2018-03-21 Nr. AB-5845-3-63-3-00301-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2056-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00301-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 1 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. sausio 30 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jam teko mažiau kameros ploto, nei nustatyta teisės aktuose, kamerose nebuvo ventiliacijos, jose buvo drėgna, tamsu, užsiveisęs pelėsis, dėl kurio kamerų sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas, buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis tualetu, jis yra nerūkantis, tačiau kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Pažymėjo, jog sirgo (duomenys neskelbtini), tačiau buvo netinkamai maitinamas, jam neužtikrinta tinkama sveikatos priežiūra. Žodinių ir raštiškų skundų Klaipėdos AVPK administracija neregistravo. Tokiu būdu buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, todėl patyrė emocinius ir psichologinius išgyvenimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo sutinka iš dalies, prašė pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, tačiau pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2017 m. sausio 31 d. Pareiškėjo laikymo areštinėje metu teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, neatitiko tik 14 dienų, t. y. nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 28 d. bei nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Mano, kad pažeidimas buvo nežymus, nes vienam asmeniui teko nuo 4,21 kv. m iki 4,91 kv. m kameros ploto vietoj 5 kv. m. Pažymi, jog tik vieną dieną, t. y. nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 16 d. pareiškėjas areštinėje buvo laikomas kameroje, kurioje akivaizdžiai trūko teisės aktais reikalaujamo ploto, turinčio tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui (pareiškėjui tą dieną teko tik 3,51 kv. m). Pareiškėjas aktyviai dalyvavo atliekant įvairius procesinius veiksmus, todėl dalį laiko areštinės kamerose nebūdavo. Laikomi asmenys būdavo išvedami pasivaikščioti, todėl kitiems likusiems kameroje asmenims teko daugiau kameros ploto.

5. Paaiškino, jog Klaipėdos AVPK areštinėje yra įsteigtas medicinos punktas ir slaugytojos etatas, t. y. areštinėje darbo valandomis nuolat dirba medicinos darbuotoja, kuri suteikia laikomiems asmenims būtiną medicininę pagalbą, o esant rimtesniems sveikatos sutrikimams, laikomi asmenys yra pristatomi į miesto ligoninę. Pareiškėjas teikė prašymus dėl jam reikalingos medicininės pagalbos, ir ji jam buvo tinkamai suteikta.

6. Pažymėjo, jog asmenims, laikomiems Klaipėdos AVPK areštinėje, maistą ruošia ir tiekia VšĮ „Kretingos maistas“. Tiekiamo maisto kokybę tikrina Klaipėdos miesto ir veterinarijos tarnyba. Pareiškėjas prašė dietinio maitinimo, kuris jam ir buvo patiektas.

7. Nurodė, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės kamerų patikrinimus, kurių metu nustatė, jog areštinės kamerose yra mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, areštinės kameros vėdinamos ir per skaidraus stiklo atidaromus langus, areštinės kamerose ant sienų ir lubų pelėsių nėra, taip pat, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose ir kitose areštinės patalpose yra įrengtas centrinis šildymas, o oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas atitinka galiojančių higienos normų reikalavimus. Informacija apie tai, kad nuo areštinės kamerų sienų ir lubų byra tinkas, nepasitvirtino. Areštinės kamerose periodiškai atliekami einamieji patalpų remonto darbai, t. y. perdažomos nuniokotos lubos, sienos, grindys, atstatomos nugriautos pertvaros.

8. Atkreipė dėmesį į tai, jog nuo 2015 m. gruodžio 28 d. pradėta eksploatuoti naujai pastatyta Klaipėdos AVPK areštinė, esanti adresu Kauno g. 6, Klaipėdoje, kurios pasivaikščiojimo kiemeliai, medicinos punktas, o taip pat baldai, atitinka higienos normų reikalavimus. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas „Dėl leidimo eksploatuoti Klaipėdos AVPK areštinę“ išleistas vadovaujantis 2015 m. gruodžio 22 d. aktu Nr. IL-16783, kurį patvirtinusios komisijos sudėtyje buvo ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistai. Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistai 2016 m. balandžio 11 d. ir 2016 m. spalio 11 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės, esančios adresu Kauno g. 6, Klaipėdoje, patikrinimus, kurių metu nustatė, kad areštinės gyvenamosiose patalpose yra natūralus apšvietimas, įrengta veikianti mechaninė patalpų vėdinimo sistema, yra galimybė išsivėdinti gyvenamąsias patalpas per varstomus langus, areštinės patalpų temperatūra atitinka galiojančios higienos normos reikalavimus.

9. Teigė, jog Klaipėdos AVPK areštinėje rūkantys asmenys laikomi atskirai nuo nerūkančiųjų. Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis.

10. Nurodė, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu jis kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis atsakovo atstovo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų teisių.

11. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui turėjusi tekti kameros ploto neatitiktis buvo ypatingai nežymi ir neintensyvi, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui dėl to būtų kilusios neigiamos pasekmės, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas buvo laikomas areštinėje blogesnėmis sąlygomis nei kiti sulaikyti asmenys, Klaipėdos AVPK prašė pripažinti pareiškėjo pažeistą teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

II. 12. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 36 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Teismas nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės) 80 punktas nustato, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2017 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-7133 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, pažeidžiant Areštinių veiklos taisyklių 80 punktą (atėmus 1,2 kv. m sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui plotas būdavo mažesnis kaip 5 kv. m), buvo laikomas: nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 16 d. kameroje Nr. 3, kurios bendras plotas 15,27 kv. m (kameroje laikyti 4 asmenys; vienam asmeniui teko 3,51 kv. m); nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 23 d. kameroje Nr. 2, kurios bendras plotas 18,05 kv. m (kameroje laikyti 4 asmenys; vienam asmeniui teko 4,21 kv. m); nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2015 m. spalio 28 d. kameroje Nr. 38, kurios bendras plotas 15,89 kv. m (kameroje laikyti 3 asmenys; vienam asmeniui teko 4,89 kv. m); nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 8, kurios bendras plotas 11,50 kv. m (kameroje laikyti 2 asmenys; vienam asmeniui teko 4,91 kv. m). Pagal minėtus duomenis, pareiškėjas įvairiais laikotarpiais 14 dienų buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui kameros ploto teko mažiau kaip 5 kv. m. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildino iš laikotarpio nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. sausio 30 d., tačiau nustačius, jog ploto neatitikimas buvo ir laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., šis laikotarpis taip pat buvo įvertintas ir nustatytas pažeidimas.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, jose buvo drėgna, tamsu, užsiveisęs pelėsis, dėl kurio kamerų sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas, nurodė, kad remiantis Tarnybinio pranešimo duomenimis, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 2, 3, 8, 11, 22 ir 38. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos AVPK areštinė, esanti Kauno g. 6, Klaipėdoje, pradėta eksploatuoti 2015 m. gruodžio 28 d., todėl spręstina, jog pareiškėjas Klaipėdos AVPK senojoje areštinėje, esančioje Jūros g. 1, Klaipėdoje, buvo laikomas laikotarpiais nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. kamerose Nr. 2, 3, 8, 22 ir 38, o naujojoje areštinėje, esančioje Kauno g. 6, Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. sausio 12 d., kameroje Nr.

11. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus policijos komisariato administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų gyvenimo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų. Nors pareiškėjas nurodo, kad policijos komisariatas jo skundų neregistruodavo, tačiau šiam teiginiui pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Faktinę aplinkybę dėl Klaipėdos AVPK areštinės, esančios Jūros g. 1, Klaipėdoje, kamerų tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d.

įsakymas Nr. 5‑V‑142 leisti pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-ąją dalį nuo 2005 m. vasario 21 d. bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktas Nr. 5-IN-31, kuriame pažymėta, jog areštinės įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2002) ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės, esančios Jūros g. 1, Klaipėdoje, kamerų Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39 patikrinimą ir 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 užfiksavo, jog aplinkybės, kad minėtose kamerose šalta ir drėgna, nėra ventiliacijos, kamerų sienos apipelijusios, <...> duše yra parazitų – nepasitvirtino, bet pasitvirtino tai, jog kamerose netinkama dirbtinė apšvieta. Tačiau šis pažeidimas nebuvo vertinamas kaip Higienos normos HN 37:2009 21 punkto pažeidimas, nes apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 2 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės, esančios Jūros g. 1, Klaipėdoje, kamerų Nr. 14 ir 23 patikrinimą ir 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 užfiksavo, kad skunduose nurodyti faktai, jog kamerose Nr. 14 ir 23 nuo sienų ir lubų byra tinkas, ant sienų ir lubų yra pelėsis – nepasitvirtino, bet pasitvirtino tai, kad kamerose netinkama ventiliacija, natūrali ir dirbtinė apšvieta. Tačiau šie pažeidimai nebuvo vertinami kaip pažeidimai, kadangi apšvietimo ir oro vėdinimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus.

Teismas, apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, konstatavo, jog pažeidimas dėl dirbtinės apšvietos buvo nustatytas kamerose Nr. 3, 4, 5, 14, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39, dėl natūralios apšvietos kamerose Nr. 14 ir 23, o dėl ventiliacijos kamerose Nr. 14 ir 23, tačiau remiantis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu (taip pat ir Higienos normos HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., 3 p.), jie nelaikyti pažeidimu, nes, norint juos pašalinti, reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus. Spręsti, ar kokie nors pažeidimai buvo nustatyti ir kamerose Nr. 2, 8 ir 22, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nėra galimybės, nes patikrinimo metu šios kameros nebuvo patikrintos, o buvo patikrintos kameros Nr. 3 ir 38, kuriose buvo laikomas pareiškėjas.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad net keliose kamerose nebuvo nustatyti pažeidimai dėl kamerose esančios drėgmės, pelėsio, nuo sienų ir lubų byrančio tinko, o netinkama apšvieta ir ventiliacija nelaikyta pažeidimu, nes reikia atlikti pastato rekonstrukciją, todėl darytina išvada, jog minėtų pažeidimų nebuvo ir kamerose Nr. 2, 8 ir 22. Teismas pažymėjo ir tai, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2016 m. balandžio 4 d. ir 2016 m. spalio 7 d. atlikęs Klaipėdos AVPK naujos areštinės, esančios Kauno g. 6, Klaipėdoje, patikrinimą, jokių pažeidimų nenustatė.

Patikrinimo metu nustatyta, kad areštinės gyvenamose patalpose yra natūralus apšvietimas, yra galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per varstomus langus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos AVPK areštinė, esanti adresu Kauno g. 6, Klaipėdoje, yra naujai pastatyta, jos atitikimas teisės aktų reikalavimams buvo patvirtintas 2015 m. gruodžio 22 d. aktu Nr. 30-IL-16783. Taigi pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK naujojoje areštinėje, esančioje Kauno g. 6, Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 11, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors jis yra nerūkantis, nustatė, jog Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas yra nerūkantis ir jis buvo laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis. Jokių prašymų ar nusiskundimų iš pareiškėjo negauta. Vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovas pažeidė pareigą nerūkančius asmenis (pareiškėją) atskirti nuo rūkančiųjų.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog jam Klaipėdos AVPK areštinėje nebuvo suteikta tinkama sveikatos priežiūra, iš pareiškėjo medicininės kortelės Nr. 30-01835-15 išrašo nustatė, kad pareiškėjui skundžiantis sveikata ((duomenys neskelbtini)), jam išduoti vaistai ((duomenys neskelbtini)), iškviesta greitoji medicinos pagalba, nuvežtas į ligoninę, o tai patvirtina, jog pareiškėjui buvo užtikrinta tinkama sveikatos priežiūra.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis buvo netinkamai maitinamas, nors sirgo (duomenys neskelbtini), nustatė, jog Klaipėdos AVPK ir VšĮ „Kretingos maistas“ 2016 m. sausio 15 d. yra sudarę sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų sutartį Nr. 30-4-ST2-16-3/737, kuria VšĮ „Kretingos maistas“ įsipareigojo teikti sulaikytų asmenų maitinimo paslaugas, t. y. 3 kartus per dieną (vyrams) tiekti kokybišką maistą, kuris atitiktų fiziologines mitybos normas (Sutarties 3.2, 4.4.2, 4.5, 4.11, 4.12 p.); esant būtinumui valgiaraštyje numatytą maistą pakeisti vegetarišku, dietiniu arba sausu daviniu (Sutarties 4.8 p.). Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2015 m. lapkričio 17 d. ir 2015 m. lapkričio 24 d. atlikusi maisto kokybės patikrinimą, nenustatė Klaipėdos AVPK areštinei tiekiamo maisto kokybės ar tiekimo tvarkos pažeidimų. Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinei buvo pateikęs prašymą jam skirti dietinį maitinimą. Iš pareiškėjo medicininės kortelės Nr. 30-01835-15 išrašo matyti, kad pareiškėjui buvo užsakomas dietinis maitinimas. Tarnybiniame pranešime taip pat patvirtinta, kad pareiškėjui buvo skiriamas dietinis maitinimas. Taigi pareiškėjui buvo užtikrinta teisė į tinkamą maitinimą.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl jo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimo, nustatė, kad nors pertvaros aukštis atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą nenurodė bei nepateikė jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjui buvo užtikrinta teisė privačiai pasinaudoti tualetu. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Klaipėdos AVPK areštinės kamerose buvo laikomas ne vienas, sprendė, jog buvo pažeista jo teisė privačiai pasinaudoti tualetu, taip pat laikė, kad atsakovas pažeidė Areštinių veiklos taisyklių 7.13 punktą.

19. Apibendrindamas teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK areštinėje pareiškėjas 14 dienų buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis kaip 5 kv. m, be to, pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis tualetu. Laikotarpiais nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 28 d. bei nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. pažeidimas buvo itin nežymus, nes pareiškėjui kameros ploto teko nuo 4,21 kv. m iki 4,91 kv. m. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, už nedidelio masto ir trumpai trukusius kameros ploto pažeidimus patirta neturtinė žala paprastai nėra atlyginama pinigais, o pakankama satisfakcija laikoma pažeidimo konstatavimas. Todėl teismas sprendė, kad minėtais laikotarpiais pareiškėjo patirta dvasinė skriauda dėl per mažo kameros ploto nėra tokia didelė, jog už ją reikėtų atlyginti pinigais. Tuo tarpu akivaizdus ploto pažeidimas buvo nustatytas tik laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 16 d. (1 diena), kai pareiškėjui teko tik 3,51 kv. m kameros ploto, už kurį pareiškėjui turi būti atlyginta pinigais (6 Eur). Taip pat nustatyta, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu (30 Eur). Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, priteisiant jam iš atsakovo 36 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 20. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo jam priteista suma yra žymiai per maža. Daugelis jo skunde nurodytų argumentų nebuvo svarstomi – jis teismui aiškiai nurodė, kad jo skundai, teikti Klaipėdos AVPK, nebuvo registruojami, tuo tarpu aplinkybės dėl ventiliacijos trūkumo, drėgmės, pelėsio, krentančio tinko yra akivaizdžios, kameroje, būdamas nerūkančiu, buvo laikomas su rūkančiais, nepilnai suteiktas dietinis maitinimas. Visi paminėti pažeidimai jam sukėlė daug nepatogumų ir sukrėtimų.

22. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, todėl prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, pripažįstant pažeistą pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas laikymo sąlygas Klaipėdos AVPK areštinėje, pareiškėjo prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmetant.

23. Pažymi, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2017 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-7133 pateikti duomenys, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš dalies yra netikslūs, todėl tikslintini atsižvelgiant į Klaipėdos AVPK areštinės patalpų kadastrinių matavimų byloje esantį patalpų planą ir patalpų eksplikaciją. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apeliantas nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 8, kurioje vienam asmeniui, priklausomai nuo asmenų skaičiaus kameroje, teko 9,82 kv. m ir 4,91 kv. m. Pagal Klaipėdos AVPK antro aukšto patalpų eksplikaciją patalpa Nr. 222, kurios plotas – 11,50 kv. m, yra areštinės kamera Nr. 8. Pagal Klaipėdos AVPK areštinės patalpų kadastrinių matavimų byloje esantį patalpų planą patalpos Nr. 222 (tuo pačiu ir areštinės kamera Nr. 8) sanitarinio mazgo zonos plotas yra 1,42 kv. m, todėl vienam asmeniui teko 10,08 kv. m (2016 m. kovo 30–31 d.) ir 5,04 kv. m (nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) kameros ploto. Todėl pareiškėjas ne 14 parų, o 13 parų buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis kaip 5 kv. m, todėl laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 28 d. pažeidimas buvo itin nežymus, nes pareiškėjui kameros ploto teko nuo 4,21 kv. m iki 4,89 kv. m, ir tik laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 16 d. (1 diena) apeliantui teko 3,51 kv. m kameros ploto.

24. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, peržengė skundo ribas, t. y. teismas ėmėsi nagrinėti pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimą, kuris (bei su tuo susijusios aplinkybės) skunde visiškai nebuvo nurodyti. Todėl teismas neteisėtai konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, kuriais buvo neužtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos AVPK laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. sausio 30 d., taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. (šiuo laikotarpiu tik dėl per mažo kameros ploto), neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

28. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 21 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, detaliai išnagrinėjo visas esmines pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei teisingai jas įvertino ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei aktualios teismų praktikos kontekste. Dėl šios priežasties ir vengdama motyvų kartojimosi, teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto teiginių, susijusių su higienos normų pažeidimais, dietinio maitinimo nesuteikimu bei jo laikymu su rūkančiais asmenimis (dėl šių aspektų žr. šios Nutarties 14, 15 ir 17 p.). Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas nurodo, jog nuolat kreipėsi į atsakovo atstovą su žodiniais ir rašytiniais prašymais, tačiau nenurodo, kada jis tai darė, dėl kokių aplinkybių skundėsi, kas jam į tai buvo atsakyta. Be to, iš pareiškėjo kortelės išrašo (b. l. 25–26) matyti, kad jis teikė atsakovo atstovo administracijai prašymus skirti dietinį maitinimą, siuntė įvairius laiškus kitoms institucijoms, ne kartą kreipėsi dėl medicininės pagalbos suteikimo (t. y. tokio pobūdžio informacija apie pareiškėją buvo kruopščiai registruojama), todėl nėra pagrindo netikėti Klaipėdos AVPK teiginiais, jog kitų pareiškėjo skundų ar prašymų nebuvo gauta (b. l. 24). Taigi analizuojami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą teiginių (dėl patikslinto kamerų ploto), pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tik pareiškėjas ir jo padėtis dėl apeliacinio skundo padavimo negali būti bloginama (non reformatio in peius principas). Kita vertus, tokios aplinkybės šiuo atveju neturėtų jokios įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, nes pirmosios instancijos teismas minėtą atlyginimą pinigais pareiškėjui iš esmės priteisė tik už žymų kameros ploto pažeidimą bei pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimą. Tuo tarpu dėl Klaipėdos AVPK argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, kuriais buvo neužtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu, pažymėtina, jog šiuos atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus pareiškėjas nurodė savo skundo papildyme (b. l. 70–73), todėl teismas skundžiamame sprendime juos pagrįstai išnagrinėjo.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjui kameros ploto teko mažiau, nei nustatyta teisės aktuose 14 parų, iš kurių 13 parų ploto pažeidimas buvo labai nežymus ir tiek vieną parą reikšmingas (žr. šios Nutarties 13 p.), taip pat ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu (žr. šios Nutarties 18 p.), į tai, jog pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose nebuvo laikomas nepertraukiamai, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar detalizuotų paaiškinimų, patvirtinančių būtent dėl nustatytų pažeidimų atsiradusią neturinę žalą, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes (žr. Nutarties 19 p.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 36 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė