6628d2aa-e7f2-4f4f-9cf8-d44fb4e98ef4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-1247-595/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03707-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija: 8.1.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

M. (V. M.) skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau – ir Ministerija), dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), dėl įsakymo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymÄ Nr. 1V-800 „Dėl reikalavimo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimÄ taikymo“, priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1184 “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka“, įsigaliojusiu 2017 m. gruodžio 22 d., jam suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. 2018 m. kovo 5 d. Migracijos valdybai pateikė praÅ¡ymÄ prisiekti Lietuvos Respublikai ir paaiÅ¡kinimÄ dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo. RaÅ¡tu pareikÅ¡damas savo valiÄ atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, žinojo, kad turi prisiekti per 2 metus nuo dienos, kuriÄ Ä¯sigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka, t. y. ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 22 d.

Todėl nedelsiant ėmėsi visų įmanomų priemonių atsisakyti turimos Rusijos Federacijos pilietybės. Jau 2018 metų sausio mėnesį kreipėsi į Rusijos Federacijos ambasadÄ Lietuvoje dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo, tačiau jokios informacijos dėl to negavo. Informavo Migracijos departamentÄ , kad dėl jam nežinomų ir nepaaiÅ¡kintų priežasčių Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje atsisako pradėti jo Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedÅ«rÄ . Nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , nevertino jo pateiktų argumentų, susijusių su jo atsisakymu turimos Rusijos Federacijos pilietybės, nors savo praÅ¡ymus grindė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 10 straipsniu ir 23 straipsnio 9 dalimi, kuriais remiantis įgyjama Lietuvos Respublikos pilietybė supaprastinta tvarka, netaikant reikalavimo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimÄ , kai atsisakymo procedÅ«ra neatitinka protingumo kriterijų vidaus reikalų ministro sprendimu.

Per pastaruosius du metus nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo momento jis penkis kartus nuolat informuodavo Migracijos departamentÄ apie jo apribotas galimybes atsisakyti turimos Rusijos Federacijos pilietybės. Be to, kreipimuose į Migracijos departamentÄ nuolat praÅ¡ydavo leisti jam prisiekti Lietuvos Respublikai neatsisakius turimos Rusijos Federacijos pilietybės, kadangi per 1,5 metų laikotarpį atliko visus įmanomus ir racionalius veiksmus dėl atsisakymo Rusijos Federacijos pilietybės procedÅ«ros, kuri pagal Ä®statymo 23 straipsnio 9 dalį „neatitinka protingumo kriterijų“.

Nurodė ir tai, kad Å¡iuo atveju buvo pažeista jo teisė į gerÄ administravimÄ , teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, nes jam itin nepalankus skundžiamas sprendimas buvo priimtas remiantis vien atlikus formalų ir pavirÅ¡utinį duomenų vertinimÄ , remiantis prielaidomis, o ne faktais, nepapraÅ¡ius jokių papildymų, paaiÅ¡kinimų, patikslinimų. Jam nebuvo paaiÅ¡kinta, kad vadovaujantis Ä®statymo 39 str. 3 d. 4 p. yra galimybė esant kitos valstybės pilietybės atsisakymo procedÅ«ros neatitikimui protingumo kriterijų, pridėti notaro patvirtintÄ asmens, kuris praÅ¡o suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, pareiÅ¡kimÄ , kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės. Pažymėjo, kad Vidaus reikalų ministerija skundžiamame sprendime neargumentavo, kuo grindė jo priėmimÄ , o apsiribojo tik Migracijos departamento 2019 m. rugsėjo 16 d. teikimo Nr.13P-238 „Dėl reikalavimo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimÄ taikymo“ pacitavimu.

NeaiÅ¡ku, kokiais įrodymais, aplinkybėmis buvo vadovautasi nustatant jam reikalavimÄ taikyti pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimÄ . Skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų. Atsakovė Ministerija atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka. PraÅ¡o jo netenkinti (e. b. l. 34). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas siekia prisiekti Lietuvos Respublikai ir taip pabaigti tapimÄ Lietuvos piliečiu, neiÅ¡nykus jo Rusijos Federacijos pilietybei.

Pagal Priesaikos Lietuvos Respublikai tvarkos apraÅ¡o (Vyriausybės 2006 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. 312) 11 punktÄ vidaus reikalų ministras sprendžia, ar valstybėje, kurios pilietis yra praÅ¡ymÄ pateikęs asmuo, nustatytos pilietybės atsisakymo ar netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, procedÅ«ros atitinka protingumo kriterijus. Skundo argumentas, kad Rusijos pilietybės atsisakymo procedÅ«ra neatitinka protingumo kriterijų neatitinka tikrovės. Rusijos Federacijos teisėje yra Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedÅ«ra ir nėra jokio pagrindo, kad ji neatitinka protingumo kriterijų.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokio oficialaus Rusijos Federacijos dokumento ar kito įrodymo, kad jis Rusijos Federacijos federalinio įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo, kad toks praÅ¡ymas iÅ¡ jo nebuvo priimtas (negalėjo bÅ«ti priimtas) ar buvo jam grÄ Å¾intas. PareiÅ¡kėjas Migracijos departamentui teikė tik subjektyvius teiginius apie pilietybės klausimÄ sprendžiančių Rusijos institucijų įstatymo pažeidimÄ . Be to, pažymėjo, kad 2018 m. kovo 5 d. pareiÅ¡kėjas laisvos formos papildomu praÅ¡ymu nurodė, kad jam buvo atsakyta iÅ¡duoti Rusijos Federacijos pasÄ , o 2018 m. lapkričio 22 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad pasas jam nebuvo iÅ¡duotas, nors 2018 m. kovo 22 d. pareiÅ¡kėjui Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje iÅ¡davė Rusijos Federacijos pasÄ Nr. 516589225.

PareiÅ¡kėjui atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės įmanoma, tačiau jis neatliko aktyvių veiksmų. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad nesutinka su Å¡iuo skundu (e. b. l. 104-108). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. gruodžio 20 d. dekretu Nr. 1K-1184 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka“ (toliau – ir Dekretas) buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Dekretas įsigaliojo 2017 m. gruodžio 22 d.

Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Ä®statymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pareiÅ¡kėjas turėjo prisiekti Lietuvos Respublikai ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 22 d. Tačiau pareiÅ¡kėjas jau 2018 m. kovo 7 d., t. y. dar nepraėjus 3 mėnesiams nuo Dekreto įsigaliojimo, kreipėsi į Migracijos departamentÄ su praÅ¡ymu leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, prie praÅ¡ymo pridėjo dokumentus bei 2018 m. kovo 5 d. laisvos formos papildomÄ praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad praÅ¡o suteikti galimybę prisiekti Lietuvos Respublikai neturint pažymos (Rusijos pilietybės atsisakymo) iÅ¡ Rusijos konsulato Lietuvos Respublikoje ir, kad Rusijos konsulatas tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu atsisako iÅ¡duoti jam užsieniečio pasÄ .

Jokių dokumentų, patvirtinančių Rusijos Federacijos ambasados atsisakymÄ priimti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl Rusijos Federacijos užsieniečio paso iÅ¡davimo ar Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo, pareiÅ¡kėjas Migracijos departamentui nepateikė. AnalogiÅ¡ko ar panaÅ¡aus turinio praÅ¡ymus, pareiÅ¡kimus pareiÅ¡kėjas Migracijos departamentui teikė ir 2018 m. kovo 15 d. (registracijos data 2018 m. kovo 26 d.), 2018 m. lapkričio 12 d. kartu su 2018 m. lapkričio 9 d. AiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu, pateikė 2018 m. rugpjūčio 30 d. notaro patvirtintÄ pareiÅ¡kimÄ .

Taip pat 2018 m. lapkričio 23 d. teikė praÅ¡ymÄ kartu su 2018 m. lapkričio 22 d. pareiÅ¡kimu, 2018 m. rugsėjo 12 d. praÅ¡ymu. PareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad jo praÅ¡ymas ir dokumentų leisti prisiekti Lietuvos Respublikai nagrinėjimas sustabdomas, kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumento, patvirtinančio Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymÄ . 2019 m. sausio 2 d. Migracijos departamentas atsakyme pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas į Rusijos Federacijos ambasadÄ Lietuvos Respublikoje dėl Rusijos Federacijos pilietybės netekimo (atsisakymo) kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d., Å¡ių praÅ¡ymų nagrinėjimo laikas dar nėra pasibaigęs, kadangi tokių praÅ¡ymų nagrinėjimas užtrunka iki vienerių metų nuo praÅ¡ymo ir visų tinkamai įformintų reikalingų dokumentų pateikimo dienos.

Migracijos departamentas pateikė pareiÅ¡kėjui rekomendacijÄ praėjus protingam terminui (pavyzdžiui 1 metams nuo praÅ¡ymo atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės pateikimo), kreiptis į Rusijos Federacijos ambasadÄ dėl praÅ¡ymo atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės nagrinėjimo eigos, tuo atveju, jeigu per šį laikotarpį iÅ¡ minėtos ambasados nebus jokio patvirtinimo, kad praÅ¡ymas atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės iÅ¡nagrinėtas ir priimtas sprendimas. Taip pat pažymėjo, kad pateikus dokumentÄ , patvirtinantį, jog pareiÅ¡kėjas atsisakė (neteko) Rusijos Federacijos pilietybės, bus tęsiamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas leisti prisiekti Lietuvos Respublikai nagrinėjimas.

PaaiÅ¡kino, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. Migracijos departamentas gavo dar vienÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas prašė dar kartÄ iÅ¡nagrinėti jo praÅ¡ymÄ perduoti jo bylÄ Vidaus reikalų ministerijai priimti sprendimÄ leisti jam prisiekti. IÅ¡nagrinėjus turimus dokumentus ir įvertinus visÄ surinktÄ medžiagÄ , 2019 m. rugsėjo 16 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Ä®statymo 23 straipsnio 9 dalimi bei ApraÅ¡o 8 punktu, iÅ¡siuntė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrei teikimÄ , kuriuo siÅ«loma priimti sprendimÄ pareiÅ¡kėjui taikyti reikalavimÄ pateikti įrodymus apie Rusijos Federacijos pilietybės netekimÄ .

Atsižvelgdama į Migracijos departamento teikimÄ , Vidaus reikalų ministrė, ginčijamu sprendimu nusprendė taikyti pareiÅ¡kėjui reikalavimÄ pateikti įrodymus apie Rusijos Federacijos pilietybės netekimÄ . Nurodė, kad Migracijos departamento vertinimu Rusijos Federacijos teisėje nustatyta Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedÅ«ra pareiÅ¡kėjo atveju atitinka protingumo kriterijų, nes nėra dokumentų, iÅ¡duotų kompetentingos Rusijos Federacijos institucijos, ar bet kokios kitos raÅ¡ytinės informacijos, patvirtinančių faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas Rusijos Federacijos Federalinio įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo bei, kad toks praÅ¡ymas iÅ¡ jo nebuvo priimtas (negalėjo bÅ«ti priimtas) ar buvo jam grÄ Å¾intas.

Pažymėtina, kad prieÅ¡ prisiekdamas Lietuvos Respublikai pareiÅ¡kėjas turi pateikti įrodymus, kad atsisakė Rusijos Federacijos pilietybės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas neatsisakė Rusijos Federacijos pilietybės ir nepateikė pagrįstų įrodymų, dokumentų, iÅ¡duotų kompetentingos Rusijos Federacijos institucijos, ar bet kokios kitos raÅ¡ytinės informacijos, patvirtinančių faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas Rusijos Federacijos Federalinio įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo bei, kad toks praÅ¡ymas iÅ¡ jo nebuvo priimtas (negalėjo bÅ«ti priimtas) ar buvo jam grÄ Å¾intas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nevykdė Ä®statymo 23 straipsnio 9 dalimi nustatyto imperatyvaus reikalavimo pateikti įrodymus, kad jis nėra kitos valstybės pilietis.

Migracijos departamento vertinimu, nėra pagrįsto pagrindo manyti, kad konsulatas ignoruoja pareiÅ¡kėjÄ , o pareiÅ¡kėjo teiginiai apie tai, kad konsulatas tyčia pažeidžia jo teises, vertintini kritiÅ¡kai, todėl pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kad atsisakymo procedÅ«ra neatitinka protingumo kriterijų, Migracijos departamento nuomone, yra deklaratyvÅ«s. Teigia, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir faktais, bei teisės aktų normomis. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas turi leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojantį iki 2022 vasario 9 d.

Be to, ginčijamas sprendimas savaime neužkerta pareiškėjui galimybės teisės aktų nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo supaprastinta tvarka, taip pat kreiptis į atitinkamas Rusijos Federacijos institucijas dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo ir taip įgyvendinti savo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas atmestinas. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. rugsėjo 25 d.

įsakymo Nr. 1V-800 „Dėl reikalavimo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimÄ taikymo (e. b. l. 6). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui V. M. Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. gruodžio 20 d. dekretu Nr. 1K-1184 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka“ buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė (e. b. l. 22). Dekretas įsigaliojo 2017 m. gruodžio 22 d. Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnio 12 dalį asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja supaprastinta tvarka, natÅ«ralizacijos tvarka, iÅ¡imties tvarka, jÄ grÄ Å¾inus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, Lietuvos Respublikos piliečiu tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas įgyja tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikai.

Pagal Ä®statymo 20 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta supaprastinta tvarka, natÅ«ralizacijos tvarka, iÅ¡imties tvarka, jÄ grÄ Å¾inus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, per Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytÄ laikÄ turi vieÅ¡ai ir iÅ¡kilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai. Pagal Ä®statymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ asmuo, kuris yra raÅ¡tu pareiÅ¡kęs savo valiÄ atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta ar grÄ Å¾inta Lietuvos Respublikos pilietybė, turi prisiekti per 2 metus nuo dienos, kuriÄ Ä¯sigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grÄ Å¾inimo.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas turėjo prisiekti iki 2019 m. gruodžio 22 d. Ä®statymo 23 straipsnio 9 dalis nustato, kad asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo kitos valstybės pilietybę, prisiekia Lietuvos Respublikai tik po to, kai Å¡io straipsnio 5 dalyje nurodytoms institucijoms pateikia įrodymus, kad jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimÄ netaikomas asmenims, kurie pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnį gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimÄ netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedÅ«rų arba Å¡ios procedÅ«ros neatitinka protingumo kriterijų vidaus reikalų ministro sprendimu. Vadovaujantis Priesaikos Lietuvos Respublikai tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-29 nutarimu Nr. 312 “Dėl priesaikos Lietuvos Respublikai tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo” (toliau – ir ApraÅ¡as) 8 punktu, tais atvejais kai kitos valstybės teisėje nustatytos pilietybės atsisakymo procedÅ«ros asmens manymu neatitinka protingumo kriterijų ir asmuo prie laisvos formos praÅ¡ymo leisti prisiekti Lietuvos Respublikai pateikia ir notaro patvirtintÄ pareiÅ¡kimÄ , kad atsisako turimos kitos valstybės pilietybės, Migracijos departamentas privalo įvertinti Å¡ių procedÅ«rų atitiktį protingumo kriterijams.

Migracijos departamentas nurodė, kad pagal 2002 m. gegužės 31 d. federalinį įstatymÄ Nr. 62-FZ ”Dėl Rusijos federacijos pilietybės” (toliau – ir Federalinis įstatymas) pilietybės atsisakymas trunka vienerius metus. Pagal Federalinio įstatymo 35 straipsnį praÅ¡ymai dėl Rusijos Fedracijos pilietybės klausimų iÅ¡nagrinėjami ir sprendimai dėl Rusijos Federacijos pilietybės suteikimo ir Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo priimami laikotarpiu iki vienerių metų nuo praÅ¡ymo ir visų tinkamai formintų reikalingų dokumentų pateikimo dienos.

PraÅ¡ymai dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo priimami nagrinėti vadovaujantis Federalinio įstatymo 19 straipsniu (asmenų, gyvenančių Rusijos Federacijos teritorijoje, Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymas vykdomas pagal savanoriÅ¡kÄ asmenų pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡kyrus atvejus nustatytus Å¡io Federalinio įstatymo 20 straipnsnio 2 dalyje. Federalinio įstatymo 20 straipsnyje nustatyti pagrindai, dėl kurių neleidžiama atsisakyti pilietybės: tai, jeigu Rusijos Federacijos pilietis:

a) turi neatliktus įsipareigojimus Rusijos Federacijai, nustatytus Federaliniu įstatymu;

b) Rusijos Federacijos institucijų yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl kriminalinių nusikaltimų arba asmens atžvilgiu yra įsigaliojęs ir vykdytinas teismo kaltinamasis nuosprendis;

v) neturi kitos valstybės pilietybės ar garantijų, jog įgis kitos valstybės pilietybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo gautus praÅ¡ymus, pareiÅ¡kimus ir kitus juos pagrindžiančius dokumentus, kuriuose pareiÅ¡kėjas prašė leisti jam prisiekti Lietuvos Respublikai neturint pažymos apie Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymÄ , 2019 m. rugsėjo 16 d. teikimu Nr. 13P-238 (toliau – ir Teikimas) (e. b. l. 36-39) kreipėsi į MinisterijÄ remiantis Ä®statymo 23 straipsnio 9 dalimi, ApraÅ¡o 8, 10 punktais su siÅ«lymu priimti sprendimÄ V.

M. taikyti reikalavimÄ pateikti įrodymus apie Rusijos Federacijos pilietybės netekimÄ . Kartu su teikimu Ministerijai buvo pateikti ir dokumentai, pagrindžiantys teikime nurodytas aplinkybes (pridėti 32 lapai). Ministerija remiantis Ä®statymo 23 straipsnio 9 dalimi ir atsižvelgdama į Teikime nurodytas faktines aplinkybes bei prie Teikimo pridėtus dokumentus, priėmė skundžiamÄ Ä¯sakymÄ bei nusprendė taikyti V. M. reikalavimÄ pateikti įrodymus apie Rusijos Federacijos pilietybės netekimÄ (e. b. l. 6).

Pažymėtina, kad Teikime Migracijos departamentas remiantis ApraÅ¡o 8 punkto reikalavimu įvertino pilietybės atsisakymo procedÅ«ros Rusijos Federacijoje procedÅ«ros atitiktį protingumo kriterijams, nurodė, koks teisės aktas reglamentuoja, kokia procedÅ«ra vykdoma bei koks terminas taikomas siekiant atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės. Padarė iÅ¡vadÄ , kad Rusijos Federacijos teisėje nustatyta Rusijos Fedracijos pilietybės atsisakymo procedÅ«ra pareiÅ¡kėjo atveju atitinka protingumo kriterijų.

IÅ¡ pateiktų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. kovo 5 d. Migracijos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ , laisvos formos praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad jis įvykdė visus reikalavimus nustatyta tvarka pagal Rusijos Federacijos įstatymus ir terminus dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo. Nurodė, kad jam buvo atsisakyta iÅ¡duoti pasÄ . Mano, kad Rusijos Federacijos Konsulinis skyrius pažeidžia teisės aktų nuostatas. Be to, jau 2018 m. kovo 5 d. prašė leisti prisiekti jam neturint pažymos apie Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymÄ (e. b. l. 41, 45). 2018 m. rugpjūčio 30 d. pateikė notaro patvirtintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo Rusijos Federacijos pilietybės (e. b. l. 56-58). 2018 m. lapkričio 12 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ (e. b. l. 53), pridėjo 2018 m. lapkričio 9 d.

AiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų ir priemonių siekiant atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės, tačiau Å¡i teisė jam buvo ribojama, raÅ¡tu iÅ¡ Rusijos Federacijos Konsulinio skyriaus nėra gavęs jokio atsakymo ar praneÅ¡imo Å¡iuo klausimu. Nurodė, kad toks neveiklumas jau neatitinka protingumo kriterijų. Pridėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos paÅ¡to siųstos korespondencijos adresu Latvių g. 53, Vilniuje (Rusijos Federacijos Ambasada Lietuvos Respublikoje, Konsulinis skyrius) įrodymus (e. b. l. 55). 2018 m. lapkričio 23 d. pateikė praÅ¡ymÄ , pridėjo 2018 m. lapkričio 22 d. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam nebuvo iÅ¡duotas naujas Rusijos Federacijos pasas.

Teigia, kad Konsulinis skyrius jo klausimu nesiima jokių veiksmų ir neketina jų imtis. Kadangi Å¡i įstaiga daug kartų pažeidė jo teises, prašė leisti prisiekti Lietuvos Respublikai (e. b. l. 60-61), pateikė 2018 m. lapkričio 22 d. praÅ¡ymÄ leisti jam prisiekti Lietuvos Respublikai (e. b. l. 62). Migracijos departamentas 2018 m. balandžio 3 d. raÅ¡te, atsakant į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus, nurodė, kad pareiÅ¡kėjas turi pateikti kompetetingos Rusijos Federacijos institucijos iÅ¡duotÄ dokumentÄ , patvirtinnatį Rusijos Federacijos pilietybės netekimÄ arba jos atsakymÄ , kad pateikus praÅ¡omus dokumentus bus tęsiamas nagrinėti praÅ¡ymas ir dokumentai leisti prisiekti Lietuvos Respublikai (e. b. l. 50). 2019 m. sausio 2 d. raÅ¡te Migracijos departamentas pareiÅ¡kėjui nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡ymai dėl Rusijos Federacijos pilietybės suteikimo ir Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo bendrÄ ja tvarka priimami laikotarpiu iki vienerių metų nuo praÅ¡ymo ir visų tinkamai įformintų reikalingų dokumentų pateikimo dienos.

Taip pat pažymėjo, jog atžvelgiant į tai, kad pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes jis imasi visų įmanomų priemonių, kad netektų Rusijos Federacijos pilietybės, bet nėra gavęs iÅ¡ Rusijos Federacijos Konsulato jokio atsakymo, įvertino, kad pareiÅ¡kėjas pateikė duomenis apie paskutinį kartÄ Rusijos Fedracijos ambasadai paÅ¡tu iÅ¡siųstus praÅ¡ymus (2018 m., rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d.), bei tai, kad Å¡ių praÅ¡ymų nagrinėjimo laikas nėra pasibaigęs, kad pareiÅ¡kėjas prisiekti turi iki 2019 m. gruodžio 22 d., nurodė rekomendacijÄ praėjus protingam terminui (pvz. 1 metų nuo praÅ¡ymo atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės nagrinėjimo eigos), tuo atveju, jeigu per šį laikotarpį iÅ¡ minėtos ambasados negaus patvirtinimo, jog praÅ¡ymas atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės iÅ¡nagrinėtas ir priimtas sprendimas (e. b. l. 63-64).

Taigi, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, nustatyta, kad Migracijos departamentas nenustatė, kad Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedÅ«ra pareiÅ¡kėjo atveju neatitiktų protingumo kriterijų, ir bÅ«tų galima taikyti pareiÅ¡kėjui Ä®statymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatytÄ iÅ¡imtį. Nagrinėjamu atveju nėra pateiktų dokumentų, iÅ¡duotų kompetentingos Rusijos Federacijos institucijos, ar bet kokios kitos raÅ¡ytinės informacijos, patvirtinančių faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas Rusijos Federacijos Federalinio įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo bei, kad toks praÅ¡ymas iÅ¡ jo nebuvo priimtas (negalėjo bÅ«ti priimtas) ar buvo jam grÄ Å¾intas.

Taigi, nėra konkrečių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė Rusijos Federacijos pilietybės, nepateikė pagrįstų tai patvirtinančių įrodymų, dokumentų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, kad pareiÅ¡kėjas, kaip ir teigia, savo praÅ¡ymuose, paaiÅ¡kinimuose, pareiÅ¡kimuose iÅ¡ tikrųjų ėmėsi realių faktinių veiksmų pilietybės atsisakymo klausimu. PrieÅ¡ingai, yra nustatyti prieÅ¡taravimai pareiÅ¡kėjo nurodomose aplinkybėse. T.y. nors jis teigia, kad jam nebuvo iÅ¡duotas naujas Rusijos Federacijos pasas, tačiau pasas pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas 2018 m. kovo 22 d. (e. b. l. 52).

Pažymėtina ir tai, kad Prezidento dekretas įsigaliojo 2017 m. gruodžio 22 d., o pareiÅ¡kėjas Migracijos departamentui jau 2018 m. kovo 5 d. teikė praÅ¡ymÄ dėl leidimo prisiekti be pažymos, patvirtinančios Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymÄ . Tai vertintina kaip pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningas elgesys, siekiant iÅ¡vengti Ä®statymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyto imperatyvo, įtvirtinto konkrečiai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas savo nurodytoms praÅ¡ymuose aplinkybėms pagrįsti, kaip minėta, nėra pateikęs apskritai jokių įrodymų, kad neva Rusijos Federacijos Konsulinis skyrius nepriėmė jokio jo praÅ¡ymo, neregistravo jo, kad nebuvo įteikti dokumentai Konsuliniam skyriui, kad grÄ Å¾ino jam dokumentus, atsisakė pradėti procedÅ«rÄ dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokios kitos raÅ¡ytinės informacijos, patvirtinančios faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas apskritai kreipėsi dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo. PareiÅ¡kėjas Å¡ias aplinkybes nurodo, tačiau jų visiÅ¡kai nepagrindžia. Taigi, pagrįstai nurodė Migracijos departamentas, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjÄ Å¡iuo ginčo klausimu Konsulinis skyrius ignoruoja, ar kažkokiu bÅ«du pažeidžia jo teises. PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai yra vertintini kritiÅ¡kai, kaip nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s. IÅ¡ byloje esančios medžiagos, matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo žinomas Ä®statymo imperatyvas, Migracijos departamentas atsakymuose į jo praÅ¡ymus buvo aiÅ¡kiai nurodęs reikalavimÄ pateikti įrodymus, patvirtinančius pilietybės atsisakymÄ .

Tačiau vien jau pareiÅ¡kėjo teiktas 2018 m. kovo 5 d. pareiÅ¡kimas Migracijos departamentui leisti prisiekti be pažymos dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo sudaro pagrindÄ manyti, kad pareiÅ¡kėjas neketino nuo pat pradžių imtis realių veiksmų dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo. PareiÅ¡kėjas 2018 m. kovo 5 d. teiktame praÅ¡yme buvo nurodęs, kad Konsulinis skyrius tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu atsisakė iÅ¡duoti jam pasÄ , tačiau minimo raÅ¡to nepateikė. Be to, kaip nustatyta pasas buvo iÅ¡duotas.

Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. notaro patvirtintas pareiškėjo atsisakymas Rusijos Federacijos pilietybės (e. b. l.

27) nėra tapatus pareiškimui, kaip tai nustatyta Aprašo 3.3 punkte. Pareiškėjo pateikti Lietuvos pašto korespondencijos siuntimo kvitai (e. b. l.

25) Konsuliniam skyriui neįrodo, kÄ pareiÅ¡kėjas siuntė, pareiÅ¡kimų, praÅ¡ymų neprideda. PareiÅ¡kėjas nurodydamas, kad Konsulinis skyrius jam grÄ Å¾ino 2019 m. kovo 14 d. dokumentus kai jis buvo Konsuliniame skyriuje, nepateikė tokių įrodymų (e. b. l. 24). Taigi, pareiÅ¡kėjo atveju nustatyta, kad Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedÅ«ra atitinka protingumo kriterijų. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad buvo pažeistas gero vieÅ¡ojo administravimo principas. Nurodė, kad priimtas Ministerijos įsakymas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai pabrėžiama vieÅ¡ojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Pripažįstama, kad kiekviena vieÅ¡ojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės virÅ¡enybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2012-04-28 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012, 2014-04-03 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A492-801/2014, 2017-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017).

Taip pat LVAT praktikoje pripažįstama, kad vienas pagrindinių gero administravimo principo elementų įgyvendinant administracinę procedÅ«rÄ â€“ asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedÅ«ra, teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam prieÅ¡ priimant administracinės procedÅ«ros sprendimÄ , užtikrinimas. Å i teisė turi bÅ«ti reali, o jos įgyvendinimas siejamas inter alia (lot. k. be kita ko) su protingo termino paaiÅ¡kinimams pateikti nustatymu. Protingu terminu paaiÅ¡kinimams pateikti laikytinas įmanomai trumpiausias terminas, per kurį atidus ir rÅ«pestingas asmuo turi realiÄ galimybę tinkamai įgyvendinti savo teisę paaiÅ¡kinti.

Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad VAÄ® 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras vieÅ¡asis administravimas (žr., pvz., LVAT 2012-04-30 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartÄ akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015-12-12 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareigÄ imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedÅ«rÄ (žr., pvz., 2015-07-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015).

Formaliai ir biurokratiÅ¡kai vykdomos vieÅ¡ojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rÅ«pestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Å is principas suponuoja taip pat tai, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas turi pareigÄ pateikti suinteresuotam asmeniui objektyviÄ ir teisingÄ informacijÄ jį dominančiu klausimu (žr., pvz., 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo situacijÄ tinkamai ir aiÅ¡kiai pateikė pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kÄ pareiÅ¡kėjas turi pateikti, siekiant prisiekti Lietuvos Respublikai. Nenustatyta jokių vieÅ¡ojo administravimo subjektų neveikimo, nebendradarbiavimo su pareiÅ¡kėju nagrinėjamu atveju veiksmų. Todėl visiÅ¡kai yra nepagrįsti pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai dėl gero vieÅ¡ojo administravimo principo pažeidimo bei jo teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam pažeidimo.

Ä® visus pareiÅ¡kėjo pateiktus raÅ¡tu argumentus buvo atsižvelgta ir atsakyta. PareiÅ¡kėjui nebuvo ribojama jo teisė teikti paaiÅ¡kinimus, teikti įrodymus nurodomoms aplinkybėms pagrįsti. Byloje esančių įrodymų visuma (tame tarpe pareiÅ¡kėjo teikti praÅ¡ymai, paaiÅ¡kinimai Migracijos departamentui) paneigia pareiÅ¡kėjo nurodomÄ argumentÄ , kad buvo pažeista jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam bei kad sprendimas buvo priimtas atlikus formalų duomenų vertinimÄ . Pagal VAÄ® individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus.

Toks aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų bÅ«ti pasiraÅ¡ytas jį priėmusio pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo arba vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAÄ® 8 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostata reiÅ¡kia, kad akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010). IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAÄ® 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Toks vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Esant nustatytoms aplinkybėms, bei remiantis teisiniu reglamentavimu laikytina, kad atsakovės Ä®sakymas yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsakovė ginčijamÄ Ä®sakymÄ priėmė, atsižvelgdama į Migracijos departamento TeikimÄ bei įrodymus, kurie buvo pateikti Ministerijai kartu su Teikimu. Ä®sakymo priėmimo tvarkÄ reglamentuoja LR pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraÅ¡as patvirtintas Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280. Nagrinėjamu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė tinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumÄ , teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ Ä®sakymÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, kurį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Todėl remiantis iÅ¡dėstytais argumentais pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. SkundÄ atmetus, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 -133 straipsniais, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Mefodija Povilaitienė Vita Valeckaitė Jolanta Vėgelienė