties vykdymo klausimai ir bet kokios pretenzijos dėl jos pažeidimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme ir nėra bei negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas bei nesudaro pagrindo naikinti Leidimą.

36.2. Teismas į bylą neįtraukė visų atsakovų, tokiu būdu pažeidė imperatyvius reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje, ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovu buvo patraukta tik statybą leidžianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau nebuvo įtraukti visi kiti subjektai, kurie derino ginčyto Leidimo išdavimą. Kadangi teismas nustatė, kad Leidimas buvo išduotas neteisėtai, ir kad techninio projekto sprendiniai neatitiko Infrastruktūros sutarties, tokiu pagrindu teismas privalėjo įtraukti ir projektuotoją rengusi techninį projektą – UAB „Unitectus“, bent jau trečiuoju asmeniu išnagrinėtoje byloje.

36.3. Teismas nenurodė asmenų atsakingų už žalos atlyginimą dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, nepaskirstė kaltų asmenų atsakomybės už šią žalą, taip pažeisdamas Statybos įstatymo 27 straipsnio 26 dalį, 33 straipsnį, ignoruodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bylose prieš Lietuvą, o būtent 2018 m. byloje Tumeliai v. Lietuvos Respubliką (peticijos Nr. 25545/14) precedentą ir nukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos atitinkamos kategorijos bylose.

36.4. Jeigu vis dėlto būtų vertinama Infrastruktūros sutartis, turėtų būti atsižvelgta, jog teismas, konstatuodamas techninio projekto sprendinių neatitikimą tik Infrastruktūros sutarties sąlygoms, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, ir tai, kad pareiškėjas buvo išdavęs besąlyginį sutikimą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.30 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju, negalima laikyti, kad sutikimai yra sąlyginiai ir reikalauti, jog sutikimai dėl statybos darbų atitiktų papildomas sutartyje nustatytas sąlygas, kadangi iš Infrastruktūros sutarties punktų, kuriuose yra duodamas sutikimas, teksto analizės akivaizdu, kad sutikimas yra besąlyginis, t. y. nesusijęs su techninio projekto, Infrastruktūros sutarties ar Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo vertinimu. Jeigu šalys Infrastruktūros sutartimi būtų norėjusios sudaryti sutartį dėl sąlyginio sutikimo, sutikimų tekste nebūtų nurodyta, kad sutikimas yra neatšaukiamas ir besąlyginis. Be to, Infrastruktūros sutarties tekstas būtų papildytas nurodant, kad sutikimas yra besąlyginis tiek, kiek tai neprieštarauja kitoms Infrastuktūros sutarties nuostatoms.

36.5. Teismas, ignoravo, kad techninio projekto sprendiniai atitinka Detaliojo plano sprendinius, nenustatyti administracinių aktų – detaliojo plano ir Leidimo, neatitikimai, dėl ko statybą leidžiančio dokumento naikinimas yra negalimas, o pasisakydamas tik dėl Infrastruktūros sutarties, pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pabrėžtina, kad techninį projektą parengė kvalifikuoti asmenys, kurie, pasirašydami techninį projektą, patvirtino, jog jis atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Todėl teismo vertinami turėjo būti būtent techniniame projekte nurodyti bendrieji statinio rodikliai, kuriuos, remdamasis teisės aktų nuostatomis, apskaičiavo ir savo parašu patvirtino atestuotas statinio projekto vadovas, o ne aiškinama civilinė sutartis.

36.6. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nes pareiškėjas nėra suinteresuotas subjektas ir atitinkamai neturėjo teisės ginčyti Leidimo, o jo pareiškimas turėjo būti atmestas, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi ir ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi. Manytina, kad pareiškėjas yra perleidęs ar sudaręs susitarimus dėl visų teisių į statinius ir į Žemės sklypo dalies nuomą, perleidimo. Tokiu atveju, pareiškėjas, net ir neturėdamas jokių interesų į Žemės sklypą ir UAB „Vilniaus miesto projektai“ planuojamas statybas, pateikė skundą ir toliau bylinėjasi dėl Leidimo, o teismas net neanalizuodamas pareiškėjo, kaip tinkamo subjekto ginčyti Leidimą klausimo, priėmė pareiškėjo skundą ir skundžiamą sprendimą.

37. UAB „Vilniaus miesto projektai“ kartu su apeliaciniu skundu pateikia dokumentus (Projektavimo sutartį, apmokėjimą už suteiktas projektavimo paslaugas patvirtinantį dokumentą ir 2016 m. rugsėjo 6 d. preliminariąją sutartį), kuriuos prašo pripažinti neviešais, bei pateikia kitą dokumentaciją iš civilinės bylos, kuri, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pagrindžia UAB „Vilniaus miesto projektai“ žalą ir pateikia pilną vaizdą dėl tarp dviejų privačių subjektų – pareiškėjo ir UAB „Vilniaus miesto projektai“ susiklosčiusį tikrąjį ginčą, kur Leidimo ginčijimas tėra maža dalis, daug didesnio ginčo ir pareiškėjas piktnaudžiauja pradėtu administraciniu procesu. Siekdamas pagrįsti šias aplinkybes, UAB „Vilniaus miesto projektai“ teigia, kad privalo į bylą pateikti komercinei veiklai jautrią informaciją, kurios nebuvo poreikio pateikti anksčiau, nes atitinkami reikalavimai nebuvo reiškiami byloje. Todėl šie priedai (Projektavimo sutartis, apmokėjimą už suteiktas projektavimo paslaugas patvirtinantys dokumentai ir 2016 m. rugsėjo 6 d. preliminarioji sutartis) savo esme yra komercinę paslaptį sudaranti konfidenciali informacija, kurios paviešinimas gali padaryti žalą teisėtiems UAB „Vilniaus miesto projektai“ interesams.

38. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo Administracijos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš Administracijos ir UAB „Vilniaus miesto projektai“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39. Pareiškėjas nurodo, kad teisinis santykis dėl teisės statyti yra mišrus teisinis santykis, o Statybos įstatymo 33 straipsnyje įtvirtinus specialią teisės normą, jog ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, kai nėra pradėti vykdyti statybos darbai teismingas administraciniam teismui, šis ginčas yra teismingas administraciniam teismui, ir būtent administracinis teismas turėjo ir privalėjo jį sprendžiant ir nustatant pareiškėjo ir UAB „S.U.B. projektai“ teisių pažeidimą taikyti ir aiškinti Infrastruktūros sutartį. Pareiškėjo nuomone, teismas teisėtai ir pagrįstai analizavo Infrastruktūros sutarties nuostatas ir sprendė, jog atsakovas, išduodamas ginčijamą Leidimą nepagrįstai nevertino visos Infrastruktūros sutarties nuostatų, t. y. nevertino šios teisės įgyvendinimo apribojimų, nustatytų Infrastruktūros sutartyje, tuo pažeidė pareiškėjo ir UAB „S.U.B. projektai“ teises ir teisėtus interesus, o toks Leidimas yra neteisėtas. Vien įrodžius pareiškėjo ir UAB „S.U.B. projektai“ teisių pažeidimą Leidimas yra naikintinas. Kitokio būdo apginti pažeistas pareiškėjo ir UAB „S.U.B. projektai“ teises ir teisėtus interesus nėra, nes nepanaikinus Leidimo UAB „Vilniaus miesto projektai“ turėtų teisę statyti minėtų subjektų interesus pažeidžiantį statinį. Taigi, pareiškėjo teigimu, jis pagrindė, kad techninio projekto sprendiniai, kurių pagrindu yra išduotas Leidimas, pažeidžia jo ir UAB „S.U.B. projektai“ teises ir teisėtus interesus, t. y. jis įrodė, jog pagal Statybos įstatymo 33 straipsnį turi teisę ginčyti Leidimą, o taip pat pagrindė jo neteisėtumą. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs pareiškėjo ir UAB „S.U.B. projektai“ teisių pažeidimą, teisėtai ir pagrįstai tenkino skundą ir panaikino Leidimą.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „S.U.B. projektai“ atsiliepime į Administracijos ir UAB „Vilniaus miesto projektai“ apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo netenkinti UAB „Vilniaus miesto projektai“ procesinių prašymų dėl UAB „Unitectus“ įtraukimo į bylą, naujų įrodymų prijungimo bei įrodymų išreikalavimo.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliaciniame skunde UAB „Vilniaus miesto projektai“ aplinkybę, jog UAB „S.U.B. projektai“ įsigijo statinius ir yra dalies Žemės sklypo naudotojas, bando pateikti kaip naują, kuri gali turėti įtakos ginčo išnagrinėjimui ir neva paaiškina pareiškėjo veiksmus, tačiau ši aplinkybė nėra nauja ir buvo nurodyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje buvo vertinama, ar atsakovas, kuris yra atsakingas už tinkamą Leidimo procedūrų laikymąsi ir teisėtą Leidimo išdavimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Taigi, teismas tikrino, ar buvo laikomasi privalomų teisės aktuose nurodytų procedūrų išduodant Leidimą.

42. UAB „S.U.B. projektai“ pažymi, kad ginčijamo Leisimo išdavimo metu Žemės sklypo nuomininkai buvo pareiškėjas ir UAB „Vilniaus miesto projektai“. Byloje nei viena iš šalių neginčija aplinkybės, kad norint atsakovui išduoti Leidimą, buvo būtinas UAB „Vilniaus miesto projektai“ sutikimas darbams pagal Leidimą. Pats atsakovas išduodamas leidimą vadovavosi infrastruktūros sutartimi ir joje įtvirtintomis nuostatomis. UAB „S.U.B. projektai“ vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nagrinėjo Infrastruktūros sutarties nuostatas, kadangi iš nuostatų turinio matyti, kad sutikimas buvo duotas esant tam tikroms sąlygoms, kurių ignoruoti nėra pagrindo. Infrastruktūros sutartimi pareiškėjo duoti sutikimai yra susieti su Detaliojo plano sprendinių taikymu pagal sutarties šalies nuomojamą Žemės sklypo dalį, o tai, UAB „S.U.B. projektai“ nuomone, reiškia, kad Detaliojo plano sprendiniai kiekvienai Žemės sklypo daliai turi būti taikomi apskaičiuojant jų matematinę išraišką, proporcingai sutarties šalies valdomam Žemės sklypo plotui. Kitaip aiškinant Infrastruktūros sutarties nuostatas būtų paneigiama pati Infrastruktūros sutarties esmė, sutarties šalys būtų pastatomos į nelygiateisę padėtį, būtų sudaryta galimybė vienai sutarties šaliai pasinaudoti tam tikrais privalumais kitos šalies turimų teisių sąskaita.

43. UAB „S.U.B. projektai“ vertinimu, išduodama Leidimą Vilniaus miesto savivaldybė negali veikti tik formaliai, privalo užtikrinti suinteresuotų asmenų racionalų ir pagrįstą teisių įgyvendinimą. Tokios pareigos kyla iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, kurio nuostatos sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad byloje nebuvo keliamas klausimas dėl techninio projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams, ar dėl UAB „Unitectus“ kaip projektuotojo atsakomybės dėl imperatyvių nuostatų nesilaikymo. Byloje buvo keliamas klausimas tik dėl to, ar atsakovas nepažeidė Leidimo išdavimo procedūrų, Infrastruktūros sutarties esmės, todėl nėra pagrindo UAB „Unitectus“ įtraukti į bylą kaip trečiojo suinteresuoto asmens, kadangi teismo sprendimas neturės jokios įtakos techninio projekto galiojimui bei sprendiniams, niekaip nelems projektuotojo atsakomybės.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pirkimo-pardavimo sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „S.U.B. projektai“ yra pateikta į bylą. UAB „S.U.B. projektai“ nuosavybės teisių apimtį patvirtina įregistruota pastatų nuosavybės teisė bei nuomos sutartis, kuri išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Todėl tokio registro išrašo visiškai pakanka teisiniam suinteresuotumui pagrįsti. UAB „Vilniaus miesto projektai“ apeliaciniame skunde nepagrindžia poreikio išreikalauti sąlyginio atsiskaitymo sutartį, o viso labo „žvejoja dokumentus“, kas yra neteisėtas veiksmas. Tokiu būdu UAB „Vilniaus miesto projektai“ siekia sužinoti sandorio detales ir galimai jas panaudoti ginče su pareiškėju. Tačiau toks bandymas susirinkti įrodymus neatitinka ABTĮ įtvirtinto įrodymų išreikalavimo instituto ir negali būti patenkintas.

46. Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus miesto projektai“ apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš Administracijos ir UAB „Vilniaus miesto projektai“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47. Pareiškėjas nurodo, kad Infrastruktūros sutartis ir jos pakeitimas buvo suderėtas ir pasirašytas taip, lyg pareiškėjas ir UAB „Vilniaus miesto projektai“ valdytų atskiras Žemės sklypo dalis ir jas galėtų atidalinti, o vėlesnės derybos dėl galimos likusios pareiškėjo valdomos Žemės sklypo dalies įsigijimo neturi reikšmės. Pareiškėjo nuomone, faktiškai suprojektuoto pastato, kuriam statyti yra išduotas Leidimas, ir pridėto brėžinio (tuo pačiu ir 2015 m. viešintų projektinių pasiūlymų) sprendiniais UAB „Vilniaus miesto projektai“ negali remtis, kaip pareiškėjo sutikimu statyti nesilaikant Infrastruktūros sutarties esminių sąlygų, nes po projektinių pasiūlymų parengimo ir viešinimo 2016 m. sausio 22 d. susitarimu dėl Infrastruktūros sutarties pakeitimo buvo pakeista Žemės sklypo padalijimo linija, bei visi projektiniai pasiūlymai ir brėžiniai buvo rengti dar iki Infrastruktūros sutarties sudarymo, o UAB „Vilniaus miesto projektai“ rengė visiškai naują techninį projektą todėl privalėjo paisyti Infrastruktūros sutarties nuostatų.

48. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl teiginių, kad jis neturi teisinio suinteresuotumo, kadangi neva yra sudaręs sandorį su UAB „S.U.B. projektai“ dėl Žemės sklypo, pažymi, kad jie nėra nei pagrįsti nei įrodyti, kadangi jokie galutiniai susitarimai nėra sudaryti, nes būtent UAB „Vilniaus miesto projektai“ aktyviais veiksmais trukdo sudaryti nurodomą sandorį. Ginčijamu statybą leidžiančiu dokumentu yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, kadangi statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas neteisėtai pažeidžiant Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas, t. y. techninio projekto sprendiniai neatitinka Detaliojo plano, ir Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatų. Be to, vienam bendranuomininkiui projektuojant ir statant didesnį statinį, nei jam tektų proporcingai jo valdomai Žemės sklypo daliai, kitas bendranuomininkas galėtų statyti mažiau. UAB „Vilniaus miesto projektai“ paiso tik savo interesų ir suprojektavęs didesnį statinį sumažino galimybę pareiškėjui statyti jo valdomoje Žemės sklypo dalyje.

49. Pareiškėjas dėl apeliacinio skundo argumentų, kad jis dalį pastatų ir teisių į Žemės sklypą yra perleidęs UAB „S.U.B projektai“ ir todėl neva neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (Statybos įstatymo 33 str.), nurodo, kad skundas teismui buvo pateiktas, kai pareiškėjas buvo vienintelis Žemės sklypo dalies 2 valdytojas, o tik po skundo pateikimo dalį pastatų ir teisių į Žemės sklypą perleido. Be to, UAB „S.U.B projektai“ šioje byloje yra įtraukta trečiuoju asmeniu ir pateikė savo poziciją, jog sutinka su pareiškėjo argumentais ir lygiai taip pat įrodinėja, kad ir UAB „S.U.B projektai“ teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Be to, pareiškėjas nėra perleidęs kitų savo valdomų pastatų ir teisių į Žemės sklypo dalį UAB „S.U.B projektai“, tai įrodo ir patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašai, kurie patvirtina nuosavybės teises bei aplinkybę, kad valstybinės žemės nuomininkas yra pareiškėjas, o taip pat pareiškėjo valdomas pastatas, unikalus (duomenys neskelbtini), yra areštuotas UAB „Vilniaus miesto projektai“ naudai (dėl arešto teisėtumo vyksta ginčas), todėl net negalėtų būti perleistas. Jeigu pareiškėjas ir perleistų teises į savo valdomą Žemės sklypo dalį, tai įgijėjas perimtų visas procesines teises ir pareigas šioje byloje. Todėl, pareiškėjo nuomone, nėra jokio pagrindo išreikalauti lėšų deponavimo sutarties, nes lėšų deponavimas nepatvirtina turto ar turtinių teisių perleidimo. Nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui yra numatyta privaloma notarinė forma, todėl esant pastato areštui tokia net negalėtų būti sudaroma.

50. Pareiškėjas nurodo, kad techniniam projektui pritaria statytojas ir jį išduoda savivaldybės administracija, todėl visi pritarę subjektai nagrinėjamoje byloje buvo įtraukti. Tuo tarpu, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius, prisijungimo sąlygas išduodantys subjektai ir kt. yra derinantys subjektai, kurie techninio projekto sprendinius vertina tik toje dalyje, kiek tai susiję su jų kompetencija. Todėl atsakovu šioje byloje teisėtai ir pagrįstai yra Leidimą išdavusi institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o jokie kiti techninį projektą derinantys subjektai į bylą neturėjo būti privalomai įtraukti.

51. Atsakovas Administracija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su jo prašymu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo netenkinti.

52. Administracija atkreipia dėmesį, jog Administracija šioje byloje yra pateikusi apeliacinį skundą, kurio reikalavimas yra analogiški trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus miesto projektai“ reikalavimui, o procesiniame dokumente išdėstyti argumentai savo turiniu yra labai panašūs. Atsižvelgiant į tai, Administracija išsamių argumentų dėl būtinybės skundžiamą teismo sprendimą naikinti neteikia, ir prašo aptartą prašymą, kuris išdėstytas tiek Administracijos apeliaciniame skunde, tiek trečiojo asmens UAB „Vilniaus miesto projektai“ apeliaciniame skunde, spręsti atsižvelgiant į Administracijos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

53. Papildomai Administracija nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo netinkamai apeliaciniame skunde aiškina teisės normas bei teismų praktiką nurodydamas, kad „statybą leidžiančio dokumento panaikinimo padariniai gali pasireikšti ne vien statinių nugriovimu, bet ir pvz. techninio projekto rengimo išlaidomis“. Administracija pažymi, kad nei Statybos įstatymas nei kiti teisės aktai nenumato, kad techninio projekto rengimo išlaidos galėtų būti laikomos statybą leidžiančio dokumento panaikinimo padariniu. Padariniai savo esme laikytini tam tikros priežasties nulemtu rezultatu. Pirmiausiai yra parengiamas statinio techninis projektas, vėliau jis vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi pateikiamas tikrinimui. Projektavimo išlaidos yra patiriamos nepriklausomai nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo, neišdavimo ar panaikinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, Administracijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nebuvo būtina išspręsti klausimą dėl dokumento panaikinimo atsiradusios žalos atlyginimo, nes statyba nėra pradėta ir žala nėra atsiradusi. Atsižvelgiant į tai, kad žala nėra atsiradusi, kaltų asmenų nustatymas dėl nesamos žalos taip pat nėra įmanomas. Administracijos nuomone UAB „Vilniaus miesto projektai“ nurodoma teisminė praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. byla Tumeliai v. Lietuva (peticijos Nr. 25545/14) nėra aktuali nagrinėjamu atveju.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 54. Pareiškėjas UAB „DRJ NT“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „S.U.B. projektai“ pateikė prašymą, kuriame informuoja apeliacinės instancijos teismą, kad pareiškėjas nebeturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjama byla atsižvelgiant į 2019 m. gegužės 15 d. sudarytą Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MK-4862, kuria pareiškėjas perleido UAB „S.U.B. projektai“ nuosavybes teises į pastatą-administracinį pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), ir pastatą-galeriją, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas nurodyta pirkimo-pardavimo sutartimi perleido, o UAB „S.U.B. projektai“ (teisių perėmėjas) įgijo pareiškėjo materialines subjektines teises, apeliacinės instancijos teismo yra prašoma pakeisti pareiškėją UAB „DRJ NT“ jo teisių perėmėju – UAB „S.U.B. projektai“.

55. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ABTĮ 54 straipsnį, numatantį procesinio teisių perėmimo galimybę bet kurioje proceso stadijoje. Todėl pareiškėjas UAB „DRJ NT“ keičiamas jo teisių perėmėju UAB „S.U.B. projektai“.

56. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 22 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento (duomenys neskelbtini), pagrįstumas ir teisėtumas.

57. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

58. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

59. Byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus miesto projektai“ Administracijai pateikė 2017 m. gruodžio 1 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat pateiktas projektuojamo rekonstruoti pastato rekonstravimo techninis projektas. Administracija 2017 m. gruodžio 22 d. išdavė UAB „Vilniaus miesto projektai“ šioje byloje ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą statinių rekonstrukcijai (duomenys neskelbtini). Leidimu UAB „Vilniaus miesto projektai“ suteikta teisė Žemės sklype statyti 4 naujus neypatingos kategorijos statinius (vandentiekio tinklą, šilumos tinklą ir 2 nuotekų šalinimo tinklus), rekonstruoti ypatingos kategorijos gamybos, pramonės negyvenamosios paskirties pastatą (unikalus (duomenys neskelbtini)) ir neypatingos kategorijos vandentiekio tinklą, taip pat juo UAB „Vilniaus miesto projektai“ suteikta teisė nugriauti du ypatingos kategorijos gamybos, pramonės negyvenamosios paskirties pastatus (unikalūs (duomenys neskelbtini)), du neypatingos kategorijos gamybos, pramonės negyvenamosios paskirties pastatus (unikalus (duomenys neskelbtini)), tris nesudėtingos kategorijos pagalbinio ūkio paskirties pastatus (unikalus (duomenys neskelbtini)) bei vieną kitos paskirties nesudėtingos paskirties pastatą (unikalus (duomenys neskelbtini)).

60. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies, kurioje nustatyta, kokie dokumentai pateikiami statybą leidžiančiam dokumentui gauti, 6 punktą, žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, turi būti pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius).

61. Teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimą apibrėžiantis Statybos įstatymo 3 straipsnis be kita ko reikalauja, kad statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdytų nuosavybės teise arba valdytų ir naudotų kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nenumato žemės sklypo, kuriame statomas statinys, dalies valdymo nuosavybės teise ar valdymo ir naudojimo kitais teisėtais pagrindais pakankamu statytojo teisei įgyvendinti.

62. Atsižvelgiant į viešojoje teisėje vyraujantį imperatyvųjį reguliavimo metodą, ribojantį plečiamąjį aiškinimą, iš aptarto reguliavimo spręstina, kad tais atvejais, kai žemės sklypą, kuriame siekiama statyti, aptartais pagrindais valdo ne vienas asmuo, kiekvienas iš jų savarankiškai neatitinka įstatymo keliamos sąlygos statytojo teisei įgyvendinti, tam reikalinga visų valdytojų bendra valia, o kiekvieno jų statytojo teisės realizacija tiesiogiai priklauso nuo kito (kitų) lygiateisio žemės sklypo valdytojo valios.

63. Sutiktina su apeliantų argumentais, kad viešojo administravimo subjektui, išduodančiam statybą leidžiantį dokumentą, teisės aktais nenustatyta pareiga atsižvelgti į privačių subjektų civilinį sandorį, o nagrinėjamu atvejų atsakovo nesaistė pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens sudaryta Infrastruktūros sutartis. Pritariant atsakovo nuomonei, kad šio sutarties netinkamas vertinimas negali būti laikytinas procedūrų ar taisyklių pažeidimu, o Savivaldybės kompetenciją vertinant projektus bei tai kokios procedūros tikrinant statinio projektus turi būti atliktos, nustato statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 5 priedo 1 punktas, atkreiptinas dėmesys, kad šiame akte be kita ko nustatyta savivaldybių administracijų pareiga patikrinti, ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus statytojui (1.1. papunktis), ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus (1.3. papunktis). Nagrinėjamo ginčo atveju šių pareigų atsakovas tinkamai neatliko. Nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai išduodant statybą leidžiantį dokumentą sudaro pagrindą jo panaikinimui (ABTĮ 91 straipsnio 1, 3 punktai).

64. Šalys neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas 1995 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/95-4653 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pagrindu valdė 2,048 ha Žemės sklypo dalį. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus miesto projektai“ 2004 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/2004-1782 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pagrindu valdo 3 ha dydžio Žemės sklypo dalį.

65. Esant tokiai faktinei situacijai dėl aptarto teisinio reguliavimo atsakovas, spręsdamas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, turėjo pripažinti, kad nesant Žemės sklypo nuomotojų bendros valios, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus miesto projektai“ nėra asmuo, atitinkantis Statybos įstatyme statytojui nustatytus reikalavimus (3 straipsnis). Tikrindamas, ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus, atsakovas turėjo vertinti, kad Žemės sklypas nuomojamas ne vienam asmeniui, o nuomos teisė ir jos turinys daro tiesioginę įtaka bet kurio iš šių asmenų interesui įgyti teisę būti statytoju ir šią teisę realizuoti. Atsakovas pripažįsta, kad tokių faktų nevertino, o užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklius tikrino skaičiuojant ne nuomojamai Žemės sklypo daliai, o visam žemės sklypui, t. y. neatsižvelgiant į kito nuomininko interesą, kuris saugomas įstatymo ir gintinas teismine tvarka.

66. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamais motyvais, tačiau iš esmės teisingai išsprendė ginčą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, o apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo kitokiam reikalavimo vertinimui. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus miesto projektai“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė