2023-03-22 Nr. AB-6457-3-61-3-03703-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Vilniaus pataisos namų teisių ir pareigų perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2023-03-22 Nr. AB-6457-3-61-3-03703-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) 2022 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 42-1680 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 2S-2264 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas), įpareigoti Vilniaus PN iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl trumpalaikės trijų dienų išvykos už pataisos įstaigos ribų.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-400-1047/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03703-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 37.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Vilniaus pataisos namų teisių ir pareigų perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) 2022 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 42-1680 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 2S-2264 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas), įpareigoti Vilniaus PN iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl trumpalaikės trijų dienų išvykos už pataisos įstaigos ribų.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. liepos 5 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu suteikti trijų dienų trumpalaikę išvyką (toliau – ir Prašymas), kuris buvo atmestas tiek Vilniaus PN Sprendimu, tiek Kalėjimų departamento 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu. Nors Sprendime nurodoma, kad jis neįsitraukia į savirealizavimą darbinėje veikloje, tačiau pareiškėjas vykdo individualią veiklą ir tai patvirtina nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Nors jo pajamos iš individualios veiklos yra nedidelės, tačiau tai rodo, jog pareiškėjas vis tik deda visas pastangas ir realizuoja save darbinėje veikloje, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsnio 1 dalies 4 punktas.
3. Pareiškėjas teigė, jog Vilniaus PN jis nuolat lankosi pas psichologę (pas ją nuėjęs tris kartus), yra užsirašęs į įvairius socialinės reabilitacijos kursus, savanoriškai keturis kartus antstoliams pervedė pinigus, iš jam atsiųstų pinigų buvo išskaičiuota 266 Eur. Nors pareiškėjas yra padengęs nedidelę pinigų sumą, kurią jis yra skolingas, tačiau, jo manymu, tai, kad jis vykdo individualią veiklą ir kiekvieną mėnesį perveda pinigus antstoliams, leidžia teigti, kad jis stengiasi pašalinti savo elgesiu sukeltas pasekmes bei vertina jas kritiškai, todėl atitinka BVK 104 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad per dešimties metų bausmės atlikimo laikotarpį jis yra gavęs keturiasdešimt šešias nuobaudas, tačiau per pastaruosius devynis mėnesius nėra gavęs nė vienos, todėl jo elgesio dinamika laikytina teigiama ir netgi gerėjančia.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pažymėjo, kad per bausmės atlikimo laikotarpį pareiškėjui OASys vertinimas atliktas 2 kartus: pirmą kartą buvo nustatyti 77 balai, antrą kartą – 62 balai, taigi rizika žemėjanti. Tačiau Vilniaus PN į šį vertinimą neatsižvelgė, nusikalstamo elgesio riziką vertino pagal savo kriterijus (patinka ar nepatinka nuteistasis ir pagal tai sprendžia suteikti ar ne trumpalaikę išvyką į namus). Pareiškėjas per paskutinius dvejus metus yra gavęs vieną nuobaudą, vykdo pagal OASys sudarytame plane numatytas priemones, dengia priteistas sumas pagal ieškinį, lankosi pas psichologę, eina į kursus, individualias konsultacijas, susitikimus su savanoriais, mokosi specialybės, užsiima individualia veikla. Pareiškėjas bausmę atlieka 10,5 metų, liko atlikti 4,5 metų. Pareiškėjas nurodė, kad jam yra sudarytas socialinės reabilitacijos planas, kurio Vilniaus PN į bylą nepateikė, kuriame nurodyta, kokias priemonės pareiškėjas turi įvykdyti, pareiškėjas jas vykdo. Pareiškėjas aiškino, kad Vilniaus PN skolų dengimo aplinkybę vertino tik tą pusmetį, kurį jis atlieka bausmę Vilniaus PN, bet nevertino, kiek skolų dengė, kai atvykdamas į Vilniaus PN atliko laisvės atėmimo bausmę kitose laisvės atėmimo vietose. Pareiškėjas individualia veikla (vilnonių gaminių mezgimas) užsiima nuo tada, kai tokia galimybė buvo suteikta, numegztus daiktus realizuoja per brolius, seseris. Pareiškėjas nurodė, jog pirmą kartą prašo trumpalaikės išvykos namo, tačiau ji nesuteikiama, nurodant formalius atsisakymo pagrindus. Pareiškėjas pažymėjo, kad jeigu dokumentuose pateiktos prielaidos, fragmentiški sakiniai, jos vertintinos pareiškėjo naudai.
5. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad trumpalaikės išvykos į namus suteikimas yra pataisos įstaigos direktoriaus teisė, bet ne pareiga. Papildomos teisės paprastai suteikiamos tik gerai besielgiantiems, motyvuotiems nuteistiesiems. Vertinant pareiškėjo atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams, buvo analizuojami nuteistojo asmenybės ypatumai, elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir kiti sprendimui priimti reikšmingi faktai ir aplinkybės. Vilniaus PN Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais (toliau – ir Komisija) posėdžio metu buvo svarstomas pareiškėjo 2022 m. liepos 25 d. prašymas ir, įvertinus pareiškėjo atitikimą teisės aktų nustatytoms sąlygoms bei remiantis nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika Pašymo nagrinėjimo dienai buvo vidutinė.
Komisija, susipažinusi su pareiškėjo asmens byloje esančiais duomenimis nustatė, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2012 m. kovo 27 d. už labai sunkų nusikaltimą, bausmės pabaiga numatyta 2027 m. kovo 27 d., bausmės atlikimo metu 46 kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą baustas 2021 m. lapkričio 23 d. už tai, kad turėjo draudžiamų daiktų ir pareiškėjui buvo skirta nuobauda – papeikimas. Komisija vertino kriminogeninius veiksnius: nusikalstamas smurtinis elgesys, nepakankamas savo veiksmų bei jų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo bei problemų sprendimų įgūdžių stoka, turimi finansiniai įsipareigojimai, darbinės patirties stoka, nepakankamas gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių bei elgesio ribojimų.
Laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje buvo stebėtos nuteistojo teigiamos iniciatyvos bei Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) nustatyti tam tikri teigiami rizikos valdymo pokyčiai (gyvenimo sąlygų, išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, emocinės gerovės bei nuostatų srityse), tačiau Komisija atkreipė dėmesį ir į tai, kad pastaruosius metus pareiškėjas stokoja motyvacijos įsitraukti į tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą, kurių pagalba būtų siekiama valdyti su mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų sritimis siejamus kriminogeninius poreikius.
Prašymo nagrinėjimo dienai pareiškėjas vis dar susidurdavo su sunkumais išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką bei laikytis nustatytų taisyklių bei elgesio ribojimų, buvo skolingas 32 505,70 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota buvo 266,04 Eur, o savanoriškai jis pats sumokėjo tik 5,00 Eur. Prašymo nagrinėjimo metu buvo stebimos nepakankamos savanoriškos iniciatyvos siekti dengti savo turimus įsiskolinimus, todėl lėšų tvarkymo ir pajamų sritis išliko aktuali ir reikalaujanti tęstinių bei aktyvesnių pareiškėjo veiksmų.
Prašymo nagrinėjimo dienai buvo vis dar stebima raiška negatyvių nuostatų dėl darbinės veiklos. Atsakovas pabrėžė, kad buvo stokojama neginčijamų argumentų, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, jog Prašymo nagrinėjimo metu buvo stebima pareiškėjo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo prielaidų kūrimui tuo metu tebeišliko svarbūs tolesni nuteistojo tikslingi veiksmai. Komisija, apsvarsčiusi Prašymą, pateikė Vilniaus PN direktoriui siūlymą nesuteikti nuteistajam pareiškėjui teisės parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus – trims paroms, kadangi nuteistasis neatitiko BVK 104 straipsnio kriterijų, t. y.
Komisijai kilo abejonių dėl nuteistojo daromos pažangos.
7. Atsakovas akcentavo, jog Komisijos posėdžio metu buvo analizuojama visa objektyvi nuteistojo elgesį bei asmenybę, motyvaciją keisti charakterizuojanti informacija, kuri leido pateikti Komisijos svarstymo metu pagrįstus siūlymus Vilniaus PN direktoriui netenkinti pareiškėjo prašymo suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Komisija įvertino tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Vilniaus PN Sprendimas yra konkretus, aiškus bei išsamus. Nei Vilniaus PN, nei Kalėjimų departamentas nepažeidė pareiškėjo teisių, priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Kalėjimų departamentas nurodė, kad nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje atliekami taikant aprobuotas, adaptuotas bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ (toliau – ir Aprašas) patvirtintas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas. Minėti instrumentai yra skirti įvertinti bendrą asmens nusikalstamo elgesio, seksualinės prievartos, smurtinio elgesio, prievartos tarp sutuoktinių bei kitas rizikas. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo paskirtis – remiantis teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys vadovu, įvertinti, kiek tikėtina, kad teisės pažeidėjas bus pakartotinai nuteistas, nustatyti ir klasifikuoti rizikos veiksnius, susijusius su teisės pažeidimu, įtraukiant ir pagrindinius asmenybės bruožus ir pažintinės veiklos ir elgesio problemas, ir kt. Efektyvus teisės pažeidėjo rizikos veiksnių įvertinimas turi pateikti su teisės pažeidimu susijusių poreikių profilius, siekiant numatyti galimas tolesnes intervencines bei prevencines priemones, skirtas valdyti identifikuotus rizikos veiksnius. Specialistai, nustatydami galimą pakartotinio kriminalinio elgesio riziką, vertina veiksnius, kurie nustatyti tiriant asmens teisės pažeidimų istoriją, gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, mokymąsi, galimybę įsidarbinti, gebėjimus tvarkyti lėšas, socialinius ryšius, gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinę gerovę, nuostatas bei mąstymą ir elgesį, kurie gali ateityje aktyvuoti asmens kriminalinį elgesį.
10. Kalėjimų departamentas vadovavosi Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 161 punktu ir nurodė, kad Komisijos siūlymai pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriui yra neprivalomi.
11. Kalėjimų departamentas teigė, jog, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN Sprendimo, įvertinęs skundui aktualią gautą dokumentinę medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 5 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas suteikti trumpalaikę trijų parų išvyką į namus. Komisijos 2022 m. liepos 13 d. posėdžio metu svarstyta galimybė suteikti teisę pareiškėjui išvykti į trumpalaikę išvyką į namus, tačiau pageidavimas nebuvo tenkintas. Pareiškėjo Prašymas svarstytas ir vertintas individualiai. Apie svarstymo rezultatus ir priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas raštu. Komisija įvertino teisės aktuose numatytas trumpalaikės išvykos į namus suteikimo sąlygas ir kriterijus, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į gebėjimą valdyti savo problemines sritis bei daromą pažangą. Pageidaujant nuteistajam pasinaudoti teise į trumpalaikę išvyką fiksuojama ne tik vidutinė ir žema asmens elgesio rizika, bet ir kompleksiškai vertinama asmens pažanga, įsitraukimas į darbinę veiklą, mokymasis ir kiti aktualūs aspektai. Sprendimas pagrįstas objektyviais faktais bei motyvais, tinkamai įvertintos galimos rizikos.
12. Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad nuteistajam trumpalaikė išvyka iš pataisos namų suteikiama tik tuomet, kai jis atitinka visas BVK 104 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Vienos iš nurodytų sąlygų neatitikimas reiškia, jog nuteistajam ši teisė negali būti suteikiama. Pareiškėjui pateiktas Vilniaus PN Sprendimas yra konkretus, aiškus, išsamus ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatas. Kalėjimų departamentas nenustatė objektyvių įrodymų, kad Vilniaus PN Sprendimas, neatitikęs pareiškėjo turėtų lūkesčių, galėtų būti laikytinas šališku. Kalėjimų departamento 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra pagrįstas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą, išdėstytos aiškiai ir suprantamai, jo turinys atitinka teisės normų reikalavimus.
II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo P. D. skundą tenkino, panaikino Vilniaus PN Sprendimą, Kalėjimų departamento 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą, įpareigojo Vilniaus PN iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl teisės trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus suteikimo.
14. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
14.1. Vilniaus PN 2022 m. liepos 5 d. gautas pareiškėjo prašymas, registruotas Nr. 29-2546, suteikti jam trijų parų išvyką į namus, kuriame nurodyta, kad jam buvo kartą jau atsisakyta suteikti minėtą išvyką, nes pareiškėjas neatitiko BVK 104 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimo, tačiau po perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK pareiškėjas ir toliau mokėsi 12 klasėje, laikė brandos egzaminus, taip pat gauna pajamas iš individualios veiklos, todėl manė, kad visus trūkumus pašalino.
14.2. Komisijos 2022 m. liepos 13 d. posėdyje buvo svarstomas pareiškėjo Prašymas, tai patvirtina Komisijos 2022 m. liepos 13 d. posėdžio 2022 m. liepos 13 d. protokolo Nr. 1-165 nuorašas (toliau – ir Protokolas), kuriame pateikta vienbalsė nuomonė – siūlyti Vilniaus PN direktoriui nesuteikti nuteistajam pareiškėjui teisės parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus – 3 paroms bei nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka BVK 104 straipsnio kriterijų (kyla abejonių dėl nuteistojo daromos pažangos). Protokole daugiau informacijos nepateikta, t. y. nenurodyta, kokie dokumentai, medžiaga buvo analizuojama, priimant sprendimą, nėra nurodyti motyvai, kuriais remdamasi Komisija priėmė minėtą sprendimą.
14.3. Vilniaus PN 2022 m. liepos 26 d. Sprendimu atsakyta į pareiškėjo Prašymą. Sprendime nurodyta, kad Komisija, svarstydama pareiškėjo Prašymą, susipažino su jo asmens byloje esančiais duomenimis ir nustatė, kad laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas atlieka nuo 2012 m. kovo 27 d. už labai sunkų nusikaltimą, bausmės pabaiga numatyta 2027 m. kovo 27 d., bausmės atlikimo metu pareiškėjas 46 kartus buvo baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą baustas 2021 m. lapkričio 23 d. už tai, kad turėjo draudžiamų daiktų ir jam buvo skirta nuobauda – papeikimas.
Komisija įvertino kriminogeninius veiksnius: nusikalstamas smurtinis elgesys, nepakankamas savo veiksmų bei jų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo bei problemų sprendimų įgūdžių stoka, turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, darbinės patirties stoka, nepakankamas gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių bei elgesio ribojimų. Vertinant pareiškėjo atitikimą teisės aktų numatytoms sąlygoms bei remiantis jo asmens bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje buvo stebėtos pareiškėjo teigiamos iniciatyvos bei Pravieniškių PN-AK nustatyti tam tikri teigiami rizikos valdymo pokyčiai (gyvenimo sąlygų, išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, emocinės gerovės bei nuostatų srityse).
Tačiau Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruosius metus pareiškėjas stokoja motyvacijos įsitraukti į tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą, kurių pagalba būtų siekiama valdyti su mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų sritimis siejamus kriminogeninius poreikius. Sprendime pažymėta, kad pareiškėjas dar susiduria su sunkumais išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką bei laikytis nustatytų taisyklių bei elgesio ribojimų. Pareiškėjas pagal vykdomuosius raštus yra skolingas 32 505,70 Eur; iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 266,04 Eur, savanoriškai pareiškėjas sumokėjo 5 Eur.
Stebimos nepakankamos pareiškėjo savanoriškos iniciatyvos siekti savo turimų įsiskolinimų dengimo. Todėl lėšų tvarkymo ir pajamų sritis išlieka aktuali ir reikalaujanti tęstinių bei aktyvesnių pareiškėjo veiksmų. Vis dar pastebima negatyvių nuostatų raiška dėl darbinės veiklos pataisos įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus PN pripažino, kad stokojama neginčijamų argumentų, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, kad šiuo metu būtų stebima pareiškėjo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vilniaus PN Sprendime padaryta išvada, kad nuteistajam trumpalaikė išvyka iš pataisos namų suteikiama tik tuomet, kai jis atitinka visas BVK 104 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, Komisija teikė siūlymą pareiškėjo Prašymo netenkinti, kadangi jis neatitinka BVK 104 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl Vilniaus PN Sprendimu netenkintas pareiškėjo Prašymas.
14.4. Kalėjimų departamente gauti du pareiškėjo skundai (2022 m. liepos 27 d. ir liepos 28 d.), kuriuose pareiškėjas nesutinka su Sprendimu. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus, 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendime nurodė, kad, susipažinus su skundui aktualia gauta dokumentacija, nustatyta, kad Komisijos posėdžio metu svarstytas ir individualiai vertintas pareiškėjo Prašymas, tačiau jis nebuvo tenkintas. Komisija įvertino teisės aktuose numatytas suteikimo sąlygas ir kriterijus, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į gebėjimą valdyti savo problemines sritis bei daromą pažangą. Pageidaujant nuteistajam pasinaudoti teise į trumpalaikę išvyką fiksuojama ne tik vidutinė ir žema asmens elgesio rizika, bet ir kompleksiškai vertinama asmens pažanga, įsitraukimas įdarbinę veiklą, mokymasis ir kiti aktualūs aspektai. Vilniaus PN Sprendimas pagrįstas objektyviais faktais bei motyvais, tinkamai įvertintos galimos rizikos. Kalėjimų departamentas 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendime, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjui, kaip ir kiekvienam nuteistajam atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taip pat priimant Sprendimą ypatingas dėmesys kreiptas pareiškėjo elgesio dinamikai, kompleksiškai vertinta asmens pažanga, darbinė veikla, mokymasis ir kiti aktualūs aspektai. Turimais duomenimis pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau, kaip paaiškinama Vilniaus PN Sprendime, pareiškėjas neįsitraukia į savęs realizavimą darbinėje veikloje bei nėra motyvuotas dalyvauti tikslinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nekritiškai vertina savo elgesio sukeltas pasekmes, sunku išlaikyti nuoseklią teigiamą elgesio dinamiką, todėl daroma išvada, kad pareiškėjas vis dar negeba valdyti savo problemines sritis, stokoja motyvacijos elgesio korekcijai ir reikalingas tolimesnis pareiškėjo elgesio rizikos mažėjimas. Kalėjimų departamentas vertino, jog Vilniaus PN Sprendimas konkretus, aiškus, išsamus ir atitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatas.
14.5. Pareiškėjas į bylą pateikė Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą, iš kurio matyti, kad nuo 2022 m. gegužės 18 d. jis vykdo individualią veiklą (pėdkelnių, triko, kojinių ir kitų panašių megztų (trikotažinių) ir nertų gaminių bei dirbinių gamyba), mokėjimo nurodymų nuorašus, iš kurių matyti, kad antstoliams buvo pervesta: 2022 m. gegužės 11 d. – 5 Eur, 2022 m. liepos 7 d. – 5 Eur, 2022 m. rugpjūčio 2 d. – 10 Eur, 2022 m. rugpjūčio 17 d. – 5 Eur.
14.6. Vilniaus PN 2022 m. spalio 10 d. rašte nurodyta, kad negali pateikti Resocializacijos skyriaus Socialinio tyrimo išvados dėl pareiškėjo, nes tokia išvada Vilniaus PN nebuvo rengiama. Pagal turimus duomenis, pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas Pravieniškių PN-AK II-ajame sektoriuje buvo atliktas 2014 m. lapkričio 19 d. ir 2021 m. rugpjūčio 2 d, įvertinimų metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; pareiškėjas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą 2/3 bausmės dalį atliko 2022 m. kovo 27 d.
15. Teismas vadovavosi BVK 104 straipsnio 1–9 dalimis, 8 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsniu, 10 straipsnio 1 dalimi, VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika BVK 104 straipsnio nuostatų taikymo bei individualaus administracinio teisės akto motyvavimo aspektais.
16. Teismas, įvertinęs Vilniaus PN Sprendimo, Komisijos Protokolo turinį, priėjo prie išvados, kad byloje neaišku, kuo remdamasis Vilniaus PN Sprendime nurodė, kokius dokumentus, nagrinėdama pareiškėjo Prašymą, analizavo Komisija, ką ji nustatė, kokius kriminogeninius veiksnius vertino, į ką atkreipė dėmesį, nes Komisijos Protokole nėra tokių duomenų. Taip pat Vilniaus PN Sprendime nurodyta, kad vis dar stebima negatyvių nuostatų raiška dėl darbinės veiklos pataisos įstaigoje, tačiau Sprendime nenurodyta, kuo remiantis daroma tokia išvada. Teismas nusprendė, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, todėl jį panaikino kaip neatitinkantį imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų.
17. Teismas taip pat panaikino Kalėjimų departamento 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą, kuriame konstatuota, kad Vilniaus PN Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatas, bei įpareigojo Vilniaus PN iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.
III. 18. Atsakovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
19. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje buvo nustatyti tariami pažeidimai dėl netinkamai motyvuoto Vilniaus PN Sprendimo. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo Prašymo nagrinėjimu ir vertinimu, ir nurodo, kad Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 3-216 yra patvirtinti Komisijos nuostatai, kurie nustato Komisijos sudarymo tvarką, funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką. Nuostatų 6.10 punkte nurodyta, kad Komisija pateikia nuomonę direktoriui dėl nuteistųjų / suimtųjų trumpalaikės išvykos į namus ir už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuostatų 15 punkte nustatyta, kad Komisijos posėdyje dalyvauja Resocializacijos skyriaus specialistai, kurie pristato Komisijai visą reikalingą dokumentinę medžiagą, susijusią su svarstomais klausimais. Svarstant pareiškėjo Prašymą, Komisijai buvo pristatyta medžiaga, kuri padėtų nustatyti asmens atitiktį BVK 104 straipsnio 1 dalies sąlygoms: informacija apie nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus (OASys rezultatai), įvertinimo metu identifikuoti kriminogeniniai veiksniai bei poreikiai, nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės bei jų vykdymo rezultatai, taip pat individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje ir asmens byloje esantys duomenys bei kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai. Nuostatų 14 punkte nustatyta, kad Komisijos sekretorius protokoluoja Komisijos narių balsavimo rezultatus, taigi, nuostatai nenumato įpareigojimo komisijos posėdžio protokole pateikti visus duomenis, kurie buvo analizuojami nagrinėjant Prašymą.
20. Dėl teismo išvados, kad Sprendime nenurodyta, kuo remiantis buvo padaryta išvada dėl stebimos negatyvių nuostatų raiškos dėl darbinės veiklos pataisos įstaigoje, atsakovas nurodo, kad nagrinėjant pareiškėjo Prašymą, analizuojant nuteistojo nuostatas dėl darbinės veiklos, Komisija rėmėsi bausmės atlikimo metu formuotuose dokumentuose ir nuteistojo asmens byloje esančia informacija. Komisija atsižvelgė į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu buvo surinkta informacija (OASys protokolo duomenys), kad „atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis P. D. sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, tačiau įdarbintas nebuvo. Nuteistasis yra išrankus darbo pobūdžiui, atlikdamas bausmę nuteistasis buvo atsisakęs darbo pataisos įstaigoje. Taipogi nuteistasis yra atsisakęs atlikti nuobaudą „Pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės.“ Atsakovas patikslina, jog 2020 m. gegužės 14 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu pareiškėjui buvo skirta nuobauda – draudimas 1 mėn. apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), nes 2020 m. gegužės 13 d. apie 11 val. 30 min. nuteistasis padarė bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą: kategoriškai atsisakė vykdyti už nuobaudą paskirtus darbus – nuteistajam buvo nurodyta sutvarkyti 7-o būrio koridorių, tačiau asmuo atsisakė. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis niekada nesikreipė dėl įsidarbinimo, t. y. nerodė motyvacijos Vilniaus PN bausmės atlikimo metu užsiimti darbine veikla pataisos įstaigoje.
21. Atsakovas akcentuoja, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, turėjo įtakos sprendimui dėl trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimo. Būtina pabrėžti, kad Komisija įvertino tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjant pareiškėjo Prašymą. Patariamoji Komisija savo veikloje vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, bendrais protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais ir turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų. Komisija, įgyvendindama šią diskreciją, vadovaujasi ne tik asmens noru, kad nuteistajam būtų suteikta trumpalaikė išvyka į namus, bet ir viešuoju interesu. Viešasis interesas šiuo atveju apima inter alia (be kita ko) siekį saugoti ir ginti asmenį bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai. Šiuo konkrečiu atveju Komisija, visapusiškai įvertinusi visas reikšmingas ir svarbias aplinkybes, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais priėmė tiek vienu, tiek kitu atveju sprendimus siūlyti Vilniaus PN direktoriui nesuteikti trumpalaikės išvykos į namus, o Vilniaus PN vadovas sutiko su jam pateiktu siūlymu.
22. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Vilniaus PN nepažeidė pareiškėjo teisių jokiais savo veiksmais ir sprendimais, priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pareiškime dėl prisidėjimo prie atsakovo apeliacinio skundo nurodo, kad sutinka su Vilniaus PN apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir palaiko visus jame nurodytus reikalavimus bei prie jų prisideda.
24. Pareiškėjas P. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
25. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi su prašymu suteikti trijų dienų trumpalaikę išvyką į Vilniaus PN administraciją šešis kartus, 2022 m. lapkričio 16 d. jo prašymas buvo tenkintas ir suteikta galimybė parvykti namo, esant toms pačioms asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms, taigi pareiškėjui penkis kartus nesuteikiant galimybės pasinaudoti įstatyme numatyta teise, prarasta galimybė ja pasinaudoti anksčiau. Pareiškėjas visus penkis sprendimus atmesti jo prašymą suteikti trijų dienų trumpalaikę išvyką skundė Kalėjimų departamentui, iš kurių vieną buvo atsisakyta nagrinėti (nepasirašytas), antras – atmestas (nagrinėjamas šis ginčas), trečias – pareiškėjo skundas tenkintas, panaikintas Vilniaus PN sprendimas nesuteikti trumpalaikės išvykos ir Vilniaus PN įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą (Kalėjimų departamento 2022 m. lapkričio 9 d. raštas „Dėl skundo nagrinėjimo“ pateiktas atsiliepime į apeliacinį skundą), ketvirtas – negavo raštiško atsakymo, penktas – neseniai paduotas. Pareiškėjas vertina, kad Kalėjimų departamentas 2022 m. lapkričio 9 d. rašte nurodė, jog tokios aplinkybės kaip 46 kartus baustas drausmine tvarka, nusikalstamas smurtinis elgesys, nepakankamas savo veiksmų bei jų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo bei problemų sprendimo įgūdžių stoka, nepakankamas gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių bei elgesio ribojimų, dideli finansiniai įsiskolinimai niekai nesusiję su BVK 104 straipsniu.
26. Pareiškėjas nurodo, jog nebuvo pateikti duomenys apie jo Oasys vertinimą nei Kalėjimų departamentui, nei teismui, nei pareiškėjui, o apeliaciniame skunde Vilniaus PN nurodo, jog Komisijai buvo pristatyta visa medžiaga, įskaitant ir Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos Oasys rezultatai. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų apie pareiškėjo Oasys vertinimą, pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia Oasys vertinimą, Resocializacijos skyriaus specialistės atspausdintą iš jo knygelės, kuris rodo, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika yra žemėjanti (2018 m. sausio 25 d. buvo nustatyta vidutinė rizika 77 balai, 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 63 balai). Vilniaus PN nepateikus Kalėjimų departamentui šių duomenų, pareiškėjo skundas buvo atmestas.
27. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su jo atsisakytu darbu pataisos įstaigoje ir už tai paskirta nuobauda, nesusiję su BVK 104 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes jis nereglamentuoja klausimo apie darbą. Tam skirtas BVK 104 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis mokosi Vilniaus mokymo centre (duomenys neskelbtini) ir užsiima individualia veikla, Vilniaus PN administracija turėjo teigiamai įvertinti jo pastangas ir apie darbinę veiklą atsakyme net neužsiminti, tačiau netinkamai atlikdama savo darbą, nesuteikė trumpalaikės išvykos, argumentuodama visiškai su nagrinėjama byla nesusijusias dalykais. Pareiškėjas atsakovo argumentus, susijusius su darbu, prašo atmesti ir jų nenagrinėti, nes jie teisiškai nereikšmingi, ir yra tik subjektyvi Komisijos nuomonė dėl pareiškėjo nuostatų, susijusių su darbine veikla. Pareiškėjas teigia, jog jis gauna pajamų iš individualios veiklos, du kartus atliko neatlygintinus gerbūvio darbus, asmens byloje yra duomenų, kad, atvykęs į pataisos įstaigą, neatsisakė dirbti administracijos pasiūlyto apmokamo darbo, tačiau nebuvo įsidarbinęs, atsisakė administracijos siūlomo neapmokamo darbo, du kartus kreipėsi į Pravieniškių PN-AK ieškodamas darbo, tačiau jis nebuvo suteiktas. Pareiškėjas vertina, kad šios aplinkybės paneigia Komisijos argumentus dėl pareiškėjo neigiamo požiūrio dėl darbinės veiklos. Komisija vertino negatyvias aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į teigiamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 28. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų 2022 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 42-1680 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo P. D. prašymą suteikti trijų dienų trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 2S-2264 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo Vilniaus PN Sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, pagrįstumo bei teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino priėjęs prie išvados, kad Vilniaus PN Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, nes neaišku, kuo remdamasis atsakovas Sprendime nurodė, kokius dokumentus, nagrinėdama pareiškėjo Prašymą, analizavo Komisija, ką ji nustatė, kokius kriminogeninius veiksnius vertino, į ką atkreipė dėmesį, nes Komisijos Protokole nėra tokių duomenų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Sprendime nenurodyta, kuo remiantis daroma išvada apie vis dar stebimas negatyvias pareiškėjo nuostatas dėl darbinės veiklos pataisos įstaigoje.
30. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir laikosi pozicijos, jog Komisijos nuostatai nenumato įpareigojimo Komisijos Protokole pateikti visus duomenis, kurie buvo analizuojami nagrinėjant Prašymą, Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis niekada nesikreipė dėl įsidarbinimo, atsisakė vykdyti už nuobaudą paskirtus darbus. Atsakovas akcentuoja, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi ne tik asmens noru, kad nuteistajam būtų suteikta trumpalaikė išvyka į namus, bet ir viešuoju interesu, t. y. siekiu saugoti ir ginti asmenį bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Byloje nagrinėjamo ginčo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 104 straipsnyje reglamentuojama viena iš specialiųjų nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisių – nuteistųjų trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos. Pataisos namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (BVK 104 str. 1 d. 1 p.); yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 104 str. 1 d. 2 p.); neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus (BVK 104 str. 1 d. 3 p.); užsiima darbine veikla ar dirba arba mokosi, arba užsiima individualia veikla (BVK 104 str. 1 d. 4 p.).
33. Nekvestionuojama nei Komisijos diskrecijos teisė siūlyti, nei pataisos įstaigos direktoriaus diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų, tačiau šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais VAĮ 3 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to pataisos įstaigos direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei aplinkybes bei motyvuoti sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2112-520/2015).
34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į Vilniaus PN, prašydamas suteikti jam priklausančią išvyką į namus trims paroms. Prašyme nurodyta, kad jam praėjusį kartą buvo atsisakyta suteikti minėtą išvyką, nes pareiškėjas neatitiko BVK 104 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimo, tačiau po perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK pareiškėjas ir toliau mokėsi 12 klasėje, laikė brandos egzaminus, gauna pajamas iš individualios veiklos, todėl mano, kad visus trūkumus pašalino. Komisijos 2022 m. liepos 13 d. posėdžio metu apsvarsčius pareiškėjo Prašymą nutarta siūlyti Vilniaus PN direktoriui nesuteikti nuteistajam pareiškėjui teisės parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus – 3 paroms, nes pareiškėjas neatitinka BVK 104 straipsnio kriterijų (kyla abejonių dėl nuteistojo daromos pažangos). Vilniaus PN direktorius Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo.
35. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, todėl jį panaikino kaip neatitinkantį imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
36. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.); administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; ir kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015).
38. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su teismo išvada dėl netinkamai motyvuoto Vilniaus PN Sprendimo, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; ir kt.).
39. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kokius dokumentus Komisija vertino posėdyje (kriminogeniniai veiksniai bei poreikiai, nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės bei jų vykdymo rezultatai, individualaus darbo su nuteistuoju knygelė, asmens byla bei kiti), tačiau į bylą jie nėra pateikti. Pirmosios instancijos teismas aktyviai rinko byloje įrodymus tiek 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, įpareigodamas atsakovą pateikti teismui atsiliepimą į skundą, taip pat visą su ginču susijusią medžiagą, tiek 2022 m. spalio 6 d. nutartimi, įpareigodamas pateikti Resocializacijos skyriaus Socialinio tyrimo išvadą dėl pareiškėjo, tačiau atsakovas nepateikė Sprendimo vertinamuosius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo Prašymo turinį, Komisijos Protokole, Vilniaus PN Sprendime, Kalėjimų departamento 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendime nurodytą informaciją, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad Komisijos Protokole nenurodyta, kokie dokumentai, medžiaga buvo analizuojama, priimant Sprendimą, nėra nurodyti motyvai, kuriai remdamasi Komisija priėmė sprendimą siūlyti Vilniaus PN direktoriui nesuteikti nuteistajam pareiškėjui teisės parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus – 3 paroms, o Sprendime nedetalizuota, kuo remiantis daroma išvada, jog vis dar stebima pareiškėjo negatyvių nuostatų dėl darbinės veiklos pataisos įstaigoje raiška. Kadangi Komisijos Protokole nėra pateikta jokių motyvų, dėl kurių jai kyla abejonių dėl nuteistojo daromos pažangos, apeliacinio skundo argumentai, susiję su kartu su apeliaciniu skundu nepateiktais ir viešai nepaskelbtais Komisijos nuostatais, nesudaro pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo aspektu.
40. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).
41. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė papildomas aplinkybes, susijusias su stebima pareiškėjo negatyvių nuostatų raiška dėl darbinės veiklos pataisos įstaigoje (žr. nutarties 20 p.), kurių nėra Sprendime. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.
42. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nėra suprantama kaip pareiga atsakyti į kiekvieną argumentą.
43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas bei trečiojo suinteresuoto asmens prisidėjimas prie atsakovo apeliacinio skundo atmetami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Vilniaus pataisos namų teisių ir pareigų perėmėjas) apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis