6623c098-295c-4a4d-adb9-e7c2cdb472bb · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-581-1060-2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17940-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.10; 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.1.1.4 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 24 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Agnė Vyliaudaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės L. M.-V. pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį ir 180 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams;

2) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 19 parų areÅ¡tÄ (bausmė atlikta), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės M. B. 2019 m. balandžio 30 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, tyčia Å¡eimos nariui – broliui A. B. sudavė vienÄ smÅ«gį rankÄ Ä¯ nosį ir vienÄ smÅ«gį ranka į lÅ«pÄ , Å¡iais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M.

B. pripažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad jis gyvena kartu su savo mama Z. B., broliais A. ir L. B., (duomenys neskelbtini). Å iuo metu jis oficialiai niekur nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. 2019 m. balandžio 30 d. apie 18.00 val. jis, bÅ«damas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus su savo broliu A. B.. Apie 18.30 val. tarp jo ir A. B. kilo konfliktas. Dėl kokios priežasties kilo konfliktas, pasakyti negali, nes neprisimena.

Konflikto metu kambaryje buvo tik jis ir jo brolis A. Tarpusavio konflikto metu jis A. ranka sudavė vienÄ smÅ«gį į nosį ir po to dar vienÄ smÅ«gį į lÅ«pÄ . Kiek prisimena, kraujo ant brolio veido nematė. Tada jo brolis A. paskambino į policijÄ ir pranešė apie įvykį. Jis A. atsiprašė, su juo susitaikė (b.l. 70, 73 – 74). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama Z. B. ir broliais L. B. ir M. B.. 2019 m. balandžio 30 d., jis kartu su savo broliais M. ir L. namuose vartojo alkoholį.

Alkoholio iÅ¡gėrė daug, neviskÄ tiksliai prisimena. Prisimena, tarp jo ir M. kilo žodinis konfliktas, dėl ko pasakyti negali, nes dėl per didelio alkoholio kiekio, neprisimena. Vakare, tiksliai kuriuo laiku pasakyti negali, kilusio konflikto metu jam jo brolis M. vienÄ kartÄ ranka sudavė smÅ«gį į nosį ir vienÄ smÅ«gį į lÅ«pÄ . Jis broliui jokių smÅ«gių nesudavė. Ar kas matė kaip, jam brolis sudavė smÅ«gius pasakyti negali, nes nežino. Nuo smÅ«gio į lÅ«pÄ jam bėgo kraujas, tačiau jokių sužeidimų nematė.

Jis į medikus nesikreipė, nes dėl smÅ«gių jautė tik fizinį skausmÄ . Pas teismo medicinos ekspertus nevyko, kadangi jam nėra padaryti sužalojimai. Dėl tokio jo brolio elgesio jis iÅ¡kvietė policijÄ . Jo brolis atsiprašė, su juo susitaikė, M. jokių pretenzijų neturi (b. l. 17 – 18). Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ be jo visiÅ¡ko prisipažinimo ir nukentėjusiosios parodymų įrodyta ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu su nuotraukomis užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l., 8 – 13).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato BirÅ¡tono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. L. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad A. B. nurodė, kad iÅ¡gertuvių metu tarpusavio konflikto metu su broliu M. B., šis kumščiu du kartus trenkė jam į veidÄ â€“ į nosį ir lÅ«pÄ , taip sukėlė jam fizinį skausmÄ . Nurodyta, kad tiek A. B., tiek M. B. buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s (b. l. 14 – 16). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato BirÅ¡tono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. L. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad M.

B. 2019 m balandžio 30 d. 19.04 val., alkotesteriu nustatytas 1,68 promilių girtumas (b. l. 63). Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. B., suduodamas ranka vienÄ smÅ«gį į nosį ir vienÄ smÅ«gį į lÅ«pÄ A. B., jam sukėlė fizinį skausmÄ . Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. B. visiÅ¡kai pripažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y., kad jis 2019 m. balandžio 30 d. apie 18.30 val. kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su broliu A.

B., tyčia sudavė jam du smÅ«gius į veidÄ , pataikydamas į nosį ir į lÅ«pÄ , ir taip smurtaudamas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmÄ . Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki. Nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. B. tarpusavio konflikto metu vienÄ kartÄ ranka sudarė jam į nosį ir vienÄ kartÄ sudavė į lÅ«pÄ dėl ko jis jautė skausmÄ . Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti Å¡iais nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybiniame protokole – pareiÅ¡kime nurodyta, kad policijos pareigÅ«nams A. B., pranešęs apie įvykį paaiÅ¡kino, jog iÅ¡gertuvių metu tarpusavio konflikto metu su broliu M. B., Å¡is kumščiu du kartus trenkė jam į veidÄ ir sumušė nosį ir lÅ«pÄ , taip sukeldamas fizinį skausmÄ . Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. P. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas M.

B. dėl fizinio skausmo sukėlimo broliui A. B., pasitvirtino. Kaltinamasis M. B., bÅ«damas neblaivus, tarpusavio konflikto metu su broliu A. B., sÄ moningai sudavė mažiausiai du smÅ«gius nukentėjusiajam į veidÄ , pataikydamas į nosį ir lÅ«pÄ . Teismas, įvertinęs tokius prieÅ¡ nukentėjusįjį atliktÄ smurtinius veiksmus (t. y. jo pobÅ«dį (smurtauta suduodant smÅ«gį ranka), veiksmų intensyvumÄ (suduoti du smÅ«giai, gan stipriai), nukentėjusysis nurodė, kad dėl suduoto smÅ«gio iÅ¡ lÅ«pos bėgo kraujas, pats kaltinamasis parodė, jog suprato, kad broliui sukėlė fizinį skausmÄ , po smÅ«gio kiek prisimena ant brolio veido kraujo nematė.

Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimÄ , iÅ¡skyrus kaltinamojo prieÅ¡ jį panaudotÄ smurtÄ . Kaltinamasis smurtinį veiksmÄ atliko intensyviai, jo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė broliui fizinį skausmÄ . Konstatuojama, kad A. B. patirtas fizinis skausmas yra M. B. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Pats kaltinamasis nurodė, jog sudavė du smÅ«gius tarpusavio konflikto su broliu metu, todėl tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam į veidÄ , tai darė gan intensyviai, panaudodamas fizinę jėgÄ , todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sÄ moningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs tokius prieÅ¡ nukentėjusį atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

M. B. yra nukentėjusiojo brolis, t. y. jis yra nukentėjusiojo Å¡eimos narys, todėl pripažintina, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios.

Teismas konstatuoja, kad M. B. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieÅ¡taravo, sutiko su siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir jos dydžiu (b. l. 77 – 79, 81). Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Tai reiÅ¡kia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius M. B. – teistas (b. l. 31 – 33 ), administracine tvarka baustas tik du kartus (b. l. 57 – 58), bedarbis (b. l. 59), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 60), psichologo – narkologo įskaitoje neįraÅ¡ytas (b. l. 62). Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimÄ â€“ per bausmės laikÄ pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

BK 641 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas bei baudžiamÄ jÄ bylÄ pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , taip pat į tai, jog M. B. savo kaltę pripažino ir byla iÅ¡nagrinėta priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaitomas M. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 30 d. 19.00 val. iki 2019 m. gegužės 1 d. 17.50 val. (viena para), vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 65- 66, 67). Teismas paskiria kaltinamajam M. B. BK IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis). V. Kiti proceso klausimai Kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l.

76) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikÄ pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu ir M. B. paskirti galutinę 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikÄ pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtÄ bausmę M. B. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 30 d. 19.00 val. iki 2019 m. gegužės 1 d. 17.50 val. (viena para), iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, įpareigoti kaltinamÄ jį M. B. per 4 (keturių) mėnesių terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Palikti galioti M. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Informuoti kaltinamÄ jį M. B. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus. Ä®teikti kaltinamajam M. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡Ä , iÅ¡siunčiant jį registruotu laiÅ¡ku.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam M. B., kad: nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mams praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Kaltinamajam pasinaudojus Å¡ia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Agnė Vyliaudaitė