A-492-2953-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A62-1095/2011

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00196-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjui L. N.,

atsakovo teisių ir pareigų perėmėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens Joniškio rajono savivaldybės administracijos atstovams L. V. ir B. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. N. skundą atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai (teisių ir pareigų perėmėjas – Joniškio rajono savivaldybės administracija), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Joniškio rajono savivaldybės administracijai, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisijai dėl įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. N. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. V-6004 „Dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“, įpareigoti Šiaulių apskrities viršininką pripažinti pareiškėjo medžioklės plotus, naudotus iki Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo įsigaliojimo, medžioklės plotų vieneto pagal medžioklės plotų naudojimo tęstinumą, įgyvendinant Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 22 straipsnio 2, 5 ir 7 dalies reikalavimus, ir patvirtinti L. N. individualios medžioklės 1132 ha bendro ploto medžioklės plotų vieneto Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje projektą, priteisti iš atsakovo patirtas išlaidas.

Pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, jog pareiškėjas turi apie 300 ha nuosavos žemės, dar apie 500 ha nuomoja iš žmonių. 2001 m. balandžio 13 d. įregistravo L. N. individualų medžioklės plotų vienetą, kurio bendras plotas – 246,11 ha, o 2002 m. gegužės 14 d. padidino iki 1132 ha, įskaitant 50,45 ha miško. Tokią teisę suteikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 425, kuris numatė teisę privačių žemių ir miškų savininkams, jiems priklausančiuose privačiuose, tarpusavyje besiribojančiuose sklypuose, kurių bendras plotas ne mažesnis kaip 1000 ha, įregistruoti individualius medžioklės plotų vienetus.

Tam, kad būtų pasinaudota minėta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo teise, pareiškėjas asmeniškai susitiko su 111 privačių žemės ir miškų savininkais, kuriuos informavo tiesioginiu būdu apie tai, kad nori jų žemėje vykdyti medžioklę. Su kiekvienu savininku individualiai sudarė 111 ilgalaikių medžioklės plotų nuomos sutarčių, kartu pridedant sklypo planą. Visus minėtus dokumentus pagal tuomet galiojusią tvarką pateikė Joniškio aplinkos apsaugos agentūros vedėjui p. Baltramaičiui, kuris 2001 m. balandžio 13 d. išdavė dokumentą Nr. 64, patvirtinantį apie L.

N. individualaus medžioklės ploto vieneto įregistravimą, o 2002 m. gegužės 14 d. dokumentą Nr. 77 apie tai, kad įregistruotas plotas sudaro 1132 ha, įskaitant 50,45 ha miško. Šie dokumentai patvirtina ir tą faktą, kad minėtas medžioklės plotas atitinka visus keliamus medžioklės plotų vientisumo kriterijus. Pareiškėjas pabrėžė, kad įregistravus minėtą medžioklės plotų vienetą, su aplinkiniais medžioklės plotų valdytojais ir medžiotojais nekilo jokių teritorinių ginčų, o šalia esanti Žagarės miško dalis, su kurios savininkais dabar kyla konfliktas, tuo metu medžioklės požiūriu buvo laisva ir niekam neišnuomota.

Tačiau tokia palanki situacija klostėsi iki tol, kol pagal 2002 m. birželio 20 d. priimtą Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą medžioklės plotų perregistravimui Joniškio savivaldybėje buvo sudaryta Medžioklės plotų sudarymo ir jų ribų pakeitimo komisija. Pareiškėjas nurodė, jog vienas iš tuometinės komisijos narių buvo tuometinis Joniškio Žemėtvarkos skyriaus vadovas p. R. T.. R. T. vadovauja ir pareiškėjo medžioklės plotų kaimynystėje esančiam „Kepalių“ medžiotojų būreliui. Pareiškėjas pažymėjo, jog medžioklės plotams, mažesniems kaip 1000 ha, įstatymas numatė galimybę susijungti tarpusavyje arba būti prijungtiems prie stambesnių medžioklės plotų.

„Kepalių“ medžiotojų būreliui, kuriam vadovauja R. T., iškilo reali grėsmė dėl jo išlikimo, nes pastarojo plotas buvo gerokai mažesnis už 1000 ha. Todėl R. T., pasinaudodamas suteikta komisijos nario balsavimo teise, balsavo už tai, kad dalis pareiškėjui priklausančių medžioklės plotų, apie 150 ha, būtų iš jo atimta ir prijungta prie „Kepalių“ medžioklės būrelio, taip išsaugant pastarojo išlikimui reikalingą 1000 ha. Pareiškėjas nurodė, jog šis žmogus turėjo nusišalinti nuo balsavimo, kaip, beje, ir numato įstatymai, tačiau pastarasis to nepadarė.

Kitas, vienas įtakingiausių komisijos narių, yra Joniškio Miškų urėdo pavaduotojas J. Č. Apie 600 ha pareiškėjo medžioklės plotui priklausančių medžioklės plotų, minėtos komisijos sprendimu buvo perduota to paties J. Č. atstovaujamam, Joniškio urėdijai priklausančiam Žagarės profesionalios medžioklės plotų vienetui. Trečias komisijos narys, Joniškio Žvejų Medžiotojų draugijos atstovas, taip pat balsavo už pareiškėjui nepalankų sprendimą, nes pareiškėjas nepriklauso jo atstovaujamai Joniškio ŽMD ir pastarajai nemoka kasmetinių nario mokesčių, nes gyvendamas Vilniuje, priklauso Vilniaus ŽMD.

Dabartinis komisijos pirmininkas S. L., dirbantis Joniškio savivaldybėje, yra paskirtas į šį postą dabartinio Joniškio savivaldybės administracijos direktoriaus, to paties „Kepalių“ medžiotojų būrelio pirmininko ir buvusio komisijos nario R. T. įsakymu. Pareiškėjas nurodė, jog Šiaulių apskrities viršininkas nesistengia iš Joniškio komisijos išsireikalauti įsakymo priėmimui reikalingų dokumentų, nepaisant to, kad teismai jau du kartus panaikino neteisėtus pastarojo įsakymus. Pareiškėjas nurodė, jog komisija nebando gilintis į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d.

įsakymo Nr. 514 „Dėl Medžioklės plotų vienetų vientisumo kriterijų ir reikalavimų medžioklės vienetų riboms nustatyti“ III dalies 10 punktas sako: „Medžioklės plotų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis arba dirbtinėmis ribomis, t. y. miško kvartalinėmis linijomis, tvenkiniais, melioracijos grioviais ir kanalais ir t.t. Ši nuostata aiškiai nurodo, kaip turi būti nustatoma riba miške, o būtent, „miško kvartalinėmis linijomis, melioracijos grioviais, kanalais, keliais ir t.t. Pareiškėjo medžioklės plotų vienetui, tame pačiame Žagarės miške, priklauso 50,45 ha privataus miško, todėl kaip ir numato ši įstatymo nuostata, nustatant ribą miške, ją buvo galima nustatyti miško kvartalinėmis linijomis, kurios natūroje yra aiškiai matomos ir atskiria privatų mišką nuo valstybinio.

Minėtos įstatymo nuostatos aiškiai nurodo, kad kai ribą reikia nustatyti pamiške, ji gali būti patraukta tiek į lauko pusę (ne arčiau kaip 200 m nuo miško pastatant riboženklius), tiek ir į miško pusę, nustatant ją miško kvartalinėmis linijomis, melioracijos grioviais, kanalais, keliukais). Pareiškėjas nurodė, jog komisija privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, kuri sako, kad nustatant ribas turi būti laikomasi „tęstinumo principo“. Komisija, nustatydama ribas, vėliau atsiradusiam Žagarės profesionalios Medžioklės ploto vienetui (toliau – ir ŽPMPV), turėjo atsižvelgti į jau seniau įregistruotų pareiškėjo medžioklės plotų ribas. 2009 m. liepos 29 d. vykusiame komisijos posėdyje, į kurį pareiškėjas buvo pakviestas, komisijos pirmininkas S. L. informavo, kad siekiant nustatyti naujas ribas bei parengti Žagarės medžiotojų būrelio, ŽPMPV, bei L.

N. medžioklės plotų vienetą, buvo išsiųsta 60 registruotų laiškų, iš kurių penki sugrįžo taip ir nepasiekę adresatų. Pažymėjo, kad visos Medžioklės plotų nuomos sutartys sudarytos laiku, taip kaip reikalauja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas, t. y. iki 2001 m. gruodžio 29 d., taip pat visos sutartys yra įregistruotos Joniškio aplinkos apsaugos agentūroje. Visas medžioklės plotas sudaro 1132 ha, įskaitant 50, 45 ha miško. Toks dydis atitinka reikalaujamo 1000 ha minimumo reikalavimą bei atitinka visus medžioklės plotams keliamus vientisumo kriterijus.

Pažymėjo, jog būtent Šiaulių apskrities viršininko administracija vienintelė turi teisę tvirtinti arba netvirtinti medžioklės plotų vienetus. Tuo metu sudaryta komisija surenka reikiamą dokumentaciją ir ją teikia Šiaulių apskrities viršininko administracijai. Galutinį sprendimą ir atsakomybę už tai, kad teisingai ar neteisingai suformuotas šitas medžioklės plotų vienetas, prisiima Šiaulių apskrities viršininko administracija, nes būtent jai šita funkcija priskirta. Komisijos nutarimas pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. yra faktiškai niekinis dokumentas, kol jis nėra patvirtintas Šiaulių apskrities viršininko administracijos įsakymu.

Būtent įsakymas sukelia teisines pasekmes. Dėl tos priežasties šio nutarimo neskundė, juo labiau, kad paaiškėjo, jog tai yra toks protokolinis nutarimas, jis tėra įformintas posėdžio protokolu ir jame yra išdėstyta komisijos nuomonė ir nutarimas. Iš nutarimo matyti, jog komisija L. N. plotų ribas aprašė vadovaujantis Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymu patvirtintu medžioklės ploto vienetu. Nutarimas yra neteisingas ir neteisėtas dėl to, kad šitas Šiaulių apskrities viršininko įsakymas teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu.

Vadinasi juo vadovautis ir tokio ploto vieneto tvirtinti nebuvo galima. Pažymėjo, jog tai, kad L. N. medžioklės ploto vieneto ribos eina pamiške nėra didelė problema, kadangi pasikeitus norminiams aktams reglamentuojantiems tą medžioklės vieneto formavimo tvarką, tai yra labai paprastai išsprendžiama. Tam buvo sudaryta komisija, kuri gali šiek tiek tas ribas koreguoti, kad jos atitiktų įstatymų reikalavimus. Tačiau tas plotas neturi mažėti, ribos neturi kardinaliai skirtis. Juo labiau, kad yra patvirtinti medžioklės plotų vienetų vientisumo kriterijai ir reikalavimai medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti.

Taigi komisija L. N. medžioklės ploto tęstinumą galėjo tik truputį pakoreguoti, kadangi eina ploto tęstinumas, tai nėra formuojamas naujas medžioklės ploto vienetas. Juo labiau, kad L. N. šiame plote yra sudaręs nuomos sutartis su visais savininkais, o dabartiniame plote, kurį jam patvirtino kaip medžioklės ploto vienetą, kuriame nemažai dalis žemės yra privati, nuomos sutarčių su tais savininkais niekas nesudarinėja.

Atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija su pareiškėjo L. N. skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad priimdamas ginčijamą įsakymą vadovavosi komisijos nutarimais, sprendimais. Jeigu būtų kitoks komisijos sprendimas, tai gal atsakovas būtų priėmęs kitokį sprendimą. Šiuo atveju atsakovas nelabai gilinosi, nes jam, pateikiant tvirtinti, yra pateikiama medžioklės plotų vienetų schema, komisijos nutarimas ir pažyma apie medžioklės plotų tinkamumą gyvūnijai. Komisija daugiau nėra įpareigota ką nors daugiau pateikti. Jeigu komisija daro kažkokius teisinius ar procedūrinius pažeidimus, tai atsakovas jų nemato. Jeigu kažką ne taip padarė, tai yra naikinami komisijos nutarimai. Nurodė, kad jeigu būtų panaikintas Šiaulių apskrities viršininko įsakymas, tai klausimas iš esmės nebus išspręstas, nes kitokio medžioklės ploto vieneto, nei kad pateikė komisija, atsakovas neturi. Priimant Šiaulių apskrities viršininko įsakymą komisijos nutarimai atsakovui yra privalomi, jeigu jų nebus, atsakovas nepriims įsakymo. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme numatyta Šiaulių apskrities viršininko administracijos kompetencija tvirtinti medžioklės plotų vienetus parašo padėjimu, nes kitu atveju įstatyme ar poįstatyminiame akte turėtų būti išvardinta kokius procedūrinius veiksmus privalo atlikti atsakovas. Nurodė, jog pasirašant ginčijamą įsakymą buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, t. y. komisijos protokolas, protokolinis nutarimas, L. N. prašymas, medžioklės ploto vieneto schema ir L. N. medžioklės ploto vieneto medžioklės ploto paskirstymas pagal kategorijas. L. N. medžioklės plotui netaikė tęstinumo, nes ne atsakovas turi teisę taikyti, o komisija, jeigu apskritai buvo galima taikyti. Teigė, jog medžioklės plotų vieneto tęstinumas negalėjo būti taikomas, kadangi jis neatitiko naujo Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimų medžioklės plotų vienetų, todėl komisija tokio medžioklės vieneto nepasiūlė. Nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas, kad teismas įpareigotų tvirtinti tokį medžioklės plotų vienetą, negalimas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad teismas negali įpareigoti tvirtinti medžioklės ploto vieneto prieš tai jo nepatvirtinus komisijai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo L. N. skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad komisija priėmė nutarimą ir pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijai tvirtinti L. N. individualios medžioklės plotų vienetų projektą, analogišką patvirtintam 2006 m., kuris dar kartą buvo apsvarstytas, ištaisyti procedūriniai pažeidimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas du kartus, t. y. 2007 ir 2009 metais nutartyse pasisakė, kad tas projektas, kuris buvo patvirtintas 2006 metais, kaip ir dabar, atitinka Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jis yra pagrįstas. Priešingai, L. N. iki Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo įsigaliojimo naudoti medžioklės plotų vienetai neatitiko Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies. 2007 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl to paties ginčo pasisakė, kad dabartinis projektas 70 procentų neatitinka L. N. naudotų plotų. Todėl, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas du kartus pripažino, kad plotas neatitiko Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, komisija pažeisti įstatymo ir patvirtinti to ploto negalėjo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisija su pareiškėjo L. N. skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog sutinka su Joniškio rajono savivaldybės administracijos nuomone ir jai pritaria. Pažymėjo, kad tais metais, kai komisijoje vyko svarstymai, vykdė paskutinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kurioje nurodyta, kad yra pažeisti procedūriniai veiksmai, juos taisė, t. y. buvo išsiųsti laiškai asmenims nurodytiems nutartyje apie 90, bet ne 1500, kaip sako L. N.. Laiškuose buvo informacija, kad formuojamas naujas medžioklės plotas, prašė pateikti pretenzijas ir kt., ką numato įstatymas, kreipimuisi nurodyta data, skyrius ir kiti duomenys. Buvo gauti du atsakymai, du žmonės reiškė pastabas, galbūt dešimt žmonių reiškė nesutikimus. Į tai buvo atsižvelgta. Informavo taip pat per spaudą. Komisija, ištaisiusi procedūrinius pažeidimus, tvirtino tai, kas buvo anksčiau, kadangi nebuvo pagrindo keisti jau esamus medžioklės ploto vienetus. Todėl nebuvo galima taikyti tęstinumo. Nurodė, jog L. N., kad būtų įregistruotas medžioklės plotas, komisijai nepateikė ribų suderinimo.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2010 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo L. N. skundą dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-6004 „Dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ panaikinimo, Šiaulių apskrities viršininko įpareigojimo pripažinti pareiškėjo medžioklės plotus, naudotus iki Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo įsigaliojimo, medžioklės plotų vienetą pagal medžioklės plotų naudojimo tęstinumą, įgyvendinant Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 22 straipsnio 2, 5 ir 7 dalies reikalavimus, ir patvirtinti L. N. individualios medžioklės 1132 ha bendro ploto medžioklės plotų vieneto Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje projektą, pareiškėjo patirtų išlaidų priteisimo iš atsakovo atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-908/2008, 2004 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A8–584/2004, 2004 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8–27/2004, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 ir 10 dalių nuostatomis, padarė išvadą, kad komisijos medžioklės plotų vieneto projekto parengimas ir apskrities viršininko atliktas jo legalizavimas, yra tie veiksmai, kurie sudaro vieno administracinio akto sudėtines dalis, t. y. tik šių veiksmų visuma sukuria atitinkamas teises ir pareigas medžioklės plotų vieneto naudotojams, todėl norint iš esmės pakeisti sprendimą dėl medžioklės plotų vienetui sudarymo, turi būti pakeisti - komisijos sprendimas, kuriuo buvo parengtas projektas ir apskrities viršininko sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas konkretus komisijos parengtas projektas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22, 23 ir 52 straipsniais, pažymėjo, kad teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Teismas nurodė, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokolu Nr. 5 buvo nutarta L.

N. medžioklės plotų ribas aprašyti vadovaujantis Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-1235 patvirtintu individualios medžioklės plotų vieneto projektu, o Šiaulių apskrities viršininkas 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-6004, vadovaudamasis Joniškio rajono medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu, patvirtino L. N. individualios medžioklės 1066 ha bendro ploto medžioklės plotų vieneto Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, sudaryto iš 23 ha miškų, 720 ha laukų, 8 ha vandens telkinių ir 315 ha nemedžiojamų plotų, projektą.

Taigi, anot teismo, pareiškėjui minėtais administraciniais aktais buvo sukurtos atitinkamos subjektinės teisės medžioklės teisinių santykių srityje, o tai reiškia, kad pareiškėjas, manydamas, jog Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. V-6004 „Dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ pažeidžia jo teises, turėjo skųsti šiuo klausimu priimtą atitinkamą Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokolą Nr.

5. Pažymėjo, jog pareiškėjo atstovė 2009 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog su savo atstovaujamuoju svarstė, ar reikėtų tikslinti skundą ir pateikti papildomą reikalavimą, kad komisijos nutarimas būtų pripažintas negaliojančiu. Nurodė, jog nutarė, jog pats savaime komisijos nutarimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir jog būtent įsakymas sukelia teisines pasekmes. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, nors ir apie Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokolą Nr. 5 žinojo, šia savo teise nepasinaudojo ir komisijos protokolo neginčijo.

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, teisė kreiptis į teismą yra siejama su pažeistos teisės gynyba, jos apgynimu, todėl pareiškėjui neginčijant administracinio akto, kuriuo tiesiogiai buvo jam sukurta subjektinė teisė ir kuri tikrai ar tariamai šiuo aktu buvo pažeista, nėra galimybės apginti šios pareiškėjo subjektinės teisės. Ši aplinkybė, anot teismo, sąlygoja pareiškėjo skundo teismui nepagrįstumą, nes panaikinus Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d.

įsakymą Nr. V-6004 „Dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ ir nepanaikinus atitinkamai subjektinę teisę sukūrusio Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokolo Nr. 5, pareiškėjui nekils teisinių pasekmių, o tuo pačiu nebus apginta tikrai ar tariamai pažeista pareiškėjo teisė.

III. Pareiškėjas P. P. nesutinka su Šiaulių apygardos administracinio 2010 m. liepos 1 d. sprendimu ir prašo jį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Teigia, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas turėjo skundą išnagrinėti iš esmės ir pasisakyti dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-6004 „Dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ teisėtumo, atsižvelgdamas į tai, kokiu pagrindu (būtent neteisėtu Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vieni sudarymo bei jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio nutarimu), įsakymas priimtas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas jo skundą atmetė remdamasis procedūriniu motyvu, nenagrinėjęs skundo esmės. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatomis, nurodo, kad apskrities administracijos funkcijų tvirtinant medžioklės plotų vienetų projektus negalima aiškinti tik kaip pareigą patvirtinti tokį projektą, kokį parengė medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisija.

Tokiu atveju būtų iškraipytos Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatos ir tvirtinimo instituto esmė. Anot pareiškėjo, medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisija atlieka techninį darbą – paruošia projektą, toks projektas nesukelia jokių teisinių pasekmių, faktiškai yra niekinis dokumentas, kol jo nepatvirtina apskrities administracija. Tik apskrities viršininko įsakymas patvirtinti pateiktą projektą sukelia teisines pasekmes, t. y. subjektines teises medžioklės teisinių santykių srityje.

Svarstydamas medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisijos parengto medžioklės plotų vieneto projekto tvirtinimo klausimą, apskrities administracija turi patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą ir, viską įvertinusi, jį tvirtinti arba ne. Nepatvirtinus tokio projekto, jis turėtų būti grąžinamas medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisijai trūkumams pašalinti. Pažymi, jog Šiaulių apskrities viršininkas 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-6004 „Dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ patvirtindamas Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio nutarimą, įformintą protokolu Nr. 5., sukūrė teisines pasekmes, todėl ir yra ginčo objektas.

Nesutinka su teismo nuostata, kad turėjo skųsti šiuo klausimu priimtą Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokolą Nr.

5. Pirmiausia, anot pareiškėjo, tai yra tik protokolas ir jame įrašytas protokolinis nutarimas, kurio esmė nėra aiški. Pažymi, kad šiame 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokoliniame nutarime neaprašytos jo medžioklės ploto vieneto ribos, padaryta nuoroda į Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. V-1235, kuris yra panaikintas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimu. Todėl, anot pareiškėjo, jis ir skundė teisines pasekmes sukūrusį ir jo teises pažeidusį Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d.

įsakymą Nr. V-6004 „Dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“. Būtent Šiaulių apskrities administracija, remdamasi Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio nutarimu (protokolas Nr. 5), patvirtindama jo individualios medžioklės plotų vieneto ribas, turėjo matyti, kad daromi įstatymo pažeidimai. Toliau pareiškėjas išdėsto argumentus dėl Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio ir jame priimto nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Teigia, kad akivaizdžiai buvo pažeisti jo interesai.

Atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija, tretysis suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisijai nesutinka su pareiškėjo L. N. apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Palaiko Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendime išdėstytus argumentus, kad komisijos sprendimai, kuriais parengiami medžioklės plotų vieneto sudarymo projektai, ir apskrities viršininko sprendimai, kuriais patvirtinami šių komisijų parengti projektai, yra sudėtinės vieno sprendimo, kuriuo sudaromas medžioklės plotų vienetas, dalys. Norint iš esmės pakeisti sprendimą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo, turi būti pakeisti komisijos sprendimas, kuriuo buvo parengtas projektas, ir apskrities viršininko sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas konkretus komisijos parengtas projektas. Todėl pareiškėjas, siekdamas apginti savo tariamai pažeistas teises, turėjo skųsti ir komisijos protokolinio nutarimo pagrįstumą. Dėl pareiškėjo argumento, kad 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokoliniame nutarime neaprašytos pareiškėjo medžioklės ploto vieneto ribos, o padaryta nuoroda į Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. V-1235, kuris yra panaikintas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimu, pažymi, kad Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. V-1235 buvo panaikintas dėl administracinės procedūros pažeidimų, tačiau nenustatyta, jog komisija neteisingai, nepagrįstai sudarė individualios medžioklės plotų projektą. Toliau pateikiami argumentai, pagrindžiantys Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo ir Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-6004 „Dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ teisėtumo, vadovaujasi ankstesniuose atsiliepimuose pateiktais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjui sudaryto ir patvirtinto individualios medžioklės ploto vieneto projekto.

Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (byloje aktuali įstatymo redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 1 d., kol buvo priimta 2010 m. gegužės 18 d. įstatymo redakcija Nr. XI-824) ir kiti jį įgyvendinantys teisės aktai. Šie teisės aktai taip pat nustato sąlygas ir tvarką, kuriomis remdamiesi viešojo administravimo subjektai gali priimti administracinius aktus medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo klausimais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., administracinės bylos Nr. A8– 27/2004, A8–130/2007, A438-908/2008) šio kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad administraciniai aktai dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo, pagal jų priėmime dalyvaujančių viešojo administravimo subjektų skaičių, šių subjektų funkcijas priimant šiuos aktus, yra specifinio pobūdžio. Pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 ir 10 dalis (šios nuostatos aktualios ir nagrinėjamoje administracinėje byloje), medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus rengia atitinkamos savivaldybės sudaryta komisija, kurios parengtą projektą tvirtina atitinkamos apskrities viršininkas. Minėtos komisijos parengtą projektą sudaro medžioklės plotų vieneto planas, priedas apie medžioklės plotų dydį ir kt. Tokiu būdu komisijos parengti dokumentai pagal savo paskirtį ir esmę sudaro paties sprendimo dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo turinį, kuris legalizuojamas, t. y. įforminamas, apskrities viršininko atitinkamu sprendimu. Iš to padaryta išvada, kad komisijos medžioklės plotų vieneto projekto parengimas ir apskrities viršininko atliktas jo legalizavimas, yra tie veiksmai, kurie sudaro vieno administracinio akto sudėtines dalis, t. y. tik šių veiksmų visuma sukuria atitinkamas teises ir pareigas medžioklės plotų vieneto naudotojams. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 487/361 patvirtintų Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų 23 punktą, tiek apskrities viršininko sprendimas patvirtinti atitinkamą medžioklės plotų vieneto projektą, tiek komisijos sprendimas dėl atitinkamo medžioklės plotų vieneto projekto, gali būti ginčijami teisme kiekvienas atskirai. Todėl tais atvejais, kai dėl atitinkamo medžioklės plotų vieneto sudarymo yra priimtas apskrities viršininko sprendimas, kuriuo užbaigiama medžioklės plotų vieneto sudarymo administracinė procedūra, asmuo, iš esmės nesutinkantis su atitinkamo medžioklės plotų vieneto sudarymo pagrįstumu, turi teisme ginčyti abu minėtus sprendimus, t. y. turi ginčyti ir apskrities viršininko ir komisijos sprendimus.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad pareiškėjas, manydamas, jog Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. V-6004 „Dėl L. N. individualios medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ pažeidžia jo teises, nesutikdamas su atitinkamo medžioklės plotų vieneto sudarymo pagrįstumu, turėjo šiuo klausimu skųsti ir priimtą atitinkamą Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokolą Nr. 5. Pareiškėjo apeliaciniame skunde šiuo klausimu išdėstyti argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1458/2010 pateikti išaiškinimai nagrinėjamai bylai, atsižvelgiant į specifinį šios bylos teisinį ir faktinį kontekstą, nėra aktualūs.

Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo L. N. skundą atmetė kaip nepagrįstą vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas neskundė Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokolo Nr. 5. Įvertinus skundo, adresuoto pirmosios instancijos teismui, turinį, jame išdėstytus argumentus, pareiškėjo teiktus paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, akivaizdu, kad pareiškėjas, nors ir nekėlė reikalavimo panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokolą Nr. 5, kuriuo buvo išreikštas minėtos komisijos sprendimas, tačiau nuo pat pradžių su juo nesutiko, pateikė motyvus dėl tokio sprendimo neteisėtumo ir pagrįstumo, t. y. faktiškai ginčijo ir minėtą Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokolą Nr. 5. Iš pareiškėjo atstovės paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdyje ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad tokį pasirinktą teisės gynybos būdą, t. y. reikalaujant panaikinti tik Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. V-6004, lėmė netinkamas bylai aktualių teisės aktų interpretavimas.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administraciniam teismui įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsniu inter alia yra nustatyta pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Tuo tarpu iš pateiktos administracinės bylos medžiagos nematyti, kad pirmosios instancijos teismas, nors iš skunde pateiktų argumentų buvo galima aiškiai identifikuoti pareiškėjo siekiamą teisinį rezultatą, kurio įgyvendinimas pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neįmanomas, nepanaikinus tiek Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-6004, tiek Joniškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokolo Nr. 5, administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo pakankamai aktyvus ir išaiškino pareiškėjui L. N. šias aplinkybes bei teisę tikslinti skundo reikalavimus tam, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės, išaiškintos visos bylos aplinkybės ir realiai apgintos pareiškėjo galimai pažeistos teisės ir teisėti interesai.

Esant šioms aplinkybėms priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstų, dėl ko turi būti panaikintas (ABTĮ 142 str. 1 d.) ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Roma Sabina Alimienė

Romanas Klišauskas