Legislator Case Law & Legislation
6619d2df-aaa0-4868-8be5-e7500fafaca4 AI generated

6619d2df-aaa0-4868-8be5-e7500fafaca4 · Kauno apygardos teismas

Case Number 6619d2df-aaa0-4868-8be5-e7500fafaca4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Olegas Šibkovas                                                    Baudžiamosios bylos Nr. 1A-616-498-2014Teisėjas Virginijus Kalkauskas                                       Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00239-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjui advokatui V.

Legislator headnote

AI generated

6619d2df-aaa0-4868-8be5-e7500fafaca4 · Kauno apygardos teismas: kaltės, padarius Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , įvertino neteisingai, padarydamas iÅ¡vadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko B. G. nepagrįstai taikyta priverčiamoji medicininė priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro sÄ lygomis. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priimtina nauja nutartis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 5 p.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Olegas Šibkovas                                                    Baudžiamosios bylos Nr. 1A-616-498-2014Teisėjas Virginijus Kalkauskas                                       Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00239-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjui advokatui V.

M., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės B. G. gynėjo advokato V. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria nutarta B. G., nepakaltinamumo bÅ«senoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 154 str. 1 d., taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro sÄ lygomis – (duomenys neskelbtini)psichikos sveikatos priežiÅ«ros centre.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

B. G., nepakaltinamumo bÅ«senoje pripažinta padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 154 str. 1 d., t.y., ji ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku, paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti asmenį, o bÅ«tent: nuo 2012 metų balandžio mėn. iki ikiteisminio tyrimo nenustatytos tikslios datos, ant (duomenys neskelbtini) name, esančio 51 buto durų klijavo tikrovės neatitinkančio turinio raÅ¡telius apie N. sužvėrėjusiÄ , pavirtusiais antžmogiais, iÅ¡gamomis gaujÄ , kuri neleidžia miegoti, triukÅ¡mauja, užsiima naktine veikla.Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės B.

G. gynėjas advokatas V. M. (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, neįrodžius, kad padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, kadangi nesurinktÄ Ä¯rodymų, kuriais bÅ«tų galimÄ pagrįsti, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, visiÅ¡kai nevertino uždraustos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d. sudėties požymių, t.y. nenustatinėjo nusikalstamos veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių, nutartį grindė deklaratyviais ir formaliais argumentais, nesigilinant į esmę.

Teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė esminių BPK pažeidimų, tik formaliai priėmė nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ nutartį.Apelianto nuomone, jo ginamosios B. G. veiksmai – kreipimaisi su pareiÅ¡kimais į institucijas nurodant, kad girdi iÅ¡ žemiau esančio buto triukÅ¡mÄ ir galimai ten užsiima nelegalia veikla bei kreipimaisi raÅ¡teliais, kad nekeltų triukÅ¡mo ir leistų naktimis ilsėtis – visiÅ¡kai nepagristai kriminalizuoti, nes taip iÅ¡reikÅ¡ta tik nuomonė ir neapsikentimas neaiÅ¡kios kilmės triukÅ¡mo.

KÄ patvirtino ir liudytojai V. Ž., A. L., M. M., V. G. apklausti teismo posėdžio metu ir parodydami, kad taip pat girdėjo dunksėjimus ir triukÅ¡mÄ .Kvalifikuojant veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str., svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonės iÅ¡sakymas kompetentingam organui pareiÅ¡kime nurodytoms aplinkybėms tirti nėra nusikalstama veika net ir tuo atveju, kai paaiÅ¡kėja, kad jÄ iÅ¡sakęs asmuo klydo, tokie veiksmai negali bÅ«ti laikomi tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal BK 154 straipsnį.

Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį), nori taip veikti ir siekia paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ . Pagal subjektyviuosius požymius Å¡meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi bÅ«ti paskleidžiama paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitÄ asmenį, pakirsti pasitikėjimÄ juo ir to siekiant.

Vien subjektyvus asmens įsitikinimas, kad tai jį žemina ar įžeidžia, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuomonė ir kreipimasis pagalbos dėl triukÅ¡mo buvo paskleista ne tretiesiems asmenims, o kreipiantis pareiÅ¡kimu į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Å ilainių policijos nuovadÄ bei pačius kaimynus, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad B. G. turėjo tikslÄ paskleisti tikrovės neatitinkančias, Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio žinias apie nukentėjusiÄ jÄ V.

Š., nors ji niekur ir neminima. Nesant BK 154 str. numatyto privalomo nusikaltimo sudėties požymio objektyviosios pusės, visiškai neturi reikšmės ta aplinkybė, ar pranešime nurodytos aplinkybės pasitvirtino.Apeliantui nesuprantama kodėl pirmos instancijos teismas priimtoje skundžiamoje nutartyje nurodo, jog rašteliuose pateikta informacija yra niekinančio ir žeminančio asmenį pobūdžio, nes nemotyvavo ir jokiais kitais faktais nepagrindė. Kauno apylinkės teismas teismų praktika suformuotais kriterijais nesivadovavo ir netyrė rašteliuose nurodytų teiginių turinio, nors teiginiuose vartojami žodžiai, posakiai yra svarbūs nuomonei atriboti nuo informacijos.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo daryti išvadų, kad B.

G. kreipimaisi į policijÄ ir nurodyti teiginiai raÅ¡teliuose turi bÅ«ti vertinami kaip 154 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, kadangi B. G. nesiekė nieko apÅ¡meižti. Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , asmens, kuriai paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės B. G. gynėjo advokato V. M. nuomenę ir praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroro V. Rinkevičiaus, praiusio apeliacinį skundÄ atmesti, bei įvertinusi visas bylos aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas tenkintinas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus dėl B.

G. kaltės, padarius Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , įvertino neteisingai, padarydamas iÅ¡vadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko B. G. nepagrįstai taikyta priverčiamoji medicininė priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro sÄ lygomis. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priimtina nauja nutartis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 5 p.).

Nutarčiai, kuria asmuo pripažįstamas nepakaltinamumo bÅ«senos padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustÄ veikÄ , taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir priimant apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį. Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Priimant nutartį, kuria konstatuojamas nusikalstamos veikos buvimas, dėl asmens kaltės neturi kilti jokių pagrįstų abejonių.

Nusikalstamos veikos sudėtis yra esminis pagrindas sprendžiant asmens patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn. Nesant bent vieno iš nusikalstamos veikos požymių, veika negali bÅ«ti pripažįstama nusikalstama, o nusikalstamos veikos požymių nebuvimas yra vienas iÅ¡ pagrindų teismui iÅ¡teisinti asmenį. BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo...“.

Å meižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. faktų ir duomenų konstatavimÄ apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos.

Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimÄ baudžiamoji atsakomybė pagal Å¡iÄ normÄ nekyla. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobÅ«dį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ .Objektyviai Å¡meižimas yra aktyvÅ«s veiksmai paskleidžiant apie kitÄ Å¾mogų melagingÄ informacijÄ , galinčiÄ padaryti žalos jo garbei ir orumui.

Kaltininkas turi suvokti, jog jo pateikiamos žinios apie kitÄ asmenį yra melagingos. Å iuo atveju pritartina apelianto argumentams, kad B. G. kabino ant durų raÅ¡telius tikėdama (t.y. suvokdama), kad juose pateikta informacija yra tikra. Taip pat svarbu pažymėti, kad B. G. dėl galimai iÅ¡ kaimynės V. Å . buto sklindančio triukÅ¡mo pirmiausiai kreipėsi į policijos pareigÅ«nus, tačiau vėliau neapsikentusi bandė, jos manymu, triukÅ¡maujančiÄ kaimynę raminti jai priimtinais atrodžiusiais bÅ«dais, daužydama grindis, į kaimynės V.

Å . virtuvės langÄ ir panaÅ¡iais bÅ«dais. Visuose prie bylos prijungtuose B. G. suraÅ¡ytuose raÅ¡teliuose dėstomas praÅ¡ymas netriukÅ¡mauti. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai V. Ž., A. L., N. M. L. ir V. G. patvirtino, kad buvo pas B. G. bute ir girdėjo, kad galimai iÅ¡ 51 buto sklido triukÅ¡mas. Pripažintina, kad B. G. sÄ Å¾iningai klydo dėl skleidžiamos informacijos teisingumo – ji pati girdėjo sklindanti triukÅ¡mÄ ir jai tÄ patį patvirtino į namus kviesti asmenys, Å¡ioje byloje liudytojais apklausti asmenys – V.

Ž., A. L., N. M. L. ir V. G.. Taigi, B. G. sÄ Å¾iningai klydo dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, buvo įsitikinusi, kad ji teisinga, todėl tai aplinkybė, kuri Å¡alina jos atsakomybę. Taip pat, konstatuotina, kad B. G. veiksmuose nėra nustatyta ir kito, B. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties privalomo elemento, o bÅ«tent – nusikalstamos veikos objekto. Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. Numatytos nusikalstamos veikos objektas yra kito asmens garbė ir orumas, kas reiÅ¡kia, kad pripažįstant asmenį kaltu pagal minėtÄ BK straipsnį turi bÅ«ti nustatyta, koks asmuo yra Å¡meižiamas, t.y. koks baudžiamojo įstatymas saugomas gėris yra pažeistas.

Vertinant B. G. veiksmus, kurie pirmos instancijos teismo nutartyje konstatuoti kaip sudarantys baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymÄ pastebėtina, kad apraÅ¡ant B. G. nusikalstamÄ veikÄ nėra nurodyta, koks konkretus asmuo yra Å¡meižiamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra tik techninė klaida. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiÄ ja byloje pripažinta V. Å ., tuo tarpu raÅ¡teliuose, dėl kurių suraÅ¡ymo ir platinimo B. G. pripažinta padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , Å¡i pavardė nėra minima, yra minima N. pavardė, kuri yra V.

Å . anÅ«kė, kuri minėtame bute negyvena ir nėra byloje pripažinta nukentėjusiÄ ja. Tokiu bÅ«du, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas nenustatė dėl kokio konkretaus asmens Å¡meižimo B. G. yra pripažinta padariusia baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nenustatęs koks asmuo yra Å¡meižiamas, pirmos instancijos teismas padarė materialinės baudžiamosios teisės normos pažeidimÄ ir dėl to priėmė neteisingÄ sprendimÄ B.

G. atžvilgiu.Jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje tai negali bÅ«ti vertinama tik kaip techninė klaida. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad byloje esančiuose raÅ¡teliuose yra bendro pobÅ«džio teiginiai apie sužverėjusiÄ , pavirtusiais anžmogiais, iÅ¡gamomis gaujÄ , kuri trukÅ¡mauja, užsiima naktine veikla, neleidžia miegoti, tačiau tokie raÅ¡telių teiginiai pačiuose raÅ¡teliuose nėra siejami su nukentėjusiÄ ja byloje pripažinta V. Å .. Nenustačius nukentėjusiojo asmens, t.y. nenustačius kokio konkretuas asmens garbė ir orumas buvo pažeisti ir tokiu bÅ«du nenustačius galimos nusikalstamos veikos objekto, nėra pagrindo pripažinti, kad B.

G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ . Tokiu bÅ«du, nesant Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio numatyto privalomo nusikaltimo sudėties elementų – objekto ir objektyviosios pusės, negalimas asmens pripažinimas kaltu, todėl B. G. atžvilgiu baudžiamoji byla dėl LR BK 154 str. 1 d. nutrauktina. Pastebėtina, kad B. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos dalis – raÅ¡teliuose pavartoti žodžiai apie Navardauskienės sužvėrėjusiÄ , pavirtusiais antžmogiais, iÅ¡gamomis gaujÄ turi požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1 d.

Asmens ar asmenų neigiamas ar žeidžiantis apibÅ«dinimas nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. sudėties požymis, kadangi neatitinka informacijos sÄ vokos. Jau buvo minėta, kad informacija – tai faktų ir duomenų konstatavimas apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes, tačiau tais atvejais, kai kito asmens atžvilgiu pavartojami įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiai ar teiginiai, neteikiantys informacijos. t.y. žinių, tokie kaltininko veiksmai turi požymius kitos nusikalstamos veikos – įžeidimo, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. sudėtį.Dėl minėtų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ ar byloje teisingai pripažinta, kad B.

G. padarius baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ reikia taikyti priverčiamas medicinos priemones, vertina, kad yra tikslinga pasisakyti dėl galimos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1 d. buvimo B. G. veiksmuose. Vertinant B. G. inkriminuotų veiksmų pobÅ«dį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad B. G. veiksmai taip pat nesudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. sudėtį.Lietuvos Respublikos BK 11 str. nusikaltimÄ apibÅ«dina kaip pavojingÄ ir Å¡iame kodekse uždraustÄ veikÄ , už kuriÄ numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Kaip matyti iÅ¡ pateikto nusikaltimo apibÅ«dinimo, kiekviena veika tam, kad bÅ«tų pripažinta nusikaltimu, turi bÅ«ti pripažinta pavojinga.Baudžiamosios teisės teorijoje ir Lietuvoje egzistuojančioje teismų praktikoje veikos pavojingumas suprantamas kaip objektyvi nusikaltimo savybė, nepriklausanti nei nuo įstatymo leidėjo, nei nuo asmenų, taikančių baudžiamÄ sias teisines normas, valios. Nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiÅ¡kia žalos, padaromos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, dydžiu, ir apibÅ«dinamas dviem rodikliais – pavojingumo pobÅ«džiu, t.y. objekto, kuriam padaroma žala, vertingumu, ir pavojingumo laipsniu, t.y. kokio dydžio žala yra padaryta tam tikram įstatymo saugomam teisiniam gėriui.

Tik pavojinga veika gali bÅ«ti pripažinta nusikaltimu.Vertinant B. G. veiksmus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jos padaryti veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad juos bÅ«tų galima pripažinti nusikaltimu. Baudžiamoji atsakomybė yra kraÅ¡tutinė priemonė (ultima ratio) ginant pažeistas teises. Teismų praktikoje nusistovėjo taisyklės, kad įžeidimu laikomas vieÅ¡as ir užgaulus, t.y. nepadoria, ciniÅ¡ka forma, Å¡iurkščiai pažeidžiančia visuomenėje priimtas etines normas ir elgesio taisykles, iÅ¡reikÅ¡tas žmogaus paniekinimas ir pažeminimas.

Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. įžeidimÄ apibrėžia kaip asmens veikÄ , kuria veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemintas kitas žmogus. Vertinant tokiÄ Ä¯Å¾eidimo sÄ vokÄ , Å¡io nusikaltimo esmę ir Å¡io BK straipsnio ginamo objekto reikÅ¡mę, darytina iÅ¡vada, kad B. G. veiksmai neturėjo tokio pavojingumo laipsnio, kad juos galima bÅ«tų pripažinti nusikaltimu. Kolegija pažymi, kad asmuo gali subjektyviai vertinti kito asmens veiksmus kaip jo garbės ir orumo įžeidimÄ , tačiau toks kito asmens veikos suvokimas bei laikymas save įžeistu, nėra pagrindas pripažinti kito asmens veikoje Å¡ios nusikalstamos veikos buvimo.

Nukentėjusiojo asmens suvokimas savęs, kaip įžeisto yra subjektyvi tokio asmens pozicija, tuo tarpu nusikaltimo buvimÄ ar nebuvimÄ nulemia objektyvios įvykio bei veikos aplinkybės. Be to, kaip jau buvo minėta, byloje nėra nustatyta, kad raÅ¡teliuose esantys teiginiai bÅ«tų nukreipti į kokio nors konkretaus žmogaus garbę ir orumÄ , tuo tarpu, pripažįstant asmenį kaltu pagal LR BK 155 str., turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatyta, koks asmuo yra įžeistas. Tokiu bÅ«du, padarius iÅ¡vadÄ , kad B.

G. veiksmai negali bÅ«ti pripažinti pavojingais bei nenustačius konkretaus asmens, kurio garbė ir orumas bÅ«tų įžeisti, teismas konstatuoja ir tai, kad B. G. veiksmai nesudaro nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1 d. sudėties. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla B. G. atžvilgiu nutrauktina, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, taip pat naikintina ir B. G. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro sÄ lygomis – (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos priežiÅ«ros centre.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 403 str. 1 dalies 6 punktu n u t a r ė :

Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės B. G. gynėjo advokato V. M. apeliacinį skundÄ tenkinti.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ : baudžiamÄ jÄ bylÄ B. G. atžvilgiu nutraukti, neįrodžius, kad B. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ . Panaikinti B. G. taikytÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro sÄ lygomis – (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos priežiÅ«ros centre.

Kolegijos pirmininkas                                                                 Olegas Šibkovas Teisėjai:                                                                                           Jūratė Jakubonienė                                                                                                         Algirdas Remeika