Legislator Case Law & Legislation
66350022-e659-4d24-8bc8-2897b9232fe9 AI generated

66350022-e659-4d24-8bc8-2897b9232fe9 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 66350022-e659-4d24-8bc8-2897b9232fe9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-365/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47307-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.2, 2.4.6.4.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daiva Kazlauskienė ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Indrei Petlevičiūtei, išteisintajam H.

Legislator headnote

AI generated

66350022-e659-4d24-8bc8-2897b9232fe9 · Vilniaus apygardos teismas: IÅ¡teisinus kaltinamÄ jį apylinkės teismas nukentėjusiojo M. I. 13744,45 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d.2 p.). II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. I. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018-11-23 nuosprendį dėl H. R. iÅ¡teisinimo BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu ir H.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-365/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47307-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.2, 2.4.6.4.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daiva Kazlauskienė ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Indrei Petlevičiūtei, išteisintajam H.

R., jo gynėjui advokatui Olegui Å ibkovui, nukentėjusiajam M. I., jo atstovui advokatui Romanui Bareikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo M. I. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo: H. R. (H. R.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo M. I. civilinis ieÅ¡kinys dėl 13744.45 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu. KardomÄ jÄ priemonę H. R. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. H. R. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles (redakcija galiojusi nuo 2015-11-06 iki 2016-11-04), dėl ko eismo įvykyje buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis, 2016-10-02 16.39 val., bÅ«damas transporto priemonės vairuotoju, vairuodamas V.

M. (V. M.) priklausantį automobilį „Mercedes B. V. 110“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Vilniaus miesto kryptimi, kelyje Vilnius-Å venčionys-Zarasai (duomenys neskelbtini) kilometre, norėdamas pasukti į Å¡alutinį keliÄ kairėje, prieÅ¡ atlikdamas kairįjį posÅ«kį, įjungė kairiojo posÅ«kio signalÄ , tačiau pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, turėdamas galimybę pastebėti tuo metu jo vairuojamÄ automobilį „Mercedes B.

V. 110“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkiantį motociklÄ â€žYamaha TD 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ M. I., kuris pažeidinėdamas Kelių eismo taisyklių 136.2 punkto reikalavimÄ , neįsitikino, kad „Mercedes B. V. 110“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas rodo kairiojo posÅ«kio signalÄ , lenkiančio motociklo „Yamaha TD 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepastebėjo, nes nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, ir nesiėmė priemonių iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nepraleido jį lenkiančio motociklo „Yamaha TD 850“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tokiu bÅ«du, staiga sudarė kliÅ«tį motociklo „Yamaha TD 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui M. I., kuris neturėdamas galimybės saugiai sustoti, priekine motociklo dalimi atsitrenkė į automobilio „Mercedes B. V. 110“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę deÅ¡inės pusės dalį, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu motociklo „Yamaha TD 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui M.

I. dėl kairiojo stipinkaulio atokiojo galo sÄ narinio lūžio su iÅ¡reikÅ¡ta lūžgalių dislokacija bei kairiojo alkÅ«nkaulio ylinės ataugos lūžio ir kairiojo gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžių su plačiu gaktikaulių sÄ varžos prasiskyrimu, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais savo veiksmais H. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktÄ Ä¯rodymų visumÄ , t.y. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų iÅ¡vadas, kuriose nekonstatuotas kurio nors iÅ¡ eismo įvykio dalyvių esminis KET pažeidimas, dėl kurio ir įvyko eismo įvykis su sunkiais padariniais-nukentėjusiojo sunkiu kÅ«no sužalojimu bei pateikta iÅ¡vada, kad negalima nustatyti, kuris iÅ¡ transporto priemonių vairuotojų pirmas įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų S. J. ir J.

P. (kartu automobiliu su kaltinamuoju važiavusių draugų) bei neÅ¡aliÅ¡ko eismo įvykio liudytojo O. V. parodymus, kad byloje nenustatyta aplinkybė, kokį skaičių automobilių iÅ¡ tikrųjų lenkė motociklininkas, darė iÅ¡vadÄ , kad H. R. veiksmuose nėra kaltės jokia forma. Žemesnės instancijos teismas vertino, kad H. R. nenumatė ir negalėjo numatyti, kad žymiai greičiau (du-tris kartus greičiau) už jo vairuojamÄ automobilį važiavęs motociklininkas (M. I.) staiga iÅ¡nirs iÅ¡ kelių automobilių galo, pradės lenkti automobilių kolonÄ , kurios priekyje jo vairuojamas automobilis, iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , su įjungtu kairiojo posÅ«kio signalu, jau buvo pradėjęs iÅ¡važiuoti iÅ¡ pagrindinio kelio į Å¡alutinį.

Teismas pažymėjo, jog byloje nebuvo nustatyta jokių, galimai kaltinamojo neatidumÄ , lėmusių veiksnių, todėl jo (kaltinamojo) veiksmai vairuojant nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais – M. I. sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat pažymėjo, kad pats nukentėjusysis (kaip nurodyta kaltinamajame akte), vairuodamas motociklÄ ir lenkdamas kitas transporto priemones, važiuojančias priekyje ta pačia eismo juosta, kaip to reikalauja KET 136.2.p., neįsitikino, kad vairuotojas H.

R. rodo kairįjį posÅ«kio signalÄ , (o Å¡iuo konkrečiu atveju, matomai, ir per vėlai pamatė automobilį „Mersedes B. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat akcentavo ir tai, kad nukentėjusysis M. I. motociklÄ vairavo neturėdamas didesnio motociklininko stažo (vos apie metus laiko), todėl nėra paÅ¡alintos abejonės, kad jis, neturėdamas praktinio motociklo vairavimo stažo, nagrinėjamoje situacijoje tinkamai reagavo į vykstančio eismo dinamikÄ bei priėmė teisingus sprendimus.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes darė iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje kaltinamojo H. R. veikoje nenustatyti kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas ir tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, susijęs su kilusiais padariniais, todėl konstatavo, jog nėra BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, kas reiÅ¡kia, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

IÅ¡teisinus kaltinamÄ jį apylinkės teismas nukentėjusiojo M. I. 13744,45 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d.2 p.). II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. I. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018-11-23 nuosprendį dėl H. R. iÅ¡teisinimo BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu ir H.

R. atžvilgiu priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Nesant nei lengvinančių nei sunkinčių aplinkybių, praÅ¡o nuteisti H. R. sankcijos ribose. Taip pat praÅ¡o M. I. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visa apimtimi. Apeliantas mano, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra neteisėtas, žemesnės instancijos teismas neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylÄ , priimdamas nuosprendį, teismas nesiėmė visų jam privalomų prieinamų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių veiksmų, kuriais galėjo paÅ¡alinti jam iÅ¡kilusias abejones.

Apelianto vertinimu teismas grindė savo nuosprendį prielaidomis, o ne visapusiÅ¡ku ir iÅ¡samiu teismo posėdžio metu iÅ¡nagrinėtų įrodymų vertinimu ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kurie yra esminiai. 3.1. Apeliantas, cituodamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, liudytojų S. J., S. P. ir O. V. parodymus, mano, jog charakterizuodamas kaltinamojo H. R. veiksmus, apylinkės teismas jį nepagrįstai vertino kaip labai atidų vairuotojÄ , kuris prieÅ¡ posÅ«kį į kairę, pasak jo, nuolat žvilgčiojo į galinio vaizdo veidrodėlį ar kas jo nelenkia prieÅ¡ jam darant posÅ«kio manevrÄ .

Pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio į apklaustų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojų S. J., S. P. ir O. V. parodymų detales, iÅ¡ kurių seka, kad jie ne taip gerai ir tiksliai žinojo posÅ«kio vietÄ iÅ¡ pagrindinio kelio į Å¡alutinį miÅ¡ko keliukÄ , kaip kad teigė savo parodymuose. Apeliantas akcentuoja, jog H. R. apklaustas 2018-02-14 nurodė, kad: „man pradėjus lėtinti greitį susidarė automobilių eilutė, norėdamas pasukti į kairę pusę, aÅ¡ neprivažiavęs iki posÅ«kio maždaug 4 metrus, iÅ¡važiavau į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ â€œ.

Todėl apeliantui neaiÅ¡ku kokiu tikslu jis važiavo Å¡ia juosta, o ne suko į Å¡alutinį keliukÄ . Taip pat nurodo, jog LTEC specialisto iÅ¡vados apraÅ¡omojoje dalyje (III t. b.l. 150) padaryta vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad susidÅ«rimo metu, automobilis „MB Vito“ negalėjo įsukti į kairėje pusėje esantį keliukÄ , nes buvo dalinai jį pravažiavęs. Apelianto tvirtinimu, Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ patvirtina ir O. V., kuris apklaustas 2018-02-14 parodė, kad „MB Vito“ su įjungtu posÅ«kio signalu važiavo pakankamai ilgai, o pradėjęs posÅ«kio manevrÄ neįsuko į jį 90 laipsnių kampu, kampas buvo mažesnis, be to jis teigė, kad prieÅ¡ posÅ«kį į miÅ¡kÄ , buvo keliukas, kurį reikėjo surasti arba pamatyti, t.y. sunkiai matomas.

Anot apelianto, Å¡ios aplinkybės atitinka ir jo (M. I.) parodymus, kad „MB Vito“ nesuko į kairę, o staiga iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , važiavo ja iki susidÅ«rimo su M. I. vairuojamu motociklu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 108 punktÄ . Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju, kuomet H. R. suktų į kairę, jis (M. I.) niekaip negalėtų atsitrenkti į H. R. deÅ¡inės puses automobilio užpakalinę dalį tiesiai, automobilio iÅ¡ilginės aÅ¡ies atžvilgiu, o tik kampu į jÄ .

Motociklo ir automobilio pažeidimai parodo, kad smÅ«gis buvo tiesioginis, o ne slystamasis, tuo galima įsitikinti atlikus motociklo ir automobilio deformacijų po susidÅ«rimo techninę ekspertizę. 3.2. Nukentėjusysis M. I. taip pat mano, jog kaltinamojo ir jo draugų teiginiai, kad jie tiksliai žinojo posÅ«kio į keliukÄ vietÄ , yra akivaizdžiai nepatikimi. Å iuos skundo argumentus motyvuoja tuo, kad keleivio vietoje sėdėjęs S. J. teigė, jog važiuojant saulė jiems Å¡vietė į akis, orientyrais posÅ«kiui jiems buvo trys beržai, kurie yra kairėje kelio pusėje, o deÅ¡inėje vienkiemis, tad lėtindamas greitį H.

R. atidžiai stengėsi priartėti prie posÅ«kio. S. P. paliudijo, kad jiems važiuojant jie kalbėjosi, t.y. blaÅ¡kė vairuotojo dėmesį, kol kažkas pasakė, kad tuoj posÅ«kis ir H. R. pradėjo lėtinti greitį. Pažymima, kad augmenija posÅ«kio vietoje yra veÅ¡li ir sunku atskirti atskiras medžių rūšis gerai neįsižiÅ«rėjus ir dar saulei Å¡viečiant tiesiai į akis. Tai gerai matyti iÅ¡ pridedamų prie skundo kelio fragmento fotografijų. Kad paskutinį kartÄ H. R. Å¡iuo automobiliu ir Å¡iuo keliu važiavo vasarÄ , t.y. prieÅ¡ du-tris mėnesius, jis paliudijo pats.

Todėl akivaizdu, kad posÅ«kis buvo blogai matomas dėl Å¡alikelės augmenijos pokyčių ir dėl aukščiau įvardintų veiksnių nebuvo lengvai įžvelgiamas ir tai lėmė kaltinamojo nedėmesingumÄ situacijai kelyje, sutelkiant dėmesį posÅ«kio į miÅ¡ko keliukÄ paieÅ¡kai. Be to apeliantas įžvelgia teismo Å¡aliÅ¡kumo požymius, nes, anot apelianto, teismas teisindamas H. R. veiksmus, kuomet Å¡is vairavo ne jam priklausantį automobilį vos 3-4 kartus, nepagrįstai darė iÅ¡vadas dėl M.

I. įgūdžių stokos, neturint praktinio vairavimo stažo nagrinėjamojoje situacijoje. 3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas selektyviai vertino betarpiško eismo įvykio liudytojo O. V. parodymus, patikrintus teismo posėdžio metu. Nurodo, jog teismas cituodamas O. V. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei jo teigimus, jog paskui jį (O. V.) važiavo vienas automobilis, kurį vairavo moteris, liudytojų H. R. ir S. J. parodymus, kad už „MB Vito“ automobilio susidarė 5-7 automobilių vora, paneigdamas O.

V. parodymus, kad jam iÅ¡ paskos važiavo tik vienas automobilis, darė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo nurodytos automobilių voros jiems iÅ¡ paskos nebuvo, todėl laikė, kad į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ pirmas iÅ¡važiavo „MB Vito“ vairuotojas. Tokios prieÅ¡taringos teismo padarytos iÅ¡vados daro nuosprendį neaiÅ¡kiu ir kelia abejones jo pagrįstumu ir teisėtumu. Todėl apeliantas mano, jog nagrinėjamoje situacijoje teismas, nuosprendžio priėmimo metu nustatęs, kad neiÅ¡samiai iÅ¡tirtos kai kurios bylos aplinkybės, trukdančios jam priimti pagrįstÄ ir teisėtÄ nuosprendį, BPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka galėjo atnaujinti tyrimÄ bei atlikti eksperimentÄ , sumodeliuojant specialistams eismo įvykio dalyvių veiksmus. 3.4.

Apeliantas mano, kad H. R. akivaizdžiai bandydamas iÅ¡vengti atsakomybės, bandė įtikinti teismÄ , kad jis nuolat žiÅ«rėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, prieÅ¡ jam pasukant į kairę ar jo nieks nelenkia, tačiau jokio artėjančio motociklo nematė. Tai melas, nes šį jo teiginį paneigia bÅ«tent liudytojo O. V. teismo nuosprendyje cituojami ir kiti protokole užfiksuoti paliudijimai, kad: „MB Vito sulėtinęs greitį iki 40-50 km/h įjungė kairį posÅ«kį, pavažiavo gal ne 100 m. bet ten buvo miÅ¡kas, jame keliukas kur norėjo pasukti, tad gal stengėsi jį surasti ir pamatyti“, „Iki susidÅ«rimo motociklÄ pastebėjo.

Jis pamatė važiuojantį motociklÄ , nes degė jo žibintai“, „Matė kaip MB Vito suko ir matė per veidrodėlį važiuojančio motociklo žibinto Å¡viesas“, „Motociklas buvo už jo gale, matė jį Å¡oniniame veidrodėlyje“, „susidÅ«rimas įvyko praėjus kažkiek tai laiko nuo to momento, kai pasuko Mersedesas, kuris prieÅ¡prieÅ¡inėje juostoje buvo pilnai ir gavosi kampu motociklininkas atsitrenkė į deÅ¡inę pusę“. Nukentėjusiojo vertinimu Å¡iais O.

V., betarpiÅ¡ko įvykio liudytojo, parodymais paneigiami H. R. parodymai, jog jis, jam įjungus kairiojo posÅ«kio signalÄ , nuolat stebėjo keliÄ , kad kas nors nepradėtų jo lenkti, tačiau nematė jokio motociklo, todėl pradėjo posÅ«kio manevrÄ ir vos tik jam iÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ Ä¯vyko susidÅ«rimas. Tai dar kartÄ parvirtina, kad apelianto vairuojamas motociklas jau buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje ir H. R. turėjo leisti baigti lenkimo manevrÄ . 3.5. Apeliantas, cituodamas specialisto iÅ¡vadoje nustatytus abiejų vairuotojų greičius, pažymi, jog H.

R. nors ir sumažinęs greitį ir įjungęs kairiojo posÅ«kio signalÄ , kuris nesuteikė jo manevrui pirmumo teisės, nepraleido lenkimo juostoje esančio nukentėjusiojo motociklo. Saulei Å¡viečiant į akis, ieÅ¡kodamas sunkiai pastebimo posÅ«kio į Å¡alutinį miÅ¡ko keliukÄ , nepažymėtÄ jokiu kelio ženklu, nebÅ«damas pakankamai atidus, tinkamai neįvertinęs atstumo iki M. I. artėjančios transporto priemonės, o tiksliau jos nematęs, staigia pakeitė judėjimo kryptį ir staiga iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , sutrukdydamas M.

I. užbaigti dar iÅ¡ toli, prieÅ¡ 350 m. pradėtÄ , lėtai važiuojančių 5-7 (H. R., S. J. parodymai) automobilių kolonos, lenkimo manevrÄ . Tokiais veiksmais H. R. Å¡iurkščiai pažeidė KET 9 ir 101 p. reikalavimus dėl ko įvyko eismo įvykis ir jo pasekmės. Be to pažymima, kad H. R., įjungęs kairiojo posÅ«kio signalÄ , nepersirikiavo posÅ«kiui į kairę, nes kaip paliudijo O. V., lenkimui iÅ¡ deÅ¡inės jam nepakako vietos, todėl jis kantriai laukė kol H. R. pasuks jam reikiama kryptimi.

Savo ruožtu M. I. irgi neteko galimybės suvokti, kad matydamas M. I. motociklo žibintus priešpriešinio eismo juostoje (O. V. paliudijimai), H. R. automobilis, nepraleidęs M. I., keis važiavimo kryptį, todėl staigus jo manevras ir mažas atstumas eliminavo M. I. galimybę manevruojant ar stabdant išvengti susidūrimo. Stabdymas savo eismo juostoje nieko neduotų šioje situacijoje dėl mažo atstumo, todėl mašinalus bandymas apvažiuoti MB Vito iš dešinės irgi nepasisekė dar ir dėl to, kad buvo mažas atstumas tarp MB Vito ir VW Scharan, vairuojamo O.

V.. Pavojui paÅ¡alinti Å¡ioje situacijoje, nenumatant tolesnių H. R. veiksmų (iÅ¡važiavęs ir neįsukęs į posÅ«kį, tęsė judėjimÄ prieÅ¡prieÅ¡ine juosta tiesiai, todėl bandydamas jį apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inės, M. I. atsitrenkė į H. R. automobilio galinį deÅ¡inįjį Å¡onÄ . Tvirtina, jog Å¡ioje situacijoje M. I. veikė esant bÅ«tinojo reikalingumo bÅ«klei, todėl teismui nėra pagrindo kalbėti apie M. I. kaltę dėl eismo įvykio ir patirties stokos, darant prielaidÄ dėl M.

I. vairuotojo įgÅ«džių, tuo pačiu eliminuojant analogiÅ¡kÄ aplinkybę dėl H. R.. Todėl pagal kaltinimo prasmę bei prokuroro ir M. I. gynėjo argumentus baigiamosiose kalbose bei nustatytas bylos aplinkybes, H. R. veiksmai pripažintini nusikalstamais ir prokuroro tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. 3.6. Apeliantas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, eismo įvykio situacijÄ apibÅ«dina, sekančiu bÅ«du: 2016-10-02 apie 16.30 val., kai nuo Pabradės miesto link Vilniaus važiavę 5-7 automobiliai kelio atkarpos 45 kilometre, nuo autobuso stotelės, sulėtino greitį iki 70 km/h (kaltinamojo H.

R. parodymai) ir jiems įkandin didesniu greičiu važiavęs M. I. - motociklu Yamaha (duomenys neskelbtini) įjungė kairiojo posÅ«kio signalÄ , pagalvojęs, kad tai važiuoja organizuota kolona (laidotuvės ar kt.), bei neturėdamas galimybės pamatyti kolonos priekyje važiavusio automobilio MB Vito, vairuojamo H. R., tuo metu galimai rodomų manevro signalų, įsitikinęs, kad priekyje nėra prieÅ¡prieÅ¡ine juosta atvažiuojančių automobilių ir po lenkimo manevro saugiai sugrįš į savo eismo juostÄ , nes kelias tiesus ir gerai matomas, t.y. lenkimui sÄ lygos buvo idealios, užėmė prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir didindamas greitį nuo 70 km/h pradėjo kolonos lenkimo manevrÄ .

Tuo tarpu H. R., likus apie 100 m. iki jo ieÅ¡komo posÅ«kio į miÅ¡ko keliukÄ (O. V. parodymai), nepažymėto jokiu kelio ženklu, o iÅ¡ pridedamų prie skundo fotografijų matyti, kad jis yra sunkiai pastebimas, todėl apie 100 m. iki jo nors ir įjungė kairįjį posÅ«kio signalÄ bei sumažino greitį iki 21 km/h., neįsitikino, kad jį jau lenkė M. I. (O. V. parodymai, kad motociklÄ matė iÅ¡ toli ir antrÄ kartÄ jį pamatė kai jis buvo jo automobilio gale, t.y. kelios sekundės iki susidÅ«rimo), visgi pravažiavo posÅ«kį į keliukÄ (LTEC specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nepasukęs stačiu kampu (O.

V. parodymai) į jį (tai eliminuotų eismo įvykį, M. I. suteikus galimybę jį apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inės), iÅ¡lygino automobilį ir važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine juosta, tuo sudarydamas M. I. neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį, kadangi atstumas, kuris buvo tarp MB Vito ir O. V. VW Schran buvo nedidelis (O. V. parodymai), todėl pravažiuoti tarp jų M. I. nespėjo, nes bandė iÅ¡naudoti galimybę apvažiuoti staiga prieÅ¡ M. I. atsiradusiÄ kliÅ«tį. Å ioje situacijoje akivaizdu, kad M. I. turėjo pirmumo teisę užbaigti pradėtÄ lenkimo manevrÄ , nors jam, jau iÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , posÅ«kio signalÄ Ä¯ kairę parodė ir H.

R.. Tačiau Å¡ioje situacijoje, kai M. I. jau buvo automobilių kolonos lenkimo finalinėje fazėje, tai nesuteikė kaltinamajam pirmumo teisės daryti kairįjį posÅ«kį, nepraleidus nukentėjusiojo vairuojamo motociklo. Todėl įvyko susidÅ«rimas. Akivaizdu, kad bÅ«tent neteisėti H. R. veiksmai buvo lemiama priežastis ir pagrindinė sÄ lyga dėl kurios įvyko padariniai - transporto priemonių susidÅ«rimas ir buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Pažymima, kad automobilio ilgis vidutiniÅ¡kai yra 4 m. (5 automobiliai - 20 m.).

Saugus atstumas tarp automobilių, važiuojant 70 k/m/h - 45 m (tad 45 kilometro 350 metrų kelio atkarpoje nuo autobusų stotelės (lenkimo manevro pradžios) iki posÅ«kio į miÅ¡ko keliukÄ , net iÅ¡ 5 automobilių vora kelyje užėmė apie 225 m). IÅ¡ to seka, kad H. R. prieÅ¡ posÅ«kį į keliukÄ , likus 100 m. ir parodžius posÅ«kio signalÄ , M. I. jau buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir turėjo pirmumo teisę užbaigti lenkimo manevrÄ . 3.7. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus apeliantas mano, kad teismui iÅ¡kilus abejonių byloje, jis turėjo skirti eksperimentÄ , siekiant nustatyti tikrÄ sias įvykio aplinkybes.

Tik eksperimento metu, modeliuojant situacijÄ , ar atlikus nesudėtingus matematinius paskaičiavimus, galima bÅ«tų ne subjektyviai, spėlionių pagrindu, nustatyti, kuris iÅ¡ eismo dalyvių pirmas užėmė prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ M. I. ar H. R. ir M. I. turėjo galimybę už 250 m., prieÅ¡ pradėdamas lenkimo manevrÄ , pastebėti H. R. automobilio aplipdyto įvairiais lipdukais, raibuliuojant kelio dangai nuo prieÅ¡prieÅ¡ais Å¡vietusios saulės blyksnių pro medžius, rodomÄ signalÄ ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Todėl daro išvadas dėl eismo įvykio priežastinio ryšio dėl M. I. veiksmų ir kilusių padarinių teismas nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir nesivadovavo LAT suformuota teismų praktika panašių kategorijų eismo įvykio bylose. Dėl to mano, jog teismas netinkamai pritaikė priežastinio ryšio modelį, nes jį taikė tik vienam iš eismo dalyvių, t.y. M. I. ir visiškai nevertino, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jei H.

R. nedarytų posÅ«kio manevro į kairę, iÅ¡važiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ tuo momentu, kai M. I. vairuojamas motociklas, važiuojantis ne didesniu nei leistina tame kelio ruože (90 km/h) greičiu jau buvo aplenkęs apie 5-7 automobilių lėtai judančiÄ kolonÄ ir buvo apie 20 m. nuo H. R. automobilio (pasak liudytojo O. V. M. I. jau buvo jo automobilio gale ir jis matė motociklo žibintų Å¡viesas).

4. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.

5. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. I., jo atstovė bei prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamÄ nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio seka, kad apeliantas M. I. nesutinka su teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų vertinimu, kelia reikalavimÄ H. R. pripažinti kaltu, mano, jog teismas grindė savo nuosprendį prielaidomis, o ne visapusiÅ¡ku ir iÅ¡samiu teismo posėdžio metu iÅ¡nagrinėtų įrodymų vertinimu ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kurie yra esminiai.

7. Kaip jau minėta, H. R. buvo kaltinamas buvo kaltinamas tuo, kad, vairuodamas V. M. (V. M.) priklausantį automobilį „Mercedes B. V. 110“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje Vilnius-Å venčionys-Zarasai (duomenys neskelbtini) kilometre, norėdamas pasukti į Å¡alutinį keliÄ kairėje, prieÅ¡ atlikdamas kairįjį posÅ«kį, įjungė kairiojo posÅ«kio signalÄ , tačiau neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido jį lenkiančio motociklo „Yamaha TD 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tokiu bÅ«du, staiga sudarė kliÅ«tį motociklo „Yamaha TD 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui M. I., kuris neturėdamas galimybės sustoti, priekine motociklo dalimi atsitrenkė į automobilio „Mercedes B. V. 110“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę deÅ¡inės pusės dalį, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu motociklo vairuotojas patyrė kÅ«no sužalojimus.

8. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog negalima paneigti kaltinamojo parodymų, kad jis pirmas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , negalima paneigti ar patvirtinti, kad abu transporto priemonių – automobilio ir motociklo vairuotojai vienu metu iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nenumatė ir negalėjo numatyti, kad motociklininkas iÅ¡nirs iÅ¡ kelių automobilių galo ir pradės lenkti automobilių kolonÄ . T.y. teismas konstatavo, kad neįrodyta kaltinamojo kaltė dėl įvykusio autoįvykio ir pastarÄ jį iÅ¡teisino.

9. Motociklo vairuotojas nukentėjusysis M. I. pateikė apeliacinį skundÄ ir prašė panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį bei priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažįstant H. R. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. Nukentėjusysis kategoriÅ¡kai laikėsi pozicijos, kad kaltas dėl autoįvykio bÅ«tent automobilio vairuotojas, kuris, nepastebėjęs kolonÄ jau lenkiančio motociklo, pradėjo daryti kairio posÅ«kio manevrÄ ir užtvėrė motociklininkui keliÄ .

10. Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 101 punktas nustato, kad, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Å ių taisyklių 136 str. nustato, kad prieÅ¡ pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad:

1. nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti;

2. transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

11. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu visi apklausti asmenys patvirtino, kad H. R. vairuojamas automobilis važiavo automobilių kolonoje pirmas, kad paskui jį važiavo kolona automobilių – 5 ar 7 automobiliai. Paskui H. R. vairuojamÄ automobilį važiavusio automobilio VW Sharan vairuotojas O. V. (t.3 b.l.138-139) nurodė, kad pažiÅ«rėjo į Å¡oninį veidrodėlį, H. R. vairuojamam automobiliui pradėjus lėtai daryti posÅ«kio į kairę manevrÄ , ir pamatė atvažiuojantį – lenkiantį kolonÄ motociklÄ , kuris važiavo greitai ir nestabdydamas trenkėsi į H. R. vairuojamÄ automobilį. Liudytojas darė iÅ¡vadÄ , kad jo vairuojamas automobilis Volkswagen Sharan užstojo motociklininkui matomumÄ ir motociklo vairuotojas nepamatė H. R. vairuojamo automobilio rodomo posÅ«kio signalo.

12. Apeliacinės instancijos teismas pavedė atlikti ekspertimentÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad motociklininkas galėjo matyti kolonoje pirmojo automobilio rodomÄ posÅ«kio signalÄ , ar antrojo – Vilkswagen Sharan motociklo vairuotojas galėjo pamatyti paskui kolonÄ važiuojantį motociklÄ , jeigu Å¡is nebuvo iÅ¡važiavęs prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .(t.3 b.l. 222-230).

13. Eksperimento metu nustatyta, kad paskui penkių automobilių kolonÄ važiuojantis motociklininkas nemato pirmojo kolonoje važiuojančio automobilio rodomų posÅ«kio signalo (t.4 b.l.40). Taip pat nustatyta, kad pradėjęs lenkimo manevrÄ ir važiuojantis Å¡alia – iÅ¡ kairės pusės – paskutinio kolonos automobilio, motociklo vairuotojas jau mato kolonoje važiuojančio pirmojo automobilio rodomÄ posÅ«kio signalÄ . Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, prieÅ¡ pradedant lenkimo manevrÄ , motociklas nematė ir negalėjo matyti, kad pirmas kolonoje judantis automobilis rodo kairiojo posÅ«kio signalÄ .

14. Eksperimento metu nustatyta, kad antrojo kolonoje važiuojančio automobilio Volkswagen Sharan vairuotojas nematė paskui 5 automobilių kolonÄ važiuojančio motociklo, tačiau matė motociklÄ , kuris buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , t.y. kuris jau vykdė lenkimo manevrÄ .(t.4 b.l.41).

15. Eksperimento metu buvo keičiamas automobilių kolonoje važiavusių automobilių skaičius ir visais modeliuojamais atvejais antrojo ir pirmojo kolonoje važiavusių automobilių vairuotojai matė motociklÄ tik tuomet, kai motociklas jau vykdė lenkimo manevrÄ ir važiavo Å¡alia kolonoje vykusių automobilių iÅ¡ kairės pusės. (t.4 b.l.40-54).

16. Minėta, kad Volkswagen Sharan vairuotojas teigė matęs per Å¡oninio vaizdo veidrodėlį paskui kolonÄ važiuojantį motociklÄ , kai H. R. vairuojamas automobilis ėmė realizuoti kairio posÅ«kio manevrÄ . Todėl akivaizdu, jog R. pradėjus posÅ«kio į kairę pusę manevrÄ , M. I. vairuojamas motociklas jau buvo pradėjęs kolonos lenkimo manevrÄ ir jau buvo iÅ¡važiavęs į prieprieÅ¡inę eismo juostÄ . Akivaizdu, kad pastebėjęs kolonÄ lenkiantį motociklÄ , H. R. vairuojamas automobilis privalėjo nutraukti pradėtÄ posÅ«kio į kairę pusę manevrÄ ir laukti, kol motociklas užbaigas lenkimo manevrÄ , t.y. automobilis privalėjo grįžti į važiuojamÄ jÄ savo krypties eismo juostÄ ir netrukdyti motociklui, iÅ¡važiavusiam į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , vykdyti lenkimo manevro.

17. Ikiteisminio tyrimo metu paskirtos ir atliktos ekspertizės metu buvo padaryta iÅ¡vada, kad jeigu automobilio „MB Vito“ vairuotojas sukdamas į kairę ir įvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ nedavė kelio lenkusiam motociklui, tai, automobilio vairuotojui prieÅ¡ atliekant manevrÄ , praleidus lenkusį motociklÄ , automobilio vairuotojas turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio. Taip pat ekspertas nurodė, kad motociklo vairuotojas turėjo galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo, apvažiuodamas sukantį į kairę automobilį iÅ¡ deÅ¡inės, jeigu pradėjo lenkti sukantį į kairę automobilį „MB Vito“ (t.1 b.l. 147-151).

18. Liudytojo Volkswagen Sharan vairuotojo O. V. parodymai, eksperimento metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad automobiliui „MB Vito“ pradėjus kairio posÅ«kio manevrÄ , motociklas jau vykdė lenkimo manevrÄ ir buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Todėl bÅ«tent automobilio „MB Vito“ vairuotojas H. R., pradėdamas realizuoti kairio posÅ«kio manevrÄ , privalėjo praleisti lenkimo manevrÄ jau vykdantį motociklÄ .

19. Tokiu bÅ«du, H. R., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles (redakcija galiojusi nuo 2015-11-06 iki 2016-11-04), dėl ko eismo įvykyje buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2016-10-02 16.39 val., bÅ«damas transporto priemonės vairuotoju, vairuodamas V. M. (V. M.) priklausantį automobilį „Mercedes B. V. 110“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Vilniaus miesto kryptimi, kelyje Vilnius-Å venčionys-Zarasai (duomenys neskelbtini) kilometre, norėdamas pasukti į Å¡alutinį keliÄ kairėje, prieÅ¡ atlikdamas kairįjį posÅ«kį, įjungė kairiojo posÅ«kio signalÄ , tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, turėdamas galimybę pastebėti tuo metu jo vairuojamÄ automobilį „Mercedes B.

V. 110“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkiantį motociklÄ â€žYamaha TD 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ M. I.. Byla perduota teismui kaltinime nurodant, kad dėl autoįvykio kaltas automobilio vairuotojas H. R., tuo pačiu kaltinime įraÅ¡ant, kad ir motociklo vairuotojas buvo neatidus ir nepastebėjo R. vairuojamo automobilio rodomo posÅ«kio signalo. Minėta aplinkybė galėtų bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, dėl kurios bÅ«tų galima spręsti reiÅ¡kiamų pretenzijų dydžio klausimÄ , bet tai negali bÅ«ti aplinkybė, kuri įraÅ¡oma į kaltinimÄ , netraukiant nukentėjusiojo atsakomybėn. Todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama.

20. Pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog H. R. negalėjo numatyti ir nenumatė, kad žymiai greičiau už jo vairuojamÄ automobilį važiavęs motociklininkas staiga iÅ¡nirs iÅ¡ kelių automobilių galo. Apeliacinės instancijos teismas daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ : H. R. kaip asmuo, vairuojantis automobilį, galėjo ir turėjo numatyti, kad tiek jo vairuojamas automobilis, tiek paskui važiavę keli automobiliai gali bÅ«ti lenkiami, todėl, prieÅ¡ realizuodamas kairiojo posÅ«kio manevrÄ , jis privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, tačiau to nepadarė, pažeidė KET 9 ir 101 punto reikalavimus, ir, nepraleidęs jį lenkiančio motociklo „Yamaha TD 850“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tokiu bÅ«du, staiga sudarė kliÅ«tį motociklo „Yamaha TD 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui M. I., kuris neturėdamas galimybės saugiai sustoti, priekine motociklo dalimi atsitrenkė į automobilio „Mercedes B. V. 110“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę deÅ¡inės pusės dalį, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu motociklo „Yamaha TD 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui M.

I. dėl kairiojo stipinkaulio atokiojo galo sÄ narinio lūžio su iÅ¡reikÅ¡ta lūžgalių dislokacija bei kairiojo alkÅ«nkaulio ylinės ataugos lūžio ir kairiojo gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžių su plačiu gaktikaulių sÄ varžos prasiskyrimu, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais savo veiksmais H. R. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje.

21. Nukentėjusysis M. I. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį ir prašė atlyginti patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Nukentėjusysis nurodė, kad autoįvykio meu buvo nepataisomai sužalotas motociklas, kurio vertė 1800 eurų, sudaužytas Å¡almas, kurio vertė 343 eurai, sudaužytas Å¡almo stiklas – 90 eurų, suplėšyta striukė Macna – 115 eurų vertės, suplėšyti motociklininko batai 125 eurų vertės, sulaužytas mobilaus ryÅ¡io telefonas Sony Xperia M4, 319 eurų vertės, suplėšytos pirÅ¡tinės, 110 eurų vertės, kuprinė -125 eurų vertės. Tyrimo metu jis turėjo vykti į Å venčionių raj.

PK apklausai, pirko bilietus 20,04 eurų vertės, už motociklo transportavimÄ sumokėjo 85 eurus. Gydymo metu mokėjo pinigus už kelionę į Druskininkus reabilitacijai– 29,35 eurai, pirko sportinius rÅ«bus kinezioterapinėms procedÅ«roms – 83,48 euro, bei sumokėjo už advokato paslaugas – 50 eurų, negavo pajamų - 432, 58 eurų. Taip pat prašė priteisti 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl sužalojimų patyrė didelį fizinį skusmÄ , jaučia emocinę depresijÄ , prarado galimybę dirbti mėgstamÄ darbÄ , sumažėjo bendravimo galimybės, po avarijos neteko 45 procentų darbingumo, faktiÅ¡kai tapo neįgaliu, dėl ko nuolat jaučia nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .

Viso nukentėjusysis prašė priteisti 13744,45 eurų sumÄ turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

22. Apeliacinės instancijos teismo metu pasisakymuose tiek nukentėjusysis, tiek jo atstovas advokatas užsiminė, kad dalį neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė, tačiau prašė tenkinti civilinį ieÅ¡kinį pilnai. Duomenų, kurie leistų konkrečiai nustatyti, kuriÄ dalį draudimo kompanija patenkino, kuriÄ dalį reikalavimų atlygimo, teismui nepateikta, t.y. ieÅ¡kinio dydžio klausimui iÅ¡spręsti reiktų rinkti papildomus įrodymus. Todėl teismas pripažįsta nukentėjusiajam M. I. teisę į ieÅ¡kinį, tačiau ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ palieka spręsti CPK tvarka.

23. H. R. praeityje neteistas. Lengvinančių ar sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.3d., kuris priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų. Reguliariai baudžiamas administracine tvarka už KET pažeidimus (t.3 b.l.29-33). Už padarytÄ nusikaltimÄ , gali bÅ«ti skiriama bauda (nuo 20 iki 750 MGL dydžio), areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad už padarytÄ nusikaltimÄ skirtina bauda, kurios dydis nevirÅ¡ytų numatytos už neatsargų nusikaltimÄ baudos vidutinio dydžio, t.y. 60 MGL dydžio baudÄ .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 2 p. kolegija nusprendė: Panaikinti regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 11 23 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo H. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. ir skirti jam 60 MGL – 3000 eurų (trijų tÅ«kstančių eurų) dydžio baudÄ . Pripažinti nukentėjusiajam M. I. teisę į civilinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ paliekant spręsti CPK tvarka.

Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos. Teisėjai Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė Laureta Ulbienė