661acdd4-e5c8-4f5f-b95c-b4d4e146d109 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Raimonda Andrulienė                                               Civilinė byla Nr. 2A-1242-459/2014Teisėja Diana Vercinskė                                                           (Proceso Nr. 2-10-3-00849-2013-3)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos                                                                                                                                                                                                        30.9.1.; 35.4.; 121.19.2.; 121.20.

  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. spalio 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erinijos Kazlauskienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės UAB „Litesko“ apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Litesko“ ieÅ¡kinį atsakovei E. J. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės E. J. 348,25 Lt skolos už Å¡ilumos energijÄ , 11,34 Lt delspinigių, palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovė E. J. yra buto esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, atsijungusi nuo centrinio Å¡ildymo sistemos, įsirengė individualiÄ Å¡ildymo sistemÄ , Å¡ie veiksmai buvo suderinti su ieÅ¡kove. Nuo 2012 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 str. ir Valstybinės ir kainų energetikos komisijos iÅ¡aiÅ¡kinimo pagrindu atsakovei E. J. kilo pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymo paslaugas. Bendrojo naudojimo patalpų Å¡ilumos energijos kaina paskirstoma viso namo butams, anksčiau šį mokestį mokėjo tik tie butai, kurie iki Å¡iol gauna Å¡ilumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės centralizuotai.

Mano, kad Å¡iÄ Å¡ilumÄ atsakovė E. J. gauna per vamzdynus, esančius namo sienose, tokiu bÅ«du gauna Å¡ilumos energijÄ , kuri Å¡ildo jos turtÄ . Palangos miesto apylinkės teismas 2014-04-17 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, jog 2002 m. atsakovė E. J. įstatymų nustatyta tvarka buto, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ilumos energijos prietaisus atjungė nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos įrenginių. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia Civilinio kodekso 4.76 str. nuostatomis, Valstybinės ir kainų energetikos komisijos iÅ¡aiÅ¡kinimu bei sutarties pagrindu ir atsakovei E. J. skaičiuoja mokesčius už Å¡ilumos energijÄ , tiekiamÄ Ä¯ namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas.

Name yra 4 butai, bendro naudojimo patalpų Å¡ildymo mokestis skaičiuojamas proporcingai visiems keturiems namo butams. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra keturi kotedžinio tipo butai, nes kiekvienas jų turi atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ ir namo bendrasavininkai pagal namo planÄ neturi laiptinių, koridorių ir kitų bendro naudojimo patalpų. IeÅ¡kovė skaičiuoja namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų Å¡ildymo (Å¡ilumos energijos) mokestį, tačiau nustačius faktÄ , kad name nėra bendro naudojimo patalpų, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ilumos energija į jas negali bÅ«ti tiekiama.

Å alys pripažįsta, kad sutarties tarp jų nėra, yra tik ieÅ¡kovės iniciatyva Valstybinės ir kainų energetikos komisijos iÅ¡aiÅ¡kinimo pagrindu skaičiuojami Å¡ilumos energijos mokesčiai dėl namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymo, kurių, kaip nustatė teismas, name nėra. IeÅ¡kovo nurodomi teisės aktai - LR Å ilumos Å«kio įstatymas, Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurių pagrindu atsakovei skaičiuojamas bendrų namo patalpų Å¡ildymo mokestis, reglamentuoja bÅ«tent daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų mokesčio skaičiavimo pagrindus ir tvarkÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė name, esančiame (duomenys neskelbtini), esant bendro naudojimo patalpų, kad į tokias patalpas tiekiama Å¡ilumos energija ar per jas yra sumontuoti Å¡ilumos energijos tiekimo įrenginiai. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-17 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, jog kol namas nėra atjungtas nuo centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos tinklų, Å¡iluma naudojama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektuose, nes bendrais Å¡ilumos vamzdynais Å¡iluma yra tiekiama į centralizuota Å¡ilumos energija Å¡ildomus namo butus.

Å is Å¡ilumos energijos srautas apÅ¡ildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo Å¡ilumos punkto patalpos – rÅ«sio, apatinio aukÅ¡to grindų ir virÅ¡utinio aukÅ¡to lubų, taip pat tarp butų esančias vidines neÅ¡ančiÄ sias namo konstrukcijas. Vien ta aplinkybė, kad daugiabučiame name nėra bendrojo naudojimo laiptinių, nepaneigia aplinkybės, kad bendrojo naudojimo objektai Å¡ildomi centralizuotai tiekiama Å¡iluma ir namo bendraturčiai patiria energijos iÅ¡laidų. Jeigu daugiabučio namo savininkai mano, jog Å¡ilumos paskirstymo tvarka bendruose objektuose netinkama, jie turi teisę nustatyta tvarka pasirinkti kitÄ Å¡ilumos paskirstymo tvarkÄ .

Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog name nėra bendrojo naudojimo patalų, nusprendė ir dėl kitų bendraturčių teisių ir pareigų. Teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog atsakovė neturi pareigos sumokėti už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , Å¡ilumos kiekis bendrųjų patalpų Å¡ildymui turėtų bÅ«ti perskirstytas, taigi visi daugiabučio namo patalpų savininkai turėjo bÅ«ti įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis, o tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog namas neturi bendrojo naudojimo patalpų. Å iluma į daugiabutį namÄ tiekiama per namo inžinerinius tinklus – Å¡ilumos energijos tiekimo vamzdynÄ , kuris į namÄ patenka iÅ¡ kitos namo pusės į 4 butui priklausančias patalpas ir baigiasi ties 3 butu. Vamzdynas per atsakovei priklausantį butÄ neina, todėl Å¡iluma nėra tiekiama per namo rÅ«sius, butų sienas ir Å¡ilumos vamzdynu tekantys Å¡ilumos srautai neapÅ¡ildo namo konstrukcijų ir ertmių. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė neturi pagrindo perskaičiuoti kitiems namo patalpų savininkams mokėtinų sumų už atsakovei priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, todėl priimtas sprendimas nesusijęs su kitų namo patalpų savininkų teisėmis ir pareigomis.

Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė E. J. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. 2002 metais įstatymų nustatyta tvarka atsakovė atjungė Å¡ilumos energijos prietaisus nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos įrenginių (b. l. 17-19, 33-36, 37-38). IeÅ¡kovė UAB „Litesko“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės E. J. 348,25 Lt skolos už Å¡ilumos energijÄ , 11,34 Lt delspinigių ir palÅ«kanas. Nurodė, jog Valstybinės ir kainų energetikos komisijos iÅ¡aiÅ¡kinimo pagrindu atsakovei E. J. kilo pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymo paslaugas.

Name yra 4 butai, bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymo mokestis Å¡iems butams skaičiuojamas proporcingai buto plotui (b. l. 8-9, 21, 45-50, 59-61, 70-71). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog name nėra bendrojo naudojimo patalpų. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teigia, jog sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo: pirmosios instancijos teismas, paneigdamas atsakovės prievolę atsiskaityti už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , iÅ¡ esmės nusprendė ne tik dėl atsakovės, bet ir kitų daugiabučio namo bendraturčių teisių ir pareigų, nes Å¡ilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui turės bÅ«ti perskirstytas.Vienas iÅ¡ atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas privalo panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.Kasacinis teismas, taikydamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintÄ normÄ (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.), yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų.

Ä®statymo sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje IÄ® „Du broliai“ v.

UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesÄ asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė Å¡iam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2013 m. spalio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras v. UAB „Swedbank lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2013; kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Å¡ių teisės normų tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebÅ«tų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, Å¡iam apie tokį nagrinėjimÄ nežinant ir negalint iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijos, t. y. tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti asmens teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

M. v. Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-343/2010).Ä®statymų leidėjas 2011 m. birželio 21 d. pakeitė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ (įstatymas Nr. XI-1480), susiaurindamas jame įtvirtintÄ absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Teismas, kaip ir anksčiau, neturi teisės spręsti klausimų dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), tačiau absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) laikomi tie atvejai, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė, kaip buto savininkė, neprivalo mokėti už namo, kuriame yra butas, bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , nes name nėra bendrojo naudojimo patalpų.

IeÅ¡kovė teigia, jog į bylÄ turėjo bÅ«ti įtraukti visi namo bendraturčiai, t. y. ir likę trys daugiabučio namo butų savininkai, nes teismo sprendimas įtakoja ir jų teises bei pareigas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylÄ kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bÅ«tinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryÅ¡ys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Å is ryÅ¡ys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali bÅ«ti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smiltainis ir Ko“ v.

BUAB „Vilnita“, bylos Nr. 3K-3-21/2010). Tai, ar atitinkami asmenys turi pakankamÄ materialinį ir procesinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje, spręstina pagal konkrečias toje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Taigi ginčo atveju yra reikÅ¡minga nustatyti, ar egzistuoja pakankamas (glaudus) teisinis ryÅ¡ys tarp nagrinėjamos bylos ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų materialiųjų teisių ir pareigų. Mokėjimo už Å¡ilumÄ pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Å ių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodÄ Å¡ilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iÅ¡ komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, 29.2.4 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai Å¡ilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus Å¡ilumos punkto įvade įrengtas Å¡ilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrÄ viso pastato suvartotÄ Å¡ilumos kiekinį, taikomas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19.

Jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos ir Å¡ildomos kitokiu bÅ«du, taikomas metodas Nr. 4 kartu su Å¡ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 3-41. Name nesant laiptinių, Å¡iluma bendrosioms patalpoms Å¡ildyti turėtų bÅ«ti nustatoma vadovaujantis energijos vartojimo audito duomenimis arba skaičiavimo bÅ«du, vartotojams pasirengus atskirÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , leisiantį įvertinti Å¡ilumos kiekį bendrosioms patalpoms Å¡ildyti nepriklausomai nuo laiptinių skaičiaus.

IeÅ¡kovė, nustatydama atsakovei, kaip atsijungusiai nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, tenkančiÄ Å¡ilumos kiekio dalį, apskaičiavo jÄ parinkusi metodÄ Nr. 5, o kitiems daugiabučio namo gyventojams, neatsijungusiems nuo bendros Å¡ildymo sistemos, suvartotas Å¡ilumos kiekis taikomas paskirstant metodÄ Nr. 4 kartu su metodu Nr.

5. Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, 29.2.8 punkte nustatyta, jog daugiabučio namo Å¡ildymui suvartotos energijos apskaičiavimui ir paskirstymui gali bÅ«ti taikomas kitas su komisija suderintas metodas, atitinkantis pastato charakteristikas. Vadinasi, daugiabučio namo gyventojai disponuoja galimybe pasirinkti optimaliai jų visų interesus ir namo charakteristikas atitinkantį namo Å¡ildymui sunaudotos energijos paskirstymo metodÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, jog atsakovė neprivalo mokėti už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , neabejotinai įtakos kitų namo bendraturčių materialiÄ sias teises, nes kis jiems paskirstytinos Å¡ilumos bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui metodika, o tai neabejotinai turės įtakos mokesčiui už Å¡ilumÄ . Be to, kadangi, kaip jau minėta, daugiabučio namo gyventojai disponuoja galimybe susitarti ir pasirinkti jų visų interesus ir namo charakteristikas atitinkantį namo Å¡ildymui sunaudotos energijos paskirstymo metodÄ , tas faktas, kad kiti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai nebuvo įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimo procesÄ , atėmė iÅ¡ jų galimybę iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kovės taikomo Å¡ilumos paskirstymo metodo pagrįstumo ir galimybės taikyti visų bendraturčių interesus atitinkantį metodÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog visi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai turėjo bÅ«ti įtraukti į civilinės bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė neprivalo mokėti už Å¡ilumos energijÄ , jos tiekiamÄ Ä¯ bendrojo naudojimo patalpas, motyvavo tuo, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra bendrojo naudojimo patalpų.

Teismas nustatė, jog name yra keturi kotedžinio tipo butai, kiekvienas jų turi atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ ir namo bendrasavininkiai pagal namo planÄ neturi laiptinių, koridorių ar kitų bendrojo naudojimo patalpų. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog bendrojo naudojimo objektai neapsiriboja tik laiptinės patalpomis. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį pastato bendrojo naudojimo objektai yra:

1) bendrosios pastato konstrukcijos;

2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos (pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus);

3) pastato bendrojo naudojimo patalpos (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams);

4) vietiniai inžineriniai tinklai;

5) bendrojo naudojimo žemės sklypas. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012-05-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡iluma į namo butus tiekiama Å¡ilumos energijos vamzdynu, taigi Å¡ilumos vamzdynu tekantys Å¡ilumos energijos srautai apÅ¡ildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukÅ¡to grindų iki virÅ¡utinio aukÅ¡to lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti Å¡ildymo įrenginiai, reiÅ¡kia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamÄ Å¡ildyti energijÄ ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų Å¡ildymÄ , nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio Å¡altojo sezono metu ir laiptinės Å¡ildymui pakanka Å¡ilumos energijos tiek, kiek jos teikia Å¡ilumos energijos vamzdynu Å¡ildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė neÅ¡ildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to Å¡ilumos energijos iÅ¡laidų.

Pažymėtina, kad Å¡ilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo Å¡ilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį Å¡ilumos kiekį suvartojo konkretÅ«s vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms Å¡ildyti. Kasatorė, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtė ir atsakinga už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamÄ priežiÅ«rÄ ir iÅ¡saugojimÄ . Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butÄ atjungė nuo centralizuotai tiekiamo Å¡ildymo.

Butų savininkai susieti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir kasatorė, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieÅ¡kovui už namo bendroms reikmėms tiekiamÄ ir bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui sunaudotÄ energijÄ . Å ios pareigos, kol su kitais bendraturčiais kasatorė nesusitarė kitaip, nepaneigia aplinkybė, kad kasatorė savo konkretų butÄ Å¡ildo energija, gaunama iÅ¡ kito Å¡altinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

Atsižvelgiant į Å¡iuos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus darytina iÅ¡vada, jog vien tas faktas, kad daugiabučiame name nėra laiptinių, koridorių ar kitų bendrojo naudojimo patalpų, savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡iluma bendrojo naudojimo objektuose nėra suvartojama, nes ja apÅ¡ildomos visos namo konstrukcijos ir ertmės. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo aiÅ¡kintis visas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir Å¡ilumos cirkuliacijos jose ypatybes, o neapsiriboti vien bendrojo naudojimo patalpų nebuvimo fakto konstatavimu.Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu, pasisakyti dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų nėra tikslinga.Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).SprendimÄ panaikinus ir bylÄ grÄ Å¾inus iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinas už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis – 72 Lt (b. l. 105-106, CPK 87 str. 1 d. 7 p.).Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.IeÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, įmonės kodas 110818317, grÄ Å¾inti 72 Lt (septyniasdeÅ¡imt du litus) už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio. Kolegijos pirmininkė                                                                    Raimonda Andrulienė Kolegijos teisėjos                                                                                     Alona Romanovienė                                                                                                                                                                                                                                                        Erinija Kazlauskienė