66168c19-53ef-4415-814a-9e70696ef4b4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-291-585/2013 Procesinio sprendimo kategorija: 122.4., 128.17.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2013 m. vasario 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs skolininkų D. N. ir N. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, n u s t a t ė: Skolininkai D. N. ir N. N. (toliau – ir skolininkai), užtikrindami iki 2023-03-30 suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ , hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120080013239, 2008-08-14 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui AB bankui „Hansabankui“ (Å¡iuo metu - „Swedbank“, AB) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su bendro ploto naudojimo patalpa, pažymėta a-1 (1/3 iÅ¡ 4,72 kv.m.), t.y. 1,57 kv.m., turintį 43,35 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) ir butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35,55 kv.m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini).

To paties skolinio įsipareigojimo užtikrinimui hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120080021163, 2008-08-14 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybes teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 867/1893 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-05-25 nutartimi Nr. 2508/2011 minėti įkeisti daiktai buvo areÅ¡tuoti. Skolininkai buvo įspėti, kad jeigu per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos nebus grÄ Å¾inta skola kreditoriui, tai įkeisti daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti.Kreditoriui pateikus pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nurodant, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2008-04-24 kredito sutartis Nr. 08-039279-FA su esamais ir bÅ«simais jos pakeitimais ir papildymais - iki Å¡iol neįvykdyta, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012-02-23 nutartimi Nr. 2508V/2011 (b. l. 239-241) praÅ¡ymÄ tenkino ir nutarė iÅ¡ skolininkų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ : 150 571,13 EUR negrÄ Å¾intos paskolos, 10 890,04 EUR sutartinių palÅ«kanų iki 2012-02-14, 622,75 EUR delspinigių už paskolÄ , 808,06 EUR delspinigių už palÅ«kanas, viso – 162 891,98 EUR, bei 137 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų, taip pat kintamas sutartines palÅ«kanas (6 mėn. EURIBOR +2,960 proc. marÅ¾Ä ) nuo 144 810,00 EUR negrÄ Å¾intos kredito sumos pagal sutartį Nr. 08-039279-FA ir nuo 1330,69 EUR negrÄ Å¾intos kredito sumos pagal sutartį Nr. 09-057363-FA, skaičiuotinas nuo paskutinio paskaičiavimo (2012-02-14, kredito sutartis 5.1.p.) dienos iki viso kredito grÄ Å¾inimo dienos; kintamas sutartines palÅ«kanas (6 mėn. EURIBOR +10,00 proc. marÅ¾Ä ) nuo 4430,44 EUR negrÄ Å¾intos kredito sumos pagal sutartį Nr. 09-057361-FA, skaičiuotinas nuo paskutinio paskaičiavimo (2012-02-14, kredito sutartis 5.1.p.), ir 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palÅ«kanų už priteistÄ skolÄ (162 891,98 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki pilno skolos grÄ Å¾inimo, t.y. nuo pakartotino pareiÅ¡kimo gavimo dienos (2011-07-22) iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Atskirajame skunde skolininkai D. N. ir N. N. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog kreditavimo sutartis nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, kad nepaisant kreditoriaus suteikto papildomo termino, jie jokių įmokų nemokėjo, su kreditoriumi nebendradarbiavo, pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus elgti sÄ Å¾iningai, tinkamai ir laiku vykdyti pareigas. Teigė, jog elgėsi sÄ Å¾iningai, informavo teismÄ apie sunkumus, dėl kurių vėlavo mokėti įmokas.

Nurodė, kad už gautÄ kreditÄ Ä¯sigijus nekilojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kėjo, kad Å¡io turto bendrasavininkai nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, todėl skolininkai neteko galimybės Å¡io turto parduoti ir atsiskaityti su banku, nes teko kreipti į teismÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl nelegalių statybų panaikinimo, bet tai užėmė daug laiko, per kurį prasidėjus ekonominei krizei, krito turto kainos. Apeliantai taip pat nurodė, kad jų finansinę padėtį įtakavo ir tai, kad iÅ¡ D.

N. Å¡iuo metu reikalaujama 54 000 Lt pagal fiktyviÄ paskolos sutartį, kuriÄ jis pasirašė tik dėl apgaulės bei ekonominio spaudimo, o realiai pinigų negavo, ir dėl to vyksta bylinėjimasis Vilniaus m. 3 apylinkės teisme. Pasak skolininkų, iÅ¡sprendę nurodytas finansines problemas, jie galėtų atnaujinti mokėjimus kreditoriui pagal bÅ«sto paskolos sutartį, todėl jos nutraukti pagrindo nėra. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorius „Swedbank“, AB praÅ¡o D. N. ir N. N. atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad bendradarbiavo su skolininkais, stengėsi ieÅ¡koti abipusiai priimtino sprendimo, tačiau net ir pakeitus sutarties sÄ lygas kredito gavėjų praÅ¡omu bÅ«du, pastarieji ir toliau savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė. Nurodė, kad kredito sutartis buvo nutraukta skolininkams tinkamai nevykdant įsipareigojimų nuo 2010 m. spalio mėn., ir skoliniai įsipareigojimai nėra vykdomi iki Å¡iol, todėl „Swedbank“, AB turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ nutraukti sutartį.

Nurodė, kad apeliantai neginčija skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«rų teisėtumo, byloje nenustatyta, kad toks iÅ¡ieÅ¡kojimas prieÅ¡tarautų civilinių santykių principams, pažeistų skolininkų ar trečiųjų asmenų interesus. Kreditoriaus nuomone, apeliantų nurodytos aplinkybės, galimai sÄ lygojusios jų galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį, nesudaro pagrindo pripažinti sutarties nutraukimÄ negaliojančiu. Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), todėl byla nagrinėtina vadovaujantis apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiančiais atskirojo skundo argumentais.Å io atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos CPK normos, galiojusios iki 2011-12-22 Nr. XI-1843 (Žin., 2002, Nr. 36-1340; 2011, Nr. 85-4126) priimto įstatymo (dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios) įsigaliojusio nuo 2012-07-01, kurio 34 str. 3 d., nustato, jog iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo.

PareiÅ¡kimas Å¡ioje byloje paduotas dar iki buvusio teisinio reglamentavimo pakeitimo. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarka ir sÄ lygos iki 2012-07-01 buvo nustatytos CPK XXXVI skyriuje, pagal kurio nuostatas įregistravus sutartinę hipotekÄ , jeigu skolininkas per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sÄ lygos buvo nustatytos CPK 558 str. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiÅ¡kimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisės administruoti įkeistÄ daiktÄ suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areÅ¡tuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiÅ¡kimu – pagrindas perduoti įkeistÄ ir jau areÅ¡tuotÄ turtÄ realizuoti arba administruoti.

Kasacinis teismas formuodamas bylų dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto praktikÄ yra nurodęs, jog tuo atveju, kai tarp kreditoriaus ir skolininko sudaryta pagrindinė sutartis, kurios įvykdymas yra užtikrintas hipoteka įkeistu turtu, yra kvalifikuotina kaip vartojimo, tai hipotekos teisėjas ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sÄ lygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sÄ Å¾iningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str., str.), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Vadovaujantis CK 1.39 straipsnio 1 dalimi, vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti. Taigi sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, bÅ«tina identifikuoti sutarties Å¡alis (vartotojÄ ir prekių (paslaugų) tiekėjÄ ) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydamas sutartį, siekia fizinis asmuo.Nagrinėjamu atveju apeliantai (fiziniai asmenys) sudarė kredito sutartį su pareiÅ¡kėju „Swedbank“, AB (kredito įstaiga), pagal kuriÄ jiems buvo suteiktas kreditas, kurio paskirtis – kitoms reikmėms finansuoti, tai matyti iÅ¡ pagrindinės kredito sutarties ir vėlesnių jÄ papildančių ir pakeičiančių sutarčių (b. l. 84, 103, 108, 122, ir kt.).

Bylos duomenys rodo, kad už „Swedbank“, AB suteiktÄ paskolÄ Ä¯keistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (du butus bei prie jų esančiÄ Å¾emės sklypo dalį) skolininkai įsigijo 2004 m., o pradinė paskolos sutartis sudaryta 2008 m. (b. l. 10-14,16-20, 54-64 ir kt.). Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantai turi ir kitÄ butÄ , kuris pripažintas Å¡eimos gyvenamÄ ja patalpa (b. l. 7), ir apie kurio įkeitimÄ byloje duomenų nėra. Todėl teismas atskirojo skundo argumentÄ , kad jie yra sudarę bÅ«sto paskolos sutartį, vertina kritiÅ¡kai ir konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti Å¡alių sudarytos paskolos sandorio vartojimo sutartimi.

Pažymėtina, kad ir patys apeliantai savo atskirajame skunde nurodo, kad planavo už kreditÄ Ä¯keistÄ turtÄ parduoti ir iÅ¡ gautų lėšų atskaityti su banku, kas teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, jog kreditas buvo paimtas ne apeliantų vartojimo reikmėms, bet galimai pajamas teikiančiai veiklai finansuoti. Taigi, hipotekos teisėjas, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ras, pagal pateiktus dokumentus neturėjo pagrindo kvalifikuoti ginčo Å¡alių santykių kaip vartojimo bei vertinti kreditavimo sutartis sÄ lygų sÄ Å¾iningumo (CK 6.188 str.).Apeliantų argumentai, susiję su jų finansinę padėtimi bei jos atsiradimo priežastimis, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos analizavo kreditavimo sutarties nutraukimo aplinkybes ir padarė iÅ¡vadÄ , jog kreditorius „Swedbank“, AB pagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį, remdamasis CK 6.209 str., 6.218 str., nes skolininkas nevykdė sÄ lygų, numatytų kredito sutartyje – paskolÄ grÄ Å¾inti dalimis ir nustatytais terminais, t. y. dėl esminio sutarties pažeidimo. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu spręstina, kad nagrinėjamu atveju hipotekos procedÅ«ra įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, teismas tinkamai taikė hipotekos teisinių santykių nagrinėjimÄ ir skolos kreditoriaus naudai iÅ¡ieÅ¡kojimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamos nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336- 339 straipsniais, n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              Vytautas Zelianka