2025-12-30 Nr. AB-111-3-64-3-02519-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2025-12-30 Nr. AB-111-3-64-3-02519-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-1407-552/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02519-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai (toliau – ir atsakovas, ir Prezidento kanceliarija), prašydamas panaikinti viešojo administravimo subjekto 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. (1D-3633)-2D-335 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 nurodyti teiginiai prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį).
II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundžia Prezidento kanceliarijos 2025 m. sausio 22 d. Raštą, kurio apskundimo vieno mėnesio terminas yra akivaizdžiai praėjęs, o praleistą terminą teismas gali atnaujinti tik jei yra gautas asmens prašymas, tačiau pareiškėjas skunde neprašė atnaujinti praleisto termino skundui dėl Rašto paduoti. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir Liteko) duomenų nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-683-815/2025 nusprendė atsisakyti priimti tapatų pareiškėjo patikslintą pareiškimą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui kitais teismų procesiniais sprendimais jau yra išaiškinta teisė prašyti atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, taip pat įvertinęs, jog pareiškėjas šiuo atveju minėta teise nesinaudoja, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.
Teismas nurodė, jog pareiškėjas ne pirmą kartą kreipiasi į Regionų administracinį teismą, skųsdamas 2025 m. sausio 22 d. Raštą, be to, iš Liteko duomenų nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025 konstatavo, jog iš 2025 m. sausio 22 d. Rašto turinio akivaizdžiai matyti, kad jis yra informacinio pobūdžio, jame pateikta bendro pobūdžio informacija apie valstybės institucijų ir konkrečiai Lietuvos Respublikos Prezidento kompetenciją nagrinėjant ir vertinant savivaldybių veiklos teisėtumą, pareiškėjui nurodyti kitų institucijų įgaliojimai šioje srityje, tuo paaiškinant pareiškėjui, kaip jis gali ginti savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus, tačiau nesuformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, tiesiogiai liečiančių pareiškėjo teisinį statusą bei sukeliančių jam teisines pasekmes. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas (Regionų administracinio teismo Kauno rūmai) 2025 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-10291-428/2025 pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad skundžiamas Raštas negali būti administracinės bylos dalyku, nes pareiškėjui nesukelia jokių teisių ir pareigų. Įvertinęs, kad dėl skundžiamo Rašto pobūdžio yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymėjo, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas tik priėmus skundą nagrinėti. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju pareiškėjo skundą atsisakoma priimti, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pagrįstumo.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį sumokėjo 2025 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1925 AB SEB banke. Kadangi minėtas žyminis mokestis užskaitytas Regionų administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI2-8759-402/2025, o 2025 m. kovo 6 d. nutartimi buvo išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, teismas nurodė, jog šioje administracinėje byloje žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstinas.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 2 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (bet, ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjo teigimu, teismas neteisėta elgsena suvaržė jo teisę į pažeistų teisių ir interesų gynybą, taip pat neteisėtai, nesąžiningai ir neteisingai baudžia jį baudomis. Pasak pareiškėjo, sąmoninga tyčia ir neteisėtai jam užkertama teisė teisėtu ir įstatyminiu būdu apsiginti, o tai yra šiurkštus jo teisių bei laisvių suvaržymas, be to, pareiškėjo įsitikinimu, teismas / teisėjas, taikė ne tas įstatymų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nuostatas, kurias turėjo taikyti (ABTĮ 5–6 str.).
Pareiškėjo nuomone, teismas / teisėjas iš esmės ne tik neteisingai taiko (ABTĮ 7 str. 1 d.) nutartyje nurodytą įstatymo normą, bet ją taiko neproporcingai, tokiu būdu akivaizdžiai tenkina savo asmenines ambicijas (ABTĮ 6 str.). Pareiškėjas nurodo, kad teisėjui yra pasiekiami duomenys apie parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5, 11 str.) gautus / vertinamus dokumentus.
Pareiškėjas akcentuoja, kad skundžiamoje nutartyje nurodytose bylose nagrinėjimai dar neįvyko, o tai yra akivaizdus neklausymas įstatymų, taip pat teigia, jog parengiamojoje bylos stadijoje netaikytinos ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4–6 punktų nuostatos. Todėl, pasak pareiškėjo, teismas teikia neteisingai taikomų įstatymų pagrindu suformuluotus vertinimus ir išvadas (ABTĮ 56 str. 7 d.).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl skundžiamo Rašto pobūdžio yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o, įvertinęs, kad pareiškėjui kitais teismų procesiniais sprendimais yra išaiškinta teisė prašyti atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, o pareiškėjas tokia teise nesinaudoja, pareiškėjo skundą taip pat atsisakė priimti ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (bet ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus dėl analogiškų reikalavimų kaip ir šioje administracinėje byloje (žr., pvz., 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-711-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-764-502/2025; 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-761-463/2025; kt.), laikėsi pozicijos, jog Prezidento kanceliarijos Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl skundo (pareiškimo), kuriuo prašoma panaikinti Raštą ir įpareigoti Prezidento kanceliariją atlikti veiksmus, nepriimtinumo nagrinėti. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Nustačius aplinkybę, jog pareiškėjo skundžiamas Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, netenka teisinės reikšmės kreipimosi į teismą terminų skaičiavimas.
Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (žr. 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-683-815/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1053-502/2025, 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1133-415/2025, 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1214-492/2025, 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1131-822/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėti prašymai netenkinami.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas – atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius