66350022-e659-4d24-8bc8-2897b9232fe9 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated?PraneÅ¡Äja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-365/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47307-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.2, 2.4.6.4.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Daiva KazlauskienÄ ir Lauretos UlbienÄs, sekretoriaujant Ingai Å aranovai, dalyvaujant prokurorei Indrei PetleviÄiÅ«tei, iÅ¡teisintajam H.
Legislator headnote
AI generated66350022-e659-4d24-8bc8-2897b9232fe9 · Vilniaus apygardos teismas: IÅ¡teisinus kaltinamÄ jį apylinkÄs teismas nukentÄjusiojo M. I. 13744,45 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo paliko nenagrinÄtu (BPK 115 str. 3 d.2 p.). II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nukentÄjusysis M. I. (toliau â apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Å venÄionių rÅ«mų 2018-11-23 nuosprendį dÄl H. R. iÅ¡teisinimo BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu ir H.
Full text
?PraneÅ¡Äja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-365/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47307-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.2, 2.4.6.4.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Daiva KazlauskienÄ ir Lauretos UlbienÄs, sekretoriaujant Ingai Å aranovai, dalyvaujant prokurorei Indrei PetleviÄiÅ«tei, iÅ¡teisintajam H.
R., jo gynÄjui advokatui Olegui Å ibkovui, nukentÄjusiajam M. I., jo atstovui advokatui Romanui Bareikai, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiojo M. I. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Å venÄionių rÅ«mų 2018 m. lapkriÄio 23 d. nuosprendžio, kuriuo: H. R. (H. R.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentÄjusiojo M. I. civilinis ieÅ¡kinys dÄl 13744.45 Eur turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo paliktas nenagrinÄtu. KardomÄ jÄ priemonÄ H. R. â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti â nuosprendžiui įsiteisÄjus nusprÄsta panaikinti. Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 1. H. R. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonÄ, pažeidÄ Kelių eismo saugumo taisykles (redakcija galiojusi nuo 2015-11-06 iki 2016-11-04), dÄl ko eismo įvykyje buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis, 2016-10-02 16.39 val., bÅ«damas transporto priemonÄs vairuotoju, vairuodamas V.
M. (V. M.) priklausantį automobilį âMercedes B. V. 110â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Vilniaus miesto kryptimi, kelyje Vilnius-Å venÄionys-Zarasai (duomenys neskelbtini) kilometre, norÄdamas pasukti į Å¡alutinį keliÄ kairÄje, prieÅ¡ atlikdamas kairįjį posÅ«kį, įjungÄ kairiojo posÅ«kio signalÄ , taÄiau pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, turÄdamas galimybÄ pastebÄti tuo metu jo vairuojamÄ automobilį âMercedes B.
V. 110â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkiantį motociklÄ âYamaha TD 850â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ M. I., kuris pažeidinÄdamas Kelių eismo taisyklių 136.2 punkto reikalavimÄ , neįsitikino, kad âMercedes B. V. 110â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas rodo kairiojo posÅ«kio signalÄ , lenkianÄio motociklo âYamaha TD 850â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepastebÄjo, nes nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, ir nesiÄmÄ priemonių iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nepraleido jį lenkianÄio motociklo âYamaha TD 850â, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ , tokiu bÅ«du, staiga sudarÄ kliÅ«tį motociklo âYamaha TD 850â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui M. I., kuris neturÄdamas galimybÄs saugiai sustoti, priekine motociklo dalimi atsitrenkÄ Ä¯ automobilio âMercedes B. V. 110â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinÄ deÅ¡inÄs pusÄs dalį, t. y. sukÄlÄ eismo įvykį, kurio metu motociklo âYamaha TD 850â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui M.
I. dÄl kairiojo stipinkaulio atokiojo galo sÄ narinio lūžio su iÅ¡reikÅ¡ta lūžgalių dislokacija bei kairiojo alkÅ«nkaulio ylinÄs ataugos lūžio ir kairiojo gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžių su plaÄiu gaktikaulių sÄ varžos prasiskyrimu, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais savo veiksmais H. R. buvo kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs byloje surinktÄ Ä¯rodymų visumÄ , t.y. Lietuvos teismo ekspertizÄs centro specialistų iÅ¡vadas, kuriose nekonstatuotas kurio nors iÅ¡ eismo įvykio dalyvių esminis KET pažeidimas, dÄl kurio ir įvyko eismo įvykis su sunkiais padariniais-nukentÄjusiojo sunkiu kÅ«no sužalojimu bei pateikta iÅ¡vada, kad negalima nustatyti, kuris iÅ¡ transporto priemonių vairuotojų pirmas įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , įvertinÄs kaltinamojo, nukentÄjusiojo, liudytojų S. J. ir J.
P. (kartu automobiliu su kaltinamuoju važiavusių draugų) bei neÅ¡aliÅ¡ko eismo įvykio liudytojo O. V. parodymus, kad byloje nenustatyta aplinkybÄ, kokį skaiÄių automobilių iÅ¡ tikrųjų lenkÄ motociklininkas, darÄ iÅ¡vadÄ , kad H. R. veiksmuose nÄra kaltÄs jokia forma. ŽemesnÄs instancijos teismas vertino, kad H. R. nenumatÄ ir negalÄjo numatyti, kad žymiai greiÄiau (du-tris kartus greiÄiau) už jo vairuojamÄ automobilį važiavÄs motociklininkas (M. I.) staiga iÅ¡nirs iÅ¡ kelių automobilių galo, pradÄs lenkti automobilių kolonÄ , kurios priekyje jo vairuojamas automobilis, iÅ¡važiavÄs į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ , su įjungtu kairiojo posÅ«kio signalu, jau buvo pradÄjÄs iÅ¡važiuoti iÅ¡ pagrindinio kelio į Å¡alutinį.
Teismas pažymÄjo, jog byloje nebuvo nustatyta jokių, galimai kaltinamojo neatidumÄ , lÄmusių veiksnių, todÄl jo (kaltinamojo) veiksmai vairuojant nÄra susijÄ tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais â M. I. sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat pažymÄjo, kad pats nukentÄjusysis (kaip nurodyta kaltinamajame akte), vairuodamas motociklÄ ir lenkdamas kitas transporto priemones, važiuojanÄias priekyje ta paÄia eismo juosta, kaip to reikalauja KET 136.2.p., neįsitikino, kad vairuotojas H.
R. rodo kairįjį posÅ«kio signalÄ , (o Å¡iuo konkreÄiu atveju, matomai, ir per vÄlai pamatÄ automobilį âMersedes B. V.â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat akcentavo ir tai, kad nukentÄjusysis M. I. motociklÄ vairavo neturÄdamas didesnio motociklininko stažo (vos apie metus laiko), todÄl nÄra paÅ¡alintos abejonÄs, kad jis, neturÄdamas praktinio motociklo vairavimo stažo, nagrinÄjamoje situacijoje tinkamai reagavo į vykstanÄio eismo dinamikÄ bei priÄmÄ teisingus sprendimus.
Pirmosios instancijos teismas įvertinÄs teisminio nagrinÄjimo metu nustatytas aplinkybes darÄ iÅ¡vadÄ , jog nagrinÄjamoje byloje kaltinamojo H. R. veikoje nenustatyti kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas ir tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, susijÄs su kilusiais padariniais, todÄl konstatavo, jog nÄra BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudÄties, kas reiÅ¡kia, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
IÅ¡teisinus kaltinamÄ jį apylinkÄs teismas nukentÄjusiojo M. I. 13744,45 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo paliko nenagrinÄtu (BPK 115 str. 3 d.2 p.). II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nukentÄjusysis M. I. (toliau â apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Å venÄionių rÅ«mų 2018-11-23 nuosprendį dÄl H. R. iÅ¡teisinimo BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu ir H.
R. atžvilgiu priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Nesant nei lengvinanÄių nei sunkinÄių aplinkybių, praÅ¡o nuteisti H. R. sankcijos ribose. Taip pat praÅ¡o M. I. civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo tenkinti visa apimtimi. Apeliantas mano, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra neteisÄtas, žemesnÄs instancijos teismas neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ bylÄ , priimdamas nuosprendį, teismas nesiÄmÄ visų jam privalomų prieinamų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių veiksmų, kuriais galÄjo paÅ¡alinti jam iÅ¡kilusias abejones.
Apelianto vertinimu teismas grindÄ savo nuosprendį prielaidomis, o ne visapusiÅ¡ku ir iÅ¡samiu teismo posÄdžio metu iÅ¡nagrinÄtų įrodymų vertinimu ir taip pažeidÄ BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kurie yra esminiai. 3.1. Apeliantas, cituodamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, liudytojų S. J., S. P. ir O. V. parodymus, mano, jog charakterizuodamas kaltinamojo H. R. veiksmus, apylinkÄs teismas jį nepagrįstai vertino kaip labai atidų vairuotojÄ , kuris prieÅ¡ posÅ«kį į kairÄ, pasak jo, nuolat žvilgÄiojo į galinio vaizdo veidrodÄlį ar kas jo nelenkia prieÅ¡ jam darant posÅ«kio manevrÄ .
Pažymi, kad teismas neatkreipÄ dÄmesio į apklaustų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojų S. J., S. P. ir O. V. parodymų detales, iÅ¡ kurių seka, kad jie ne taip gerai ir tiksliai žinojo posÅ«kio vietÄ iÅ¡ pagrindinio kelio į Å¡alutinį miÅ¡ko keliukÄ , kaip kad teigÄ savo parodymuose. Apeliantas akcentuoja, jog H. R. apklaustas 2018-02-14 nurodÄ, kad: âman pradÄjus lÄtinti greitį susidarÄ automobilių eilutÄ, norÄdamas pasukti į kairÄ pusÄ, aÅ¡ neprivažiavÄs iki posÅ«kio maždaug 4 metrus, iÅ¡važiavau į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ â.
TodÄl apeliantui neaiÅ¡ku kokiu tikslu jis važiavo Å¡ia juosta, o ne suko į Å¡alutinį keliukÄ . Taip pat nurodo, jog LTEC specialisto iÅ¡vados apraÅ¡omojoje dalyje (III t. b.l. 150) padaryta vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad susidÅ«rimo metu, automobilis âMB Vitoâ negalÄjo įsukti į kairÄje pusÄje esantį keliukÄ , nes buvo dalinai jį pravažiavÄs. Apelianto tvirtinimu, Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ patvirtina ir O. V., kuris apklaustas 2018-02-14 parodÄ, kad âMB Vitoâ su įjungtu posÅ«kio signalu važiavo pakankamai ilgai, o pradÄjÄs posÅ«kio manevrÄ neįsuko į jį 90 laipsnių kampu, kampas buvo mažesnis, be to jis teigÄ, kad prieÅ¡ posÅ«kį į miÅ¡kÄ , buvo keliukas, kurį reikÄjo surasti arba pamatyti, t.y. sunkiai matomas.
Anot apelianto, Å¡ios aplinkybÄs atitinka ir jo (M. I.) parodymus, kad âMB Vitoâ nesuko į kairÄ, o staiga iÅ¡važiavÄs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , važiavo ja iki susidÅ«rimo su M. I. vairuojamu motociklu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau â KET) 108 punktÄ . Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju, kuomet H. R. suktų į kairÄ, jis (M. I.) niekaip negalÄtų atsitrenkti į H. R. deÅ¡inÄs puses automobilio užpakalinÄ dalį tiesiai, automobilio iÅ¡ilginÄs aÅ¡ies atžvilgiu, o tik kampu į jÄ .
Motociklo ir automobilio pažeidimai parodo, kad smÅ«gis buvo tiesioginis, o ne slystamasis, tuo galima įsitikinti atlikus motociklo ir automobilio deformacijų po susidÅ«rimo techninÄ ekspertizÄ. 3.2. NukentÄjusysis M. I. taip pat mano, jog kaltinamojo ir jo draugų teiginiai, kad jie tiksliai žinojo posÅ«kio į keliukÄ vietÄ , yra akivaizdžiai nepatikimi. Å iuos skundo argumentus motyvuoja tuo, kad keleivio vietoje sÄdÄjÄs S. J. teigÄ, jog važiuojant saulÄ jiems Å¡vietÄ Ä¯ akis, orientyrais posÅ«kiui jiems buvo trys beržai, kurie yra kairÄje kelio pusÄje, o deÅ¡inÄje vienkiemis, tad lÄtindamas greitį H.
R. atidžiai stengÄsi priartÄti prie posÅ«kio. S. P. paliudijo, kad jiems važiuojant jie kalbÄjosi, t.y. blaÅ¡kÄ vairuotojo dÄmesį, kol kažkas pasakÄ, kad tuoj posÅ«kis ir H. R. pradÄjo lÄtinti greitį. Pažymima, kad augmenija posÅ«kio vietoje yra veÅ¡li ir sunku atskirti atskiras medžių rūšis gerai neįsižiÅ«rÄjus ir dar saulei Å¡vieÄiant tiesiai į akis. Tai gerai matyti iÅ¡ pridedamų prie skundo kelio fragmento fotografijų. Kad paskutinį kartÄ H. R. Å¡iuo automobiliu ir Å¡iuo keliu važiavo vasarÄ , t.y. prieÅ¡ du-tris mÄnesius, jis paliudijo pats.
TodÄl akivaizdu, kad posÅ«kis buvo blogai matomas dÄl Å¡alikelÄs augmenijos pokyÄių ir dÄl aukÅ¡Äiau įvardintų veiksnių nebuvo lengvai įžvelgiamas ir tai lÄmÄ kaltinamojo nedÄmesingumÄ situacijai kelyje, sutelkiant dÄmesį posÅ«kio į miÅ¡ko keliukÄ paieÅ¡kai. Be to apeliantas įžvelgia teismo Å¡aliÅ¡kumo požymius, nes, anot apelianto, teismas teisindamas H. R. veiksmus, kuomet Å¡is vairavo ne jam priklausantį automobilį vos 3-4 kartus, nepagrįstai darÄ iÅ¡vadas dÄl M.
I. įgÅ«džių stokos, neturint praktinio vairavimo stažo nagrinÄjamojoje situacijoje. 3.3. Skunde atkreipiamas dÄmesys, jog teismas selektyviai vertino betarpiÅ¡ko eismo įvykio liudytojo O. V. parodymus, patikrintus teismo posÄdžio metu. Nurodo, jog teismas cituodamas O. V. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei jo teigimus, jog paskui jį (O. V.) važiavo vienas automobilis, kurį vairavo moteris, liudytojų H. R. ir S. J. parodymus, kad už âMB Vitoâ automobilio susidarÄ 5-7 automobilių vora, paneigdamas O.
V. parodymus, kad jam iÅ¡ paskos važiavo tik vienas automobilis, darÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo nurodytos automobilių voros jiems iÅ¡ paskos nebuvo, todÄl laikÄ, kad į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ pirmas iÅ¡važiavo âMB Vitoâ vairuotojas. Tokios prieÅ¡taringos teismo padarytos iÅ¡vados daro nuosprendį neaiÅ¡kiu ir kelia abejones jo pagrįstumu ir teisÄtumu. TodÄl apeliantas mano, jog nagrinÄjamoje situacijoje teismas, nuosprendžio priÄmimo metu nustatÄs, kad neiÅ¡samiai iÅ¡tirtos kai kurios bylos aplinkybÄs, trukdanÄios jam priimti pagrįstÄ ir teisÄtÄ nuosprendį, BPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka galÄjo atnaujinti tyrimÄ bei atlikti eksperimentÄ , sumodeliuojant specialistams eismo įvykio dalyvių veiksmus. 3.4.
Apeliantas mano, kad H. R. akivaizdžiai bandydamas iÅ¡vengti atsakomybÄs, bandÄ Ä¯tikinti teismÄ , kad jis nuolat žiÅ«rÄjo į galinio vaizdo veidrodÄlį, prieÅ¡ jam pasukant į kairÄ ar jo nieks nelenkia, taÄiau jokio artÄjanÄio motociklo nematÄ. Tai melas, nes šį jo teiginį paneigia bÅ«tent liudytojo O. V. teismo nuosprendyje cituojami ir kiti protokole užfiksuoti paliudijimai, kad: âMB Vito sulÄtinÄs greitį iki 40-50 km/h įjungÄ kairį posÅ«kį, pavažiavo gal ne 100 m. bet ten buvo miÅ¡kas, jame keliukas kur norÄjo pasukti, tad gal stengÄsi jį surasti ir pamatytiâ, âIki susidÅ«rimo motociklÄ pastebÄjo.
Jis pamatÄ važiuojantį motociklÄ , nes degÄ jo žibintaiâ, âMatÄ kaip MB Vito suko ir matÄ per veidrodÄlį važiuojanÄio motociklo žibinto Å¡viesasâ, âMotociklas buvo už jo gale, matÄ jį Å¡oniniame veidrodÄlyjeâ, âsusidÅ«rimas įvyko praÄjus kažkiek tai laiko nuo to momento, kai pasuko Mersedesas, kuris prieÅ¡prieÅ¡inÄje juostoje buvo pilnai ir gavosi kampu motociklininkas atsitrenkÄ Ä¯ deÅ¡inÄ pusÄâ. NukentÄjusiojo vertinimu Å¡iais O.
V., betarpiÅ¡ko įvykio liudytojo, parodymais paneigiami H. R. parodymai, jog jis, jam įjungus kairiojo posÅ«kio signalÄ , nuolat stebÄjo keliÄ , kad kas nors nepradÄtų jo lenkti, taÄiau nematÄ jokio motociklo, todÄl pradÄjo posÅ«kio manevrÄ ir vos tik jam iÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ Ä¯vyko susidÅ«rimas. Tai dar kartÄ parvirtina, kad apelianto vairuojamas motociklas jau buvo prieÅ¡prieÅ¡inÄje eismo juostoje ir H. R. turÄjo leisti baigti lenkimo manevrÄ . 3.5. Apeliantas, cituodamas specialisto iÅ¡vadoje nustatytus abiejų vairuotojų greiÄius, pažymi, jog H.
R. nors ir sumažinÄs greitį ir įjungÄs kairiojo posÅ«kio signalÄ , kuris nesuteikÄ jo manevrui pirmumo teisÄs, nepraleido lenkimo juostoje esanÄio nukentÄjusiojo motociklo. Saulei Å¡vieÄiant į akis, ieÅ¡kodamas sunkiai pastebimo posÅ«kio į Å¡alutinį miÅ¡ko keliukÄ , nepažymÄtÄ jokiu kelio ženklu, nebÅ«damas pakankamai atidus, tinkamai neįvertinÄs atstumo iki M. I. artÄjanÄios transporto priemonÄs, o tiksliau jos nematÄs, staigia pakeitÄ judÄjimo kryptį ir staiga iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , sutrukdydamas M.
I. užbaigti dar iÅ¡ toli, prieÅ¡ 350 m. pradÄtÄ , lÄtai važiuojanÄių 5-7 (H. R., S. J. parodymai) automobilių kolonos, lenkimo manevrÄ . Tokiais veiksmais H. R. Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄ KET 9 ir 101 p. reikalavimus dÄl ko įvyko eismo įvykis ir jo pasekmÄs. Be to pažymima, kad H. R., įjungÄs kairiojo posÅ«kio signalÄ , nepersirikiavo posÅ«kiui į kairÄ, nes kaip paliudijo O. V., lenkimui iÅ¡ deÅ¡inÄs jam nepakako vietos, todÄl jis kantriai laukÄ kol H. R. pasuks jam reikiama kryptimi.
Savo ruožtu M. I. irgi neteko galimybÄs suvokti, kad matydamas M. I. motociklo žibintus prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje (O. V. paliudijimai), H. R. automobilis, nepraleidÄs M. I., keis važiavimo kryptį, todÄl staigus jo manevras ir mažas atstumas eliminavo M. I. galimybÄ manevruojant ar stabdant iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Stabdymas savo eismo juostoje nieko neduotų Å¡ioje situacijoje dÄl mažo atstumo, todÄl maÅ¡inalus bandymas apvažiuoti MB Vito iÅ¡ deÅ¡inÄs irgi nepasisekÄ dar ir dÄl to, kad buvo mažas atstumas tarp MB Vito ir VW Scharan, vairuojamo O.
V.. Pavojui paÅ¡alinti Å¡ioje situacijoje, nenumatant tolesnių H. R. veiksmų (iÅ¡važiavÄs ir neįsukÄs į posÅ«kį, tÄsÄ judÄjimÄ prieÅ¡prieÅ¡ine juosta tiesiai, todÄl bandydamas jį apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inÄs, M. I. atsitrenkÄ Ä¯ H. R. automobilio galinį deÅ¡inįjį Å¡onÄ . Tvirtina, jog Å¡ioje situacijoje M. I. veikÄ esant bÅ«tinojo reikalingumo bÅ«klei, todÄl teismui nÄra pagrindo kalbÄti apie M. I. kaltÄ dÄl eismo įvykio ir patirties stokos, darant prielaidÄ dÄl M.
I. vairuotojo įgÅ«džių, tuo paÄiu eliminuojant analogiÅ¡kÄ aplinkybÄ dÄl H. R.. TodÄl pagal kaltinimo prasmÄ bei prokuroro ir M. I. gynÄjo argumentus baigiamosiose kalbose bei nustatytas bylos aplinkybes, H. R. veiksmai pripažintini nusikalstamais ir prokuroro tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. 3.6. Apeliantas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, eismo įvykio situacijÄ apibÅ«dina, sekanÄiu bÅ«du: 2016-10-02 apie 16.30 val., kai nuo PabradÄs miesto link Vilniaus važiavÄ 5-7 automobiliai kelio atkarpos 45 kilometre, nuo autobuso stotelÄs, sulÄtino greitį iki 70 km/h (kaltinamojo H.
R. parodymai) ir jiems įkandin didesniu greiÄiu važiavÄs M. I. - motociklu Yamaha (duomenys neskelbtini) įjungÄ kairiojo posÅ«kio signalÄ , pagalvojÄs, kad tai važiuoja organizuota kolona (laidotuvÄs ar kt.), bei neturÄdamas galimybÄs pamatyti kolonos priekyje važiavusio automobilio MB Vito, vairuojamo H. R., tuo metu galimai rodomų manevro signalų, įsitikinÄs, kad priekyje nÄra prieÅ¡prieÅ¡ine juosta atvažiuojanÄių automobilių ir po lenkimo manevro saugiai sugrįš į savo eismo juostÄ , nes kelias tiesus ir gerai matomas, t.y. lenkimui sÄ lygos buvo idealios, užÄmÄ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir didindamas greitį nuo 70 km/h pradÄjo kolonos lenkimo manevrÄ .
Tuo tarpu H. R., likus apie 100 m. iki jo ieÅ¡komo posÅ«kio į miÅ¡ko keliukÄ (O. V. parodymai), nepažymÄto jokiu kelio ženklu, o iÅ¡ pridedamų prie skundo fotografijų matyti, kad jis yra sunkiai pastebimas, todÄl apie 100 m. iki jo nors ir įjungÄ kairįjį posÅ«kio signalÄ bei sumažino greitį iki 21 km/h., neįsitikino, kad jį jau lenkÄ M. I. (O. V. parodymai, kad motociklÄ matÄ iÅ¡ toli ir antrÄ kartÄ jį pamatÄ kai jis buvo jo automobilio gale, t.y. kelios sekundÄs iki susidÅ«rimo), visgi pravažiavo posÅ«kį į keliukÄ (LTEC specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nepasukÄs staÄiu kampu (O.
V. parodymai) į jį (tai eliminuotų eismo įvykį, M. I. suteikus galimybÄ jį apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inÄs), iÅ¡lygino automobilį ir važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine juosta, tuo sudarydamas M. I. neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį, kadangi atstumas, kuris buvo tarp MB Vito ir O. V. VW Schran buvo nedidelis (O. V. parodymai), todÄl pravažiuoti tarp jų M. I. nespÄjo, nes bandÄ iÅ¡naudoti galimybÄ apvažiuoti staiga prieÅ¡ M. I. atsiradusiÄ kliÅ«tį. Å ioje situacijoje akivaizdu, kad M. I. turÄjo pirmumo teisÄ užbaigti pradÄtÄ lenkimo manevrÄ , nors jam, jau iÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , posÅ«kio signalÄ Ä¯ kairÄ parodÄ ir H.
R.. TaÄiau Å¡ioje situacijoje, kai M. I. jau buvo automobilių kolonos lenkimo finalinÄje fazÄje, tai nesuteikÄ kaltinamajam pirmumo teisÄs daryti kairįjį posÅ«kį, nepraleidus nukentÄjusiojo vairuojamo motociklo. TodÄl įvyko susidÅ«rimas. Akivaizdu, kad bÅ«tent neteisÄti H. R. veiksmai buvo lemiama priežastis ir pagrindinÄ sÄ lyga dÄl kurios įvyko padariniai - transporto priemonių susidÅ«rimas ir buvo sunkiai sutrikdyta nukentÄjusiojo sveikata. Pažymima, kad automobilio ilgis vidutiniÅ¡kai yra 4 m. (5 automobiliai - 20 m.).
Saugus atstumas tarp automobilių, važiuojant 70 k/m/h - 45 m (tad 45 kilometro 350 metrų kelio atkarpoje nuo autobusų stotelÄs (lenkimo manevro pradžios) iki posÅ«kio į miÅ¡ko keliukÄ , net iÅ¡ 5 automobilių vora kelyje užÄmÄ apie 225 m). IÅ¡ to seka, kad H. R. prieÅ¡ posÅ«kį į keliukÄ , likus 100 m. ir parodžius posÅ«kio signalÄ , M. I. jau buvo iÅ¡važiavÄs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir turÄjo pirmumo teisÄ užbaigti lenkimo manevrÄ . 3.7. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus apeliantas mano, kad teismui iÅ¡kilus abejonių byloje, jis turÄjo skirti eksperimentÄ , siekiant nustatyti tikrÄ sias įvykio aplinkybes.
Tik eksperimento metu, modeliuojant situacijÄ , ar atlikus nesudÄtingus matematinius paskaiÄiavimus, galima bÅ«tų ne subjektyviai, spÄlionių pagrindu, nustatyti, kuris iÅ¡ eismo dalyvių pirmas užÄmÄ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ M. I. ar H. R. ir M. I. turÄjo galimybÄ už 250 m., prieÅ¡ pradÄdamas lenkimo manevrÄ , pastebÄti H. R. automobilio aplipdyto įvairiais lipdukais, raibuliuojant kelio dangai nuo prieÅ¡prieÅ¡ais Å¡vietusios saulÄs blyksnių pro medžius, rodomÄ signalÄ ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo.
TodÄl daro iÅ¡vadas dÄl eismo įvykio priežastinio ryÅ¡io dÄl M. I. veiksmų ir kilusių padarinių teismas nepagrindÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, taip pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir nesivadovavo LAT suformuota teismų praktika panaÅ¡ių kategorijų eismo įvykio bylose. DÄl to mano, jog teismas netinkamai pritaikÄ priežastinio ryÅ¡io modelį, nes jį taikÄ tik vienam iÅ¡ eismo dalyvių, t.y. M. I. ir visiÅ¡kai nevertino, ar eismo įvykis bÅ«tų įvykÄs, jei H.
R. nedarytų posÅ«kio manevro į kairÄ, iÅ¡važiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ tuo momentu, kai M. I. vairuojamas motociklas, važiuojantis ne didesniu nei leistina tame kelio ruože (90 km/h) greiÄiu jau buvo aplenkÄs apie 5-7 automobilių lÄtai judanÄiÄ kolonÄ ir buvo apie 20 m. nuo H. R. automobilio (pasak liudytojo O. V. M. I. jau buvo jo automobilio gale ir jis matÄ motociklo žibintų Å¡viesas).
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.
5. Teismo posÄdžio metu nukentÄjusysis M. I., jo atstovÄ bei prokuroras praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais, iÅ¡teisintasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. ApeliacinÄs instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatÄs kitų esminių BPK pažeidimų, ginÄijamÄ nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio seka, kad apeliantas M. I. nesutinka su teismo nuosprendyje iÅ¡dÄstytų įrodymų vertinimu, kelia reikalavimÄ H. R. pripažinti kaltu, mano, jog teismas grindÄ savo nuosprendį prielaidomis, o ne visapusiÅ¡ku ir iÅ¡samiu teismo posÄdžio metu iÅ¡nagrinÄtų įrodymų vertinimu ir taip pažeidÄ BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kurie yra esminiai.
7. Kaip jau minÄta, H. R. buvo kaltinamas buvo kaltinamas tuo, kad, vairuodamas V. M. (V. M.) priklausantį automobilį âMercedes B. V. 110â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje Vilnius-Å venÄionys-Zarasai (duomenys neskelbtini) kilometre, norÄdamas pasukti į Å¡alutinį keliÄ kairÄje, prieÅ¡ atlikdamas kairįjį posÅ«kį, įjungÄ kairiojo posÅ«kio signalÄ , taÄiau neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido jį lenkianÄio motociklo âYamaha TD 850â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ , tokiu bÅ«du, staiga sudarÄ kliÅ«tį motociklo âYamaha TD 850â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui M. I., kuris neturÄdamas galimybÄs sustoti, priekine motociklo dalimi atsitrenkÄ Ä¯ automobilio âMercedes B. V. 110â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinÄ deÅ¡inÄs pusÄs dalį, t. y. sukÄlÄ eismo įvykį, kurio metu motociklo vairuotojas patyrÄ kÅ«no sužalojimus.
8. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog negalima paneigti kaltinamojo parodymų, kad jis pirmas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ , negalima paneigti ar patvirtinti, kad abu transporto priemonių â automobilio ir motociklo vairuotojai vienu metu iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ . Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nenumatÄ ir negalÄjo numatyti, kad motociklininkas iÅ¡nirs iÅ¡ kelių automobilių galo ir pradÄs lenkti automobilių kolonÄ . T.y. teismas konstatavo, kad neįrodyta kaltinamojo kaltÄ dÄl įvykusio autoįvykio ir pastarÄ jį iÅ¡teisino.
9. Motociklo vairuotojas nukentÄjusysis M. I. pateikÄ apeliacinį skundÄ ir praÅ¡Ä panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį bei priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažįstant H. R. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. NukentÄjusysis kategoriÅ¡kai laikÄsi pozicijos, kad kaltas dÄl autoįvykio bÅ«tent automobilio vairuotojas, kuris, nepastebÄjÄs kolonÄ jau lenkianÄio motociklo, pradÄjo daryti kairio posÅ«kio manevrÄ ir užtvÄrÄ motociklininkui keliÄ .
10. Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 101 punktas nustato, kad, prieÅ¡ pradÄdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Å ių taisyklių 136 str. nustato, kad prieÅ¡ pradÄdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad:
1. nÄ vienas iÅ¡ važiuojanÄių paskui jį vairuotojų nepradÄjo jo lenkti;
2. transporto priemonÄs, važiuojanÄios priekyje ta paÄia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio signalo. KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliÅ«Äių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dÄl to kiltų pavojus jų paÄių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonÄs padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.
11. Pirmos instancijos teismo posÄdžio metu visi apklausti asmenys patvirtino, kad H. R. vairuojamas automobilis važiavo automobilių kolonoje pirmas, kad paskui jį važiavo kolona automobilių â 5 ar 7 automobiliai. Paskui H. R. vairuojamÄ automobilį važiavusio automobilio VW Sharan vairuotojas O. V. (t.3 b.l.138-139) nurodÄ, kad pažiÅ«rÄjo į Å¡oninį veidrodÄlį, H. R. vairuojamam automobiliui pradÄjus lÄtai daryti posÅ«kio į kairÄ manevrÄ , ir pamatÄ atvažiuojantį â lenkiantį kolonÄ motociklÄ , kuris važiavo greitai ir nestabdydamas trenkÄsi į H. R. vairuojamÄ automobilį. Liudytojas darÄ iÅ¡vadÄ , kad jo vairuojamas automobilis Volkswagen Sharan užstojo motociklininkui matomumÄ ir motociklo vairuotojas nepamatÄ H. R. vairuojamo automobilio rodomo posÅ«kio signalo.
12. ApeliacinÄs instancijos teismas pavedÄ atlikti ekspertimentÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad motociklininkas galÄjo matyti kolonoje pirmojo automobilio rodomÄ posÅ«kio signalÄ , ar antrojo â Vilkswagen Sharan motociklo vairuotojas galÄjo pamatyti paskui kolonÄ važiuojantį motociklÄ , jeigu Å¡is nebuvo iÅ¡važiavÄs prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ .(t.3 b.l. 222-230).
13. Eksperimento metu nustatyta, kad paskui penkių automobilių kolonÄ važiuojantis motociklininkas nemato pirmojo kolonoje važiuojanÄio automobilio rodomų posÅ«kio signalo (t.4 b.l.40). Taip pat nustatyta, kad pradÄjÄs lenkimo manevrÄ ir važiuojantis Å¡alia â iÅ¡ kairÄs pusÄs â paskutinio kolonos automobilio, motociklo vairuotojas jau mato kolonoje važiuojanÄio pirmojo automobilio rodomÄ posÅ«kio signalÄ . Å ios aplinkybÄs leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, prieÅ¡ pradedant lenkimo manevrÄ , motociklas nematÄ ir negalÄjo matyti, kad pirmas kolonoje judantis automobilis rodo kairiojo posÅ«kio signalÄ .
14. Eksperimento metu nustatyta, kad antrojo kolonoje važiuojanÄio automobilio Volkswagen Sharan vairuotojas nematÄ paskui 5 automobilių kolonÄ važiuojanÄio motociklo, taÄiau matÄ motociklÄ , kuris buvo iÅ¡važiavÄs į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ , t.y. kuris jau vykdÄ lenkimo manevrÄ .(t.4 b.l.41).
15. Eksperimento metu buvo keiÄiamas automobilių kolonoje važiavusių automobilių skaiÄius ir visais modeliuojamais atvejais antrojo ir pirmojo kolonoje važiavusių automobilių vairuotojai matÄ motociklÄ tik tuomet, kai motociklas jau vykdÄ lenkimo manevrÄ ir važiavo Å¡alia kolonoje vykusių automobilių iÅ¡ kairÄs pusÄs. (t.4 b.l.40-54).
16. MinÄta, kad Volkswagen Sharan vairuotojas teigÄ matÄs per Å¡oninio vaizdo veidrodÄlį paskui kolonÄ važiuojantį motociklÄ , kai H. R. vairuojamas automobilis ÄmÄ realizuoti kairio posÅ«kio manevrÄ . TodÄl akivaizdu, jog R. pradÄjus posÅ«kio į kairÄ pusÄ manevrÄ , M. I. vairuojamas motociklas jau buvo pradÄjÄs kolonos lenkimo manevrÄ ir jau buvo iÅ¡važiavÄs į prieprieÅ¡inÄ eismo juostÄ . Akivaizdu, kad pastebÄjÄs kolonÄ lenkiantį motociklÄ , H. R. vairuojamas automobilis privalÄjo nutraukti pradÄtÄ posÅ«kio į kairÄ pusÄ manevrÄ ir laukti, kol motociklas užbaigas lenkimo manevrÄ , t.y. automobilis privalÄjo grįžti į važiuojamÄ jÄ savo krypties eismo juostÄ ir netrukdyti motociklui, iÅ¡važiavusiam į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ , vykdyti lenkimo manevro.
17. Ikiteisminio tyrimo metu paskirtos ir atliktos ekspertizÄs metu buvo padaryta iÅ¡vada, kad jeigu automobilio âMB Vitoâ vairuotojas sukdamas į kairÄ ir įvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ nedavÄ kelio lenkusiam motociklui, tai, automobilio vairuotojui prieÅ¡ atliekant manevrÄ , praleidus lenkusį motociklÄ , automobilio vairuotojas turÄjo techninÄ galimybÄ iÅ¡vengti eismo įvykio. Taip pat ekspertas nurodÄ, kad motociklo vairuotojas turÄjo galimybÄ iÅ¡vengti susidÅ«rimo, apvažiuodamas sukantį į kairÄ automobilį iÅ¡ deÅ¡inÄs, jeigu pradÄjo lenkti sukantį į kairÄ automobilį âMB Vitoâ (t.1 b.l. 147-151).
18. Liudytojo Volkswagen Sharan vairuotojo O. V. parodymai, eksperimento metu nustatytos aplinkybÄs leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad automobiliui âMB Vitoâ pradÄjus kairio posÅ«kio manevrÄ , motociklas jau vykdÄ lenkimo manevrÄ ir buvo iÅ¡važiavÄs į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ . TodÄl bÅ«tent automobilio âMB Vitoâ vairuotojas H. R., pradÄdamas realizuoti kairio posÅ«kio manevrÄ , privalÄjo praleisti lenkimo manevrÄ jau vykdantį motociklÄ .
19. Tokiu bÅ«du, H. R., vairuodamas kelių transporto priemonÄ, pažeidÄ Kelių eismo saugumo taisykles (redakcija galiojusi nuo 2015-11-06 iki 2016-11-04), dÄl ko eismo įvykyje buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2016-10-02 16.39 val., bÅ«damas transporto priemonÄs vairuotoju, vairuodamas V. M. (V. M.) priklausantį automobilį âMercedes B. V. 110â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Vilniaus miesto kryptimi, kelyje Vilnius-Å venÄionys-Zarasai (duomenys neskelbtini) kilometre, norÄdamas pasukti į Å¡alutinį keliÄ kairÄje, prieÅ¡ atlikdamas kairįjį posÅ«kį, įjungÄ kairiojo posÅ«kio signalÄ , taÄiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, turÄdamas galimybÄ pastebÄti tuo metu jo vairuojamÄ automobilį âMercedes B.
V. 110â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkiantį motociklÄ âYamaha TD 850â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ M. I.. Byla perduota teismui kaltinime nurodant, kad dÄl autoįvykio kaltas automobilio vairuotojas H. R., tuo paÄiu kaltinime įraÅ¡ant, kad ir motociklo vairuotojas buvo neatidus ir nepastebÄjo R. vairuojamo automobilio rodomo posÅ«kio signalo. MinÄta aplinkybÄ galÄtų bÅ«ti vertinama kaip aplinkybÄ, dÄl kurios bÅ«tų galima sprÄsti reiÅ¡kiamų pretenzijų dydžio klausimÄ , bet tai negali bÅ«ti aplinkybÄ, kuri įraÅ¡oma į kaltinimÄ , netraukiant nukentÄjusiojo atsakomybÄn. TodÄl Å¡i aplinkybÄ iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama.
20. Pirmos instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog H. R. negalÄjo numatyti ir nenumatÄ, kad žymiai greiÄiau už jo vairuojamÄ automobilį važiavÄs motociklininkas staiga iÅ¡nirs iÅ¡ kelių automobilių galo. ApeliacinÄs instancijos teismas daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ : H. R. kaip asmuo, vairuojantis automobilį, galÄjo ir turÄjo numatyti, kad tiek jo vairuojamas automobilis, tiek paskui važiavÄ keli automobiliai gali bÅ«ti lenkiami, todÄl, prieÅ¡ realizuodamas kairiojo posÅ«kio manevrÄ , jis privalÄjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, taÄiau to nepadarÄ, pažeidÄ KET 9 ir 101 punto reikalavimus, ir, nepraleidÄs jį lenkianÄio motociklo âYamaha TD 850â, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ , tokiu bÅ«du, staiga sudarÄ kliÅ«tį motociklo âYamaha TD 850â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui M. I., kuris neturÄdamas galimybÄs saugiai sustoti, priekine motociklo dalimi atsitrenkÄ Ä¯ automobilio âMercedes B. V. 110â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinÄ deÅ¡inÄs pusÄs dalį, t. y. sukÄlÄ eismo įvykį, kurio metu motociklo âYamaha TD 850â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui M.
I. dÄl kairiojo stipinkaulio atokiojo galo sÄ narinio lūžio su iÅ¡reikÅ¡ta lūžgalių dislokacija bei kairiojo alkÅ«nkaulio ylinÄs ataugos lūžio ir kairiojo gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžių su plaÄiu gaktikaulių sÄ varžos prasiskyrimu, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais savo veiksmais H. R. padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje.
21. NukentÄjusysis M. I. pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡Ä atlyginti patirtÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ . NukentÄjusysis nurodÄ, kad autoįvykio meu buvo nepataisomai sužalotas motociklas, kurio vertÄ 1800 eurų, sudaužytas Å¡almas, kurio vertÄ 343 eurai, sudaužytas Å¡almo stiklas â 90 eurų, suplÄÅ¡yta striukÄ Macna â 115 eurų vertÄs, suplÄÅ¡yti motociklininko batai 125 eurų vertÄs, sulaužytas mobilaus ryÅ¡io telefonas Sony Xperia M4, 319 eurų vertÄs, suplÄÅ¡ytos pirÅ¡tinÄs, 110 eurų vertÄs, kuprinÄ -125 eurų vertÄs. Tyrimo metu jis turÄjo vykti į Å venÄionių raj.
PK apklausai, pirko bilietus 20,04 eurų vertÄs, už motociklo transportavimÄ sumokÄjo 85 eurus. Gydymo metu mokÄjo pinigus už kelionÄ Ä¯ Druskininkus reabilitacijaiâ 29,35 eurai, pirko sportinius rÅ«bus kinezioterapinÄms procedÅ«roms â 83,48 euro, bei sumokÄjo už advokato paslaugas â 50 eurų, negavo pajamų - 432, 58 eurų. Taip pat praÅ¡Ä priteisti 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti. NukentÄjusysis nurodÄ, kad dÄl sužalojimų patyrÄ didelį fizinį skusmÄ , jauÄia emocinÄ depresijÄ , prarado galimybÄ dirbti mÄgstamÄ darbÄ , sumažÄjo bendravimo galimybÄs, po avarijos neteko 45 procentų darbingumo, faktiÅ¡kai tapo neįgaliu, dÄl ko nuolat jauÄia nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .
Viso nukentÄjusysis praÅ¡Ä priteisti 13744,45 eurų sumÄ turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
22. ApeliacinÄs instancijos teismo metu pasisakymuose tiek nukentÄjusysis, tiek jo atstovas advokatas užsiminÄ, kad dalį neturtinÄs žalos atlygino draudimo bendrovÄ, taÄiau praÅ¡Ä tenkinti civilinį ieÅ¡kinį pilnai. Duomenų, kurie leistų konkreÄiai nustatyti, kuriÄ dalį draudimo kompanija patenkino, kuriÄ dalį reikalavimų atlygimo, teismui nepateikta, t.y. ieÅ¡kinio dydžio klausimui iÅ¡sprÄsti reiktų rinkti papildomus įrodymus. TodÄl teismas pripažįsta nukentÄjusiajam M. I. teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, taÄiau ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ palieka sprÄsti CPK tvarka.
23. H. R. praeityje neteistas. LengvinanÄių ar sunkinanÄių jo atsakomybÄ aplinkybių nenustatyta. PadarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.3d., kuris priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų. Reguliariai baudžiamas administracine tvarka už KET pažeidimus (t.3 b.l.29-33). Už padarytÄ nusikaltimÄ , gali bÅ«ti skiriama bauda (nuo 20 iki 750 MGL dydžio), areÅ¡tas arba laisvÄs atÄmimas iki penkerių metų. Ä®vertinÄs minÄtas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad už padarytÄ nusikaltimÄ skirtina bauda, kurios dydis nevirÅ¡ytų numatytos už neatsargų nusikaltimÄ baudos vidutinio dydžio, t.y. 60 MGL dydžio baudÄ .
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 2 p. kolegija nusprendÄ: Panaikinti regiono apylinkÄs teismo Å venÄionių rÅ«mų 2018 11 23 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo H. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. ir skirti jam 60 MGL â 3000 eurų (trijų tÅ«kstanÄių eurų) dydžio baudÄ . Pripažinti nukentÄjusiajam M. I. teisÄ Ä¯ civilinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ paliekant sprÄsti CPK tvarka.
Nuosprendis įsiteisÄja nuo paskelbimo dienos. TeisÄjai Gintaras Dzedulionis Daiva KazlauskienÄ Laureta UlbienÄ