2018-10-16 Nr. AB-18724-3-61-3-02276-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-715-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02276-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B., E. B., S. B. ir E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų A. B., E. B., S. B. ir E. B. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2-60 ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pašalinti padarytą pažeidimą, iš naujo svarstyti sprendimą iš esmės ir priimti naują sprendimą, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti projektą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B., E. B., S. B. ir E. B. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentui, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. liepos 9 d. gautas pareiškėjų A. B., E. B., S. B. ir E. B. skundas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba), trečiajam suinteresuotam asmeniui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kuriame prašoma: 1) panaikinti Tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 1-176 ir jo pagrindu sudarytą 2015 m. spalio 5 d. socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Administraciją pateikti Tarybai tikrovę atitinkančius duomenis apie pareiškėjus, o Tarybą įpareigoti skubos tvarka priimti pareiškėjų atžvilgiu sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 7 ir 13 dalių, 3 straipsnio, 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 10 straipsnio, 16 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 16 straipsnio 11 dalies nuostatomis; 3) įpareigoti Administraciją perskaičiuoti pareiškėjos S. B. finansines galimybes (pajamas) mokėti už socialinės paslaugas pagal galiojančius teisės aktus; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl išaiškinimo, ar Vilniaus miesto savivaldybės priimami sprendimai ir veikla atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija), žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, gerbimo, įgyvendinimo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus; 5) priteisti pareiškėjams turtinę žalą: 1 583,91 Eur už neteisėtą nuomos skaičiavimą ir 2 912 Eur už neteisėtą socialinių paslaugų skaičiavimą; 6) priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjams – A. B. – 10 000 Eur, E. B. – 15 000 Eur, S. B. – 10 000 Eur, E. B. – 10 000 Eur. Taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Kadangi pareiškėjų paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2018 m. liepos 25 d. skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamoje dalyje, pašalinti.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. liepos 24 d. gautas pareiškėjų A. B., E. B., S. B. ir E. B. skundo patikslinimas atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SADM), Vilniaus miesto savivaldybei atstovaujamai Administracijos ir Tarybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kuriame pareiškėjai patikslino teisme 2018 m. liepos 9 d. gauto skundo reikalavimus, t. y. prašė: 1) panaikinti Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2-60, įpareigoti Tarybą pašalinti padarytą pažeidimą, iš naujo svarstyti sprendimą iš esmės ir priimti naują Konstitucinio Teismo jurisprudenciją atitinkantį sprendimą; 2) įpareigoti Administraciją pateikti projektą Tarybai, nurodant visus objektyvius duomenis pagal Įstatymo nuostatas; 3) įpareigoti Administraciją peržiūrėti S. B. finansinės galimybes mokėti už socialinės paslaugas; 4) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkto, 20 straipsnio 6 dalies nuostatos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Konstitucijai, Konstitucinio Teismo nutartims; 5) priteisti iš valstybės biudžeto atlyginti 50 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl valstybinio administravimo subjekto – SADM – neteisėtų veiksmų; 6) priteisti iš savivaldybės biudžeto 6 002,50 Eur turtinę žalą ir 45 000 Eur neturtinę žalą dėl viešojo administravimo subjekto (savivaldybės) neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiškėjai, teikdami teismui skundą dėl Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2-60 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nepateikė įrodymų, patvirtinančių skundžiamo sprendimo gavimo datą, taip pat nepateikė prašymo atnaujinti skundo dėl Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2-60 panaikinimo padavimo terminą, nurodant skundo padavimo praleidimo priežastis, teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamoje dalyje, pašalinti.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. rugpjūčio 24 d. gautas pareiškėjų prašymas taikyti dviejų mėnesių skundo reikalavimui panaikinti Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2-60, gautą Administracijos 2018 m. birželio 12 d. raštu, padavimo terminą, nustatytą ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje. Taip pat nurodė, jog, jei teismas laikys, kad skundo padavimo terminas praleistas, yra pagrindas šį terminą atnaujinti, nes nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Pažymėjo, kad skundžiamą sprendimą gavo tik po mėnesio nuo jo priėmimo, jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų A. B., E. B., S. B. ir E. B. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2-60 ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pašalinti padarytą pažeidimą, iš naujo svarstyti sprendimą iš esmės ir priimti naują sprendimą, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti projektą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Kitą pareiškėjų A. B., E. B., S. B. ir E. B. skundo dalį dėl reikalavimų: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2018 m. birželio 12 d. raštą Nr. A51-48603/18 (3.3.12.1-EM4) ir įpareigoti atlikti veiksmus; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkto, 20 straipsnio 6 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; priteisti iš valstybės biudžeto atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neteisėtų veiksmų; priteisti iš savivaldybės biudžeto turtinę žalą ir neturtinę žalą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos neteisėtų veiksmų, priėmė. Pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

Teismas pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2-60 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti netenkino. Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad, aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui. Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos (2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-84-261/2018).

Teismas, įvertinęs pareiškėjų su skundu pateiktus dokumentus, nustatė, jog nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas yra priėmęs pareiškėjų atžvilgiu individualų administracinį aktą, kurį, be kita ko, pareiškėjai ir prašo teismo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Taryba nevykdė savo pareigų ar vilkino klausimo nagrinėjimą, todėl ABTĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos.

Teismas remdamasis pareiškėjų su skundu pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad šioje byloje ginčijamas Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 2-60 pareiškėjai E. B. buvo išsiųstas savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1.35-18/2372. Iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 1.35-18/4138 teismui pateiktos informacijos ir kartu su šiuo raštu pateiktų dokumentų nustatyta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. gegužės 21 d. raštas Nr. 1.35-18/2372 su Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 2-60 pareiškėjai E. B. buvo išsiųstas 2018 m. gegužės 22 d. registruota pašto siunta ir įteiktas 2018 m. gegužės 24 d. Kadangi skundo padavimo teismui termino pradžia ABTĮ siejama su skundžiamo akto įteikimo suinteresuotai šaliai diena, pareiškėjai E. B. skundžiamas sprendimas įteiktas 2018 m. gegužės 24 d., todėl skundas dėl minėto Tarybos sprendimo galėjo būti paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui iki 2018 m. birželio 25 d. (imtinai). Tačiau pareiškėjai skundą teismui pateikė 2018 m. liepos 9 d. Pareiškėjai, teigdami, kad praleido terminą skundui dėl Tarybos sprendimo paduoti dėl jų ligų (būklių), nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kokios konkrečiai ligos (būklės) ir kaip sutrukdė pareiškėjams (visiems keturiems asmenims) pateikti skundą teismui įstatymo nustatytu terminu. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų apie pareiškėjo E. B. ligas ar kitokią su sveikata susijusią būklę, dėl ko jis negalėjo pateikti skundo teismui ABTĮ nustatytu terminu. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjų nurodytas abstrakčias skundo dėl Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2-60 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus padavimo teismui termino praleidimo priežastis, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jų valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo dalies padavimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 1.35-18/2372, kuriuo pareiškėjai E. B. išsiųstas ginčijamas sprendimas, buvo nurodyta, jog Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 2-60 gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos ABTĮ nustatyta tvarka. Tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, ką nurodo pareiškėjai, nesudaro pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, nes tai yra tik viena iš dviejų būtinų sąlygų, kurioms esant teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti. Nagrinėjamu atveju nenustatytos objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jiems laiku kreiptis į teismą ir kurios gali būti pripažintos svarbiomis, ekstraordinariomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste. Todėl pareiškėjų prašymas atnaujinti skundo dėl Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2-60 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus padavimo terminas netenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo dėl Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2-60 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus padavimo terminą, šią pareiškėjų skundo dalį atsisakyta priimti. Taip pat atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Administraciją pateikti projektą Tarybai, nurodant visus objektyvius duomenis pagal Įstatymo nuostatas, nes šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2-60.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti nuomos už būstą mokesčio skaičiavimą ir mokėjimą už socialines paslaugas. Teismas konstatavo, jog pareiškėjai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad nesiėmus jų prašomos užtikrinimo priemonės jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad jų teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba apsunkinamas iš esmės. Atsižvelgęs į pareiškėjų motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinęs administracinėje byloje nagrinėti priimtus reikalavimus ir byloje esančius duomenis, teismas priėjo išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog, nepritaikius pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nei tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, nei įrodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo tenkinti jų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties panaikinimo.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nėra pasisakęs dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, nors reikalavimas pareiškėjų buvo pateiktas.

Pareiškėjai teigia, kad teisės aktai nustato ne tik teismui teises, bet ir atitinkamas pareigas, t. y. laikytis įstatymų. Įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir suteikia teismui ne tik teisę, bet ir pareigą atnaujinti terminus ir šiuo požiūriu pareiškėjai mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į ekstraordinarines priežastis, kad pareiškėjai serga sunkiomis ligomis – būklėmis, kurios nustatytos įstatymo numatyta tvarka ir yra pateiktos teismui, kurių įrodinėti nereikia. Teismo reikalavimai reikalauti iš asmenų (su protine, psichine, fizine negalia), su nustatytais spec. poreikiais, aktyviai siekti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos, prieštarauja protingumo ir teisėtumo kriterijams, nes tai yra įsipareigojusi atlikti Lietuvos valstybė, ratifikavusi tarptautinius teisės aktus. Teismas turėjo įvertinti ir atsakovų veiksmus ir daromas kliūtis, nes Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. teisės aktas Nr. 2-60, įvardijamas kaip individualus teisės aktas (sprendimas), negali būti įvardijamas kaip teisės aktas, nes neatitinka teisėtumo kriterijų sąlygų, procedūros, nenurodant jokių teisės aktų apskundimo terminų ir tvarkos, vartojant sąvoką „nepritaria“, ir atitinka ABTĮ 29 straipsnio 2 dalies sąvoką, t. y. savo pareigų nevykdymo, klausimo nagrinėjimo vilkinimą, nesprendžiant klausimo iš esmės, įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovai Administracija ir Taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų minimame 2018 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendime Nr. 2-60 yra užfiksuotas administracinis sprendimas – nepritarti sprendimo projektui „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties, sudarytos su E. B., pakeitimo“. Apie priimtą administracinį sprendimą pareiškėjai buvo informuoti 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1.31-18/2372 „Dėl tarybos sprendimo“, kuris pareiškėjams kartu su Tarybos posėdžio protokolu įteiktas 2018 m. gegužės 24 d. Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, jog procesiniai skundo padavimo teismui terminai nėra praleisti arba jie turi būti atnaujinti, tačiau nenurodo jokių tai pagrindžiančių aplinkybių. Abstraktaus pobūdžio pareiškėjų pasvarstymai dėl būtinybės atnaujinti praleistą procesinį skundo padavimo teismui terminą nėra laikytini svariais ir juo labiau įrodančiais galimybės atnaujinti praleistą terminą buvimą. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodomąją reikšmę turinčių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo E. B. ligas ar kitokią su sveikata susijusią būklę, dėl ko jis negalėjo pateikti skundo teismui įstatyme numatytu terminu. Pareiškėjai buvo informuoti ne tik apie priimtą administracinį sprendimą, bet ir apie jo apskundimo terminą, tad laikytina, jog pareiškėjai nebuvo atidūs, rūpestingi bei sąžiningi, operatyviai neginčijo su jų teisių tariamu pažeidimu susijusio Tarybos sprendimo, tad nagrinėjamu atveju procesinis skundo teismui pateikimo terminas pareiškėjų praleistas dėl subjektyvių priežasčių, kas nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjų A. B., E. B., S. B. ir E. B. prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkintas ir atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2-60 ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pašalinti padarytą pažeidimą, iš naujo svarstyti sprendimą iš esmės ir priimti naują sprendimą, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti projektą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžia, jog teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ aiškiai ir konkrečiai įvardina skundo padavimo teismui terminus bei reglamentuoja skundo padavimo teismui termino eigos pradžios ir pabaigos momentą. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 65 straipsnio 3 dalį, mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną. Pagal ABTĮ 65 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų su skundu pateiktus dokumentus, ginčijamą Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2-60, pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Taryba nevykdė savo pareigų ar vilkino klausimo nagrinėjimą, todėl ABTĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos.

Byloje nustatyta, kad Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 2-60 pareiškėjai E. B. buvo išsiųstas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1.35-18/2372. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 1.35-18/4138 teismui pateikė informaciją, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. gegužės 21 d. raštas Nr. 1.35-18/2372 su Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 2-60 pareiškėjai E. B. buvo išsiųstas 2018 m. gegužės 22 d. registruota pašto siunta ir įteiktas 2018 m. gegužės 24 d. Remiantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi bei 65 straipsnio 3, 4 dalimis, skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2018 m. birželio 25 d. Tačiau pareiškėjai skundą teismui padavė tik 2018 m. liepos 9 d., o patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti šį Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2-60, padavė 2018 m. liepos 24 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 1.35-18/2372, kuriuo pareiškėjai E. B. išsiųstas ginčijamas sprendimas, buvo aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, t. y. jog Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 2-60 gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos ABTĮ nustatyta tvarka.

Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013).

Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos objektyviomis priežastimis, sukliudžiusioms pareiškėjams kreiptis į teismą, kad būtų apgintos galbūt pažeistos pareiškėjų teisės.

Pareiškėjai nebuvo pakankamai atidūs, rūpestingi bei neveikė pakankamai operatyviai.

Atskirajame skunde pareiškėjai nurodo, kad jie serga sunkiomis ligomis – būklėmis, kurios nustatytos įstatymo numatyta tvarka ir yra pateiktos teismui, kurių įrodinėti nereikia. Įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog pareiškėjų sveikatos būklė visą arba bent jau didžiąją dalį laikotarpio nuo 2018 m. gegužės 24 d. (kai buvo įteiktas skundžiamas aktas) iki 2018 m. birželio 25 d. (termino skundui pateikti pabaigos) buvo tokia sunki, kad pareiškėjai negalėjo nei patys kreiptis į teismą, nei pavesti, kad tai padarytų jų atstovas, turintis atitinkamus įgalinimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad liga svarbia skundo pateikimo termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo turėti įtakos sergančiojo asmens valiai ar fizinėms galimybėms paštu ar per atstovą savalaikiai paduoti skundą. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjai skundo dėl Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2-60 terminą praleido dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino skundui dėl Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2-60 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti ir atsisakė priimti šią skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pareiškėjai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nepasisakė dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 atitikties Konstitucijos 29 straipsniui.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (ABTĮ 4 str. 2 d.) nėra priskirti prie ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų ir nėra savarankiški reikalavimai, kuriuos privalo išnagrinėti administracinis teismas. Reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą yra ne materialaus pobūdžio reikalavimas, o procesinio pobūdžio prašymas, kuris sprendžiamas, jeigu pareiškėjų skundas teisme priimamas nagrinėti. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 atitikties Konstitucijai, kiek tai susiję su skundo priėmimo klausimu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2-60 ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pašalinti padarytą pažeidimą, iš naujo svarstyti sprendimą iš esmės ir priimti naują sprendimą, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti projektą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. B., E. B., S. B. ir E. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų A. B., E. B., S. B. ir E. B. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2-60 ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pašalinti padarytą pažeidimą, iš naujo svarstyti sprendimą iš esmės ir priimti naują sprendimą, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti projektą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė