2016-09-15 Nr. AB-17583-3-63-3-00830-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1578-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00830-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos 6.4.3; 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Tauragės teritorinės darbo biržos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus prašymą atsakovui Tauragės teritorinei darbo biržai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius (toliau – ir pareiškėjas) prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Tauragės teritorinės darbo biržos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 273,27 Eur žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. nuo 2013 m. vasario 18 d. buvo suteiktas bedarbio statusas ir 2013 m. vasario 22 d. tarp Tauragės teritorinės darbo biržos, V. G. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Voriona“ (toliau – ir darbdavys) buvo pasirašyta Trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis Nr. IDRS-12-325 (toliau – ir Trišalė sutartis), pagal kurią V. G. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013 m. gegužės 10 d. įgyti transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo pradinę kvalifikaciją arba (ir) įgyti kompetenciją gebėti vairuoti C ir CE kategorijų transporto priemones. 2013 m. birželio 28 d. Tauragės teritorinėje darbo biržoje gautas V. G. prašymas nukelti Trišalėje sutartyje numatytą įdarbinimo datą iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., atitinkamai pakeista Trišalė sutartis. 2013 m. liepos 26 d. Tauragės teritorinėje darbo biržoje gautas dar vienas V. G. prašymas dėl įdarbinimo termino nukėlimo iki 2013 m. spalio 1 d. V. G. prašyme nurodė, kad negali įsidarbinti nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., nes neišlaikė egzamino C ir CE kategorijai įgyti. Darbdavys įdarbinimo sutarties terminą atsisakė nukelti. V. G. buvo suteikta papildoma galimybė įgyti C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimą ir įsidarbinti pas kitą darbdavį. Atsižvelgiant į egzaminų laikymo eiles, kitas V. G. apsilankymas darbo biržoje buvo numatytas 2013 m. rugsėjo 9 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyrius 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. NI-SP1-2127 V. G. nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. vasario 17 d. paskyrė nedarbo socialinio draudimo išmoką. Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. St-344 nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. V. G. darbo paieška nutraukta, o V. G. bedarbio statusas panaikintas. VSDFV Utenos skyrius apie tai informuotas 2013 m. lapkričio 7 d. Pareiškėjo teigimu, šio sprendimo atgaline data priėmimas sąlygojo 943,55 Lt nedarbo draudimo išmokos permokos susidarymą. Pareiškėjo nuomone, permoka susidarė būtent dėl Tauragės teritorinės darbo biržos kaltės, todėl atsakovas privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Pareiškėjo teigimu, 2013 m. liepos 26 d. Tauragės teritorinėje darbo biržoje gavus naują V. G. prašymą nukelti įsidarbinimo datą ir nepasirašius naujo susitarimo, 2013 m. rugpjūčio 1 d. baigė galioti 2013 m. birželio 28 d. susitarimas dėl 2013 m. vasario 22 d. Trišalės sutarties Nr. IDRS-12-415 3.1.2. punkto pakeitimo (termino pratęsimo) ir atitinkamai baigėsi galioti Trišalė sutartis. Tauragės teritorinė darbo birža privalo kontroliuoti bedarbio statuso galiojimo pagrįstumą ir esant pagrindui nedelsiant imtis priemonių bedarbio statuso pakeitimui, sustabdymui ar panaikinimui. Tauragės teritorinė darbo birža 2013 m. rugpjūčio 1 d., turėdama informaciją, jog Trišalės sutarties galiojimo laikas yra pasibaigęs būtent dėl V. G. kaltės, po 2013 m. rugpjūčio 1 d. paliko galioti bedarbio statusą V. G., taip pažeisdama Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-147 patvirtintą Teisės aktuose numatytų veiksmų su bedarbio statusu ir nedarbo socialinio draudimo išmoka atlikimo tvarkos aprašo 7.1 punktą bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473 patvirtinto Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo 25.4, 25.5 ir 26 punktus.

Atsakovui pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas ir nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. tęsiant V. G. bedarbio statusą, VSDFV Utenos skyrius V. G. nepagrįstai išmokėjo nedarbo socialinio draudimo išmoką, taip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 943,55 Lt (273,27 Eur) turtinė žala. Pareiškėjas pabrėžė, kad VSDFV Utenos skyrius nedarbo socialinio draudimo išmoką V. G. paskyrė ir išmokėjo iki Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo priėmimo, t. y. Tauragės teritorinei darbo biržai tris mėnesius nepagrįstai uždelsus įvykdyti teisės aktuose nustatytą imperatyvią pareigą panaikinti V. G. bedarbio statusą ir nutraukti registraciją darbo biržoje, kai šis statusas turėjo būti panaikintas jau nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.

Atsakovas Tauragės teritorinė darbo birža atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 273,27 Eur žalos yra kaltas V. G., o ne atsakovas, todėl pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį tokią žalą privalo atlyginti būtent V. G..

Atsakovas paaiškino, kad Tauragės teritorinėje darbo biržoje informacija apie išmokos paskyrimą V. G. gauta pavėluotai, t. y. tik 2013 m. rugsėjo 18 d. Pagal „eDbirža“ informacinės sistemos 2013 m. rugsėjo 18 d. paklausimo duomenis sprendimas dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo V. G. priimtas taip pat pavėluotai. Atsakovas nurodo, jog VSDFV Utenos skyriaus sprendimas dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos paskyrimo priimtas 2013 m. rugsėjo 10 d., o išmoka paskirta nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 23 punktą, duomenys apie tai, kuriems bedarbiams skirtos/neskirtos nedarbo draudimo išmokos, sustabdytas, atnaujintas, nutrauktas ar pratęstas šių išmokų mokėjimas, taip pat duomenis apie neįskaitytas į asmenines sąskaitas nedarbo draudimo išmokų sumas (dėl neteisingai nurodytų asmeninių) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) pateikia Lietuvos darbo biržai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, be to, pagal Nuostatų 28 punktą sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos, kurios reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką, jos dydžiui ir mokėjimo trukmei nustatyti. Atsakovas pažymėjo, kad V. G. paskutinio apsilankymo Tauragės teritorinėje darbo biržoje metu 2013 m. rugsėjo 9 d. duomenų apie išmokos paskyrimą nebuvo gauta.

Atsakovo teigimu, bedarbio statusas sustabdomas tik tuo laikotarpiu, kai asmuo dalyvauja vairuotojų pirminio mokymo kurse. Baigus šį kursą statusas atstatomas, bet asmuo negali įsidarbinti, kol asmuo VĮ „Regitra“ neišlaiko teorinio ir praktinio vairavimo egzaminų. Iki tol galioja visos socialinės garantijos, kurios teikiamos bedarbiams, mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Tauragės teritorinė darbo birža laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. tikslino informaciją, ar V. G. įgijo C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimą VĮ „Regitra“ ir sužinojo, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d. nesiėmė jokių papildomų veiksmų šioms kategorijoms įgyti, o jų neturėdamas negalėjo įsidarbinti. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai neįpareigoja tikrinti, ar asmuo registruojasi VĮ „Regitra“ dėl egzaminų laikymo, tačiau yra aktualu, ar asmuo tinkamai vykdo Trišalės sutarties sąlygas. Kokių veiksmų ėmėsi savo įsipareigojimams įvykdyti, turi įrodyti pats asmuo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ištyrus darbuotojų veiksmus pažeidimų nebuvo nustatyta.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus prašymą tenkino ir priteisė iš Tauragės teritorinės darbo biržos 273,27 Eur žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Tauragės teritorinės darbo biržos neteisėtus veiksmus kildina iš to, jog atsakovas 2013 m. rugpjūčio 1 d. turėdamas informaciją apie 2013 m. vasario 22 d. Trišalės sutarties galiojimo pasibaigimą, pažeisdamas imperatyvias teisės nuostatas, nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. tęsė bedarbio statusą V. G. ir dėl to VSDFV Utenos skyrius V. G. neteisėtai ir nepagrįstai išmokėjo nedarbo socialinio draudimo išmoką, padarant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 273,27 Eur turtinę žalą. Nagrinėdamas ginčą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Nedarbo socialinio draudimo įstatymo, Užimtumo rėmimo įstatymo, Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. vasario 10 d. iki 2013 m. spalio 11 d.), patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499, Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473, nuostatomis, taip pat Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais (toliau – ir Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656.

Teismas nurodė, kad Nuostatų 49 ir 50 punktuose išvardintos pateisinamos priežastys, dėl kurių bedarbis turi teisę atsisakyti dalyvauti įgyvendinant jo individualiame užimtumo veiklos plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, tačiau šiuose punktuose nėra numatyta, jog egzaminų neišlaikymas, dėl ko nebuvo įvykdyta Trišalė sutartis, galėtų būti laikoma pateisinama priežastimi. Pagal Nuostatų 52 punktą, Nuostatų 49 ir 50 punktuose nurodytos priežastys teritorinėje darbo biržoje pripažįstamos pateisinamomis, kai pateikiami jas patvirtinantys dokumentai. Aiškindamas Nuostatų 52 punktą, teismas darė išvadą, jog nepaisant to, kokią priežastį nurodo bedarbis, dėl kurios jis atsisako dalyvauti įgyvendinant jo užimtumo plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, šias priežastis privaloma pagrįsti atitinkamais įrodymais. Iš to seka išvada, jog teritorinė darbo birža turi pareikalauti pateikti dokumentus, kurie patvirtintų bedarbio nurodytas priežastis, dėl kurių jis nustatytu laiku negali atvykti į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba atsisako dalyvauti įgyvendinant jo užimtumo plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Bedarbiui nepateikus dokumentų, pagrindžiančių nurodytas priežastis, remiantis Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo 25 ir 26 punktu, asmuo netenka bedarbio statuso ir jo registracija darbo biržoje turi būti nutraukiama.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2013 m. liepos 26 d. Tauragės teritorinei darbo biržai V. G. pateikė prašymą, kuriuo prašė nukelti įdarbinimo datą iki 2013 m. spalio 1 d. Prašyme nurodė, kad negali įsidarbinti, nes neišlaikė egzamino C ir CE kategorijos vairuotojo pažymėjimui įgyti, tačiau jokių įrodymų, jog laikė C ir CE kategorijos egzaminus, nepateikė. Remdamasis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ Tauragės skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. pažyma Nr. (1.5)-24-109, teismas nustatė, kad V. G. laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. VĮ „Regitra“ laikyti teorijos ir praktikos vairavimo egzaminams C ir CE kategorijoms įsigyti nesiregistravo ir egzaminų nelaikė. Neatsižvelgiant į tai, kad V. G. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas priežastis (kad neišlaikė C ir CE kategorijos egzamino ir kad dar kartą užsiregistravo egzaminui), dėl kurių nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. negali įvykdyti Trišalėje sutartyje numatytų įsipareigojimų, ir darbdaviui UAB „Voriona“ atsisakius nukelti įdarbinimo sutarties terminą bei 2013 m. rugpjūčio 1 d. pasibaigus Trišalės sutarties galiojimui, atsakovas toliau tęsė V. G. bedarbio statusą.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atsakovas atsiliepime iš esmės pripažino, jog V. G. turėjo įrodyti, kokių veiksmų ėmėsi įsipareigojimų įvykdymui, be to, atsakovas iš esmės pripažino ir tai, jog jis privalo domėtis, ar šalis tinkamai vykdo Trišalės sutarties sąlygas, tačiau, teismo vertinimu, šių pareigų nevykdė.

Remdamasis Teisės aktuose numatytų veiksmų su bedarbio statusu ir nedarbo socialinio draudimo išmoka atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas, akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. kovo 24 d. iki 2015 m. liepos 15 d.), patvirtinto Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-147, nuostatomis, teismas darė išvadą, jog už sukauptų ir įvestų į Informacinę sistemą duomenų apie bedarbius teisingumą ir savalaikiškumą, bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, pakeitimo, nenutraukus registracijos, panaikinimo, teisėtumą, pagrįstumą ir savalaikiškumą yra atsakingi teritorinių darbo biržų darbuotojai.

Teismas konstatavo, kad atsakovas Tauragės teritorinė darbo birža po 2013 m. rugpjūčio 1 d., kai baigėsi Trišalės sutarties galiojimas, nesidomėjo V. G. nurodytomis aplinkybėmis, nereikalavo pateikti jokių įrodymų apie tai, jog V. G. tikrai neišlaikė C ir CE kategorijų vairavimo egzamino ir dar kartą yra užsiregistravęs laikyti C ir CE kategorijų vairavimo egzaminus, be to, nereikalavo iš VĮ „Regitra“ šios informacijos, o tikėjo V. G. nurodytomis aplinkybėmis. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovas neveikė teisės aktų nustatyta tvarka, nors remiantis Nuostatų 52 punktu, Aprašo 25.4, 25.5, 26 punktais bei Tvarkos aprašo 6.3, 6.3.1, 7.1, 8 ir 11 punktais, privalėjo domėtis apie V. G. pateikiamos informacijos teisingumą ir nustačius, kad nėra svarbių priežasčių, dėl kurių V. G. neįvykdė Trišalėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir atsisakė dalyvauti jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, laiku panaikinti V. G. bedarbio statusą. Teismas pabrėžė, jog aplinkybė, kad V. G. bedarbio statusas buvo panaikintas pavėluotai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo konstatuota ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. Sd-3369.

Teismas taip pat nustatė, kad Tauragės teritorinėje darbo biržoje informacija apie išmokos paskyrimą V. G. gauta pavėluotai, t. y. ši informacija darbo biržoje gauta tik 2013 m. rugsėjo 18 d. Be to, VSDFV skyriaus sprendimas dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos paskyrimo priimtas 2013 m. rugsėjo 10 d., o nedarbo socialinio draudimo išmoka paskirta nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei Nuostatų 17, 23 ir 28 punktus, teismas sprendė, jog tiesioginis priežastinis ryšys yra būtent tarp atsakovo neteisėto neveikimo (laiku nepanaikinimo V. G. bedarbio statuso) ir atsiradusios 943,55 Lt (273,27 Eur) žalos (permokos), o ne tarp pareiškėjo padaryto teisės akto pažeidimo (pavėluoto Tauragės teritorinės darbo biržos informavimo apie V. G. nedarbo socialinio draudimo išmokos paskyrimą) ir nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos. Pagal Nuostatų 17 punktą Lietuvos darbo birža turimus duomenis, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką nustatyti ar išsaugoti, nedarbo draudimo išmokos mokėjimui sustabdyti, atnaujinti ar nutraukti, Fondo valdybai neatlygintinai teikia ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo duomenų gavimo elektroniniu būdu pagal duomenų teikimo sutartį. Atsakovui laiku nepateikus duomenų apie V. G. bedarbio statuso panaikinimą, VSDFV Utenos skyrius paskyrė V. G. nedarbo socialinio draudimo išmoką, nors, kaip vėliau paaiškėjo, V. G., neturėdamas bedarbio statuso, tokios pašalpos nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. neturėjo teisės gauti (Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).

Pripažinęs, kad 273,27 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka susidarė būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo – Nuostatų 52 punkte, Aprašo 25.4, 25.5, 26 punktuose bei Tvarkos aprašo 6.3, 6.3.1, 7.1, 8 ir 11 punktuose įtvirtintos pareigos domėtis aplinkybėmis apie priežastis, dėl kurių bedarbis nedalyvauja jo užimtumo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, bei konstatavęs, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs 273,27 Eur padarytos žalos, teismas pareiškėjo prašymą tenkino.

III. Atsakovas Tauragės teritorinė darbo birža pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu.

Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti pasirinko netinkamą atsakovą: kadangi pareiškėjui padaryta turtinė žala atsirado dėl neteisėtų V. G. veiksmų, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, būtent jis turėjo būti įtrauktas atsakovu.

Atsakovas pabrėžė, kad 2013 m. liepos 26 d. Tauragės teritorinėje darbo biržoje gautas dar vienas V. G. prašymas dėl įdarbinimo datos nukėlimo iki 2013 m. spalio 1 d., pagal šį prašymą buvo paruoštas atitinkamas projektas, tačiau V. G. neatvyko jo pasirašyti, nes darbdavys atsisakė nukelti įdarbinimo sutarties terminą. Teismo posėdžio metu buvo pateikti šis projektas bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. balandžio 12 d. raštas, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šių rašytinių dokumentų, nors iš jų atsispindi darbo biržos veiklos eiga šioje situacijoje. Minėtame rašte ministerija pažymėjo, kad prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą sutarties šalys turi spręsti sutartyje nustatyta tvarka, o pagal teisės aktų nuostatas galimi Trišalės sutarties pakeitimai, kai pasikeičia darbdavys; darant pakeitimus, būtinas visų šalių sutikimas ir rašytinis susitarimas. Kadangi V. G. nenorėjo nutraukti Trišalės sutarties ir nusprendė toliau laikyti egzaminus, ši sutartis nebuvo nutraukta. V. G. nurodė, kad ieškos kito darbdavio, su kuriuo norės sudaryti keturšalę sutartį; tokiu atveju trišalė sutartis tęsiama, tik pirminis darbdavys šios sutarties teises ir pareigas perduoda kitam darbdaviui.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tolimesnius atsakovo veiksmus. Darbo birža, atsižvelgusi į tai, kad V. G. nesiregistravo egzaminams, 2013 m. spalio 9 d. išsiuntė pranešimą dėl profesinio mokymo lėšų grąžinimo. Atsakovas pažymėjo, kad darbo birža laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. tikslino informaciją, ar V. G. įgijo C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimą, ir nustatė, jog jis laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d. nesiėmė jokių papildomų veiksmų. Atsižvelgiant į šią informaciją, 2013 m. lapkričio 5 d. priimtas sprendimas nutraukti darbo paiešką ir panaikinti V. G. bedarbio statusą.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad V. G. baigė mokymus pagal Trišalę sutartį, tačiau neįgijo C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimo, todėl, remiantis Trišalės sutarties 3.5.3 punktu, su darbdaviu darbo sutarties negalėjo sudaryti. V. G. nepateikė priežasčių, dėl ko neįgijo pažymėjimo. Jam negrąžinus lėšų už profesinį mokymą, darbo birža parengė ieškinį Tauragės rajono apylinkės teismui dėl 6 350,64 Lt nuostolių atlyginimo, Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-85-140/2014 iš V. G. darbo biržos naudai priteista 6 350,64 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, teismo sprendimas perduotas vykdyti antstoliui.

Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos darbo birža 2015 m. rugsėjo 8 d. priėmė įsakymą, kuriuo siekiama suvienodinti teritorinių darbo biržų praktiką priimant sprendimus dėl bedarbio statuso sustabdymo, atkūrimo, panaikinimo, ir patvirtino Bedarbio statuso sustabdymo, atkūrimo, netekimo veiksmų sąrašą. Šiame sąraše numatyta, kad kai faktinės aplinkybės apima tokią situaciją, kad bedarbis be svarbių priežasčių po profesinio mokymo atsisako įsidarbinti pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją arba įgytą kompetenciją, bedarbio statuso panaikinimo diena laikytina pirma diena po numatyto įsidarbinimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisėto pagrindo nutraukti bedarbio statuso, išskyrus vadovaujantis Trišalės sutarties nuostatomis, Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Be to, atsakovo teigimu, informacija iš „Sodros“ apie V. G. gaunamas socialinio draudimo išmokas gauta pavėluotai. V. G. prašymas dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo pateiktas 2013 m. vasario 22 d., todėl, vadovaujantis Nuostatų 28, 29 punktais, sprendimas dėl išmokos skyrimo ar neskyrimo turėjo būti priimtas per 5 darbo dienos, informuojant apie tai Lietuvos darbo biržą. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, jog V. G. yra viena iš Trišalės sutarties šalių, todėl jis atsako už savo atliekamus veiksmus. Profesinio mokymo išlaidas grąžinti nurodyta tik išnaudojus visas galimybes. Atsakovo nuomone, jis veikė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas atsiliepime nurodė sutinkantis su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šioje byloje atsakovu pagrįstai laikytina darbo birža, atsižvelgiant į tai, jog prašomos priteisti permokos susidarymą sąlygojo išskirtinai atsakovo nepagrįstas neveikimas, laiku nenutraukiant V. G. bedarbio statuso, o atsakovas nenurodė jokių tai paneigiančių argumentų.

Pareiškėjo nuomone, atsakovo nurodyti teismo posėdyje teikti dokumentai nepatvirtina jokių bylai reikšmingų aplinkybių. 2013 m. liepos 26 d. Susitarimo dėl Trišalės sutarties pakeitimo projektas nepatvirtina sutarties šalių siekių prisiimti sutartinius įsipareigojimus (sutarties projektas nepasirašytas nei vienos iš sutarties šalių, nėra antspaudų, registracijos numerio), o pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas atspindi tik ministerijos nuomonę dėl Trišalės sutarties keitimo į sutartį tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio dėl jo pradėjimo dirbti savarankiškai. Be to, minėtas ministerijos raštas nesuteikia atsakovui teisės delsti priimti sprendimus dėl Trišalės sutarties, kai yra akivaizdūs jos pažeidimai, bei priimti sprendimą dėl bedarbio statuso panaikinimo atgaline data. Pareiškėjas pabrėžė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog UAB „Voriona“ sutiko pratęsti Trišalės sutarties galiojimo laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., ar sutiko dėl darbdavio teisių perdavimo kitam darbdaviui.

Pareiškėjo teigimu, Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-85-140/2014 nagrinėjamoje byloje juridinės reikšmės neturi, nes šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl priteisimo permokos, susijusios su profesiniu mokymu, už ankstesnį, nei šioje byloje nagrinėjamas, laikotarpį, taip pat, skiriasi permokų susidarymo aplinkybės. Be to, atsakovas apie V. G. veiksmus laikant egzaminus C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimui įgyti, t. y. Trišalės sutarties įsipareigojimų vykdymą, net nesidomėjo. Pareiškėjas pritaria sprendimo dėl bedarbio statuso netekimo priėmimui, tačiau mano, kad toks sprendimas turėjo būti priimtas anksčiau, t. y. 2013 m. rugpjūčio 1 d. pasibaigus sutarties galiojimui ir UAB „Voriona“ atsisakius pratęsti V. G. įdarbinimo terminą, o ne pavėluotai – 2013 m. lapkričio 5 d. ir atgaline data, kas ir sąlygojo permokos susidarymą.

Teisės aktai nesuteikia teisės atsakovui atitinkamų sprendimų priimti remiantis išskirtinai subjektyviu asmens ar jo pateiktos informacijos vertinimu; atsakovas, laiku nepanaikindamas V. G. bedarbio statuso, viršijo jam teisės aktais suteiktus įgaliojimus, t. y. V. G. pateiktą informaciją vertino subjektyviai (sprendimas nenutraukti V. G. bedarbio statuso paremtas pasitikėjimu), vėliau nekontroliavo ir laiku netikrino V. G. pateiktos informacijos teisingumo, atitinkamai prisiimdamas visą iš tokio pobūdžio santykių kylančią riziką.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas neteisingai traktuoja sutarties juridinę reikšmę bedarbio statuso suteikimo/panaikinimo teisiniuose santykiuose. Šiuo atveju Trišalė sutartis yra ne civilinė, o administracinė sutartis, nes jos sudarymo pagrindas yra administracinės teisės normos, viena iš sutarties šalių yra viešojo administravimo subjektas, bei šios sutarties tikslas viešųjų interesų tenkinimas ir apsauga. Pažeidus esminę Trišalės sutarties sąlygą, tuo pačiu yra pažeidžiami ir viešieji interesai, o Civilinio kodekso nuostatos dėl civilinių sutarčių keitimo ir nutraukimo, administracinės teisės normų ir Trišalės sutarties atžvilgiu taikytinos subsidiariai.

Remiantis Nuostatų 3 punktu, pagrindas nedarbo išmokos skyrimui yra atsakovo pateikta informacija apie V. G. suteiktą bedarbio statusą. Taigi nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimą ir, nagrinėjamu atveju, išmokos permokos susidarymą V. G. sąlygoja bedarbio statuso galiojimas, kurį administruoja darbo birža. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas pats nenurodo, jog pavėluotas VSDFV Utenos skyriaus sprendimo priėmimas tiesiogiai sąlygojo permokos susidarymą; šiuo atveju tiesioginis priežastinis ryšys yra atsakovo neteisėtas neveikimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 273,27 Eur dydžio turtinės žalos, kurią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius kildina iš to, kad Tauragės teritorinė darbo birža, pažeisdama teisės aktų nuostatas, nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d. tęsė bedarbio statusą V. G., ir dėl to jam buvo neteisėtai ir nepagrįstai išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka, priteisimo.

Byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus prašymą tenkino ir iš Tauragės teritorinės darbo biržos priteisė turtinę žalą, konstatavęs, kad nurodyta žala (nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka) atsirado dėl Tauragės teritorinės darbo biržos neteisėto neveikimo. Atsakovas su tokiu teismo vertinimu nesutinka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, dėl kurių kaltės VSDFV administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl faktinių aplinkybių iš esmės nekyla. Kaip minėta, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. NI-SP1-2127 buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Tauragės teritorinės darbo biržos 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. St-344 V. G. bedarbio statusas panaikintas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., dėl to susidarė nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas šią permoką priteisti iš Tauragės teritorinės darbo biržos, visų pirma būtina įvertinti teisės aktų jai suteiktus įgaliojimus kontroliuojant bedarbio statuso galiojimą bei tai, ar nagrinėjamos bylos kontekste atitinkamą sprendimą nutraukti V. G. bedarbio statusą atsakovas objektyviai galėjo priimti 2013 m. rugpjūčio 1 d.

Teisės aktuose numatytų veiksmų su bedarbio statusu ir nedarbo socialinio draudimo išmoka atlikimo tvarkos aprašo 11 punkte nustatyta, kad už sukauptų ir įvestų į Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą duomenų apie bedarbius teisingumą ir savalaikiškumą, bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, pakeitimo, nenutraukus registracijos, panaikinimo, teisėtumą, pagrįstumą ir savalaikiškumą, Prašymų pateikimą bedarbiams pildyti, informavimo apie nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimą/neskyrimą, sustabdymą, atnaujinimą, nutraukimą, pratęsimą, pakartotinį skyrimą, neteisingai nurodytų bedarbių asmeninių sąskaitų patikslinimą atsakingi teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojai, priklausomai nuo šiame apraše jiems atlikti nurodytų veiksmų. Remiantis Tvarkos aprašo 6.3.1, 7.1–7.2 bei 8 punktais, Klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojai kiekvieną darbo dieną informacinėje sistemoje formuoja siūlymus dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, panaikinimo ar pakeitimo, nepanaikinant registracijos, tikrina šių pasiūlymų pagrįstumą, teikia sprendimų projektus vedėjui, kuris priima sprendimus dėl bedarbio statuso.

Atvejus, kada netenkama bedarbio statuso, reglamentuoja Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo 25 punktas. Vienas iš tokių atvejų yra, kai bedarbis be svarbių priežasčių, kaip nustatyta Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše, nutraukia profesinį mokymą arba atsisako įsidarbinti pagal suteiktą kvalifikaciją ar įgytą kompetenciją (25.5 p.). Asmenims, netekusiems bedarbio statuso dėl šio Aprašo 25 punkte, išskyrus šio Aprašo 25.7 punktą, nurodytų priežasčių, registracija darbo biržoje nutraukiama (Aprašo 26 p.).

Pagal Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo 36 punktą bedarbis, be svarbios priežasties atsisakęs įsidarbinti pagal Trišalę profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartį, teritorinei darbo biržai privalo atlyginti jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu. Remiantis šio aprašo 1 priedo 3.5.3 bei 3.5.5 punktais, įdarbinamasis įsipareigoja, užbaigus profesinį mokymą, sudaryti su darbdaviu darbo sutartį Sutarties 2.3 punkte nurodytomis sąlygomis ir atlyginti darbo biržai visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu įdarbinamasis nevykdė arba netinkamai vykdė Sutarties 3.5.1–3.5.4 punktuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių, nurodytų Įstatyme ir Apraše.

Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, nesant svarbių priežasčių, dėl kurių bedarbis negali įvykdyti pagal Trišalę profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų ir sudaryti su darbdaviu darbo sutartį, asmuo netenka bedarbio statuso ir jo registracija darbo biržoje turi būti nutraukiama. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo 36.1–36.2 punktais, svarbiomis priežastimis laikoma bedarbio liga ar mirtis arba darbo sutarties nutraukimas Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnyje ar 136 straipsnyje nurodytais pagrindais. Pažymėtina, kad kitų atvejų, kada įdarbinamasis gali atsisakyti įsidarbinti pagal suteiktą kvalifikaciją, neprarasdamas bedarbio statuso, teisės aktai nenumato.

Remiantis 2013 m. vasario 22 d. Trišale profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartimi, sudaryta V. G., Tauragės teritorinės darbo biržos ir UAB „Voriona“, bei 2013 m. birželio 28 d. sutarties pakeitimu, V. G. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. įgyti C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. G. baigė vairuotojų pirminio C ir CE kategorijų mokymo kursą, tačiau C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimo per nustatytą terminą neįgijo ir darbo sutarties su darbdaviu nesudarė.

V. G. 2013 m. liepos 26 d. Tauragės teritorinei darbo biržai pateikė prašymą pratęsti įdarbinimo datą iki 2013 m. spalio 1 d., tačiau darbdavys su tokiu Trišalės sutarties sąlygų pakeitimu nesutiko. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis aptartomis teisės nuostatomis, darytina išvada, jog, nesant galimybės pakeisti Trišalėje sutartyje numatyto termino, o įdarbinamajam neįvykdžius sutartyje numatytų prievolių ne dėl anksčiau nurodytų svarbių priežasčių, teritorinė darbo birža privalo priimti sprendimą dėl asmens bedarbio statuso netekimo ir registracijos darbo biržoje nutraukimo.

Todėl ta aplinkybė, kad V. G. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis registravosi VĮ „Regitra“ dėl egzaminų laikymo, įgijo vairuotojo pažymėjimą ar ėmėsi kitų veiksmų, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl Trišalės sutarties sąlygų nevykdymo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tauragės teritorinė darbo birža ginčo situacijoje nepagrįstai nesiėmė jos kompetencijai priskirtų veiksmų ir nesprendė dėl V. G. bedarbio statuso galiojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pats yra nurodęs, jog V.

G. piktnaudžiavo darbo biržos specialistų pasitikėjimu, įtikinėdamas juos, kad vis dar laiko egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti, taip patvirtinant, jog atsakovo neveikimas buvo subjektyvus jo pasirinktas elgesio modelis. Teisės aktai nesuteikia teisės atsakovui delsti priimti sprendimus dėl Trišalės sutarties, kai ji pažeidžiama, todėl tolimesni atsakovo veiksmai (pranešimas dėl profesinio mokymo lėšų grąžinimo, ieškinio dėl nuostolių atlyginimo pateikimas teismui) nepašalina atsakovo neteisėto neveikimo fakto. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrįstai remiasi bendraisiais sutarčių nutraukimo pagrindais, nes šiuo atveju ginčas kyla ne dėl Trišalės sutarties, kuri savo prigimtimi yra administracinė sutartis, o iš jos kylančios teisės ir pareigos bei atsakomybė visų pirma yra reglamentuoti administracinės teisės aktų, per se, galiojimo, bet dėl teisės aktų nustatytų atsakovo įgaliojimų, esant atitinkamoms sąlygoms (nesant svarbių priežasčių, dėl kurių bedarbis negali įvykdyti pagal Trišalę sutartį prisiimtų įsipareigojimų ir sudaryti su darbdaviu darbo sutartį), nevykdymo.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad duomenys apie V. G. gaunamas nedarbo socialinio draudimo išmokas Tauragės teritorinėje darbo biržoje buvo gauti pavėluotai, dėl to atsakovo kaltės dėl laiku nepanaikinto bedarbio statuso nėra. Pagal Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 3 punktą nedarbo draudimo išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai pagal Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Fondo valdybai teikiamus duomenis. Taigi, remiantis šia nuostata, spręstina, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimą ir atitinkamai šios išmokos permokos susidarymą sąlygoja būtent asmens bedarbio statuso galiojimas. Aplinkybė, kad informacija apie V. G. paskirtą nedarbo socialinio draudimo išmoką atsakovui pateikta vėliau, nei numatyta teisės aktuose, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip nėra susijusi su šios permokos susidarymu.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 273,27 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka susidarė būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo Tauragės teritorinės darbo biržos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan