2022-05-19 Nr. BB-3498-1-01-1-24922-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2104/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24922-2020-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Lino Blažulionio kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 17 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis V. M. ir jo gynėjas advokatas L. Blažulionis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl V. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir V. M. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, abiejų instancijų teismų sprendimus dėl nuteisimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį pakeisti: V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir neskirti automobilio „Dodge“ konfiskavimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad:

Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 187 straipsnio 1 dalį, neatskleidė nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, visapusiškai neįvertino byloje surinktų įrodymų, jų pakankamumo asmens kaltei pagrįsti, todėl nuteisė nekaltą asmenį. Teismai nesiaiškino ir nenustatė nuteistojo tyčios ir susitarimo su V. V. gadinti svetimą turtą motyvo. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. M. turėjo tikslą sunaikinti ir (ar) sugadinti nukentėjusiosios turtą, taip pat jokių tiesioginių įrodymų, kad jis tai padarė, teismai savo išvadas grindė prieštaringais, nenuosekliais, tiesiogiai įvykio nemačiusių nukentėjusiosios L. K. ir liudytojo L. K. parodymais, taip pat J. Z. parodymais. Visų jų parodymai nepatikimi dėl suinteresuotumo. Be to, automobilių braižymo faktas neužfiksuotas vaizdo įrašuose. Byloje nebuvo tirta, kada ir kokiu daiktu (įrankiu) buvo sugadintas turtas, taip pat, ar nuteistasis jį turėjo, byloje neatlikta jokia ekspertizė šioms aplinkybėms ištirti. Visos byloje kilusios abejonėms turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas).

Teismai, nepagrįstai nuteisdami V. M. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, padarė neteisingą išvadą, jog nėra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, t. y. kad nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalie 1 punktas). Tokiu atveju svarbu nustatyti, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką. V. M. nepagrįstai neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo.

Nuteistajam paskirtas automobilio konfiskavimas už BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą yra aiškiai nepagrįstas, perteklinis, neadekvatus, prieštarauja protingumo, teisingumo bei proporcingumo principams. V. M. neneigė savo kaltės dėl šios veikos padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, atlygino tretiesiems asmenims padarytą žalą. Be to, pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį V. M. paskirta 2750 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir tai daro pakankamą turtinį poveikį (suvaržymą) nuteistajam. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo manyti, kad nepaskyrus turto konfiskavimo nebus pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai, juolab kad pats baudžiamasis procesas sukėlė nuteistajam daugybę neigiamų padarinių, tiek finansinių, tiek psichologinių. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad V. M. yra išsilavinęs, dirba, vedęs, turi mažamečių vaikų, anksčiau neteistas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tai patvirtina, kad nuteistasis yra socialiai integruotas, gyvena dorai, laikosi teisės aktų reikalavimų ir moralės normų, o jo padaryta nusikalstama veika yra vienkartinė ir atsitiktinio pobūdžio.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalis), ir tik BPK 369 straipsnyje nurodytais pagrindais – jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų. Tai reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų ištirti įrodymai kasacinio proceso metu iš naujo nevertinami, bylos faktinės aplinkybės nenustatomos, baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumas kasacinės instancijos teisme tikrinamas pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas aplinkybes. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatas kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (BPK 369 straipsnis) ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis V. M. ir jo gynėjas nesutinka su V. M. nuteisimu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, pateikia savą įrodymų (pavyzdžiui, nukentėjusiosios L. K., liudytojų L. K., J. Z. parodymų) vertinimą ir deklaratyviai teigia, kad buvo netinkamai taikytas in dubio pro reo principas. Tokie skundo argumentai, kurie nėra grindžiami konkrečiomis teismų padarytomis baudžiamojo įstatymo ar baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo klaidomis, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (automobilio konfiskavimo) ir nepagrįstai netaikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) yra iš esmės analogiški nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentams, į šiuos argumentus išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Naujų argumentų, kaip ir teisinių, kurie galėtų pagrįsti netinkamą BK bendrosios dalies normų taikymą, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Lino Blažulionio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Sigita Jokimaitė

Artūras Pažarskis