2021-07-14 Nr. AB-14453-3-61-3-00691-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1620-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00691-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daleksvita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daleksvita“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Daleksvita“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Darbo inspekcija, atsakovas) 2020 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13642 (toliau – ir Nutarimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. 2019 m. rugsėjo 9 d. tarp pareiškėjo UAB „Daleksvita“ ir (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės LTD „Fersati“ buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. S19-0909, kuria pareiškėjas užsakė statybos darbų paslaugas iš LTD „Fersati“ (toliau – ir Sutartis). 2019 m. rugsėjo 12 d. Priedu Nr. 1 prie Sutarties buvo susitarta, kad: darbai bus atliekami, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir objektas); darbų pradžia – 2019 m. rugsėjo 16 d., darbų pabaiga – 2019 m. lapkričio 15 d.; vykdytojo paskirti darbuotojai atliks mūrijimo, tinkavimo, suvirinimo darbus; vykdytojo paskirtų darbams komandiruojamų darbuotojų sąrašas: L. K., S. K., Z. K., D. T. ir V. P. (toliau – ir darbuotojai, užsieniečiai).

2.2. Darbo inspekcijos inspektoriai 2019 m. rugsėjo 16 d. atliko neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo kontrolės klausimais, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo adresu, kuriame atlikti statybos darbų paslaugas buvo užsakęs pareiškėjas. Patikrinimo metu objekte buvo aptikti LTD „Fersati“ komandiruoti darbuotojai L. K., S. K., Z. K., D. T. ir V. P.. Darbo inspekcija 2019 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 0801-0025 dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies pažeidimo. Pareiškėjas pateikė prašymą dalyvauti bylos nagrinėjime, todėl byla 2020 m. sausio 22 d. buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Darbo inspekcija 2020 m. sausio 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltas, pažeidęs Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi turėdamas rangovo pareigas nesiėmė pakankamų priemonių ir veiksmų įsitikinti, kad komandiruoti subrangovo LTD „Fersati“ trečiųjų šalių piliečiai teisėtai dirbtų Lietuvos Respublikoje, t. y. subrangovo LTD „Fersati“ siųsti laikinai dirbti darbuotojai (duomenys neskelbtini) piliečiai (S. K., V. P., L. K., Z. K. ir D. T.) iki atvykimo į Lietuvos Respubliką įsigytų Užimtumo tarnybos leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatose ir Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. Al-133 (toliau – ir Aprašas), 4.3 papunkčio nuostatose, o įmonė, priimanti atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį, pateiktų prašymą Užimtumo tarnybai, kaip yra numatyta Aprašo 151 punkto nuostatose. Minėtu Nutarimu pareiškėjui pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalį paskirta 868 Eur dydžio piniginė bauda už kiekvieną neteisėtai dirbusį asmenį, iš viso 4 340 Eur.

2.3. Atsakovas neteisingai taikė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalį, nes ši įstatymo nuostata numato atsakomybę rangovui arba subrangovui, o pareiškėjas nėra nei rangovas, nei subrangovas. Kaip matyti iš 2019 m. rugsėjo 9 d. tarp UAB „Daleksvita“ ir LTD „Fersati“ sudarytos Paslaugų teikimo sutarties, pareiškėjas yra užsakovas, o LTD „Fersati“ – vykdytojas (rangovas). Skundžiamame Nutarime taip pat remtasi tuo, kad pareiškėjas vykdė statybą ūkio būdu, o pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas)18 straipsnio 9 dalį tokiu atveju užsakovui (statytojui) pereina rangovo pareigos. Į šias pareigas įeina ir pareigos, numatytos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėjas statybų veikla neužsiima, jo veikla neatitinka statybos ūkio būdu sąvokos, kaip ji apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 86 dalyje, kuris statybą ūkio būdu apibrėžia kaip statybos organizavimo būdą, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą. Pareiškėjas dėl rangos darbų atlikimo sudarė Sutartį su LTD „Fersati“, taigi naudojosi ne tik savo darbo jėga.

2.4. Darbo inspekcija nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįvykdė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje reglamentuojamos pareigos. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalį rangovas laikomas atsakingu, išskyrus atvejį, kai jis raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Pareiškėjas iš karto po Sutarties sudarymo, t. y. 2019 m. rugsėjo 9 d., pateikė LTD „Fersati“ vadovui prašymą dėl duomenų pateikimo. Kadangi LTD „Fersati“ komandiruojami darbuotojai į Lietuvą atvyko tik 2019 m. rugsėjo 14 d. (šeštadienį), su LTD „Fersati“ vadovu buvo susitarta susitikti ateinantį pirmadienį, t. y. 2019 m. rugsėjo 16 d., objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Būtent šio susitikimo metu pareiškėjui turėjo būti pateikti 2019 m. rugsėjo 9 d. prašyme nurodyti dokumentai (ar bent taip tikėjosi pareiškėjas), o darbuotojams turėjo būti aprodyta būsima darbo vieta. Tuo metu ir įvyko Darbo inspekcijos patikrinimas, pareiškėjas nespėjo gauti dokumentų.

2.5. Nepaisant to, kad pareiškėjas prašė pateikti duomenis apie komandiruojamus asmenis, jis vis dėl to tokios pareigos neturėjo, nes jis nėra laikytinas rangovu. Darbo inspekcija nepagrįstai pareiškėją pripažino kaltu dėl nelegalaus darbo, nes tarp pareiškėjo ir darbuotojų nebuvo darbo santykių požymių. Nutarime padaryta išvadą, kad užsieniečių darbas buvo nelegalus, nes jie, kaip komandiruojami darbuotojai, laikinai dirbti UAB „Daleksvita“ pradėjo neturėdami Užimtumo tarnybos leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje. Pagal Darbo inspekcijos gaires „Užsieniečių darbo kontrolė. Užimtumo įstatymo praktinis taikymas“, atvejai, kai įmonė, kurios darbuotojai yra užsieniečiai, pagal rangos ar paslaugų teikimo sutartį teikia paslaugas užsakovui / rangovui, savaime nereiškia nelegalaus darbo. Nelegaliu laikytinas toks darbas, kai nustatomi darbo santykių požymiai pas paslaugų gavėją. Pareiškėjas darbo santykių su užsieniečiais (LTD „Fersati“ darbuotojais) neturėjo.

3. Atsakovas Darbo inspekcija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pagal 2018 m. vasario 12 d. panaudos sutartį fizinis asmuo UAB „Daleksvita“ vadovas A. D. (A. D.) nekilnojamą turtą perdavė laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis UAB „Daleksvita“. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pradėjo organizuoti statybos darbus objekte. Tai patvirtina Sutartis, pagal kurią LTD „Fersati“ įsipareigojo nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. atlikti mūrijimo, tinkavimo, suvirinimo darbus statybos objekte ir už tai gauti sulygtą atlygį. Vertinant minėtos sutarties turinį, darytina išvada, kad šalys susitarė tik dėl konkrečių statybos darbų, bet ne dėl rangovo statybos objekte funkcijų atlikimo. Objekte patikrinimo dieną darbus atliko ne tik UAB „Daleksvita“ samdyta LTD „Fersati“, tačiau ir kiti juridiniai ar fiziniai asmenys pagal susitarimus su sklypų savininku A. D.. Tik vienoje iš jų nebuvo nustatyti pažeidimai, susiję su nelegalaus darbo ar ūkinės, komercinės veiklos apraiškomis. Aplinkybę, kad darbus atlikinėjo kiti subjektai neneigia ir pareiškėjo vadovas A. D., tačiau nei vienas iš jų nebuvo paskirtas objekto rangovu. Taigi rangovo pareigos nebuvo priskirtos jokiam subjektui, todėl laikytina, kad statyba buvo vykdoma ūkio būdu ir UAB „Daleksvita“ turėjo tiek užsakovo, tiek rangovo pareigas, į kurias įeina pareiga numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje.

3.2. UAB „Daleksvita“ 2019 m. rugsėjo 9 d. raštas LTD „Fersati“, kuriuo pareiškėjas neva kreipėsi į LTD „Fersati“ dėl dokumentų pateikimo, kelia abejonių dėl jo tikrumo: raštas pateiktas tik bylos nagrinėjimo Darbo inspekcijoje metu; UAB „Daleksvita“ atstovas A. D. 2019 m. spalio 14 d. paaiškinimo punkte Nr. 3 nurodė: „UAB „Daleksvita“ neprašė komandiruoti jokių darbuotojų“; taip pat savo ranka rašytame paaiškinime Darbo inspekcijai nurodė: „Užteko žodinio prašymo pateikti dokumentus įrodančius žmonių įdarbinimą įmonėje „Fersati“; Darbo inspekcijos tyrimo veiksmų 2019 m. rugsėjo 16 d. protokole užfiksuotas A. D. verslo partnerio (duomenys neskelbtini) piliečio G. A. (G. A.) paaiškinimas dėl rastų dirbančių (duomenys neskelbtini) piliečių (penkių užsieniečių). Minėtas asmuo paaiškino, kad pastarieji turėjo ateiti į objektą, parodyti ką sugeba, ir tik tada darbų vykdytojas turėjo nuspręsti, ar juos priimti į darbą, o kol jie nebus priimti, darbo užmokestis jiems nebus mokamas. Taigi 2020 m. sausio 22 d. teiktame dokumente nurodytas turinys prieštarauja anksčiau teiktiems UAB „Daleksvita“ direktoriaus A. D. ir G. A. teiktiems paaiškinimams.

3.3. Pagal pateiktus dokumentus užsieniečiai atvyko į Lietuvos Respubliką atlikti sulygtų darbų niekaip kitaip, kaip laikinai atsiųsti dirbti (komandiruoti) LTD „Fersati“ į Lietuvoje registruotą įmonę UAB „Daleksvita“, kaip numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Kodeksas) 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pareiškėjas nesikreipė į Užimtumo tarnybą dėl leidimų laikinai atsiųstiems (komandiruotiems) ne Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narės darbuotojams (Užimtumo tarnybos 2020 m. sausio 7 d. raštas Dėl tarnybinės pagalbos Nr. Sd-35), o pastarieji atvyko į Lietuvos Respubliką ir pradėjo darbus statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), neturint Užimtumo tarnybos leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje, kaip tai numato Aprašo 4.3 papunktis.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 7 dalies, taip pat 18 straipsnio 9 dalies nuostatas, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas vykdė statybą ūkio būdu, todėl jam teko ne tik statytojo (užsakovo), bet ir rangovo funkcijos.

6. Teismas vertino, kad tarp UAB „Daleksvita“ ir LTD „Fersati“ sudaryta Sutartis nėra tapati rangos sutarčiai. Atsižvelgęs į tai, kad Sutartyje (1.1 punkte) numatyta atlikti darbus pagal sudaromus atskirus priedus, ir į tai, kad priede nurodomi atskiri darbai (mūrijimas, tinkavimas, suvirinimas), teismas darė išvadą, kad tarp šalių susiklostė į subrangos teisinius santykius panašūs santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnis), o tai reiškia, kad aptartų statybos darbų atžvilgiu rangovo pareigos nebuvo perduotos LTD „Fersati“.

7. Teismas akcentavo, kad negali susidaryti situacija, kai tam tikros statybos dalies atžvilgiu rangovo pareigos neatitenka niekam. Taigi nesant rangos sutarties, darbų, kuriuos turėjo atlikti LTD „Fersati“, atžvilgiu, būtent pareiškėjui teko rangovo pareigos.

8. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su leidimais ir darbo santykiais, teismas nurodė, jog pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 ir 2 dalis, Aprašo 4.3 punktą būtent pareiškėjui, kaip įmonei Lietuvos Respublikoje, teko pareiga kreiptis dėl leidimo dirbti užsieniečiams. Teismas vertino, kad pareiškėjo gynyba tuo, jog kreipėsi į LTD „Fersati“, kad ši pateiktų dokumentus, nėra pakankama. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tokį dokumentą Darbo inspekcijai pateikė tik 2020 m. sausio 22 d., anksčiau apie jį neužsiminė, netgi priešingai, 2019 m. spalio 14 d. paaiškinime nurodė, kad jokių darbuotojų komandiruoti neprašė. Patikrinimo vietoje 2019 m. rugsėjo 16 d. metu statybos objekte sutiktas asmuo, kuris save vadino pareiškėjo direktoriaus verslo partneriu (G. A.), aiškino, kad apskritai dar nėra apsispręsta, ar užsieniečiai bus įdarbinti. Kaip užfiksuota 2019 m. rugsėjo 16 d. tyrimo veiksmų protokole, šis asmuo paaiškino, kad užsieniečiai turėjo ateiti į objektą, parodyti ką sugeba, ir tik tada darbų vykdytojas turėjo nuspręsti, ar juos priimti į darbą, o kol jie nebus priimti – darbo užmokestis jiems nebus mokamas.

9. Teismo nuomone, pareiškėjo ir su juo susijusių asmenų pozicijos dėl užsieniečių įdarbinimo ir leidimų pasitikrinimo nėra nuoseklios. UAB „Daleksvita“ 2019 m. rugsėjo 9 d. raštą LTD „Fersati“ teismas vertino kaip formalų siekį sudaryti pasitikrinimo dėl užsieniečių įdarbinimo įspūdį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo žinoti, jog jis pats nesikreipė dėl užsieniečių darbo leidimų, taigi minėto dokumento sudarymas rodo ne realias pastangas išsiaiškinti, o formalų prašymą, į kurį atsakymą pareiškėjas jau galėjo žinoti. Be to, šiuo atveju užsieniečiai jau buvo pradėję dirbti pareiškėjo valdomame objekte, kas vyko paties pareiškėjo valia, taigi pasirinkimas nepasitikrinti dėl reikiamų dokumentų turėjimo iki leidimo dirbti objekte buvo sąmoningas paties pareiškėjo pasirinkimas. Dėl šių motyvų teismas darė išvadą, kad pareiškėjas realiai neįvykdė pareigos, nustatytos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje.

10. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jo ir užsieniečių nesieja darbo santykiai, teismas nurodė, jog šis argumentas nėra teisiškai reikšmingas, nes atsakomybė pareiškėjui taikoma ne kaip darbdaviui. Šiuo atveju svarbu tai, kad Darbo inspekcija nustatė, jog užsieniečiai dirba neturėdami leidimų, t. y. tokia situacija atitinka nelegalaus darbo apibrėžimą, įtvirtintą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

11. Teismas pažymėjo, kad konstatavus pareiškėjo pažeidimą, jo kaltė preziumuojama, o pareiškėjas nepaneigė šios prezumpcijos. Šiuo atveju Darbo inspekcija skyrė švelniausią nuobaudą iš įstatyme numatytų, taigi nuobauda laikytina proporcinga. Teismas sprendė, kad skundžiamas Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

III. 12. Pareiškėjas UAB „Daleksvita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Sutartis su LTD „Fersati“ negali būti laikoma rangos sutartimi. Teismas taip pat nepagrįstai ir neteisingai sprendė, kad tarp šalių susiklostė į subrangos teisinius santykius panašūs santykiai (CK 6.650 straipsnis) ir tai reiškia, jog aptartų statybos darbų atžvilgiu rangovo pareigos nebuvo perduotos LTD „Fersati“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad atsirastų subrangos teisiniai santykiai, yra reikalingos dvejos savarankiškos sutartys – rangos ir subrangos (žr. 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016). Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta tik viena (rangos) sutartis – 2019 m. rugsėjo 9 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. S19-0909 tarp pareiškėjo UAB „Daleksvita“ ir LTD „Fersati“. Taigi, tarp šalių susiklostė būtent rangos teisiniai santykiai, kuriuose pareiškėjas veikė kaip užsakovas.

12.2. Pareiškėjas yra privatus juridinis asmuo, užsiimantis variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontu, kuris Sutarties pagrindu pasisamdė įmonę atlikti patalpų remontą. Pareiškėjas nėra juridinis asmuo, turintis Statybų įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba ir vykdantys statybą rangos sutarties pagrindu, t. y. pareiškėjas neatitinka rangovo sąvokos, kaip ją reglamentuoja Statybos įstatyme. Pareiškėjas taip pat nevykdė statybų ūkio būdu: pareiškėjas nevykdė statybų savo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik savo darbo jėgą, nes jis dėl rangos darbų atlikimo sudarė Sutartį su LTD „Fersati“. Pagal šią Sutartį rangovo pareigas įgijo LTD „Fersati“. Taigi pareiškėjas Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pagrindu neįgijo rangovo pareigų, įskaitant pareigos, numatytos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje.

12.3. Pareiškėjas taip pat nėra užsienio piliečius įdarbinanti ar laikinai priimanti juos dirbti įmonė, todėl jam nėra taikomos Aprašo 4.3 punkte nurodytos pareigos. Pareiškėjas pasisamdė įmonę LTD „Fersati“, kuri turėjo atlikti rangos darbus. Pareiškėjas nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad jam privalo būti taikomos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nurodytos pareigos, nes ši teisės norma numato pareigas ir atsakomybę tik rangovui ir subrangovui ir tik esant subrangos teisiniams santykiams. Visgi, pareiškėjas, pasirašydamas Sutartį, žinojo, kad rangovo LTD „Fersati“ darbuotojai bus užsienio piliečiai, todėl pateikė rangovui prašymą dėl duomenų pateikimo, kad vykdant statybas nebūtų jokių nesklandumų, o ne todėl, jog suvokė, kad jam turėtų būti taikoma Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nurodyta pareiga. Atsižvelgiant į tai, nei 2019 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo metu, nei 2019 m. spalio 16 d. paaiškinimu metu pareiškėjui nebuvo aiškiai suprantama, jog yra svarbu Darbo inspekcijai pateikti 2019 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjo prašymą dėl duomenų pateikimo. Todėl 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymas dėl duomenų pateikimo Darbo inspekcijai buvo pateiktas tik po pokalbio su pareiškėjo advokatu, bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir apdairus, todėl negalima teigti, kad jis nagrinėjamu atveju veikė kaltai – numatė / turėjo numatyti ir siekė padaryti pažeidimą / nors ir nesiekė, tačiau sąmoningai leido atsirasti pažeidimo padariniams.

13. Atsakovas Darbo inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Darbai objekte, adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi ūkio būdu, nepriskiriant rangovo pareigų kitiems subjektams. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį ir nelaikė sutarties tarp UAB „Daleksvita“ ir LTD „Fersati“ rangos sutartimi.

13.2. Pagal pateiktus dokumentus užsieniečiai atvyko į Lietuvos Respubliką atlikti sulygtų darbų, kaip laikinai atsiųsti dirbti (komandiruoti) LTD „Fersati“ į Lietuvoje registruotą įmonę UAB „Daleksvita“, kaip numatyta Darbo kodekso 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte. UAB „Daleksvita“ turėjo pareikalauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvoje, ir leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, bei imtis priemonių jų teisingumui patikrinti. Tačiau UAB „Daleksvita“ nesikreipė į Užimtumo tarnybą dėl leidimų laikinai atsiųstiems (komandiruotiems) ne Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narės darbuotojams, o pastarieji atvyko į Lietuvą ir pradėjo darbus statybos objekte, neturėdami Užimtumo tarnybos leidimų dirbti Lietuvoje, kaip tai numatyta Aprašo 4.3 papunktyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Darbo inspekcijos nutarimo, kuriuo pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimą paskirta 868 Eur bauda už kiekvieną iš dirbusių užsieniečių (iš viso 4 340 Eur), pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, kad pareiškėjas vykdė statybą ūkio būdu, atskiriems darbas (mūrijimui, tinkavimui, suvirinimui) atlikti pasisamdęs įmonę LTD „Fersati“, todėl pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatas pareiškėjui teko statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigos, o tarp UAB „Daleksvita“ ir LTD „Fersati“ susiklostė į subrangos teisinius santykius panašūs santykiai, todėl pareiškėjas, būdamas statytoju (užsakovu) ir rangovu, turėjo ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatytą pareigą, kurios neįvykdė.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad: tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kuriuose pareiškėjas veikė kaip užsakovas, ir kuriam negalėjo būti pritaikyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje numatyta rangovo pareiga, t. y. nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo užsakovas rangos teisiniuose santykiuose; teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių susiklostė subrangos teisiniai santykiai, dėl ko rangovo pareigos nebuvo perduotos LTD „Fersati“; pareiškėjas buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir apdairus, nes kreipėsi į LTD „Fersati“ su prašymu pateikti komandiruojamų darbuotojų įdarbinimo dokumentus ir leidimus dirbti Lietuvoje, nors tokios pareigos, būdamas užsakovu, neturėjo; tarp pareiškėjo ir LTD „Fersati“ darbuotojų nebuvo jokių darbo santykių požymių, todėl pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nelegalaus darbo.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad jis veikė tik kaip užsakovas rangos teisiniuose santykiuose, pirmiausiai pažymi, kad aplinkybė, ar pareiškėjas laikomas objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos rangovo funkcijas vykdžiusiu asmeniu, sprendžiama remiantis visų pirma Statybos įstatymo normomis.

19. Statybos įstatymo 2 straipsnio 75 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) nustatė, kad statinio statybos rangovas (toliau – rangovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba ir vykdantys statybą rangos sutarties pagrindu. To paties įstatymo 18 straipsnio 9 dalis nustatė, kad jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu jis yra fizinis asmuo, kuris pagal šio įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai. Statyba ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą (Statybos įstatymo 2 str. 86 d.). Taigi pagal nurodytas Statybos įstatymo nuostatas rangovu gali būti laikomas ne tik asmuo, kuris yra rangos sutartinių santykių su kitu asmeniu – užsakovu šalis, bet ir asmuo, kuris vykdo statybą ūkio būdu. Analogišką išvadą suponuoja ir šiuo metu galiojanti Statybos įstatymo redakcija.

20. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas pats organizavo statybas ir atskiriems darbams (mūrijimui, tinkavimui, suvirinimui) atlikti pasamdė (duomenys neskelbtini) registruotą įmonę LTD „Fersati“, su kuria 2019 m. rugsėjo 9 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. S19-0909 (b. l. 62–64). Pareiškėjas skunde nurodė, kad samdydamas įmonę LTD „Fersati“ turėjo tikslą – atlikti objekto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį valdo 2018 m. vasario 12 d. Panaudos sutarties pagrindu, remontą (b. l. 55–56). Taigi statybos teisinių santykių kontekste pareiškėjas veikė ir kaip statytojas (užsakovas), ir kaip rangovas, kuris net jei pats fiziškai ir nevykdė statybos darbų, juos organizavo ir rūpinosi statybos procesu. Tokiu būdu vykdoma pareiškėjo veikla statybos teisinių santykių kontekste yra artima Statybos įstatyme nustatytai statybos ūkio būdu veiklai, kai statantis statinį asmuo kartu vykdo ir statytojo (užsakovo), ir rangovo funkcijas. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo sudaręs su LTD „Fersati“ Sutartį mūrijimo, tinkavimo, suvirinimo darbams atlikti, nepaneigia pareiškėjo, kaip vykdančio statybą ūkio ar mišriu būdu, vertinimo, nes būtent pareiškėjas prisiėmė visą riziką, susijusią su objekte atliekamais statybos darbais.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas vykdė statybą ūkio būdu, dėl ko pareiškėjui teko ir statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigos. Konstatavus, kad pareiškėjas ginčo teisiniuose santykiuose vykdė tiek statytojo (užsakovo), tiek rangovo funkcijas, vertintina, kokie materialieji teisiniai santykiai susiklostė tarp pareiškėjo ir LTD „Fersati“ sudarytos Sutarties pagrindu.

22. Rangos sutarties santykių bendrąsias taisykles reglamentuoja CK XXXIII skyriaus Pirmajame skirsnyje įtvirtintos teisės normos. CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio skirsnio normos atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims.

23. Statybos rangos sutarties samprata apibrėžta CK 6.681 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali būti sudaromos šios sutartys, sąrašas (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai).

24. Vadovaujantis CK 6.650 straipsniu, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jei įstatymai ar sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas.

25. Kvalifikuojant, ar šiuo atveju UAB „Daleksvita“ ir LTD „Fersati“ siejo subrangos teisiniai santykiai, išvadas lemia juos siejusios sutarties dalyko ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą patvirtinančių įrodymų vertinimas. Iš Sutarties turinio matyti, kad sutarties dalykas yra mūrijimo, tinkavimo, suvirinimo darbų atlikimas UAB „Daleksvita“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, kaip statytojas (užsakovas) ir rangovas, pasitelkė LTD „Fersati“ atskiriems darbams atlikti; LTD „Fersati“ komandiruoti darbuotojai pradėjo dirbti objekte, vykdydami LTD „Fersati“ pavestus darbus, dėl kurių šalys sulygo Sutartimi. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Daleksvita“ ir LTD „Fersati“ siejo panašūs į subrangos teisiniai santykiai ir LTD „Fersati“ šiuose santykiuose turėjo subrangovo pareigas, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad rangovo pareigos buvo perduotos LTD „Fersati“. Šiuo atveju atsakovas ir pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino UAB „Daleksvita“ ir LTD „Fersati“ siejusių teisinių santykių pobūdį.

26. Vertinant, ar pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatas, pirmiausia pažymėtina, kad pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) tuo atveju, jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikro darbo, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jis raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų atsakomybė reiškia tai, kad tiek šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į juos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino nevisiškai. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija taip pat skiria baudą rangovui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą rangovui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį.

27. Šiai bylai aktualios teisinio reglamentavimo nuostatos, įtvirtintos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies paskutiniajame sakinyje. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, konstatuotina, kad rangovo atsakomybė dėl subrangovo padarytų teisės pažeidimų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo srityje, dėl kurių jų darbas pripažintinas nelegaliu, kyla tik tuo atveju, jeigu rangovas raštu iš subrangovo nepareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti.

28. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

29. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nurodyti įdarbinimo dokumentai yra leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje.

30. Nagrinėjamu atveju atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalį pareiškėjui pritaikyta už tai, kad jis, turėdamas rangovo pareigas, nesiėmė pakankamų priemonių ir veiksmų įsitikinti, kad komandiruoti subrangovo LTD „Fersati“ trečiųjų šalių piliečiai teisėtai dirbtų Lietuvos Respublikoje, t. y. subrangovo LTD „Fersati“ siųsti laikinai dirbti darbuotojai, (duomenys neskelbtini) piliečiai L. K., S. K., Z. K., D. T. ir V. P. iki atvykimo į Lietuvos Respubliką įgytų leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje, kaip yra numatyta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Aprašo 4.3 papunkčio nuostatose, o pareiškėjas, priimantis atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį, pateiktų prašymą Užimtumo tarnybai, kaip yra numatytą Aprašo 151 punkto nuostatose.

31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiai bylai aktualios teisinio reglamentavimo nuostatos, nurodytos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies paskutiniajame sakinyje, neįtvirtina tokios apimties rangovo pareigos, šios bylos kontekste – pareigos Užimtumo tarnybai pateikti Aprašo 151 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. spalio 22 d.) nurodytus dokumentus. Iš įstatymo nekyla rangovo pareiga Užimtumo tarnybai pateikti užsieniečio galiojančio kelionės dokumento kopiją; sutarties dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, sudarytos tarp įmonės Lietuvos Respublikoje ir siunčiančiosios įmonės, patvirtintą kopiją; siunčiančiosios įmonės registracijos pažymėjimo ar išrašo iš užsienio valstybės registro patvirtintą kopiją; užsieniečio darbo sutarties siunčiančiojoje įmonėje patvirtintą kopiją; užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius užsienietis buvo įdarbintas siunčiančioje įmonėje ir apdraustas socialiniu draudimu toje užsienio valstybėje, ir siunčiančiosios įmonės įsipareigojimą, kad komandiruotės į Lietuvos Respubliką laikotarpiu jis lieka apdraustas socialiniu draudimu toje užsienio valstybėje; siunčiančiosios įmonės informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją. Taigi tokių veiksmų neatlikimas nėra pažeidimo sudėties elementas, todėl Aprašo 151 punkto nuostatų pažeidimas šalintinas iš Nutarime pareiškėjui suformuoto kaltinimo.

32. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pareiškėjas įvykdė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatytą pareigą, skundžiamame sprendime taip pat išaiškino, kad būtent pareiškėjui, kaip įmonei Lietuvos Respublikoje, teko pareiga kreiptis dėl leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo (toks pirmosios instancijos teismo argumentas suponuoja išvada, kad teismas sprendimu pripažįsta pareiškėją atsakingu už užsieniečių nelegalų darbą). Kaip jau buvo minėta, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies paskutiniojo sakinio nuostatos neįtvirtina rangovo pareigos kreiptis dėl leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo, todėl tokia pirmosios instancijos teismo išvada nagrinėjamos bylos kontekste yra nepagrįsta.

33. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos įvykdymą, 2020 m. sausio 22 d. vykusio posėdžio Darbo inspekcijoje metu pateikė 2019 m. rugsėjo 9 d. raštą, adresuotą LTD „Fersati“, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas prašo LTD „Fersati“ vieną dieną prieš pradedant darbus komandiruotiems užsienio valstybės piliečiams, pateikti šių asmenų leidimus gyventi / būti Lietuvoje, įdarbinimo dokumentus, leidimus dirbti Lietuvoje (b. l. 51).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, minėto rašto pateikimo aplinkybes, sutinka tiek su atsakovo, tiek su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. raštas LTD „Fersati“ nėra patikimas ir pakankamas įrodymas pripažinti, jog pareiškėjas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatytą pareigą įvykdė tinkamai. Pareiškėjas minėtą raštą pateikė tik 2020 m. sausio 22 d., tačiau anksčiau teiktuose paaiškinimuose apie tokį dokumentą neužsimenama, be to, 2019 m. spalio 14 d. paaiškinime pareiškėjo atstovas A. D. nurodė, kad jokių darbuotojų komandiruoti neprašė (b. l. 54). Patikrinimo vietoje metu 2019 m. rugsėjo 16 d. statybos objekte sutiktas asmuo, kuris save vadino pareiškėjo direktoriaus verslo partneriu (G. A.) aiškino, kad apskritai dar nėra apsispręsta, ar užsieniečiai bus įdarbinti. Kaip užfiksuota 2019 m. rugsėjo 16 d. tyrimo veiksmų protokole, šis asmuo paaiškino, kad užsieniečiai turėjo ateiti į objektą, parodyti ką sugeba, ir tik tada darbų vykdytojas turėjo nuspręsti, ar juos priimti į darbą, o kol jie nebus priimti – darbo užmokestis jiems nebus mokamas (b. l. 80–82). Taigi pareiškėjo ir su juo susijusių asmenų pozicijos dėl užsieniečių įdarbinimo ir leidimų pasitikrinimo nėra nuoseklios, pareiškėjo 2020 m. sausio 22 d. teiktame 2019 m. rugsėjo 9 d. rašte nurodytas turinys prieštarauja anksčiau teiktiems UAB „Daleksvita“ direktoriaus A. D. ir G. A. paaiškinimams.

35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo pateiktą raštą vertino kaip siekį sudaryti dokumentų dėl užsieniečių įdarbinimo pareikalavimo ir jų tikrinimo įspūdį, tačiau jis (raštas) neįrodo, jog pareiškėjas realiai įvykdė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nurodytą pareigą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jo nesuvokimo ir negalėjimo suvokti, kad jam privalo būti taikomos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nurodytos pareigos, neatleidžia jo nuo minėto įstatymo normoje numatytos sankcijos taikymo ir nepateisina įstatymo reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Be to, apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjas nesuvokė, jog svarbu Darbo inspekcijai pateikti 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymą dėl duomenų pateikimo; šį raštą pateikė tik pasitaręs su advokatu, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. raštas, adresuotas LTD „Fersati“, buvo pateiktas tik siekiant išvengti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatytų teisinių pasekmių.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo, kaip statytojo (užsakovo) ir rangovo, pareigos raštu iš subrangovo pareikalauti pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, ir imtis priemonių jų teisingumui patikrinti, neįvykdymu. Teisėjų kolegijos šia nutartimi pripažintas kaip šalintinas iš ginčijamo Nutarimo pareiškėjui suformuluotas kaltinimas dėl Aprašo 151 punkto nuostatų pažeidimo, taip pat pripažintos kaip nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl Aprašo 4.3 punkto nuostatų pažeidimo, nekeičia pareiškėjui ginčijamu Nutarimu paskirtos sankcijos dydžio, nes atsakovui buvo paskirta minimali bauda (868 Eur) už kiekvieną neteisėtai dirbusį asmenį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

37. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Daleksvita“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė