2021-09-15 Nr. AB-18622-3-61-3-00805-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-466-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00805-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas K. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2021 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. Sp-43 (toliau – ir Sprendimas) 2 ir 4 punktus, pakviesti liudyti A. P., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y., suformuluoti reikalavimą, asmeniškai susijusį su pareiškėju arba pateikti dokumentus, iš kurių būtų matyti, kad jis gali atstovauti nurodytus fizinius asmenis šioje byloje, taip pat patikslinti procesinį prašymą dėl liudytojo dalyvavimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nes jis nustatytu terminu nepašalino skundo trūkumų, taip pat neprašė pratęsti termino skundo trūkumams pašalinti.

2021 m. gegužės 17 d. teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, kuriame jis nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties nuorašą jo žmona gavo 2021 m. balandžio 27 d., apie kurį dėl prastos sveikatos pareiškėjo neinformavo, todėl jis nespėjo per septynias dienas apskųsti teismo nutarties. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad jis veikė sąžiningai, nedelsdamas įvykdė teismo nutartį ir patikslino skundą pašalindamas nurodytus skundo trūkumus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti pareiškėjui terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties pateikti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties pateikti. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas nenurodo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties datos, iš pareiškėjo prašymo ir byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjas turi omenyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodė, kad minėtos nutarties nuorašas buvo įteiktas pareiškėjo žmonai, kuri priėmė registruotą siuntą. Tuo metu pareiškėjo namuose nebuvo, pareiškėjo žmona tą dieną sirgo, o dėl aukštos temperatūros ir prastos sveikatos pamiršo pasakyti pareiškėjui apie gautą siuntą ir apie ją prisiminė tik po geros savaitės. Jo nuomone, žmonos, kuri priėmė siuntą, liga, dėl kurios ji nepranešė pareiškėjui apie gautą siuntą, yra svarbi priežastis atskirojo skundo padavimo terminui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties atnaujinti.

Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartis išsiųsta registruota pašto siunta skunde nurodytu pareiškėjo adresu ir įteikta 2021 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta paskutinė diena atskirajam skundui pateikti buvo 2021 m. gegužės 4 d. Pareiškėjas nustatytu terminu atskirojo skundo nepateikė. Prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti išsiuntė 2021 m. gegužės 12 d.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią asmens liga paprastai nepripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi, nurodė, jog terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apriboja pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises. Šiuo atveju, teismo vertinimu, žmonos liga nelaikoma svarbia objektyvia termino praleidimo priežastimi, nes ji priėmė pašto siuntą, todėl objektyviai galėjo apie ją pranešti pareiškėjui ir ją perduoti. Aplinkybė, kad pareiškėjo žmona pamiršo pasakyti pareiškėjui apie gautą siuntą, nepripažintina svarbia objektyvia priežastimi atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti, kadangi tiek pareiškėjas, tiek jo žmona turėjo nagrinėjamuoju atveju būti apdairūs ir rūpestingi bei veikti operatyviai. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis, todėl netenkino jo prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti.

III. Pareiškėjas K. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį ir pripažinti, kad patikslintas skundas paduotas nepraleidus nustatyto 7 dienų termino, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį ir pripažinti, kad dėl svarbių priežasčių nebuvo laiku apskųsta teismo nutartis ir atnaujinti praleistą atskirojo skundo terminą, panaikinus šias teismo nutartis patikslintą skundą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas pažymi, jog jis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį gavo 2021 m. balandžio 3 d. ir nedelsdamas 2021 m. balandžio 7 d. išsiuntė patikslintą skundą. Teismas, nesulaukęs jo patikslinto skundo, 2021 m. balandžio 19 d. skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjo teigimu, duomenys apie siuntą patvirtina, kad patikslintas skundas buvo išsiųstas 2021 m. balandžio 7 d., o gavėjui įteiktas 2021 m. balandžio 22 d., todėl teismas nepagrįstai jo skundą laikė nepaduotu neištaisius skundo trūkumų.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį 2021 m. balandžio 27 d. gavo jo žmona, kuri dėl ligos pamiršo apie ją pranešti pareiškėjui. Susipažinęs su 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi jis suprato, kad praleido terminą, todėl pateikė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai sprendė, jog jis nebuvo apdairus ir rūpestingas, nes jis apie 2021 m. balandžio 19 d. nutartį nieko nežinojo, kol apie ją neprisiminė jo žmona. Pareiškėjo įsitikinimu, žmonos liga buvo svarbi aplinkybė, sutrukdžiusi laiku pateikti atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas ir atsisakyta atnaujinti pareiškėjui terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties pateikti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, kurios sukliudė jam pateikti atskirąjį skundą per ABTĮ nustatytą terminą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties paduoti, todėl sprendė, jog pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties paduoti.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad jis terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl terminas turėtų būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019; 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-525/2020).

ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2021 m. balandžio 27 d. Šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas. Taigi paskutinė diena atskirajam skundui pateikti buvo 2021 m. gegužės 4 d. Pareiškėjas nustatytu terminu atskirojo skundo nepateikė, o prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti išsiuntė 2021 m. gegužės 12 d.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Teisėjų kolegija pažymi, kad terminas skundui paduoti dėl sveikatos būklės gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu sveikatos sutrikimas buvo tokio pobūdžio, kad jis apribojo asmens galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku nustatyta tvarka kreiptis į teismą, siekiant apginti galbūt pažeistas teises. Sprendžiant, ar asmens sveikatos sutrikimai laikytini svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, svarbu įvertinti tai, ar jie buvo tokio pobūdžio ir laipsnio, kad dėl šių sveikatos sutrikimų asmuo objektyviai negalėjo suvokti savo teisių, galimo jų pažeidimo ir tinkamai į jį reaguoti.

Šiuo atveju pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį 2021 m. balandžio 27 d. gavo jo žmona, kuri dėl ligos pamiršo apie ją pranešti pareiškėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo žmonos liga buvo tokio pobūdžio, kad ji galėjo priimti siųstą teismo nutartį, tačiau negalėjo informuoti pareiškėjo apie gautą teismo nutartį. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, jog pareiškėjas terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis.

Dėl kitų pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties teisėtumu, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. 2021 m. balandžio 19 d. nutarties teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo (atsisakymo priimti) klausimą išsprendė teisingai. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais, todėl jis atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė