2020-09-09 Nr. AB-16146-3-61-3-02320-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-535-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02320-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ (toliau – ir Centras, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2020 m. birželio 10 d. raštą Nr. (3-12 15.1.1 E)2-30438 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti NVSC iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 1 d. prašymą Nr. 37 „Dėl laiko suteikimo pažeidimui pašalinti“; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki bylos išnagrinėjimo leisti pareiškėjui nevykdyti NVSC 2020 m. balandžio 21 d. patikrinimo aktu Nr. (3-12 16.3.3)PA-1071 ir 2020 m. balandžio 28 d. patikrinimo aktu Nr. (3-12 16.3.3)PA-1206 duotų nurodymų ligoninių veiklą vykdyti tik patalpose, kurioms išduotas leidimas-higienos pasas; 4) priteisti iš atsakovo NVSC visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ skundą.

Teismas nustatė, kad Centras 2020 m. birželio 1 d. kreipėsi į NVSC Klaipėdos departamentą, prašydamas suteikti laiko ištaisyti trūkumams ir gauti leidimą-higienos pasą ligoninių veiklai vykdyti adresu (duomenys neskelbtini). NVSC Klaipėdos departamentas 2020 m. birželio 10 d. raštu Nr. (3-12 15.1.1 E)2-30438 „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydamas į anksčiau minėtą Centro prašymą, pažymėjo, kad NVSC Klaipėdos departamentas 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjui, adresu (duomenys neskelbtini), išdavė leidimą-higienos pasą Nr. (3-12 14.2.1)LHP-1483 ligoninių veiklai vykdyti. Ligoninių veikla minėtu adresu turėjo būti vykdoma pirmame aukšte, kur įrengtas laukiamasis, virtuvėlė, vienvietė palata, gydytojo kabinetas, procedūrų kabinetas, tualetai, todėl pareiškėjas ligoninių veiklą galėjo vykdyti tik išvardintose patalpose. Nurodė, kad žinodamas, jog vykdomai veiklai neužtenka patalpų, pareiškėjas turėjo persikelti į kitas patalpas arba keisti pastato paskirtį, o neturėdamas galiojančio leidimo-higienos paso pacientų gydyti patalpose, kurios nebuvo įvertintos ir nebuvo išduotas leidimas-higienos pasas, negali. Taip pat Rašte pažymėjo, kad NVSC Klaipėdos departamentas atsakė į visus Centro raštus bei paraišką ir atkreipė dėmesį, jog teisės aktai nustato, kad valstybinės įstaigos privalo bendradarbiauti tik elektroninių ryšių priemonėmis per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, išskyrus tuos atvejus, kai būtina įteikti popierinį dokumento originalą. Šiuo atveju nurodė, kad Centras turėjo gauti visus NVSC Klaipėdos departamento minėtus raštus elektroniniu paštu.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuoseklios pozicijos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas skundžia teismui Raštą ir prašo jį panaikinti, tačiau tai yra informacinio pobūdžio raštas; atsakovas nurodė, kad į visus pareiškėjo prašymus jau buvo atsakyta anksčiau, todėl papildomai nenurodė jokių naujų aplinkybių. Be to, Rašte nėra paskirta jokių įpareigojimų juridiniam asmeniui.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas NVSC Raštas nesukelia jam jokių neigiamų teisinių pasekmių ir dėl šių priežasčių negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (objektu), todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad susiklostė situacija, kai viena institucija reikalauja nedelsiant nutraukti ligoninių veiklą tam tikroje dalyje pastato, kita institucija draudžia išgabenti pacientus iš pastato, todėl pareiškėjas ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, jog visos pastato patalpos būtų gydymo paskirties ir visame pastate būtų galima vykdyti ligoninių veiklą. Pareiškėjas pradėjo projektinės dokumentacijos rengimo darbus, kadangi tai būtina norint pakeisti patalpų paskirtį (būtina įrengti liftą, dėl kurio pastatas tampa ypatingu statiniu). Dėl nurodytos priežasties pradėtas projektinės dokumentacijos rengimo procesas šiuo metu dar nėra užbaigtas, kadangi jam reikalinga daugiau laiko. Atsižvelgdamas į tai, privalėdamas vykdyti Ekstremalių situacijų komisijos nutarimą bei kartu vykdyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nurodymą, kurie vienas kitam prieštarauja, pareiškėjas dėjo dideles pastangas, kad kuo greičiau visas pastatas būtų pritaikytas ligoninių veiklai. Todėl 2020 m. birželio 1 d. pareiškėjas kreipėsi į NVSC, prašydamas nustatyti papildomą terminą įvykdyti NVSC duotą nurodymą ligoninių veiklą vykdyti tik patalpose, kurioms išduotas leidimas-higienos pasas. Tačiau NVSC ginčijamu 2020 m. birželio 10 d. Raštu Nr. (3-12 15.1.1 E)2-30438 atsisakė suteikti laiko šiam nurodymui įvykdyti.

Pareiškėjas teigia, kad teismas skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu kaip nenagrinėtiną teismo ABTĮ tvarka, tačiau ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, jog nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) privaloma nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Tačiau skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, į kokią instituciją reikia kreiptis pareiškėjui. Taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, ir kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą ar nutraukti bylą. Teismas, atsisakydamas priimti skundą, šiuo atveju iš esmės pasisakė dėl paties skundo ir jo reikalavimų pagrįstumo, o tai teismas galėjo padaryti tik sprendimu, o ne nutartimi. Todėl teismas nukrypo nuo LVAT praktikos.

Pareiškėjas nurodo, kad reiškė du materialinius reikalavimus – panaikinti Raštą ir įpareigoti NVSC iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, tačiau teismas nutartyje pasisakė tik dėl pirmojo reikalavimo, bet visiškai neanalizavo antrojo reikalavimo priskyrimo administracinių teismų kompetencijai. Mano, kad antrasis reikalavimas gali būti nagrinėjamas kaip savarankiškas, nepriklausomai nuo to, ar bus nagrinėjamas pirmasis reikalavimas, t. y. reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ne visada yra išvestinis reikalavimas, tačiau kartu gali būti ir pagrindiniu skundo reikalavimu, kai skundas teigiamas dėl neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus. Teisės aktas, kurio pagrindu atsakovas atliko pareiškėjo patikrinimus, numato atsakovui pareigą atsižvelgti į nustatytam pažeidimui pašalinti reikalingą laikotarpį ir nustatyti atitinkamą protingą terminą jiems pašalinti. Būtent todėl pareiškėjas ir prašė NVSC įvykdyti šio teisės akto reikalavimus ir nustatyti tokį protingą terminą, kaip numato teisės aktai. Tačiau ginčijamu Raštu iš esmės nėra priimta jokio sprendimo dėl pareiškėjo prašyme pateikto prašomo išspręsti klausimo, o tik pateikiama informacija apie ankstesnius šalių susirašinėjimus, neatsižvelgiant į tai, ar ankstesniuose susirašinėjimuose termino nustatymo klausimai iš viso buvo keliami ir sprendžiami. Todėl toks Raštas yra nemotyvuotas, jame iš esmės nepriimtas prašomas priimti sprendimas, nenurodyta jo skundimo tvarka. Todėl NVSC atsisakė atlikti veiksmus, kurie priskirti jo kompetencijai pagal Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 patvirtintas Leidimų-higienos pasų išdavimo taisykles (nuo 2020 m. gegužės 1 d. galiojanti redakcija). Atsakovas ne tik nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kodėl tokio termino nustatymas yra negalimas, neracionalus ar nereikalingas, tačiau iš viso prašomo klausimo tiesiog neišsprendė. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad skundas nenagrinėtinas administracinių teismų, teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į tai, kad reiškiami du materialiniai reikalavimai, pasisakė tik dėl pirmojo reikalavimo, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties, kuria pareiškėjo VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ skundas dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakytas priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ir laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog skundžiamas aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, šiuo atveju teismas iš esmės pasisakė dėl paties skundo ir jo reikalavimų pagrįstumo, visiškai neanalizavo antrojo reikalavimo priskyrimo administracinių teismų kompetencijai. Ginčijamame Rašte iš esmės nėra priimta jokio sprendimo dėl pareiškėjo 2020 m. birželio 1 d. prašyme pateikto prašomo išspręsti klausimo, o tik pateikiama informacija apie ankstesnius šalių susirašinėjimus, todėl Raštas yra nemotyvuotas, jame iš esmės nepriimtas prašomas priimti sprendimas, nenurodyta jo skundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2073-662/2019). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-176-822/2020).

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-434-1062/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Centras su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti NVSC 2020 m. birželio 10 d. raštą Nr. (3-12 15.1.1 E)2-30438; 2) įpareigoti NVSC iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 1 d. prašymą Nr. 37 „Dėl laiko suteikimo pažeidimui pašalinti“.

NVSC 2020 m. birželio 10 d. Raštu (I t., e. b. l. 5) buvo parengtas atsakymas į pareiškėjo Centro 2020 m. birželio 1 d. prašymą, kuriame buvo prašoma atsakymus Centrui siųsti tam tikrais nurodytais kontaktiniais adresais ir suteikti laiko ištaisyti trūkumus bei gauti leidimą–higienos pasą ligoninių veiklai vykdyti adresu (duomenys neskelbtini). Iš ginčijamo Rašto turinio (tiek motyvuojamosios, tiek rezoliucinės dalių) spręstina, kad pareiškėjui buvo pateikta informacija apie ligoninių veiklos vykdymo reikalavimus, nurodyta, kad buvo atsakyta į pareiškėjo raštus ir paraišką, pateikta informacija apie raštų įteikimą pareiškėjui. Tačiau pažymėtina, kad ginčijamame Rašte nėra atsakyta į esminį ir konkretų pareiškėjo prašymą – suteikti laiko ištaisyti trūkumus ir gauti leidimą–higienos pasą ligoninių veiklai vykdyti adresu (duomenys neskelbtini). Neatsakius į šį klausimą ir pareiškėjui dėl to sukėlus atitinkamas neigiamas teisines pasekmes – neaiškumą, kaip toliau elgtis su ligoninėje laikomais pacientais, ar verta imtis aktyvių veiksmų siekiant pakeisti patalpų paskirtį iš administracinių į gydymo ir pan., negalima vertinti, jog ginčijamas Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju skundo priėmimo stadijoje pakankamai akivaizdu, kad skundžiamas aktas – NVSC Raštas yra savarankiškas administracinis aktas, nulemiantis pareiškėjo teises ar pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad minėtas pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti administracinės bylos ginčo dalyku ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl NVSC Rašto panaikinimo, nepagrįstai atsisakyta priimti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (t. y. įpareigoti NVSC iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 1 d. prašymą Nr. 37 „Dėl laiko suteikimo pažeidimui pašalinti).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė