2021-03-31 Nr. AB-7160-3-62-3-01786-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-360-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01786-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog žalą kildina iš to, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. LAVL buvo išduodama prastos kokybės pižama, kuri dažo kūną. Ją dėvėti privaloma, savo drabužių neleidžiama turėti, išskyrus apatinius drabužius. Pareiškėjas dėl netinkamos kokybės pižamų į teismą kreipiasi ne pirmą kartą, administracinėse bylose Nr. I-3099-428/2018 ir Nr. I-291-283/2019 buvo pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė tinkamą materialinį buitinį aprūpinimą. Tačiau Ligoninė iki šiol nesiėmė jokių veiksmų pažeidimams pašalinti. Be pižamos pareiškėjui dauguma pareigūnų neleidžia išeiti iš kameros. Pareiškėjo teigimu, pažeista jo teisė į tinkamą materialinį aprūpinimą, į pasivaikščiojimą gryname ore, teisė paskambinti. Dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs diskriminaciją, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad LAVL laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduodami įstaigos drabužiai. Pacientų asmeniniai drabužiai (išskyrus drabužius, kuriuos pacientams leidžiama su savimi turėti) yra saugomi Ligoninės daiktų sandėlyje. Ligoninės išduodami drabužiai (pižamos) yra kokybiški, pasiūti iš flanelės audinio. Ligoninė yra sudariusi specializuoto (sveikatos priežiūros ir kitoms panašaus profilio įstaigoms) skalbimo paslaugų sutartį, todėl Ligoninėje naudojami skalbiniai yra skalbiami centralizuotai Kauno skalbykla, UAB. Nurodė, kad pareiškėjas apibūdindamas patirtą žalą, apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjui buvo išduodamos tinkamos kokybės pižamos. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl kitos pižamos ar nuosavų rūbų išdavimo, byloje nėra. Ligoninė pateikė teismui pižamų pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 12–15), iš kurios matyti, jog pižamos pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis – ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virinimui itin aukštoje temperatūroje. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo atsisakymą priimti jam išduotus rūbus, reikštas pretenzijas, prašymus ar skundus dėl netinkamos pižamos (jog ji dažė) išdavimo bei drabužių kokybės. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad jokiais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl jam išduotų netinkamų pižamų vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini.

III. 7. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš LAVL ginčo laikotarpiu pareiškėjo teiktus skundus dėl netinkamos kokybės pižamų ir jam pateiktus atsakymus.

8. Pareiškėjas nurodo, kad socialinės įmonės „Negalia“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. 11 nurodyta, jog pižamų audinį stipriai trinant gerąja puse jis gali palikti dažų pėdsaką. Tai patvirtina, kad audinys neatitinka prekės specifikacijoje nurodytos savybės – nudažyta atspariais dažais. Tai leidžia konstatuoti, kad LAVL pareiškėjui išdavė netinkamos kokybės pižamas. Tai pripažino teismas administracinėje byloje Nr. I-291-283/2019. Pareiškėjas nurodo, kad nuo šios administracinės bylos jis neėmė pižamos. Neaišku, kodėl LAVL nepateikė pareiškėjo rašytų skundų ir atsakymų į juos. Dėl šios problemos pareiškėjas į teismą kreipiasi ne pirmą kartą, administracinėse byloje Nr. I-3099-428/2018, Nr. I-291-283/2019 ir Nr. I-8368-283/2019 buvo priimti pareiškėjui palankūs sprendimai. Higienos normose nėra nustatyto griežto draudimo turėti ir dėvėti savo drabužius. Dėl LAVL kaltės pareiškėjas turi kentėti, neiti pasivaikščioti gryname ore ir paskambinti telefonu.

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

10. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas. Pareiškėjas nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir nurodytos žalos, toks draudimas nustatytas tik LAVL direktoriaus patvirtintose Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėse..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų LAVL veiksmų nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. suteikiant netinkamos kokybės pižamą.

12. Pirmiausiai pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8368-283/2019 buvo išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LAVL, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3417-624/2020 minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Paminėtoje administracinėje byloje buvo įvertintos pareiškėjo laikymo LAVL sąlygos, be kita ko, nusiskundimai dėl netinkamos kokybės pižamos, nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. liepos 30 d.

13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

14. Atsižvelgiant į tai, šios administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamos kokybės pižamos išdavimo nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. liepos 30 d. nutraukiama (ABTĮ 103 str. 2 p.).

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo iš atsakovo LAVL išreikalauti ginčo laikotarpiu pareiškėjo teiktus skundus dėl netinkamos kokybės pižamų ir jam pateiktus atsakymus, teigia, kad neaišku, kodėl LAVL nepateikė pareiškėjo rašytų skundų ir atsakymų į juos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2019 m. spalio 14 d. teismui pateiktą prašymą išreikalauti iš Ligoninės papildomus įrodymus, 2019 m. spalio 18 d. nutartimi įpareigojo Ligoninę pateikti pareiškėjo skundų dėl išduodamų nekokybiškų pižamų kopijas bei atsakymus į šiuos skundus laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., taip pat UAB „Negalia“ pažymą dėl pižamų audinio kokybės, ir nutarimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo pareiškėjui už tai, kad jis tyčia teismo posėdžio metu pižamos rankove ištepė sieną. Atsakovo atstovas 2019 m. 11 d. raštu įvykdė šį teismo įpareigojimą – pateikė pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjo teiktus skundus dėl pižamų ir atsakymus į juos, taip pat UAB „Negalia“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažymą dėl pižamų audinio kokybės ir LAVL direktoriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą dėl nuteistojo nubaudimo Nr. NB-230. Atsižvelgiant į tai, kad byloje jau yra pareiškėjo prašomi išreikalauti duomenys, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pakartotinai byloje pateiktą prašymą dėl jo skundų ir atsakymų į juos išreikalavimo.

16. Pasisakant dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 9 d. ir nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., pažymėtina, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

17. Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos normos HN 47-1:2012) 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 17 punktą (atitinkama nuostata įtvirtinta ir LAVL direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtintų Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 17 p.), infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus LAVL administracijos leidimą.

18. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad iš pareiškėjo buvo paimti jo asmeniniai drabužiai ir išduota LAVL miegui skirta pižama. Byloje esančiame Pižamų pirkimo-pardavimo 2016 m. spalio 18 d. sutarties Nr. 57-80/14/03-202 1 priede pateikta prekių specifikacija, kurioje nurodytas reikalavimas, kad pižamų audinys turi gerai praleisti orą, drėgmę, būti patvarus, nudažytas atspariais dažais. Duomenų, jog ginčo laikotarpiu buvo pirktos kitos pižamos, byloje nepateikta.

19. Pižamų tiekėjo UAB „Negalia“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. parengtoje pažymoje Nr. 11 „Dėl pižamų audinio kokybės“ nurodyta, kad LAVL parduotų pižamų audinį stipriai trinant gerąja puse, jis gali palikti dažų pėdsaką. Aplinkybę, kad pižamų išorinė pusė gali palikti dažų pėdsakų, patvirtina ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. NB-230, kuriuo pareiškėjui skirtas papeikimas už tai, kad 2018 m. gegužės 14 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą: apie 10.00 val. LAVL, vykstant teismo posėdžiui vaizdo konferencijos būdu, pareiškėjas su įstaigos išduotos pižamos rankove patrynė už jos esančią sieną, liko didelė juoda dėmė, taip sugadino suniokojo įstaigos turtą.

20. Teisėjų kolegiją konstatuoja, kad nurodyti bylos duomenys patvirtina, jog LAVL nupirktos pižamos audinys neatitiko prekės specifikacijoje nurodytos savybės – kad ji nudažyta atspariais dažais. Tai leidžia konstatuoti, jog LAVL pareiškėjui išduodavo netinkamos kokybės pižamas. Vis dėlto, vertinant pareiškėjo nusiskundimus, kad pižama dažė kūną, ir jo dėl netinkamos kokybės pižamos patirtų nepatogumų mastą ir pobūdį pažymėtina, jog UAB „Negalia“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. 11 „Dėl pižamų audinio kokybės“ nurodyta, jog pižamos pasiūtos iš tvirto, kokybiško, 180 gr. storio flanelinio audinio, kurio išorinė pusė yra spalvota, o vidinė pusė yra balta; pėdsakų ant kūno (vidinė pusė yra balta) jis palikti negali.

21. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, jog kadangi jis dėl netinkamos kokybės pižamų nedėvi, dėl to dauguma pareigūnų jo neišleidžia iš kameros, todėl pareiškėjas negali eiti pasivaikščioti gryname ore ir paskambinti telefonu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė, visų pirma, yra gydymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, todėl joje yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sąlygas, atsižvelgiant į nuteistiesiems taikomą bausmės atlikimo režimą. Atsižvelgus į šios įstaigos specifiką ir į teisinį reglamentavimą, nurodytą šios Nutarties 17 punkte, pareiškėjui, kuris yra užkrečiama liga sergantis ir gydomas asmuo, teismo nustatyti LAVL išduotos pižamos kokybės trūkumai, teisėjų kolegijos vertinimu, objektyviai negalėjo lemti, kad šių drabužių pareiškėjas negalėjo naudoti pagal paskirtį. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl susidėvėjimo, sutepimo atsakovo atstovas būtų atsisakęs pareiškėją aprūpinti švariais, tinkamais dėvėti Ligoninės drabužiais. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pasivaikščioti gryname ore ir paskambinti artimiesiems suvaržymą, atitinkamai ir dėl to patiriamus nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, lėmė ne Ligoninės neteisėti veiksmai, o pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas ir subjektyvus situacijos vertinimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1379-662/2020).

22. Vertindama pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 9 d. ir nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjui buvo išduodama netinkamos kokybės pižama – jos išorinė pusė palikdavo dažų žymes), atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatyto pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatyto pažeidimo galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui nepriteistinas.

25. Nurodytos teismo išvados iš esmės atitinka pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose Nr. I-3099-428/2018, Nr. I-291-283/2019 ir Nr. I-8368-283/2019 (šias bylas nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atitinkamai suteikti bylų Nr. A-241-442/2020, Nr. A-1379-662/2020 ir Nr. A-3417-624/2020) priimtus sprendimus.

26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad ginčo laikotarpiu dėl išduodamų netinkamos kokybės pižamų Ligoninėje buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo materialinio buitinio aprūpinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 8 d. sprendimą pakeisti.

Bylos dalį dėl pareiškėjo A. L. reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. liepos 30 d. nutraukti.

Pripažinti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 9 d. ir nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. dėl išduodamų netinkamos kokybės pižamų buvo pažeista pareiškėjo A. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tinkamą materialinį buitinį aprūpinimą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys