662742ff-ad80-4ec5-b4ec-e26c8e487019 · Prienų rajono apylinkės teismas

Vilkavi?kio rajonoBaudžiamoji byla Nr. 1-147-962/2015Teisminio proceso Nr. 1-79-1-03242-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5; 1.1.7.2.4. (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 26 d.Prienai              Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant prokurorams Jonui Gyliui, Gitanai Kaupei, kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui V.

M.,nukentėjusiajai D. K., jos atstovei advokatei R. K., nedalyvaujant civilinio atsakovo AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB “Senukai” vyr. prekių priėmėju, 10 klasių iÅ¡silavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

A. M. 2015 m. sausio 13 d., apie 18.00 val., Prienų mieste, Vytauto gatvėje, vairuodamas jam priklausantį automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 27 punktÄ , nurodantį, kad vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiÄ jį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, t.y. nepraleido pėsčiosios ėjusios per pėsčiųjų perėjÄ , nesustojo ir jÄ parbloÅ¡kė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiajai D. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs deÅ¡inio gaktikaulio virÅ¡utinės ir apatinės Å¡akų lūžimais.Kaltinamasis A.

M. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino (b.l. 16-18, II t.), kad automobilį vairuoja nuo 2013 metų, 2015 m. sausio 13 d. apie 18 val. su kolega važiavo iÅ¡ darbo, buvo tamsu, lijo, perėja prastai apÅ¡viesta, matomumas blogas, automobilių daug. Važiavo nuo autobusų stoties link UAB „Senukai“ tiesiai 50 km/val. greičiu ir matė prie KultÅ«ros centro stovinčias 4-5 moteris. Viena moteris, kuri ant galvos buvo užsidėjusi kapiÅ¡onÄ , išėjusi iÅ¡ kultÅ«ros centro, ėjo invalidams skirtu nusileidimo taku.

Moteris nulipusi ir net neįžengusi į perėjÄ , bÅ«dama apie 1 m. už ženklo, kuris žymi pėsčiųjų perėjos pradžiÄ , nežiÅ«rėdama iÅ¡bėgo į keliÄ . SusidÅ«rimas su pėsčiÄ ja buvo gatvių sankirtoje, jo priekinio automobilio ratas perÅ¡oko bordiÅ«rÄ , keleivio pusės priekinis ratas buvo truputį pakilęs. Moterį pamatė tik prie pat perėjos, sustabdyti automobilio neturėjo jokių galimybių, susidÅ«rimas įvyko jo eismo juostoje. Po susidÅ«rimo automobilis užtvėrė visÄ važiuojamÄ jÄ dalį per patį kelio vidurį, todėl automobilį patraukė, kad nesusidarytų spÅ«stis, nes automobilis trukdė eismui.

Atvykus policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad patraukė automobilį. PrieÅ¡ patraukdamas automobilį, iÅ¡kart nubėgo prie nukentėjusiosios, paklausė ar ji sÄ moninga, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Patraukęs automobilį grįžo prie nukentėjusiosios, tuomet priėjo nukentėjusiosios choro kolegės ir dar prieÅ¡ atvažiuojant greitajai pagalbai, jÄ pastatė ant kojų bei pasakė „einam namo, tau viskas gerai“. Sulaukus greitosios medicinos pagalbos ir policijos, jiems viskÄ sakė tÄ patį, kad nukentėjusioji ėjo ne per pėsčiųjų perėjÄ , o važiuojamÄ ja dalimi.

Moteris buvo apsirengusi tamsiai, ilga striuke su gobtuvu ant galvos, be atÅ¡vaitų ir ji negalėjo matyti kelio, trukdė gobtuvas. Po įvykio automobiliui sustojus, nukentėjusioji nuslydo nuo kapoto ir vienÄ kartÄ apsivertė. Nežino, kokį atstumÄ tiksliai nusviedė nukentėjusiÄ jÄ . NukentėjusiÄ jÄ pastebėjo, kai ji jau buvo įžengusi į gatvę. Jis prieÅ¡ perėjÄ sulėtino greitį, o nukentėjusioji bėgo. Nukentėjusioji iÅ¡girdusi automobilio padangų cypimÄ dar labiau pasilenkė į priekį, jÄ parbloÅ¡kė savo važiavimo juostoje jau už perėjos, automobilio vairuotojo pusės priekiu, koks stabdymo atstumas negali pasakyti.

Paskui jį važiavo kitas automobilis, prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje nieko nebuvo. Moterį galėjo pamatyti dar bÅ«damas ties „Top Sport“ punktu, o kaip kliÅ«tį jÄ pamatė tuomet, kai ji jau atsitrenkė į automobilio priekinį stiklÄ . SusidÅ«rimo metu greitis buvo apie 35 – 40 km/h, pėsčiųjų perėja niekas daugiau nėjo. Nukentėjusioji D. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad invalidų nusileidimo takas eina nuo centrinio KultÅ«ros centro įėjimo, kuris repeticijos metu visÄ laikÄ bÅ«na užrakintas ir invalidų nusileidimo taku ji nėjo, kadangi studija yra kitoje pastato pusėje.

Ä®vykio dienÄ ji lipo laipteliais, kuriais nusileidus tiesiai yra pėsčiųjų perėja. Nulipusi praleido automobilį, kuris važiavo prieÅ¡ingoje pusėje iÅ¡ kairės pusės nuo UAB „Senukai“ ir toliau ėjo pėsčiųjų perėja per gatvę. Buvo jau perėjusi į antrÄ važiavimo juostÄ , tuomet pamatė automobilį, kuris važiavo tiesiai į jÄ . Ji nebėgo, tačiau pagreitino žingsnį. Atvažiuojančio automobilio Å¡viesas matė ties buvusiu Monopolio pastatu. Automobilis buvo dar pakankamai toli nuo jos ir ji galvojo, kad jis sustos prie pėsčiųjų perėjos.

Buvo beveik perėjusi pėsčiųjų perėjÄ , kai automobilis užkabino deÅ¡inį Å¡onÄ ir ji užkrito ant automobilio kapoto. Automobilis jÄ nusviedė 10 metrų, ji nukrito prie bordiÅ«ro, prieÅ¡ingoje – Laisvės aikÅ¡tės pusėje. Po susidÅ«rimo automobilis dar vilko jÄ ant kapoto ir po staigaus pasisukimo nubloÅ¡kė ant žemės. Automobilis jÄ patrenkė pėsčiųjų perėjoje, ji niekur kitur nėjo. Ä®vykio metu buvo apsirengusi tamsiai mėlyna striuke su gobtuvu. Ji iÅ¡ kultÅ«ros namų išėjo viena, praėjo pro moteris, stovinčias ant kampo ir viena ėjo per perėjÄ .

Ä®vykus įvykiui, vairuotojas iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio, pribėgo prie jos, pradėjo kalbinti, kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , buvo susijaudinęs. Po autoįvykio jai buvo sulaužyti dubens kaulai, besigydant iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad trÅ«kę abu kojų meniskai ir deÅ¡inės kojos įtrÅ«kę sausgyslės, po traumos neiÅ¡sitiesia koja, skauda kai lipa laiptais, 3 mėn. gulėjo, buvo visiÅ¡kai priklausoma nuo kitų, mėnesį laiko mokėsi iÅ¡ naujo vaikščioti. Grįžus namo reikėjo ieÅ¡koti slaugės, nuo vasario 5 d. iki balandžio 13 d. slaugei mokėjo pinigus, jÄ samdė pati, kadangi kreipėsi dėl slaugos skyrimo, tačiau atsakymÄ gavo tik už pusantro mėnesio.

Savo poreikius jai reikia atlikti su kitų žmonių pagalba, apie 3 mėnesius pati negalėjo nueiti į tualetÄ , nusiprausti, pasigaminti valgyti. Draudimo įstaiga iÅ¡mokėjo 2700 Eur, materialinė žala visiÅ¡kai atlyginta, moralinės žalos atlyginta 2500 Eur, prašė 8000 Eur, likusi moralinės žalos suma 5500 Eur. Kaltinamasis lankė jÄ klinikose, paklausė kaip jaučiasi, bet jam buvo baisiausia, jog iÅ¡ jo atims vairuotojo pažymėjimÄ , jis neatsiprašė jos, žalos neatlygino. Liudytojas V.

M., dirbantis Alytaus apskrities VPK Prienų PK vyresniuoju patruliu teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ atvyko į eismo įvykio vietÄ , nukentėjusioji jau buvo iÅ¡vežta greitosios pagalbos, automobilis stovėjo sankryžoje. Jis braižė eismo įvykio schemÄ , matuoti padėjo vairuotojas. Negali pasakyti, ar automobilis po įvykio buvo patrauktas, kadangi atvykus automobilį rado bÅ«tent toje vietoje, kur nubraižė schemoje ir nematė, kur jis stovėjo prieÅ¡ atvažiuojant.

SusidÅ«rimo vietÄ ir nukentėjusiosios menamÄ buvimo vietÄ nubraižė po įvykio, kadangi pats jos nematė, vietÄ nurodė liudininkai. Visi liudininkai teigė, kad susidÅ«rimas buvo pėsčiųjų perėjoje ir moteris ėjo per pėsčiųjų perėjÄ . Tokių liudytojų, kurie patvirtintų, kad moterį partrenkė ne pėsčiųjų perėjoje, nebuvo. Po eismo įvykio automobilį draudžiama patraukti tuo atveju, kai yra sužaloti žmonės. Vairuotojas pasakė, kad nesusigaudė bei nesuprato kas atsitiko, todėl patraukė automobilį.

SusidÅ«rimo vietos schemoje nepažymėjo, kadangi liudytojai tik apytiksliai jÄ nurodė. Liudytojai neparodė kur iÅ¡ pradžių buvo sustojęs automobilis, stabdymo vėžių nesimatė, nebuvo Å¡ukių ar nuolaužų. Buvo apgadintas automobilio Å¡onas ir iÅ¡daužytas priekinis stiklas, ant gatvės nebuvo likę automobilio detalių, Å¡ukės buvo automobilio viduje. Sprendžiant pagal automobilio sugadinimus, moteris galėjo bÅ«ti partrenkta pėsčiųjų perėjoje, buvo apgadinta automobilio vairuotojo pusė, sulaužytas kairys veidrodėlis, sudaužytas stiklas.

Vieta, kur galimai gulėjo nukentėjusioji, matuota 9,80 m nuo perėjos, kadangi nebuvo parodyta tiksli vieta, schema ir atstumas braižyti nuo pėsčiųjų perėjos. Kiek nukentėjusiÄ jÄ vilko automobilis, ar kaip toli jÄ nusviedė po smÅ«gio turi įtakos automobilio greitis.Liudytoja G. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra skubios pagalbos specialistė. Atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusioji buvo sÄ moninga, stovėjo Å¡alikelėje, jÄ už parankės laikė moteris. Nukentėjusioji sakė, kad pėsčiųjų perėjoje jÄ partrenkė automobilis, įvykio vietoje buvo daugiau žmonių, jie liudytojų neklausinėjo.

Ä®vykio vietoje automobilio, jo vairuotojo nematė, kadangi buvo tamsu. Negali pasakyti, ar policija jau buvo atvykusi. Nukentėjusiajai įtarė Å¡launikaulio lūžimÄ , padarius nuotraukas buvo nustatyta, kad lūžęs dubuo. Liudytojas S. M., greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atvykus į įvykio vietÄ , Laisvės aikÅ¡tės pusėje stovėjo dvi moterys ir laikė nukentėjusiÄ jÄ . Policija dar nebuvo atvykusi. Jis iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio neÅ¡tuvus, į automobilį paguldė nukentėjusiÄ jÄ , jokių kalbų apie įvykį negirdėjo, nematė nei paties automobilio, neatsimena, ar ant kelio buvo Å¡ukių.

IÅ¡ įvykio vietos greitai iÅ¡važiavo.Liudytoja K. Z. D. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad matė eismo įvykį, su D. K. kartu lanko chorÄ . Ji viena išėjoi iÅ¡ KultÅ«ros centro, lipo laiptais, o D. K. nuėjo prieÅ¡ jÄ . D. K. buvo apsirengusi tamsiai pilka striuke su kapiÅ¡onu. Pėsčiųjų perėja buvo tiesiai prieÅ¡ jÄ , ji laiptais lipo lėtai ir aiÅ¡kiai matė, kaip pėsčiųjų perėjos gale automobilis partrenkė D. K.. Matė, kad D. K. ėjo per pėsčiųjų perėjÄ , jÄ partrenkė pėsčiųjų perėjoje.

Mano, kad automobilis stabdė, bet kadangi viskas įvyko labai greitai, negali garantuoti ar girdėjo stabdymÄ . D. K. krito ant automobilio kapoto, po smÅ«gio vienas daiktas skrido į vienÄ pusę, o D. K. krito į kitÄ pusę, nukrito gatvių sankirtoje Savivaldybės pusėje, arčiau spaudos kiosko. Ar jÄ dar kurį laikÄ vežė ant automobilio kapoto, negali pasakyti. D. K. nubloÅ¡kė toliau, nei ji buvo partrenkta. Kada D. K. ėjo pėsčių perėja, daugiau automobilių nebuvo, ji pati tuo metu buvo ant laiptų, o automobilis atvažiavo greitai nuo tilto pusės. D.

K. buvo jau gale pėsčiųjų perėjos, kai automobilis jÄ kliudė, negali pasakyti, kuria automobilio dalimi kliudė, matė, kaip užmetė ant automobilio kapoto, negali pasakyti, ar po smÅ«gio automobilis iÅ¡kart sustojo. Po įvykio vairuojas iÅ¡lipo, prie ausies laikė mobilų telefonÄ . Automobilių spÅ«stis nebuvo susidariusi.Liudytoja E. B. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad D. K. matė choro repeticijose, iÅ¡ repeticijos ėjo visi bÅ«riu. Paties įvykio ir susidÅ«rimo nematė, bet ji pirma iÅ¡girdo automobilio stabdymÄ , keletÄ sekundžių girdėjo kaip cypė automobilio stabdžiai, čiuožimÄ ant asfalto ir tuomet garsÄ , tuomet suvokė, kad automobilis į kažkÄ atsitrenkė.

Stabdymas buvo ne staigus, buvo ilgesnis. Automobilį pamatė kai ėjo prie D. K., jis stovėjo užsukęs prie perėjos ženklo į deÅ¡inę pusę tarp perėjų. Liudytoja O. L. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įvykio metu stovėjo KultÅ«ros namų pusėje Å¡onu į gatvę, kalbėjo su seserimi. Tuo metu iÅ¡girdo automobilio stabdžių cypimÄ bei susidÅ«rimo garsÄ , tada atsisuko. Paties įvykio, kaip D. K. ėjo pėsčiųjų perėja, jos nukritusios ant automobilio kapoto, į kuriÄ automobilio vietÄ atsitrenkė nukentėjusioji nematė, tik matė kaip D.

K. nukrito. Ji policijos pareigÅ«nams parodė įvykio vietÄ , nukentėjusiosios nukritimo vietÄ aiÅ¡kiai matė, kadangi nuėjo pažiÅ«rėti. Po susidÅ«rimo automobilis sustojo užsisukęs į deÅ¡inę pusę nuo Vytauto gatvės, D. K. nukrito toliau nuo automobilio. Tuo metu vairuotojas kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , po smÅ«gio D. K. nejudėjo, po kelių minučių pajudėjo, po kurio laiko jÄ pakelė su moterimi, kuri vėliau nuėjo, o ji liko laikyti kol atvažiavo greitoji. D. K. patraukė nuo balos, į kuriÄ buvo nukritusi po partrenkimo.

Liudytoja N. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad po repeticijos visi skirstėsi į namus, ji su kolegėmis ėjo link savo automobilio, kuris stovėjo prie banko „Swedbank“. D. K. ėjo link pėsčiųjų perėjos, bet per gatvę einančios nematė. Ji atidariusi automobilio dureles laukė kol susės kitos moterys į automobilį ir matė nuo tilto pusės link miesto atlekiantį automobilį. Automobilis važiavo greitai, jo stabdymo garso negirdėjo. Automobilio greitis galėjo būti daugiau nei 50 km/h, atrodė, kad važiavo greičiau nei kiti automobiliai.

Susodinus į automobilį moteris ir besiruoÅ¡dama lipti į automobilį, iÅ¡girdo garsÄ , atsisukus pamatė automobilį, kuris buvo pasisukęs į restorano „Beržas“ pusę, partrenktoji vertėsi per automobilio kapotÄ , po smÅ«gio ji iÅ¡lėkė gana aukÅ¡tai. Po smÅ«gio vienas daiktas nukrito į vienÄ pusę, o ji į kitÄ pusę. SusidÅ«rimÄ matė ties pėsčiųjų perėja. TÄ vakarÄ buvo blogas oras, buvo nemažai automobilių, prie pėsčiųjų perėjos laukė moterys, girdėjo D.

K. balsÄ , todėl daro prielaidÄ , kad ji stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, prie važiuojamosios dalies jos stovinčios nematė, tik atsisukusi matė krentantį žmogų. Po smÅ«gio vairuotojas sustojo tarsi suktų link restorano „Beržas“. Liudytoja J. R. J. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad paties įvykio nematė. Išėjus po repeticijos kolegė pakvietė į automobilį, kuris buvo prie banko „Swedbank“, pasuktas į Nemuno pusę. Ji sėdėjo automobilyje ir stebėjo gatvę, tuo metu gatvė buvo judri, sėdėdama automobilyje pėsčiųjų perėjos nematė, žiÅ«rėjo į kitÄ pusę, į atvažiuojančius automobilius.

Kaip D. K. ėjo per gatvę, link kurios pusės ėjo, nematė. Besėdint automobilio priekyje, pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo greitai. Matėsi, kad automobilis atvažiavo greitai, kiti automobiliai prie perėjos pristabdyvo, dėl to į automobilį atkreipė dėmesį. Paties smūgio neišgirdo, stabdymo garsų negirdėjo, tik po to kolegė suriko, kad partrenkė žmogų. Liudytojas J. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad matė įvykį, sėdėjo šalia vairuotojo kaltinamojo A.

M.. Važiavo dviese aplink miestÄ pasivažinėti, važiavo apie 50 km/h, lijo, buvo Å¡lapias kelias. Važiavimo greitį žino, kadangi dažnai žiÅ«rėdavo į spidometrÄ , susidÅ«rimo metu greičio nepastebėjo, nes tuo metu žiÅ«rėjo į savo telefonÄ . Iki smÅ«gio žiÅ«rėjo į telefonÄ tik pajautė automobilio stabdymÄ ir pamatė smÅ«gį į kairę automobilio pusę, matėsi, kad moteris bėgo už perėjos, užsidengusi veidÄ kapiÅ¡onu. Nuo telefono galvÄ pakėlė prieÅ¡ stabdymÄ , iki perėjos buvo apie 1 – 1,5 m., matė kaip moteris bėgo per keliÄ , o jie jau stabdė, automobilis čiuožė.

NukentėjusiÄ jÄ partrenkė už perėjos, ji atsimušė į automobilio kairės pusės stiklÄ , ant kapoto jos nematė. Automobilyje negarsiai grojo magnetola. IÅ¡kart po smÅ«gio A. M. sustabdė automobilį, sustojo iÅ¡ kart už pėsčiųjų perėjos, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pribėgo prie moters ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Kažkas liepė patraukti automobilį ir jis buvo patrauktas už kavinės Beržas perėjos.                           Be kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltė grindžiama Å¡iais baudžiamosios bylos duomenimis:2015 m. sausio 13 d.

Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės specialisto V. B. tarnybiniu praneÅ¡imu (b.l. 4, I t.) nustatyta, kad 2015 m. sausio 13 d. apie 18.00 val., Prienų m., Vytauto gatvėje, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausančiÄ transporto priemonę Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu nepastebėjo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį išėjusios D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nesuspėjo sustoti ir jÄ parbloÅ¡kė.

Dėl dubens kaulų lūžio D. K. išvežta į LSMUL Kauno klinikų mišrių traumų skyrių. 2015 m. sausio 13 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir planu (b.l. 5-6,7-8, I t.) nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas Laisvės aikštės gatvėje, kairėje kelio pusėje už pėsčiųjų petrėjos. Po kelių eismo įvykio, transporto priemonė buvo patraukta į kelkraštį.2015 m. sausio 13 d.

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b.l. 12-13, I t.) nustatyta, automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techniškai tvarkingas, užfiksuoti automobilio priekinio stiklo, variklio gaubto, kairės pusės veidrodėlio sugadinimai. 2015 m. kovo 9 d. Specialisto išvada Nr. G 235/15 (06) (b.l. 21-23, I t.) nustatyta, kad D. K. kliniškai nustatyta dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimai. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.2015 m. gegužės 28 d.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 131-134, I t.) nustatyta, kad A. M. parodė vietÄ (Foto Nr. 1), iÅ¡ kurios pusės jis atvažiavo automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); vietÄ , (Foto Nr. 2), kur jis važiuodamas automobiliu Opel Astra pastebėjo einančiÄ pėsčiÄ jÄ ; parodė vietÄ (Foto Nr. 3), kur jis sustojo po eismo įvykio bei vietÄ (Foto Nr. 4), kur po įvykusio eismo įvykio pastatė automobilį Opel Astra.2015 m. gegužės 29 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 50-53, I t.) nustatyta, kad nukentėjusioji D.

K. parodė vietÄ (Foto Nr. 1), kur ji stovėjo prieÅ¡ pradėdama eiti per pėsčiųjų perėjÄ ; vietÄ (Foto Nr. 2), kur jÄ partrenkė automobilis Opel Astra; vietÄ (Foto Nr. 3), iÅ¡ kurios pusės atvažiavo automobilis Opel Astra; vietÄ (Foto Nr.4), kur ji nukrito po eismo įvykio. 2015 m. gegužės 28 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 56-59, I t.) nustatyta, kad liudytoja E. B. parodė vietÄ (Foto Nr. 1), kur stovėjo automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio, po to, liudytoja parodė vietÄ (Foto Nr. 2 ir Foto Nr. 3), kur buvo nukritusi pėsčioji D.

K. po eismo, kur jÄ partrenkė automobilis Opel Astra. 2015 m. gegužės 28 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 64-68, I t.) nustatyta, kad liudytojas J. V. parodė vietÄ (Foto Nr. 1), iÅ¡ kurios pusės jis kartu atvažiavo automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vairuotoju A. M., po to, liudytojas J. V. parodė vietÄ (Foto Nr. 2), kur jis su vairuotoju pamatė pėsčiÄ jÄ . Paėjus už pėsčiųjų perėjos liudytojas parodė vietÄ (Foto Nr. 3), kur buvo partrenkta pėsčioji D.

K.. Paėjus nuo pėsčiųjų perėjos liudytojas parodė vietÄ (Foto Nr. 4), kur automobilis „Opel Astra“ sustojo po įvykusio eismo įvykio; nuo tos vietos paėjo su liudytoju J. V. ir jis parodė vietÄ (Foto Nr. 5), kur po eismo įvykio nukrito pėsčioji ant gatvės. Nuo tos vietos su liudytoju paėjo prie kitos pėsčiųjų perėjos ir jis parodė vietÄ (Foto Nr. 6), kur po įvykusio eismo įvykio pastatė vairuotojas automobilį „Opel Astra“.Fizioterapijos skyriaus (kabineto) lankytojo kortelėje (b.l. 32-33, I t.) pažymėti D.

K. apsilankymai procedÅ«rose.IÅ¡raÅ¡u iÅ¡ ligos istorijos (b.l. 34, I t.) nustatyta, kad D. K. reikalinga pagalba.2015 m. vasario 2 d. Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro asmens aprÅ«pinimo techninės pagalbos triemonėmis nuomos sutartimi (b.l. 35-36, I t.) nustatyta, kad D. K. už mokestį iÅ¡sinuomojo čiužinį ir automatiÅ¡kai reguliuojamÄ lovÄ .2015 m. kovo 12 d. Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro asmens aprÅ«pinimo techninės pagalbos triemonėmis su įmoka sutartimi dėl trumpalaikio materialiojo turto (b.l. 37-38, I t.) nustatyta, kad D.

K. už nustatyto dydžio įmokÄ perduota naudotis vaikÅ¡tyne su staliuku ir ratukais.Pateikta sÄ skaita – faktÅ«ra, kasos pajamų orderiai, kvitai (b.l. 39-48, I t.) patvirtina D. K. patirtas gydymosi ir susijusias iÅ¡laidas.Tecninės apžiÅ«ros rezultatų kortele (ataskaita) (b.l. 103, I t.) nustatyta, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus.Automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. M. vardu (b.l. 104, I t.).

Transporto priemonės draudimo sutartimi (b.l. 105, I t.) nustatyta, kad eismo įvykio kilimo metu (2015 m. sausio 13 d.) A. M. priklausantis automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu BTA draudimas.A. M. turi teisę vairuoti AM, B1, B kategorijos transporto priemones (b.l. 106, I t.).Asmens blaivumo testu (b.l. 109, I t.), nustatyta, kad įvykio metu A. M. buvo blaivus (0,00 prom.). Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Minėtoje baudžiamojo įstatymo normoje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, be minėtų objektyviųjų požymių, bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t.y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Baudžiamosios teisės teorija numato, jog asmens veika gali bÅ«ti pripažįstama nusikaltimu tik jei ji turi visus atitinkamos Lietuvos Respublikos BK specialiojoje dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos elementus: objektÄ , objektyviÄ jÄ pusę, subjektÄ , subjektyviÄ jÄ pusę.Vienas objektyviosios pusės požymių – priežastinis ryÅ¡ys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių.

IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sÄ lyga. Sprendžiant eismo įvykio priežasties klausimÄ , turi bÅ«ti nustatomi ir įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytas KET pažeidimas, bet ir kiti faktoriai, taip pat galėję turėti reikÅ¡mės eismo įvykiui. Baudžiamosios teisės teorija priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių įvardija kaip asmens įtakÄ padarinių atsiradimui.

Tačiau tokia padaryta veika turi bÅ«ti bÅ«tina nusikalstamų pasekmių atsiradimo sÄ lyga. Tuo atveju veikÄ reikia iÅ¡skirti iÅ¡ kitų aplinkybių ir, jei įvykiai toliau vystosi kaip ir vystęsi, ji negali bÅ«ti pripažinta bÅ«tina nusikalstamų pasekmių atsiradimo sÄ lyga. Kitaip tariant asmens veikos teisiniam vertinimui, t.y. ar padaryta veika laikytina nusikalstama ar ne, reikÅ¡mės turi tik bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, kuriam yra bÅ«dingas dėsningas vidinis reiÅ¡kinių ryÅ¡ys – kai tam tikromis sÄ lygomis dominanti veika visada ar bent jau paprastai (daugeliu atveju) sukelia tam tikrus pavojingus padarinius.BK 14 straipsnis numato, kad baudžiamoji atsakomybė galima tik padarius nusikalstamÄ veikÄ tyčia ar dėl neatsargumo.

Sutinkamai su BK 281 straipsnio 7 dalimi, BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik dėl neatsargumo. BK 16 straipsnis nustato, kad nusikaltimas yra neatsargus, jei jis padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Taigi, net ir nustačius KET pažeidimÄ ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi bÅ«ti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerÅ«pestingumas).

Kaltinamasis A. M. kaltės nepripažino, nurodė, kad nukentėjusioji ėjo ne per perėjÄ , be to, ji ne ėjo, o bėgo. Jis pats nurodė matęs ties Prienų KultÅ«ros centru stovinčias 4-5 moteris, o vienÄ moterį ateinant invalidams skirtu nusileidimo taku. Moteris, bÅ«dama apie 1 m. už ženklo, kuris žymi pėsčiųjų perėjos pradžiÄ , nežiÅ«rėdama iÅ¡bėgo į keliÄ . Moterį pamatė tik prie pat perėjos, sustabdyti automobilio neturėjo jokių galimybių, susidÅ«rimas įvyko jo eismo juostoje, pėsčiajai jau esant perėjus pusę gatvės. Po įvykio automobilį patraukė nuoÅ¡aliau.

Nors A. M. teigė, jog jis dėl įvykio nėra kaltas, nukentėjusioji pati iÅ¡bėgo į gatvę ir ne perėjoje, bet vienu metru į Å¡onÄ nuo perėjos, tačiau pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės (KET 30 punktas) reikalauja, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas sulėtintų greitį arba sustotų prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį.

Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Pats kaltinamasis nurodė, kad eismo sÄ lygos nebuvo geros, buvo tamsu, lijo, kelio danga buvo slidi. Nors A. M. teigė matęs, kad nukentėjusioji ėjo ne per perėjÄ , tačiau duodamas paaiÅ¡kinimus teisme nurodė, kad nukentėjusiÄ jÄ pamatė tik jÄ partrenkęs, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo parodymai nėra nuoseklÅ«s. Be to, tai, jog kaltinamasis nesilaikė kelių eismo taisyklių imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui patvirtina ir jo parodymai, kad dar iÅ¡ toliau matė gatvės pusėn artėjančiÄ moterį (kaip nurodė kaltinamasis – ateinant invalidų nusileidimo taku), tačiau vėliau nukentėjusiÄ jÄ pamatė tik partrenkimo metu ir, anot kaltinamojo, tÄ pačiÄ moterį partrenkė.

Tai patirtina, kad kaltinamais nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, bÅ«damas padidinto pavojaus Å¡altinio valdytoju ir važiuodamas tamsiu paros metu, esant blogoms eismo sÄ lygoms, slidžiai kelio dangai ir blogam matomumui, įvažiuodamas į pėsčiųjų perėjos zonÄ , neįsitikino, kad tai daryti yra saugu. Tai, kad nukentėjusioji D. K. per gatvę ėjo pėsčiųjų perėja, patvirtino teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja K. Z. D., kuri nurodė, kad nukentėjusiajai atėjus nuo KultÅ«ros centro pusės, pėsčiųjų perėja buvo tiesiai prieÅ¡ D.

K., o ji pati tuo metu lėtai lipo laiptais ir aiÅ¡kiai matė, kaip pėsčiųjų perėjos gale automobilis partrenkė D. K.. Liudytoja patvirtino, kad D. K. ėjo per pėsčiųjų perėjÄ ir joje buvo partrenkta. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti įvykį mačiusios liudytojos parodymais. Liudytoja nurodė mačiusi, kad D. K. krito ant automobilio kapoto, po smÅ«gio vienas daiktas skrido į vienÄ pusę, o D. K. krito į kitÄ pusę, nukrito gatvių sankirtoje Savivaldybės pusėje, arčiau spaudos kiosko.

Liudytoja O. L. taip pat patvirtino mačiusi, kad D. K. nukrito toliau nuo automobilio. Liudytoja N. T. nurodė, kad kaltinamojo automobilis važiavo greičiau nei kiti automobiliai. Ji, kaip ir liudytoja K. Z. D. nurodė, kad po smÅ«gio vienas daiktas nukrito į vienÄ pusę, o D. K. – į kitÄ . SusidÅ«rimÄ matė ties pėsčiųjų perėja. Tai, kad automobilis važiavo greitai, nurodė ir liudytojos J. R. J., K. Z. D.. Su A. M. kartu važiavęs liudytojas J. V. teisiamojo posėdžio metu nurodydamas nukentėjusiosios ėjimo per gatvę vietÄ , taip pat parodė, kad ji pradėjo eiti pėsčiųjų perėja, tik, anot minėto liudytojo, baigė gatvę eiti ne pėsčiųjų perėjos zonoje.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas Alytaus apskrities VPK Prienų PK pareigÅ«nas V. M. nurodė, kad ir iÅ¡kart po įvykio, visi įvykį matę ir ten buvę liudytojai taip pat nurodė, kad nukentėjusioji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje. Kitokių liudytojų parodymų nebuvo. Teismas taip pat pažymi, kad kaltinamasis, partrenkęs pėsčiÄ jÄ , automobilį iÅ¡ susidÅ«rimo vietos patraukė, pastatė jį nuoÅ¡aliau, todėl byloje esanti eismo įvykio schema buvo sudaryta remiantis liudytojų parodymais, joje nepažymėta partrenkimo vieta, automobilis užfiksuotas stovintis ten, kur A.

M. jį patraukė po D. K. partrenkimo, o ne galimoje partrenkimo vietoje. Esant tokioms aplinkybėms, schema yra tik tikėtina, tačiau neatspindi tikrosios situacijos po įvykio, todėl negali būti laikomas patikimu įrodymu BK 20 str. prasme, dėl ko teismas byloje esančia schema nesiremia. Vadovaujantis šiais motyvais, įvykio schemai esant tik tikėtinai, buvo atmestas kaltinamojo gynėjo prašymas skirti autotechninę – medicininę ekspertizę, kadangi ekspertizės išvados taip pat galėtų būti laikomos tik galimomis ar tikėtinomis, tačiau nepatvirtinančiomis ar paneigiančiomis tam tikras aplinkybes.

Be to teismas sprendė, kad byloje yra pakankamai kitų įrodymų, kuriais bÅ«tų galima nustatyti įvykio aplinkybes. Nors kaltinamojo gynėjas prašė ekspertams užduoti klausimÄ â€žar galėjo automobilis, važiuodamas 50 km/h greičiu nusviesti nukentėjusiÄ jÄ 9,80 m (kaip nurodyta schemoje) už pėsčiųjų perėjos ribos“, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis važiavo bÅ«tent 50 km/h greičiu, apklausti liudytojai nurodė, kad A. M. automobilis važiavo greitai, greičiau, nei kiti, tačiau konkretÅ«s objektyvÅ«s duomenys apie kaltinamojo važiavimo greitį įvykio metu, nenustatyti.

Pat kaltinamasis duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė, kad susidÅ«rimo su pėsčiÄ ja metu, jo vairuojamo automobilio greitis buvo 35 – 40 km/h. Tai, jog D. K. per gatvę ėjo sparčiu žingsniu, vėliau žingsnį dar pagreitino, pripažino ir pati nukentėjusioji, tačiau Å¡i aplinkybė kaltinamojo kaltės nepaneigia. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas laiko byloje nustatyta, kad A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, kad vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiÄ jį, kurio judėjimo kryptį jis kerta.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. M. 2015 m. sausio 13 d., apie 18.00 val., Prienų mieste, Vytauto gatvėje, vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido pėsčiosios D. K., ėjusios per pėsčiųjų perėjÄ , nesustojo ir jÄ parbloÅ¡kė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs deÅ¡inio gaktikaulio virÅ¡utinės ir apatinės Å¡akų lūžimais. Å ios aplinkybės yra nustatytos teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

BÅ«tent kaltinamojo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu sužalotas žmogus, kilimo priežastis. Kaltinamasis A. M. veikÄ padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.Kaltinamojo A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.             Civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas                           Nukentėjusioji D.

K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 264,51 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamajame posėdyje, nukentėjusioji, tikslindama ieškinio reikalavimus, nurodė, kad visa turtinė žala jai yra atlyginta iš draudimo, taip pat atlyginta dalis – 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaikė likusioje, neatlygintoje dalyje, prašė papildomai priteisti 5500 Eur neturtinės žalos.

Nurodė, kad neturtinę žalÄ sudaro patirtas fizinis skausmas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, baimės ir nesaugumo jausmas.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. 109 str. nuostatas asmuo, dėl nusikatamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos turi teisę gauti žalos atlyginimÄ .Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima visapusiÅ¡kiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei joje surinktus faktinius duomenis sprendžia, kad nukentėjusiosios pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas iš dalies.

Teismas neturi jokio faktinio ar teisinio pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji D. K. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, atsižvelgiant ir į jos garbų amžių, kentė fizinius bei psichologinius skausmus, nepatogumus, baimę, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Ji tris mėnesius turėjo praleisti gulimame rėžime, buvo lūžę dubens kaulai, patyrė skausmingas procedūras, negalėdama pasirūpinti savo higiena, jautėsi pažeminta, bejėgiška, priklausoma nuo kitų žmonių, tačiau nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai D. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimais. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų neatstatomus padarinius nukentėjusiosios sveikatos būklei, ar duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika sukeltas pasekmes (padarytas nesunkus D.

K. sveikatos sutrikdymas); į tai, kad kaltinamasis A. M. nesunkų D. K. sveikatos sutrikdymÄ padarė veikdamas neatsargiai, jo veikoje nebuvo tyčios ir jis tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių nesiekė bei į tai, kad pati nukentėjusioji D. K., per gatvę eidama tamsiu paros metu, lyjant, neturėjo Å¡viesÄ atspindinčio atÅ¡vaito, ėjo užsidėjusi gobtuvÄ , greitu žingsniu, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, remiantis aukÅ¡tesnės instancijos teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad D.

K. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti 8000 Eur dydžio neturtinė žala yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama, pripažįstant, jog dėl A. M. 2015-01-13 18:00 val. sukelto eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji D. K. patyrė 3000 Eur dydžio neturtinę žalÄ . Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. M. 2015-01-13 įvykį sukėlė vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 105, I tomas).

Pažymėtina, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos CK 6.987 str.).Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginti, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę.

Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turi prievolę atlyginti padarytÄ Å¾alÄ tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis virÅ¡ija ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumÄ arba draudiko nemokumo atveju. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui.

Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ praÅ¡yme (b.l. 186 -187, I tomas) nurodė, kad draudimo bendrovė dėl įvykio yra iÅ¡mokėjusi tokias sumas: 1476,78 Eur Valstybinei ligonių kasai už D. K. gydymÄ ir D. K. – 264,51 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į D. K. padarytus sužalojimus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Atsižvelgiant į tai, kad draudikas pilnai įvykdė savo prievolę, prašė ieÅ¡kinį AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atžvilgiu palikti nenagrinėtu.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. normÄ , prievolę atlyginti 2015-01-13 eismo įvykio metu padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ pirmiausia turi draudikas – civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ bei tiek, kiek jos nepadengia sudaryta draudimo sutartis, - žalÄ padaręs asmuo, t.y. kaltinamasis A. M.. Teismui nustačius, jog dėl eismo įvykio D. K. patirta neturtinė žala yra 3000 Eur, iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti – 1000 Eur (b.l. 1,2, II tomas) bei 1,12 Eur už dokumentų kopijas (b.l. 183, I tomas), viso 1001,12 Eur, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo A. M. nukentėjusiosios D. K. naudai. Bausmės skyrimas Skiriant bausmę kaltinamajam už jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, taip pat kitas teismo nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str.).Kaltinamojo A.

M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 59 str., 60 str.).Kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ neatsargių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 2 d., 16 str.). Kaltinamasis anksčiau neteistas (b.l. 112, I tomas), baustas administracine tvarka (b.l. 113-114, I tomas), į Prienų psichikos sveikatos centro įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b.l. 116, I tomas), dirba (b.l. 117, I tomas), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 100, I tomas).

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcija numato, kad už minėto straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos įvykdymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei kaltinamÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , siekiant Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, remiantis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis, A. M. skirtina prokuroro pasiÅ«lyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda.

Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b.l. 135-136, I tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusiklastamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. - 307 str., n u s p r e n d ž i a : A. M. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir paskirti jam 12 MGL (keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt vieno Eur 92 ct) baudÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti A.

M., kad Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nukentėjusiosios D. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti nukentėjusiajai D. K. iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ kaltinamojo A.

M. nukentėjusiosios D. K. naudai 1001,12 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ eurÄ 12 ct) teisiminio proceso iÅ¡laidų.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ .             Teisėja                                                                                              Indrė Petrokienė