66165cad-002c-4220-aadd-8bf25c19d7b7 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                     Civilinė byla Nr. 2-222/2013        Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 126.3.            (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bendraatsakovės E. K. atstovo advokato A.

J. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties dalies, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-909-460/2013 pagal ieÅ¡kovo vieÅ¡osios įstaigos „Polipro“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Auksinė smiltis“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje vykdomos BUAB „Auksinė smiltis“ bankroto procedÅ«ros.Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties dalies, kuria BUAB „Auksinė smiltis“ kreditorių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės E. K. turto atžvilgiu, teisėtumo klausimas.Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi įmonei UAB „Auksinė smiltis“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo kontora“.

Bankrutuojančios įmonės administratorius kreipėsi į teismÄ ir prašė įtraukti E. K. į bankroto bylÄ bendraatsakove bei jos turtui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino: iÅ¡braukė atsakovo vadovę E. K. iÅ¡ trečiųjų asmenų be savarankiÅ¡kų reikalavimų ir įtraukė UAB „Auksinė smiltis“ bankroto bylÄ bendraatsakove; areÅ¡tavo atsakovei E. K. asmeninės nuosavybės teise bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ , bei turto vertės sumažinimÄ .

Nutarties vykdymÄ teismas nutarė pavesti ieÅ¡kovės pasirinktam antstoliui. AreÅ¡tuoto turto saugotoju paskyrė turto savininkÄ ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areÅ¡tuoto turto valdyti ir naudotis juo. Nurodė, kad nutartis skundžiama dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas rėmėsi administratoriaus pateiktais duomenimis, kad įmonės balanse nurodyto turto vertė neatitinka realios rinkos vertės ir yra mažesnė, o vertinant pareikÅ¡tų kreditinių reikalavimų dydį, yra aiÅ¡ku, kad įmonės turto neužteks kreditiniams reikalavimams tenkinti bei administravimo sÄ matai atlyginti.

Teismas nustatė, kad 2010 m. spalio 20 d. E. K. individuali įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Auksinė smiltis“. CK 2.104 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre.

Be to, CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi, individualios įmonės dalyvio atsakomybė pagal individualios įmonės prievoles yra subsidiarioji. Teismas atsižvelgė į teismų praktikÄ , kurioje laikomasi nuostatos, jog kai ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė, kuri gina ne tik savo, bet ir kreditorių interesus, t. y. vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas turi teisę netenkinti tokio ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tik tuomet, kai yra neabejotinų duomenų apie atsakovo galimybę įvykdyti jam galimai nepalankų teismo sprendimÄ .

Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovės E. K. finansinę padėtį, todėl negalima spręsti, jog atsakovės finansinė padėtis teismo nutarties priėmimo dienÄ yra tokia gera, kad įmonės reikalavimų suma, lyginant su turimu turtu, jai nėra didelė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog yra teisinis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovei asmeninės nuosavybės teise bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jos sÄ skaitoje ir kitÄ turtÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ir papildomai pateiktais dokumentais bendraatsakovė (ir kreditorė) E. K. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį, atmesti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir paskirti BUAB „Auksinė smiltis“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“ įgaliotam asmeniui V. G. 20 000 Lt baudÄ , kurios dalį, t. y. 10 000 Lt priteisti E. K., o kitÄ dalį, t. y. 10 000 Lt – valstybei.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:BUAB „Auksinė smiltis“ bankroto byloje yra vienintelio kreditoriaus finansinis reikalavimas – įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi patvirtintas E. K. 285, 30 Lt finansinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas 21 247, 33 Lt dydžio kito kreditoriaus – ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® „Polipro“ finansinis reikalavimas, buvo panaikinta ir perduota iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. neįsiteisėjusia nutartimi netenkintas ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® „Polipro“ praÅ¡ymas įtraukti į kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir patvirtinti finansinį reikalavimÄ . Kai bus iÅ¡spręsti klausimai dėl neteisėtų VÅ¡Ä® „Polipro“ reikalavimų, bus siekiama Å¡ios bankroto bylos nutraukimo. Pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones E. K. turto atžvilgiu nėra, kadangi ji, kaip vienintelė bendrovės akcininkė, 2013 m. gegužės 28 d. mokėjimu apmokėjo vienintelio įmonės kreditoriaus VÅ¡Ä® „Polipro“ 2012 m. kovo 2 d. reikalavime nurodytÄ 13 469, 79 lt skolÄ .

Mokėjimo nurodymo paskirtyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad E. K. priklausanti įmonė UAB „Septynios pėdos“ atlieka skolos dengimÄ pagal 2012 m. kovo 2 d. praneÅ¡imÄ , skolininkas UAB „Auksinės smiltis“, įmonės kodas 152756313.Bankroto administratorius nutyli aplinkybę, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-14067-889/2013 pagal BUAB „Auksinė smiltis“ ieÅ¡kinį atsakovui E. K. dėl 4 371, 73 Lt skolos, procesinių palÅ«kanų priteisimo.Pagal CK 2.104 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre.

Toks reglamentavimas patvirtina, kad nėra pagrindo taikyti viso turto areÅ¡tÄ .Pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia E. K. interesus, kuri yra ir vienintelis bankrutuojančios įmonės akcininkas, nes su VÅ¡Ä® „Polipro“ yra atsiskaityta. Dėl piktavaliÅ¡kų ir neteisėtų administratoriaus su VÅ¡Ä® „Polipro“ suderintų veiksmų, procesas yra apsunkinamas, galimai siekiant neteisėtai pasipelnyti iÅ¡ E. K.. Å is elgesys vertintinas kaip bankroto administratoriaus etikos pažeidimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.Bankroto bylose, turinčiose vieÅ¡Ä jį interesÄ , visi kreditoriai turi bÅ«ti ginami vienodai, bankroto administratorius negali susitapatinti su vienu iÅ¡ kreditorių.

Poreikis užtikrinti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ ir interesų pusiausvyrÄ reikalauja suteikti byloje dalyvaujančiam asmeniui efektyvias gynybos priemones nuo bankroto administratoriaus piktnaudžiaujančio elgesio. Bankroto administratorius, kuris yra juridinis asmuo ir yra atstovaujamas profesionalaus teisininko akivaizdžiai suprato arba privalėjo suprasti bankroto bylos procedÅ«ras. Tokiu aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, pareikÅ¡tu praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, sÄ moningai nutylint teismui reikÅ¡mingÄ informacijÄ , siekiama sudaryti nepatogumus E. K. ir vilkinti procesÄ .

Administratoriaus elgesys buvo nukreiptas į tai, kad bÅ«tų vilkinamas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas, buvo atliktas susitapatinimas su vienu iÅ¡ kreditorių bankroto byloje (VÅ¡Ä® „Polipro“ finansinis reikalavimas tvirtinamas be jokių iÅ¡lygų, nors administratorius žinojo, kad su Å¡iuo kreditoriumi yra atsiskaityta, o E. K. reikalavimas ginčijamas teisme). Už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis bankroto administratoriui skirtina  20 000 Lt dydžio bauda.Atsakovo BUAB „Auksinė smiltis“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo V.

G. su atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ , praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Atsakovo bankroto byloje nustatyta, kad banko sÄ skaitoje pinigų nėra, kasoje grynųjų pinigų nėra, likusių neparduotų prekių nėra, gautinų sumų ir pirkėjų įsiskolinimų atsakovui taip pat nėra. Ä®monės ilgalaikis turtas, kurį sudarė mikroautobusas MB V220 ir pastatas valgykla-baras, 2012 m. gruodžio 31 d. buvo vertinamas 22 333, 92 Lt.

Mikroautobusas 2012 m. gruodžio 3 d. avarijos metu buvo apgadintas, todėl jo vertė sumažėjo. Administratorius nustatė, kad pastatas valgykla-baras yra neįregistruotas, žemės nuomos sutartis nepratęsta, vadinasi pastarojo vertė taip pat sumažėjusi, todėl įmonės turto nepakaks kreditorių reikalavimų užtikrinimui. Byloje yra patvirtintas 285, 30 Lt E. K. finansinis reikalavimas, o dėl VÅ¡Ä® „Polipro“ 21 247, 33 Lt dydžio finansinio reikalavimo vyksta teisminiai ginčai. Padaręs tokiÄ iÅ¡vadÄ administratorius pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo E. K. turto atžvilgiu.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo patvirtinta 3 873 Lt administravimo iÅ¡laidų sÄ mata. 2013 m. liepos 11 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame, be kitų klausimų, buvo patvirtintas ir administratoriaus atlyginimas. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi susirinkimo protokolas pripažintas negaliojančiu. Apeliantas buvo pateikęs teismui praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos nutraukimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismas tokį praÅ¡ymÄ atmetė.

Kitų praÅ¡ymų dėl bankroto bylos nutraukimo ar dėl taikos sutarties sudarymo apeliantas nėra pateikęs, todėl akivaizdu, kad apeliantas neturi tikslo nutraukti bankroto bylÄ , o siekia sÄ moningai vilkinti bankroto procesÄ teikdamas nepagrįstus skundus.Atsakovo atstovas siekia apginti visų kreditorių interesus, atsižvelgdamas į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ , neatlieka jokių neetiÅ¡kų veiksmų, o niekuo nepagrįsti apeliantės atstovo kaltinimai nesuvokiamais piktavaliÅ¡kais susitarimais žeidžia administratoriaus garbę ir orumÄ , neatitinka advokato etikos standartų.

Todėl praÅ¡ymas dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atmestinas kaip nepagrįstas.Situacija, kuomet atsakovo bankroto byloje iÅ¡ esmės figÅ«ruoja du kreditoriai, iÅ¡ kurių vienas yra įmonės savininkas, negali bÅ«ti traktuojama kaip vieno kreditoriaus interesų paisymas, susitapatinimas su juo. Teismų praktika bankroto bylose formuojama ta linkme, kad įmonės vadovų sandoriai bÅ«tų ypač įdėmiai tikrinami ir vertinami, kas ir yra atliekama Å¡ioje bankroto byloje. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai                          Byloje sprendžiamas nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bendraatsakovės E. K. turto atžvilgiu, teisėtumas.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma turi preliminariai (lot.

„prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismui atlikus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto areÅ¡to taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas.

Tuo tarpu, jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Teismų praktikoje laikoma, jog preliminariai vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstos abejonės dėl ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieÅ¡kovui nepalankus teismo sprendimas, nors Å¡is sprendimas ir neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-780/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012).

Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikyti paprastai nėra pagrindo tais atvejais, kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, priimamas ieÅ¡kovui nepalankus teismo sprendimas.              CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali taikyti kelias laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi bÅ«ti iÅ¡ esmės didesnė už ieÅ¡kinio sumÄ . Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu. EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymui.

EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai.

Tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Teismų praktikoje nurodoma, kad kreditoriaus reikalavimų sumai užtikrinti taikant turto areÅ¡tÄ pirmiausia turėtų bÅ«ti areÅ¡tuojamas atsakovo nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – kitas turtas, įskaitant lėšas. BÅ«tent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliÅ¡kumas nepažeidžia ekonomiÅ¡kumo bei Å¡alių interesų pusiausvyros principo, nes areÅ¡tas į lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012).

Prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Šis teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta pertvarkomo juridinio asmens dalyvių subsidiarioji atsakomybė pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, suponuoja tai, kad toks dalyvis yra papildomas civilinės atsakomybės subjektas ir tokio skolininko pareiga atsakyti atsiranda tik tada, kai prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2008).

CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2617/2013).

Å ių nuostatų sisteminis aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad individualios įmonės pertvarkymo atveju, tokios įmonės savininkas trejus metus yra subsidiariai atsakingas pagal įmonės prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre.Ä®statyme konkrečiai nenustatyta, kokia tvarka turi bÅ«ti pareikÅ¡tas reikalavimas pagrindiniam skolininkui ir kas laikytina pagrindinio skolininko prievolės neįvykdymu kaip sÄ lyga juridinio asmens dalyvio subsidiariajai atsakomybei kilti.

Pertvarkomo juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės esminė sÄ lyga yra ta, kad reikalavimas asmeniui, kuris atsako subsidiariai, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas tuo atveju, kai jų nepatenkina pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2013). Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl aukščiau nurodyti teisės normų ir teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimai turi bÅ«ti taikomi sistemiÅ¡kai su Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nuostatomis.

Bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto. Galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedÅ«romis – patenkinti kreditorių reikalavimus. Ä®BÄ® reglamentuojama, kad nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 2 p.), o teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtÄ (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui (Ä®BÄ® 14 str. 1 d. 1 p.).

Bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti. Administratorius turi pareigÄ ginti visų įmonės kreditorių interesus, kuri turi bÅ«ti derinama su pareiga ginti bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 14 p.). Å ioje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties dalies, kuria bankrutuojančios UAB „Auksinė smiltis“ vienintelės akcininkės E. K. turto atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustačius, jog bankrutuojančios įmonės turto galimai nepakaks kreditorių reikalavimams tenkinti.

Byloje nustatyta ir neginčijama, kad UAB „Auksinė smiltis“ įsteigta 2010 m. spalio 20 d. atlikus E. K. individualios įmonės pertvarkymÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi UAB „Auksinė smiltis“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo kontora“. Pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriaus praÅ¡ymu, remdamasis CK 2.104 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įtraukė E. K. į bankroto bylÄ bendraatsakove ir areÅ¡tavo jai nuosavybės teise bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ , bei turto vertės sumažinimÄ .

Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos BUAB „Auksinė smiltis“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Nutartį vykdantis antstolis 2013 m. gruodžio 2 d. aprašė dvi M. K. priklausančias transporto priemones (b. l. 94-95), E. K. priklausančias UAB „Septynios pėdos“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (b. l. 96-97), E. K. priklausančius iÅ¡mokėti darbo užmokestį, mokamÄ UAB „Septynios pėdos“ ir nuolatinę iÅ¡mokÄ , mokamÄ VSDFV Klaipėdos skyriuje, iÅ¡skaičiuojant 70 proc. nuo gaunamų pajamų dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ MMA ir CPK 736 straipsnyje nustatytÄ procentÄ nuo pajamų dalies, nevirÅ¡ijančios MMA (b. l. 98-101), M.

K. ir E. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiÄ iÅ¡mokėti nuolatinę iÅ¡mokÄ , mokamÄ M. K. VSDFV Klaipėdos skyriuje, iÅ¡skaičiuojant ½ dalį nuo 70 proc. gaunamų pajamų dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ MMA ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, nevirÅ¡ijančios MMA (b. l. 102-103), taip pat trijų kambarių butÄ , esantį adresu (duomenys neskalbtini) (b. l. 104-105). Taigi, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nenurodė taikomų laikinųjų apsaugos priemonių masto, taip pažeisdamas CPK 145 straipsnio 2 dalies ir 147 straipsnio 5 dalies 8 punkto reikalavimus, o antstolis vykdydamas skundžiamÄ nutartį, areÅ¡tavo visÄ bendraatsakovei E. K. nuosavybės teise, taip pat bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos laikantis ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principų, neapriboti skolininko teisių ir interesų daugiau, negu bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus kreditoriui, įvykdymui. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjęs, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovės E. K. finansinę padėtį, padaręs iÅ¡vadÄ , kad dėl to negalima spręsti, jog atsakovės finansinė padėtis tokia gera, kad įmonės reikalavimų suma, lyginant su turimu turtu, jai nėra didelė, ir nusprendęs areÅ¡tuoti visÄ atsakovės turtÄ , nenurodydamas areÅ¡tuojamo turto masto, atsakovės teises apribojo akivaizdžiai labiau, nei to reikalauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir anksčiau minėti bendrieji civilinio proceso principai.

Be to, susidarė situacija, kai turto areÅ¡tas faktiÅ¡kai pritaikytas ir atsakovės E. K. sutuoktinio M. K. turto atžvilgiu, nors pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , individualios įmonės savininko (kuris Å¡iuo atveju yra subsidiariai atsakingas už pertvarkyto juridinio asmens iki pertvarkymo prisiimtus įsipareigojimus) sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už Å¡ios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tik tuo atveju, kai individuali įmonė yra Å¡eimos verslas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad individualios įmonės buvimo Å¡eimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktÄ turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).  Bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. individuali įmonė (kuri 2010 m. spalio 20 d. pertvarkyta į UAB „Auksinė smiltis“) su UAB Tele2 2002 m. vasario 22 d. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io (GSM) paslaugų sutartį Nr. C31067114729190.

Sutarties pagrindu, be kita ko, įmonė įsigijo mobilųjį telefonÄ Nokia 3310 bei įsipareigojo naudotis paslaugomis 24 mėnesių laikotarpį. VÅ¡Ä® „Polipro“ 2012 m. sausio 30 d. perėmė 12 523,03 Lt skolos už telefoninio ryÅ¡io paslaugas reikalavimÄ už laikotarpį nuo 2002 m. lapkričio 1 d. iki 2004 m. spalio 31 d. ir įgijo reikalavimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisę. BUAB „Auksinė smiltis“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , joje neginčijamas 285, 30 Lt dydžio E. K. finansinis reikalavimas.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi patvirtinta BUAB „Auksinė smiltis“ 3 873 Lt dydžio administravimo iÅ¡laidų sÄ mata. Dėl kito kreditoriaus – VÅ¡Ä® „Polipro“ finansinio reikalavimo vyksta teisminiai ginčai. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi buvo patvirtintas VÅ¡Ä® „Polipro“ 21 247,33 Lt finansinis reikalavimas. Å i nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo panaikinta ir klausimas grÄ Å¾intas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ iÅ¡ naujo, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi reikalavimÄ atmetė. Dėl Å¡ios nutarties paduotas atskirasis skundas, kuris dar neperduotas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kaip minėta, teismų praktikoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikytina preliminaraus reikalavimo pagrįstumo doktrina (prima facie), pagal kuriÄ pagrįstos abejonės dėl ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieÅ¡kovui nepalankus teismo sprendimas, nors Å¡is sprendimas ir neįsiteisėjęs. Å iuo atveju VÅ¡Ä® „Polipro“ finansinis reikalavimas atmestas, todėl, nors nutartis ir neįsiteisėjusi, darytina iÅ¡vada, kad pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones Å¡iuo atveju nėra.

Aplinkybė, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis dar nebuvo priimta, nesudaro pagrindo daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones E. K. turto atžvilgiu, neįvertino, jog VÅ¡Ä® „Polipro“ 21 247,33 Lt finansinis reikalavimas nėra reikalavimas dėl didelės pinigų sumos. Nors teismas neturėjo duomenų apie E. K. finansinę padėtį, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.), iÅ¡ bylos duomenų galėjo padaryti iÅ¡vadÄ , jog 21 247,33 Lt dydžio suma nėra didelė fiziniam asmeniui, kuris pakankamai ilgÄ laikÄ užsiima verslu.

Pažymėtina, kad teismas, nustatęs, jog pateiktų įrodymų neužtenka, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi, gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminÄ jiems pateikti. Be to, teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 2 d., 3 d.).

Å iuo atveju iÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad E. K. vardu yra įregistruotas Klaipėdoje esantis 3 kambarių butas su sandėliu ir bendro naudojimo patalpomis (Registro Nr. 44/1090732), kurio rinkos vertė, nustatyta 2008 metais, yra 224 000 Lt. Administratoriui nustačius, kad įmonės turtas (nekilnojamasis turtas ir automobilis) tam tikra dalimi nuvertėjo, dalis potencialaus kreditoriaus VÅ¡Ä® „Polipro“ finansinio reikalavimo, jeigu jis bÅ«tų patenkintas, bÅ«tų dengiama iÅ¡ pagrindinio skolininko – bankrutuojančios įmonės turto, o tik likusi dalis – iÅ¡ subsidiariÄ jÄ prievolę turinčio skolininko – E. K. turto.

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad reikalavimas bendraatsakovės E. K. atžvilgiu nėra reikalavimas dėl didelės pinigų sumos, todėl taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, juo labiau – visam jos turtui, nėra jokio pagrindo.Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.Dėl bendraatsakovės E. K. praÅ¡ymo skirti baudÄ BUAB „Auksinė smiltis“ bankroto administratoriui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad administratorius piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Asmuo turi teisę savo nuožiÅ«ra pasirinkti teisių gynimo bÅ«dÄ , o tokio bÅ«do pasirinkimas negali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, jeigu nėra nustatytos CPK 95 straipsnyje numatytos aplinkybės (sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tas nepagrįstas ieÅ¡kinys). Teiginius apie akivaizdžiai nesÄ Å¾iningÄ administratoriaus elgesį ir susitapatinimÄ su vienu iÅ¡ dviejų kreditorių teismas vertina kaip prielaidas, nesudarančias pagrindo objektyviai spręsti apie jo piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, o ginčas dėl VÅ¡Ä® „Polipro“ pareikÅ¡to finansinio reikalavimo pagrįstumo ar nepagrįstumo nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Taigi, atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones bendraatsakovės E. K. turto atžvilgiu nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , neiÅ¡samiai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į aukÅ¡tesnių teismų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutarties dalis naikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – bankroto administratoriaus praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendraatsakovės E. K. turto atžvilgiu atmetamas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d., 185 str., 329 str. 1 d.).Teismas, vadovaudamasis 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį, kuria buvo areÅ¡tuoti E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji bei kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ , bei turto vertės sumažinimÄ .IÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – BUAB „Auksinė smiltis“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo E. K. turto atžvilgiu atmesti.Nutarties nuoraÅ¡Ä iÅ¡siųsti vykdyti turto areÅ¡to aktų tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjas                                                                              Artūras Driukas