2025-04-30 Nr. AB-7394-3-61-3-04058-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-1774-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04058-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. (A. S.) ir I. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. S. ir I. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai A. S. ir A. S. (2025 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjas A. S. pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėjais A. S. ir I. D.) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 1T-26-(7.5.) „Dėl A. S. ir A. S. skundo išnagrinėjimo (toliau – ir Sprendimas)“; 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 49SD-8058-(14.49.104) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ (toliau – ir Raštas); 3) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 49VĮ-796-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-431-(14.49.2) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punkto dalį, kuria V. S. pavardė išbraukta iš eilės numerio 722; 4) įpareigoti NŽT atstatyti (įtraukti) pretendentą V. S. į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilę (toliau – ir Eilė) pagal jo pirminio prašymo datą (1991 m. spalio 18 d.) neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą individualiai statybai – už 0,2320 ha ploto valstybės išperkamą žemę; 5) priteisti pareiškėjų naudai visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. NŽT Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų 2021 m. rugsėjo 1 d. skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. rašto ir 2019 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 49VĮ-796-(14.49.2) panaikinimo”, kuriuo NŽT direktoriaus buvo prašoma: 1) panaikinti Raštą; 2) panaikinti Įsakymo 1 punkto dalį, kuria V. S. pavardė išbraukta iš eilės numerio 722; 3) atstatyti (įtraukti) pretendentą V. S. į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilę pagal jo pirminio prašymo datą (1991 m. spalio 18 d.) neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą individualiai statybai; 4) dėl svarbių priežasčių atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti.

2.2. Pareiškėjai yra pretendento V. S., mirusio 1995 m. birželio 3 d., turto perėmėjai. V. S. pretendavo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko N. S. žemę, iki 1940 m. žemės nacionalizacijos turėtą prie (duomenys neskelbtini). Turėtos žemės plotas – 2,0008 ha. Į šios žemės dalį (0,4501 ha) V. S. jau yra atkurtos nuosavybės teisės, žemę grąžinant natūra. Pareiškėjų žiniomis, pretendentas V. S. buvo įtrauktas į eilę neatlygintinai nuosavybėn naujam žemės sklypui individualiai statybai Vilniaus mieste gauti pagal jo pirminio prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę datą – 1991 m. spalio 18 d.

2.3. Pareiškėjai, kaip pretendento V. S. turto perėmėjai, dėl nežinomų priežasčių ilgą laiką nebuvo kviečiami į pretendentų susirinkimus, kad pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, pareiškėjams nežinoma dėl kokių priežasčių pretendentui V. S. neperduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas individualiai statybai, o Skyrius neteikė jokios informacijos apie nuosavybės teisių į likusią dar negrąžintą buvusio savininko N. S. žemę (1,5507 ha) atkūrimą, pareiškėjai su 2021 m. liepos 1 d. prašymu „Dėl informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimo eigą pateikimo“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Skyrių dėl informacijos gavimo. Į Prašymą Skyrius pateikė pareiškėjams Raštą, kuriuo informavo, kad Skyriaus vedėjas priėmė Įsakymą, kuriuo piliečio V. S. pavardė buvo išbraukta iš eilės numerio 722 ir įrašyta į eilę numeriu 2592A lygiaverčiam turėtajam naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti pagal 1991 m. spalio 18 d. pirminio prašymo padavimo datą ir pretendentui V. S. nepriklauso neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą individualiai statybai pagal jo pirminio prašymo atkuri nuosavybės teises į žemę datą – 1991 m. spalio 18 d. Apie Įsakymo priėmimą pareiškėjams tapo žinoma tik iš Rašto ir prie jo pridėtos Įsakymo kopijos. Iki to laiko Įsakymas pareiškėjams nebuvo siunčiamas ir apie jo priėmimą jiems nebuvo pranešta. Pareiškėjai NŽT direktoriui pateikė 2021 m. rugsėjo 1 d. skundą, prašydami Įsakymą ir Raštą panaikinti bei atstatyti (įtraukti) pretendentą V. S. į eilę pagal jo pirminio prašymo datą neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą individualiai statybai.

2.4. NŽT direktorius atnaujino pareiškėjams terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti, tačiau nusprendė pareiškėjų skundą atmesti ir įpareigojo Skyriaus vedėją išbraukti V. S. iš Piliečių eilės, patvirtintos NŽT Skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1326-(14.49.2 E.), lygiaverčiam turėtajam naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti Vilniaus mieste. NŽT Sprendimu ne tik atmetė pareiškėjų skundą dėl pretendento V. S. neteisėto išbraukimo iš eilės naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti, bet ir savo sprendimu pablogino šio pretendento, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, padėtį, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintą non reformatio in peius (draudimas bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principą.

2.5. Tiek Skyrius, tiek NŽT formaliai sprendė klausimą dėl pretendento V. S. išbraukimo iš eilės naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti ir eilės lygiaverčiam turėtajam naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti, o motyvai, išdėstyti jų skundžiamuose administraciniuose aktuose, yra nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, dėl ko šie skundžiami aktai yra naikintini.

2.6. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad buvusio savininko N. S. didžioji dalis žemės (miško) priskirta valstybės išperkamai žemei (miškui) ir natūra negrąžintina, todėl NŽT pripažino, jog valstybės institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą, turėjo teisę pati parinkti pretendentui V. S. nuosavybės teisių atkūrimo būdą – naujo žemės sklypo individualiai statybai perdavimą neatlygintinai nuosavybėn, ir įtraukti šį pretendentą į eilę, tačiau ginčas yra dėl to, kad Skyrius ir NŽT vertina, jog visą buvusio savininko N. S. turėtą žemėvaldą iki 1940 m. žemės nacionalizacijos sudarė tik miškas, nors tokia institucijų pozicija yra nepagrįsta.

2.7. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą pretendentui V. S., buvusio savininko N. S. turėta žemėvalda 2003 metais buvo kartografuota. Turėtos žemėvaldos kartografavimui buvo panaudotas NŽT Skyriuje turimas 1939 m. buv. Pospieška Vieršuba kaimo planas su pažymėtais šio kaimo žemės sklypais. Šio plano pagrindu buvo pažymėta buvusio savininko N. S. žemėvalda – 2,0008 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Remiantis šiuo kartografavimu, į buvusio savininko N. S. žemėvaldos dalį nuosavybės teisės pretendentui V. S. jau yra atkurtos natūra – 2,0008 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose. Pagal žemės sklypų aprašymą, integruotą į 1939 m. buv. Pospieška Vieršuba kaimo planą, žemės sklype (duomenys neskelbtini) miškas sudarė tik 1,7688 ha, o kitą šio žemės sklypo dalį (0,2320 ha ploto) – ariama žemė ir gyvenamuoju namu bei sodu užimta žemė. Ši kita žemė su gyvenamuoju namu yra pažymėta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Tačiau NŽT ir Skyrius ignoruoja šias svarbias faktines aplinkybes, susijusias su 1939 m. planu. NŽT Sprendime nurodė, kad buvusio savininko N. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra pateikta ir saugoma pareiškėjų minimo plano.

2.8. NŽT nustačiusi, jog minėto 1939 m. plano (jo ištraukos) kopijos nėra sukomplektuotos buvusio savininko N. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje, remdamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 121 punktu, privalėjo užtikrinti šio plano paiešką NŽT Skyriaus archyve, o ne formaliu pagrindu atmesti pareiškėjų argumentus dėl žemės, o ne tik miško, buvimo buvusio savininko N. S. žemėvaldoje, juolab, kai iš kartografavimo plano, sudaryto institucijos, vykdžiusios nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, ir neabejotinai esančio nuosavybės teisių atkūrimo byloje, aiškiai matyti 1939 m. plano pagrindą.

2.9. Tiek Skyrius, priimdamas Įsakymą išbraukti pretendentą V. S. iš eilės naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti, tiek NŽT, pritardama tokiam išbraukimui, neatliko Skyriaus archyve saugomų dokumentų, susijusių su buvusio savininko N. S. turėta žemėvalda, išsamios analizės, neišsiaiškino faktinių aplinkybių visumos, todėl pažeidė gero viešojo administravimo principą bei priėmė nepagrįstą sprendimą dėl pretendento V. S. išbraukimo iš Eilės naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti.

2.10. Buvusio savininko N. S. turėtoje žemėvaldoje buvo 0,2320 ha ariamos žemės ir gyvenamuoju namu bei sodu užimtos žemės, todėl nuosavybės teisių atkūrimui į šią žemę taikytinos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijoje, atkūrimą ir numatančios pretendento teisę neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypo individualiai statybai, bet ne Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio nuostatos, nustatančios nuosavybės teisės atkuriamo į savininko turėtą mišką tvarką, kaip nurodytą Rašte, su kuriuo sutiko NŽT.

2.11. Įsakymas, kuriuo pretendento V. S. pavardė išbraukta iš eilės naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti, priimtas be faktinio ir teisinio pagrindo, todėl Raštas ir Sprendimas, kuriais ginamas Įsakymas, yra nepagrįsti, kaip ir pats Įsakymas.

2.12. Buvusio savininko N. S. turėtą žemėvaldą sudarė žemė ir miškas, todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio 9 dalies 4 punktu, už buvusio savininko N. S. turėtą ir šiuo metu valstybės išperkamą mišką gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai Vilniaus mieste.

2.13. Priešingai, nei mano NŽT, šiuo atveju Skyrius Įsakymu nekeitė ir netikslino pretendento V. S. išreikštos valios dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, taip pat neparinko jam atlyginimo būdo už valstybės išperkamą mišką. Skyrius klaidingai vertino, kad buvęs savininkas N. S. turėjo tik miško, Įsakymu jis vykdė institucijos, vykdžiusios nuosavybės teisių atkūrimą, anksčiau padarytos klaidos taisymo procedūrą, nes Atkūrimo įstatymo nuostatos, galiojusios iki 2012 m. sausio 31 d., kuomet institucija pati galėjo parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą (atlyginimo būdą), taip pat numatė galimybę perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai už valstybės išperkamą mišką. Toks klaidos ištaisymas nėra draudžiamas, o NŽT įpareigojimas Skyriui išbraukti pretendentą V. S. iš eilės lygiaverčiam turėtajam naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti Vilniaus mieste yra nepagrįstas. Šiuo įpareigojimu pažeistas VAĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas principą non reformatio in peius, draudžiantis viešojo administravimo subjektui, priimant administracinės procedūros sprendimą, pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėtį, nes iš pretendento V. S. atimta įstatyminė teisė neatlygintinai nuosavybėn gauti ir naują žemės sklypui individualiai statybai, ir lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, todėl Sprendimo 2 punktas naikintinas.

2.14. Įsakymu buvo taisoma pačios institucijos padarytą klaidą, tačiau dėl to, kad Skyrius netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo dokumentus apie buvusiam savininkui N. S. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, Įsakymas apėmė visą likusį dar negrąžintą pretendentui V. S. turtą, neišskiriant iš jo valstybės išperkamos žemės, už kurią pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas numatytas naujo žemės sklypo individualiai statybai perdavimas neatlygintinai nuosavybėn, todėl Įsakymo dalis, kuria pretendentas V. S. išbrauktas iš eilės naujam žemės sklypui individualiam statybai, naikintinas, o dalyje, kuria šis pretendentas įtrauktas į eilę lygiaverčiam turėtajam naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti (už valstybės išperkamą mišką) – paliekamas galioti, o NŽT įpareigotina atstatyti (įtraukti) pretendentą V. S. į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai (už 0,2320 ha ploto valstybės išperkamą žemę).

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Tiek Skyrius, tiek NŽT yra išsamiai išnagrinėję pareiškėjų skundą, ir priėmė teisės aktais pagrįstus, ir teisėtus sprendimus, taip pat ginčijamais administraciniais sprendimais nėra pažeidę piliečių nuosavybės teisių bei teisėtų interesų.

4.2. Skyrius 2021 m. liepos 1 d. gavo pareiškėjų prašymą suteikti informaciją dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai perdavimo neatlygintinai pretendentui V. S. ir dėl likusios negrąžintos žemės atkūrimo eigos. Atsižvelgdami į pareiškėjų prašymą, Skyriaus darbuotojai pakartotinai išnagrinėjo ir įvertino turimus archyvinius dokumentus pareiškėjams rūpimu klausimu, t. y. dėl buvusio žemės savininko N. S. nuosavybės teise turėtos žemės ir nustatė, kad minėtas savininkas 1932 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, įregistruotos hipotekos knygoje Nr. 777, tomas IV, įsigijo 2,0008 ha miško sklypą. Be to, Vilnius miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. gegužės 11 d. raštu Nr. A51-47651/15(2.14.2.12-MP8) „Dėl grąžintino natūra žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo“ informavo, kad N. S. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) priskirtas valstybės išperkamai žemei.

4.3. Įvertinęs tai, kad minėtas savininkas nuosavybės teise turėjo miško sklypą, ir į tai, kad Atkūrimo įstatyme nėra numatytas naujo žemės sklypo individualiai statybai perdavimas neatlygintinai nuosavybėn už turėtą mišką, Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Įsakymu V. S. pavardę išbraukė iš eilės numerio 722 ir įrašė į eilę numeriu 2592A lygiaverčiui turėtajam naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti pagal 1991 m. spalio 18 d. pirminio prašymo padavimo datą.

4.4. Apie šį pakeitimą V. S. turto paveldėtojų įgaliotas asmuo buvo informuotas Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 49SF-1064-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“. Nauji žemės sklypai individualiai statybai, Vilniaus mieste, perduodami neatlygintinai nuosavybėn vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Tvarkos 34, 35, 37 ir 38 punktais. Lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams tokia pat eilės tvarka ir tik po to, kai piliečiams bus perduoti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai.

4.5. NŽT interneto puslapyje viešai skelbiamoje informacijoje nurodyta, kad pagal Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1326-(14.49.2 E.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtintą eilę už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę naują valstybinės žemės sklypą pageidauja gauti 1343 piliečiai, o 365 piliečiai pageidauja gauti lygiaverčių žemės sklypų. Minėtoje eilėje V. S. eilės numeris 1402 (lygiaverčiam žemės sklypui gauti per vertę). Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 5142 nustatyta, kad piliečio V. S. pirminiame 1991 m. spalio 18 d. prašyme nurodyta, kad pageidaujamas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – natūra. Paskutiniame minėtos piliečio turto paveldėtojos J. S. 2001 m. lapkričio 29 d. prašyme, kurį pateikė iki Atkūrimo įstatymo termino – 2003 m. balandžio 1 d., išreikšta valia – „grąžinti adresu (duomenys neskelbtini), t. y. natūra.

4.6. V. S. turto paveldėtojų įgaliotas asmuo, norėdamas pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d.), 2015 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą reg. Nr. 49GF-1726, dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų už likusį neatkurtą žemės plotą, t. y. išvados parengimo į Nemenčinės, Bezdonių arba Pabradės kadastro vietoves, tačiau prašymas buvo pateiktas jau po Atkūrimo įstatymo nustatyto termino (2015 m. kovo 1 d.), todėl išvada rengiama nebuvo. Galimybe – pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miškų ūkio paskirties žemės plotu, pareiškėjai nepasinaudojo ir 2019 metais.

4.7. Skyrius, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, bei atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštą, nurodė, kad nuosavybės teises į žemę piliečiui V. S. gali būti atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste arba atlyginant pinigais, todėl Skyriaus sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

4.8. NŽT nesutiko su pareiškėjų nurodyta pozicija, kad NŽT pažeidė gero viešojo administravimo principą ir priėmė neteisėtą sprendimą dėl pretendento išbraukimo iš eilės naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti, nesutinka, be to, tai yra pareiškėjų prielaida, kad atsakovė neatliko išsamios archyvinių dokumentų analizės, neva nesiaiškino tikslių faktinių aplinkybių, kuri niekuo nepagrįsta ir neatitinkanti tikrovės.

4.9. Valstybės institucija, vykdanti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbus, iki 2012 m. sausio 31 d. savo iniciatyva galėjo parinkti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdą, parinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ir įrašė V. S. į piliečių eilę naujam žemės sklypui gauti individualiai statybai Vilniaus mieste. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nustatyta, kad buvęs savininkas N. S. 1932 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo aktu, nusipirko 1,5 ha miško sklypą, pažymėtą, ipotekos knygos Nr. 777 trečios dalies priede Nr. 26 ir 0,5008 ha miško sklypą, pažymėtą ipotekos knygos Nr. 777 ketvirtos dalies priede Nr. 28. Minėtas pirkimo–pardavimo aktas patvirtina, kad buvęs savininkas N. S. įgijo nuosavybės teises į miško žemę.

4.10. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 6 straipsniu ir nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais Vilniaus miesto skyrius pagrįstai skundžiamu įsakymu išbraukė V. S. pavardę iš Piliečių eilės naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti Vilniaus mieste. Įsakymu V. S. įrašytas į piliečių eilę lygiaverčiam turėtajam naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti Vilniaus mieste. V. S. Vilniaus miesto valdybai 1991 m. spalio 18 d. pateiktame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko N. S. valdytą nekilnojamąjį turtą, išreiškė valią susigrąžinti turtą natūra. Valios gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai V. S. iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino neišreiškė.

4.11. Sprendimu pagrįstai nuspręsta, kad Skyrius Įsakymu nepagrįstai įrašė V. S. į piliečių eilę lygiaverčiam turėtajam naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti Vilniaus mieste.

4.12. NŽT, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 6 straipsniu, 21 straipsnio 5 dalimi ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ 30.1 ir 30.5 punktais, Sprendimu nusprendė pareiškėjų skundą atmesti ir įpareigojo Skyriaus vedėją išbraukti V. S. iš Piliečių eilės, patvirtintos NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1326-(14..49.2 E), lygiaverčiam turėtajam naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti Vilniaus mieste.

4.13. NŽT pozicija nagrinėjamu klausimu yra nepasikeitusi ir išlieka tokia pati, o ginčijami administraciniai sprendimai yra priimti teisėtai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymu ir įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ir eigą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2023 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė.

III. 7. Regionų administracinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2025 m. vasario 24 d. sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. 49SD-8058-(14.49.104) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ nutraukė, kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilęs iš esmės dėl to, ar atsakovas pagrįstai darė išvadą, kad buvęs žemės savininkas N. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė tik miško žemę ir ar V. S. turi teisę likti piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilėje. Teismas akcentavo, kad išvadą, jog buvęs savininkas N. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė tik miško žemę tiek NŽT, tiek Skyrius darė remdamiesi nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančiais dokumentais, patvirtinančiais nuosavybės teises - 1932 m. gegužės 27 d. pirkimo - pardavimo aktu, iš kurio matyti, kad N. S. nusipirko 1,5 ha miško sklypą, pažymėtą ipotekos knygos Nr. 777 trečios dalies priede Nr. 26 ir 0,5008 ha miško sklypą, pažymėtą ipotekos knygos Nr. 777 ketvirtos dalies priede Nr. 28.

9. Teismas nurodė, kad ginčo santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymo bei Tvarkos nuostatos bei pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Teismas taip pat nurodė, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Teismas akcentavo, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

10. Teismas nustatė, kad Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1992 m. gegužės 26 d. sudarytame Prašymo atstatyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą svarstymo protokole, nurodyta, kad pretendento V. S. nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas yra 1932 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo akto nuorašas. Šiame dokumente nurodyta, kad pirktas vien tik miškas. Pagal Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2003 m. rugpjūčio 12 d. aktą Nr. 31/03/15-134 buvusio savininko N. S. turėtos žemės valdos ribos buvo nustatytos remiantis nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, t. y.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000 m. spalio 30 d. pažymėjimu Nr. T-3714-S, 1932 m. gegužės 27 d. pirkimo - pardavimo aktu ir remiantis liudininkų parodymais. Papildomų archyvinių dokumentų / planų nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gruodžio 16 d. pažymoje Nr. 367 „Dėl nuosavybės teise patvirtinančių dokumentų“ nurodyta, kad V. S. yra atkurtos nuosavybės teisės Vilniaus miesto valdybos 1993 m. rugpjūčio 5 d. potvarkiu Nr. 1416V į 0,20 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir, kad turi nuosavybės teisę į 1,8008 ha žemės, vėliau šis plotas buvo ištaisytas į 1,8080 ha Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2004 m. kovo 16 d.

įsakymu Nr. V-49 (2,0008 ha atėmus 0,2000 ha, susidaro 1,8008 ha skirtumas), ši pažyma buvo ištaisyta Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 49VĮ-797-(14.49.2.). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2001 m. lapkričio 29 d. prašyme dėl visos žemės grąžinimo J. S. nurodė: „prašyčiau, šį plotą grąžinti minėtu adresu – (duomenys neskelbtini). Ši negrąžinta žemė, kaip ir prieš okupaciją, beveik visa apaugusi mišku ir yra laisva“. I. D., atstovaujanti taip pat I.

S. ir A. S., 2015 m. kovo 2 d. Skyriui pateiktame prašyme nurodė: „prašome neatkurtą žemės plotą grąžinti mišku vienoje iš šių kadastro vietovių: Nemenčinės, Bezdonių arba Pabradės“. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatavo, kad tiek Skyrius 2019 m. balandžio 30 d., įvertinęs nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 5142 duomenis, tiek NŽT 2021 m. spalio 14 d. sprendime, pagrįstai remdamiesi nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais įrodymais darė išvadą, kad buvęs savininkas N. S. 1932 m. gegužės 27 d. pirkimo- pardavimo sutartimi įsigijo 2,008 ha miško žemės sklypą.

11. Teisėjų vertinimu, pareiškėjų skunde minimo 1939 m. buvusio Pospieška Vieršuba kaimo (dvaro) plano kopija, nei 2003 m. rugpjūčio 12 d. kartografavimas nepaneigia nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad N. S. 1932 m. gegužės 27 d. pirkimo - pardavimo aktu, nusipirko 1,5 ha miško sklypą, pažymėtą ipotekos knygos Nr. 777 trečios dalies priede Nr. 26 ir 0,5008 ha miško sklypą, pažymėtą ipotekos knygos Nr. 777 ketvirtos dalies priede Nr. 28. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai turėjo teisę kreiptis dėl juridinio fakto nustatymo, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjų teikiami įrodymai nėra pakankami šioje byloje konstatuoti, kad buvęs savininkas nuosavybės teise valdė ne tik miško žemę, kokio dydžio miško ir kitos paskirties žemę valdė.

12. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš esmės pareiškėjai, kreipdamiesi tiek į NŽT, tiek su skundu į teismą, siekė ne V. S. pavardę įrašyti į eilę Nr. 772, kaip buvo įrašytas pripažintu netekusiu galios 2019 m. vasario 27 d. įsakymu. Teismas pažymėjo, kad rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjai nurodė, jog pareiškėjai skunde nereiškia reikalavimo įtraukti pretendentą V. S. būtent į tą Eilę naujam žemės sklypui gauti, kuri buvo patvirtinta 2019 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-431-(14.49.2), o prašo įtraukti į eilę naujam žemės sklypui gauti. Pareiškėjai prašo įpareigoti NŽT atstatyti (įtraukti) pretendentą V. S. į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilę pagal jo pirminio prašymo datą (1991 m. spalio 18 d.) neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą individualiai statybai – už 0,2320 ha ploto valstybės išperkamą žemę.

13. Teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog V. S. nepagrįstai buvo įrašytas į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai Vilniaus mieste gauti, pareiškėjo reikalavimas įrašyti (įtraukti) pretendentą V. S. į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilę pagal jo pirminio prašymo datą (1991 m. spalio 18 d.) neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą individualiai statybai – už 0,2320 ha ploto valstybės išperkamą žemę, pripažintinas nepagrįstu.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjų vertinimu, kad NŽT 2021 m. spalio 14 d. sprendimu pažeidė non reformationis in peius. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, nusprendė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą ir įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją išbraukti V. S. iš Piliečių eilės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1326 -(14.49.2 E.), lygiaverčiam turėtajam naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti Vilniaus mieste. Šį NŽT sprendimą pareiškėjai turėjo teisę skųsti teismui ir šia teise pasinaudojo. Todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skundžiamu NŽT 2021 m. spalio 14 d. minėtas principas nebuvo pažeistas. Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių 30.5 punktu NŽT turėjo teisę įpareigoti Skyriaus vedėją išbraukti V. S. iš Piliečių eilės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1326 -(14.49.2 E.), lygiaverčiam turėtajam naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti Vilniaus mieste.

15. Pasisakydamas dėl Įsakymo galiojimo, teismas pažymėjo, kad V. S. į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai Vilniaus mieste gauti (eilės Nr. 772) buvo įrašytas Skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-431-(14.49.2.). Skyriaus vedėjas 2019 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1809-(14.49.2.) 1 punktu patvirtino piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilę. Šio įsakymo 2 punktu pripažino Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 49VĮ-431-(14.49.2) netekusiu galios. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, kadangi neliko piliečių eilės, kurioje V. S. pavardė buvo įrašyta Nr. 772. Pareiškėjai rašytiniuose paaiškinimuose taip pat patvirtino, kad jie nesiekia, kad V. S. pavardė būtų įrašyta į eilę Nr. 772, iš kurios buvo išbraukti skundžiamu Įsakymo 1 punktu. NŽT Sprendimo priėmimo metu galiojo Skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1326-(14.49.2 E.) patvirtinta nauja piliečių, kurioje V. S. buvo įrašytas Nr. 1371. Teismas nurodė, kad pripažinus negaliojančiu Skyriaus 2019 m. vasario 27 d. įsakymą, negaliojančiu laikomas ir minėto įsakymo pakeitimas, t. y. skundžiamas 2019 m. balandžio 30 d. Įsakymas, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju išnyko ginčo dalykas ir šio reikalavimo patenkinimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad pareiškėjų skundas dalyje dėl Įsakymo panaikinimo atmestinas dėl išnykusio ginčo objekto.

16. Teismas taip pat priėjo prie išvados, pareiškėjai inicijavo administracinį ginčą dėl tarpinio procedūrinio dokumento. Teismo vertinimu, skundžiamu Raštu pareiškėjams nebuvo taikytos poveikio priemonės, juo pareiškėjams nebuvo sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos, nepriimtas galutinis sprendimas dėl jų teisių ir pareigų. Teismas pažymėjo, jog ne tarpinis procedūrinis dokumentas turi įtakos pareiškėjų teisėms, bet Skyriaus Įsakymas ir NŽT Sprendimas. Konstatavus, kad skundžiamas Skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. Raštas pareiškėjams nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių, teismas sprendė, kad reikalavimas dėl jo panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl administracinė byla dalyje pagal pareiškėjų skundą dėl Rašto panaikinimo taip pat nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktas).

IV. 17. A. S. ir A. S. atstovas pagal pavedimą advokatas O. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų A. S. ir A. S. skundą tenkinti.

18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimų ir sprendimo pagrindimą, kadangi rėmėsi išimtinai NŽT teiginiais, NŽT pateiktus papildomus dokumentus analizavo fragmentiškai ir tendencingai. Pirmosios instancijos teismas buvusio savininko N. S. turėtos žemėvaldos 2003 m. rugpjūčio 12 d. kartografavimo dokumentus (2003 m. rugpjūčio 12 d. Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/03/15-134 ir turėtos žemės valdos schemą (Ribų planą)) nevertino kartu, kaip vientiso dokumento, o rėmėsi tik 2003 m. rugpjūčio 12 d. Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte Nr. 31/03/15-134 įrašytais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog papildomų archyvinių dokumentų / planų nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra, tuo pačiu skundžiamame teismo sprendime nepadarė išvados, jog buvusio savininko N. S. turėtos žemėvaldos ribos nustatytos neteisėtai, t. y. jog 2003 m. rugpjūčio 12 d. buvusio savininko N. S. turėtos žemėvaldos schema (Ribų planas) sudaryta panaudojant neegzistuojantį kartografinį pagrindą. Atsakovas NŽT taip pat neneigė 2003 m. rugpjūčio 12 d. buvusio savininko N. S. turėtos žemėvaldos schemos (Ribų plano) teisėtumo ir viso kartografavimo.

18.2. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino buvusio savininko N. S. turėtos žemėvaldos schemos (Ribų plano) sudarymo aplinkybių, jos grafinio pagrindo nelygino su 1939 m. buvusio Pospieška Vieršuba Pospieška Vieršuba kaimo (dvaro) planu, nors pareiškėjas skunde šią svarbią aplinkybę akcentavo. Teismas formaliai pasirėmė NŽT paaiškinimuose nurodyta informuoja, jog buvusio savininko N. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra saugomas pareiškėjo skunde minimas 1939 m. buvusio Pospieška Vieršuba kaimo (dvaro) planas, bei kad NŽT archyve 2024 m. gegužės–liepos mėnesiais buvo atlikta papildoma paieška, patikrintos nuosavybės teisių atkūrimo bylos, kuriose buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas buvusio Pospieška Vieršuba kaimo teritorijoje (Vilniuje prie Nemenčinės plento), tačiau nei vienoje byloje nebuvo rasta tokio plano, kuriuo šioje administracinėje byloje remiasi pareiškėjai.

18.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad pretendentas V. S. pretendavo atkurti nuosavybės teises tik į tam tikras žemės naudmenas – tik į miško žemę, o ne į visą buvusio savininko N. S. turėtą žemėvaldą, kurios ribos yra pažymėtos buvusio savininko N. S. turėtos žemėvaldos schemoje (Ribų plane), parengtoje panaudojant 1939 m. buv. Pospieška Vieršuba kaimo planą, pagal kurį žemėvaldoje buvo ne tik miško, bet ir kitos žemės. Remiantis buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribų kartografavimo dokumentais buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas pretendentui V. S..

18.4. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – naujo žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pretendentui – taikymo pretendentui V. S. reikia vadovautis Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas sprendė dėl to, jog netinkamai įvertino į bylą pateiktų įrodymų visetą bei, kad pateisino institucijos, vykdančios nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, (atsakovės NŽT) nerūpestingą veiklą, dėl kurios pati institucija prarado 1939 m. buvusio Pospieška Vieršuba kaimo planą, kurį naudojo atlikdama turėtos žemėvaldos ribų kartografavimą. Todėl pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad pretendentas V. S. institucijos nepagrįstai buvo įrašytas į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai Vilniaus mieste gauti, yra nepagrįsta, jai daryti teismas neturėjo įrodymų.

18.5. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pretendentas V. S. buvo pagrįstai išbrauktas iš Eilės lygiaverčiam turėtajam naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti Vilniaus mieste, yra neteisėta, nes prieštarauja Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 4, 7 dalies ir 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatoms. Teisinis reglamentavimas parodo, kad pagal esamą faktinę situaciją minėtam pretendentui: (i) pagrįstai natūra atkurtos nuosavybės teisės žemės plote, kuriame buvo neišlikęs miškas; (ii) už kitą neišlikusį mišką galėjo (gali) būti perduotas lygiavertis naujas žemės sklypas; (iii) už valstybės išperkamą mišką galėjo (gali) būti perduotas lygiavertis naujas žemės sklypas. Tai, kad buvusio savininko N. S. turėtos žemėvaldos ribose yra ir neišlikęs miškas, ir valstybės išperkamas miškas, patvirtina minėti ortofoto žemėlapiai. Tačiau šių faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, t. y. priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.

18.6. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog skundžiamas NŽT Skyriaus Raštas yra procedūrinio pobūdžio, nesukuriantis pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių, todėl nepagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti NŽT Skyriaus Šaštą. Pareiškėjai skunde teismui nereiškia reikalavimo įtraukti pretendentą V. S. būtent į tą Eilę naujam žemės sklypui gauti, kuri buvo patvirtinta 2019 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-431-(14.49.2), ir iš kurios jis buvo išbrauktas Įsakymu Nr. 796, o prašo įtraukti į Eilę naujam žemės sklypui gauti, t. y. į tą eilę, kuri bus galiojanti priėmus galutinį teismo sprendimą šioje byloje. Tad aplinkybė, jog vėlesniu NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1809-(14.49.2.) ankstesnis 2019 m. vasario 27 d. įsakymas pripažintas netekusiu galios, o taip pat, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ir visi šio įsakymo pakeitimai, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pretendento V. S. teisės atkurti nuosavybės teises gaunat neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai.

19. Pareiškėja I. D. (pareiškėjo A. S. teisių parėmėja nuo 2025 m. vasario 13 d.) nurodė, jog palaiko pareiškėjo apeliacinį skundą.

20. Atsakovas NŽT, atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas papildomai pažymi, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat nurodo, kad, pasikeitus Atkūrimo įstatymo nuostatoms, bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo pratęstas terminas valiai pakeisti dėl atlyginimo būdo lygiaverčiu miško plotu už valstybės išperkamą žemę iki 2023 m. vasario 1 d., pareiškėjai apie tai buvo informuoti vykstant teismo procesui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, Rašto ir Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (įpareigoti NŽT atstatyti (įtraukti) pretendentą V. S. į Eilę pagal jo pirminio prašymo datą (1991 m. spalio 18 d.) neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą individualiai statybai – už 0,2320 ha ploto valstybės išperkamą žemę) pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Bylos duomenimis, į pirmosios instancijos teismą su skundu, kuriame reiškiami reikalavimai dėl Sprendimo, Rašto ir Įsakymo panaikinimo, taip pat dėl įpareigojimo NŽT atstatyti (įtraukti) pretendentą V. S. į Eilę pagal jo pirminio prašymo datą (1991 m. spalio 18 d.) neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą individualiai statybai – už 0,2320 ha ploto valstybės išperkamą žemę, kreipėsi pareiškėjai A. S. ir A. S.. Pirmosios instancijos teismas, kuriam byla apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, 2025 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

24. 2025 m. kovo 21 d. pareiškėjų A. S. ir A. S. atstovas pagal pavedimą advokatas O. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašoma Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų A. S. ir A. S. skundą. Bylą perdavus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nustatyta, kad pareiškėjas A. S. mirė 2024 m. lapkričio 16 d. Remiantis Testamentų registro išrašo duomenimis, 2025 m. sausio 31 d. A. S. palikimą priėmė A. S., jau esantis pareiškėju byloje, 2025 m. vasario 13 d. – I. D..

25. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi pakeitus pareiškėją A. S. jo teisių ir pareigų perėmėjais A. S. ir I. D. bei pasiūlius raštu pareikšti savo nuomonę dėl administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo, pareiškėjai pateiktuose raštuose nurodė, kad palaiko apeliacinį skundą, kurį prašo tenkinti.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus, jog A. S. mirus 2024 m. lapkričio 16 d., pavedimo sutartis, jo sudaryta su advokatu O. S., pasibaigė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.763 str. 1 d. 4 p.), 2025 m. kovo 21 d. A. S. interesais advokato O. S. paduotas apeliacinis skundas (jo dalis), kuriame prašoma Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo A. S. skundą tenkinti, laikytinas kaip paduotas įgaliojimų neturinčio atstovo, dėl ko apeliacinis procesas pagal A. S. apeliacinį skundą nutraukiamas (ABTĮ 138 str. 3 d. 3 p., 8 d.).

27. Taip pat pažymėtina, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai miršta proceso šalimi buvęs asmuo, jeigu ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą (ABTĮ 100 str. 1 d. 1 p.), iki paaiškės mirusio asmens teisių perėmėjas (ABTĮ 101 str. 1 p.), o jam paaiškėjus – teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju (ABTĮ 54 str. 1 d.).

28. Nagrinėjamu atveju A. S. mirus 2024 m. lapkričio 16 d., dėl ko pasibaigė pavedimo sutartis, jo sudaryta su advokatu O. S., administracinė byla nebuvo sustabdyta iki paaiškės mirusio asmens teisių perėmėjas ir išnagrinėta neįtraukus vieno iš pareiškėjų A. S. teisių ir pareigų perėmėjų, t. y. I. D.. Pažymėtina, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas (ABTĮ 54 str. 2 d.).

29. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.).

30. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas ABTĮ 146 straipsnyje nurodytais pagrindais (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). ABTĮ 145 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą (ABTĮ 145 str. 2 d.).

31. Apeliacinės instancijos teismui priimti naują sprendimą nagrinėjamoje situacijoje nėra galima, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu būtų reikšmingai apribotos vieno iš pareiškėjų procesinės teisės (ABTĮ 52 str. 2 d., 132 str. 1 d. ir 134 str. 1 d.).

32. Atsižvelgiant į aptartą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

33. Nors panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą aptartu pagrindu ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčo esme, nėra pasisakoma, teisėjų kolegija pažymi, kad: apeliacinės instancijos teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartyje, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad atsakovas privalo užtikrinti 1939 m. buv. Pospieška Vieršuba kaimo planą paiešką NŽT Skyriaus archyve. Tačiau tai taip pat neatleidžia pareiškėjų nuo pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius jų skundo pagrinde nurodytas aplinkybes, iš jų – ir 1939 m. buv. Pospieška Vieršuba kaimo planą, taip pat, kad, kaip teigiama, šiame plane pažymėta statinio ir namų valdos vieta yra kitoje vietoje nei žemė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), į kurią nuosavybės teisės V. S. jau yra atkurtos. Primintina, kad pagal da mihi factum, dabo tibi ius (proceso šalys turi pateikti teismui faktus, o teismas pateikia teisę (ir atitinkamai – teisės aiškinimą)) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-307/2013; kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal mirusio pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą (jo dalį) nutraukti.

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė