660df005-907c-4d19-b2a4-1c8d8ad320a5 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                         Civilinė byla Nr. 2A - 22 - 252 - 2013Nida Solovjovienė                                            Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00584-2012-3                                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                     16.6; 16.8; 121.14; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 10 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės L. V. apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-708-434/2012 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei L. V. dėl žalos atlyginimo. n u s t a t ė: ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio (9 936 Lt) žalos atlyginimÄ .

Nurodė, kad atsakovė pagal sudarytÄ darbo sutartį dirba Vaikų socializacijos centre Å irvėna“ direktore nuo 1998 metų. Nuo 2010-07-08 darbo sutarties su L. V. pakeitime nurodyta, kad darbdaviui atstovauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministras. Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ direktorė 2012-04-13 raÅ¡tu informavo ministerijÄ apie Panevėžio apygardos teismo 2012-04-05 sprendimo įvykdymÄ , t. y. apie nepagrįstai atleistai iÅ¡ darbo pavaduotojai ugdymui I. D. iÅ¡mokėtas lėšas už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat iÅ¡laidas valstybei – iÅ¡ viso 33 532,60 Lt.

Tokiu bÅ«du, centras patyrė Å¡io dydžio žalÄ . Kadangi atsakovė, atleisdama minimÄ darbuotojÄ iÅ¡ darbo, pažeidė Darbo kodekso nuostatas ir taip netinkamai vykdė savo pareigas skiriant pačiÄ griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, dėl ko teismas darbuotojÄ grÄ Å¾ino į darbÄ ir priteisė nurodytas sumas už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , o atsakovės kaltė pasireiÅ¡kė neatsargumu, nes dirbdama direktorės pareigose privalo užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, taip padarė žalÄ centrui, su kuriuo jÄ sieja darbo teisiniai santykiai, o žala buvo padaryta einant darbines pareigas, todėl prašė iÅ¡ jos priteisti padarytÄ Å¾alÄ ribotai.Biržų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Priteisė iš atsakovės L. V. Vaikų socializacijos centrui „Širvėna“ 9 936 Lt padarytai žalai atlyginti. Nustatė, kad atsakovė dirba Vaikų socializacijos centre „Širvėna“ direktore, o nuo 2010-07-08 šios mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija. Ministro 2010-08-11 įsakymu buvo patvirtinti Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ nuostatai ir 2011-02-14 šio centro direktoriaus pareigybės aprašymas. 2011-06-13 centro direktorės įsakymu Nr. P-121 centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui V.

D. buvo atleista iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos). Biržų rajono apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2012-04-05 nutartimi buvo konstatuota, jog darbo sutartis, sudaryta su V. D. ir Vaikų socializacijos centru „Širvėna“, 2011-06-13 direktorės įsakymu Nr. P-121 pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. buvo nutraukta neteisėtai.

Panevėžio apygardos teismas nusprendė V. D. grÄ Å¾inti į darbÄ . IÅ¡ centro už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ V. D. buvo priteista 30 877,60 Lt, taip pat priteistos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. 2012-04-13 raÅ¡tu Vaikų socializacijos centras informavo ministerijÄ , kad V. D. 2012-04-06 buvo grÄ Å¾inta į darbÄ ir jai iÅ¡mokėtos teismo priteistos sumos bei sumokėtas žyminis mokestis valstybei. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad ji gauna ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio vidutinį mėnesio darbo užmokestį, t. y. 3 312 Lt.

Teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju yra nustatytos visos materialinės atsakomybės sÄ lygos: centrui buvo padaryta reali žala (neteisėtai atleidus iÅ¡ darbo V. D., centras buvo įpareigotas iÅ¡mokėti ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio sumas atleistai iÅ¡ darbo darbuotojai už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ), neteisėti atsakovės veiksmai (teisės aktuose nustatytos pareigos netinkamas vykdymas paskiriant drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias drausminių nuobaudų skyrimÄ ), tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir centro patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (centras nebÅ«tų patyręs žalos, jei atsakovė drausminę nuobaudÄ V.

D. bÅ«tų paskyrusi vadovaudamasi Darbo kodekso nuostatomis), atsakovės kaltė (atsakovė, bÅ«dama įstaigos vadove ir skirdama drausminę nuobaudÄ pavaduotojai ugdymui, netinkamai vadovavosi DK nuostatomis, nors turėjo jas žinoti ir jų laikytis, bet dėl savo nerÅ«pestingumo pareigÄ Ä¯vykdė netinkamai), žalos padarymo metu centrÄ ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, o žalos atsiradimas susijęs su atsakovės darbo veikla.Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, arba pakeisti sprendimÄ â€“ remiantis DK 257 str. 5 d. sumažinti priteistos turtinės žalos dydį.

Nurodo, kad sprendimas nepagrįstas, priimtas netinkamai vertinant byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisiniam santykiui kvalifikuoti teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (DK 245 str., 246 str., 136 str. 3 d. 1 p.

4. d., 238 str.). Teismas nenurodė, kokias darbo kodekso nuostatas pažeidė atsakovė, nevertino, ar buvo pažeistos imperatyvios ar dispozityvios teisės nuostatos, sudarančios pagrindÄ darbdaviui priimti savarankiÅ¡kÄ sprendimÄ . V. D. padarė tris darbo drausmės pažeidimus, prieÅ¡ tai jai du kartus, t. y. 2008 m. gruodžio 19 įsakymu Nr. P-28 ir 2009 m. balandžio 15 įsakymu Nr. P-64 buvo teisėtai ir pagrįstai taikytos drausminės nuobaudos, apie paskirtas drausmines nuobaudas ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta, drausminė nuobauda skirta 2009 m. balandžio 15 įsakymu Nr. P-64 galiojo pakartotinio darbo drausmės pažeidimo dienÄ 2009 m. rugsėjo mėnesį, dėl ko egzistavo juridinių faktų sudėtis, kuriems esant įstatymas suteikia teisę darbdaviui nutraukti darbo sutartį su darbuotoju.

Atsakovė, taikydama DK 136 str. 3 d. 1 p., įgyvendino darbdaviui suteiktÄ teisę ir imperatyvių Darbo kodekso nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atsakovė atidžiai, rÅ«pestingai ir atsakingai taikė drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus (DK 238 str.). Apeliantės manymu, nepagrįsti teismo sprendimo teiginiai, jog ieÅ¡kovui padaryta žala. PrieÅ¡ingai, reali žala ieÅ¡kovui nebuvo padaryta. V. D. priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpiu įstaigos darbas nebuvo sutrikdytas, jokių papildomų lėšų kompensuoti už darbuotojos atleidimÄ nebuvo skirta ir naudojama.

Be to, DK 257 str. 5 d. be atskiro darbuotojo praÅ¡ymo suteikia teisę darbo ginÄÄ nagrinėjančiam organui mažinti praÅ¡omÄ priteisti žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamoje byloje atlygintinos žalos dydžio sumažinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nors tokie pagrindai yra. BÅ«tent atsakovė viena iÅ¡laiko Vilniaus Gedimino technikos universitete Verslo vadybos fakultete studijuojančiÄ pilnametę dukrÄ , jos turtinė padėtis sudėtinga.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad byloje pagrįstai nustatyta, jog atsakovė, vykdydama darbo pareigas (teisės aktų nustatyta tvarka atleisti Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ darbuotojus bei skirti jiems drausmines nuobaudas), direktoriaus pavaduotojai ugdymui V. D. 2011-06-13 paskyrė griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, pažeisdama DK nuostatas, reglamentuojančias drausminių nuobaudų skyrimÄ .Apeliacinis skundas tenkintinas, Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi pareigÄ Ä¯vertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę (DK 245, 246, 247 str.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ pagrindinis Å¡ios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimÄ .

Materialinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos tokios sÄ lygos:

1) reali žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ Å¡alį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-446/2009, 2011-02-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-47/20011 ir kt.). Materialinės darbuotojo atsakomybės taikymo ypatumai yra tai, kad atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija iÅ¡vardytuose įstatymuose nenustatyta. Skolininko kaltės prezumpcija civilinėje atsakomybėje yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendrojo sÄ Å¾iningumo principo, todėl pagal analogijÄ netaikoma, o DK darbuotojo materialiÄ jÄ atsakomybę reglamentuoja kaip taikomÄ už kaltÄ pažeidėjo veikÄ (DK 246 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-319/2012).

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas (DK 245 str.).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbuotojų materialinė atsakomybė paprastai atsiranda dėl tikrosios tiesioginės žalos padarymo, t. y. turto netekimo, sužalojimo ir pan., tačiau galimi atvejai, kai dėl darbuotojo veiksmų, be padarytos tiesioginės žalos, darbdavys praranda tam tikras pajamas, kurias darbuotojas taip pat turėtų atlyginti darbdaviui.

Kita bÅ«tina materialinės atsakomybės sÄ lyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Trečioji materialinės atsakomybės sÄ lyga – priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Analizuojant priežastinį ryšį nustatoma, dėl kieno veikos atsirado ir kokio dydžio žala. Taip pat gali bÅ«ti nustatytas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kai tam tikri darbuotojo veiksmai (neveikimas) yra sÄ lyga žalai padaryti (pvz., neatliekama ar netinkamai atliekama materialinių vertybių apskaita, neužrakinamas sandėlis, dėl to pavagiamas turtas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011; kt.).

Pasisakydamas dėl kaltės materialinės darbuotojo atsakomybės atveju kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2012). Pažymėtina, kad nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis.

Be to, minėta, bÅ«tinos dar dvi sÄ lygos materialinei atsakomybei atsirasti, bÅ«tent: kad atsakomybės Å¡alys teisės pažeidimo metu bÅ«tų saistomos darbo teisinių santykių ir kad žalos atsiradimas bÅ«tų susijęs su darbo veikla. Sutartimi gali bÅ«ti sutarta ir dėl kitų sÄ lygų.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Biržų rajono apylinkės teismas 2011-12-29 sprendimu panaikino V. D. Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ direktorės 2008-12-19 įsakymu Nr. P-28 skirtÄ nuobaudÄ papeikimÄ ir 2011-06-13 įsakymu Nr. P-121 skirtÄ nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo; pripažino, kad darbo sutartis, sudaryta tarp V.

D. ir Vaikų socializacijos centro „Širvėna“, 2011-06-13 buvo nutraukta neteisėtai pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. ir konstatavo, kad darbo sutartis yra nutraukta nuo Å¡io teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pagal DK 297 str. 4 d. Panevėžio apygardos teismas 2012-04-05 nutartimi Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ pakeitė ir pripažino, kad darbo sutartis, sudaryta tarp V. D. ir Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ 2011m. birželio 13 d. direktorės įsakymu Nr. P-121 nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 1 p neteisėtai; grÄ Å¾ino V.

D. į darbÄ Vaikų socializacijos centre „Širvėna“; priteisė iÅ¡ Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. 30 877,60 Lt, o nuo 2012 m. balandžio 6 po 148,50 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismai konstatavo, kad V. D. laiku nepateikusi Centro direktorei tvirtinti dalykų ilgalaikių planų, neformaliojo Å¡vietimo bei pagilinto mokymo programų, aprobuotų metodinėje taryboje, padarė darbo drausmės pažeidimÄ , todėl Centro direktorė turėjo pagrindÄ jai skirti drausminę nuobaudÄ , kadangi buvo visi drausminės atsakomybės pagrindai ir sÄ lygos.

Tačiau Å¡iuo atveju esant drausminės atsakomybės pagrindams, V. D. 2011-06-13 paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, yra neadekvati jos padarytam darbo drausmės pažeidimui (įvertinus ir ankstesnį pažeidimÄ ), t. y. skiriant V. D. nuobaudÄ nebuvo tinkamai įvertintos DK 238 str. įvardintos nustatytinos aplinkybės. BÅ«tent nuo 2009-09-01 Centre mokėsi vienas mokinys, 2009-09-16 priimti dar 3 mokiniai, 2009-09-23 priimtas dar vienas mokinys; visi mokiniai mokėsi 7-8 klasėse; byloje nėra jokių duomenų, kad dėl ilgalaikių planų nepateikimo tvirtinti sustojo mokymo procesas ar nustojo funkcionuoti įstaiga ar kaip nors kitaip buvo pakenkta įstaigos veiklai, ar atsirado kitokios neigiamos pasekmės; ilgalaikiai planai, neformaliojo Å¡vietimo bei pagilinto mokymo programos buvo pateikti direktorei tvirtinti 2009 spalio m. pradžioje; ilgalaikių planų paruoÅ¡imas buvo naujovė didelei daliai mokykloje dirbusių pedagogų;

V. D. įstaigoje dirbo nuo 1978-12-01, t. y. daugiau nei 30 metų; byloje nėra duomenų apie ankstesnius (be ginčijamų) V. D. darbo drausmės pažeidimus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui yra padaryta žalos – įsiteisėjusiais teismų sprendimais iÅ¡ ieÅ¡kovo neteisėtai atleistos darbuotojos naudai priteistos aukščiau minėtos sumos. Pažymėtina, kad teismų sprendimais, priimtais nagrinėjant V. D. atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo klausimÄ , nenustatyta, kad atsakovė L.

V., kaip įstaigos vadovė, skirdama drausmines nuobaudas, padarė proceso pažeidimų, tačiau bÅ«tent konstatuota, jog jos sprendimu taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo yra neadekvati padarytam V. D. darbo tvarkos pažeidimui. Žala atsirado teismui pripažinus, kad atsakovė taikė per griežtÄ drausminę nuobaudÄ , ir taikius dėl neteisėto atleidimo atsiradusius teisinius padarinius. Atsakovę ir Vaikų socializacijos centrÄ Å irvėna“ saistė darbo santykiai, ir žalos atsiradimas susijęs su atsakovės, kaip įstaigos vadovės, veikla, kuriai LR Å vietimo ir mokslo ministro 2011-02-14 įsakymu patvirtinto Centro direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 19 punktas suteikė teisę atleisti iÅ¡ darbo Centro darbuotojus (t. 1, b. l. 41-42).

Tokiu bÅ«du, teismų nustatytomis aplinkybėmis konstatuota, kad atsakovė, kaip Centro direktorė, turėjo teisinį pagrindÄ skirti darbo tvarkÄ pažeidusiam darbuotojui drausminę nuobaudÄ , tačiau ji skyrė griežtesnę nei turėjo skirti. Atsakovės netinkamai taikyta drausminė nuobauda sudarė pagrindÄ pripažinti tokiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo – neteisėta, tačiau tai neleidžia pripažinti, jog ji veikė prieÅ¡ Vaikų socializacijos centro Å irvėna“ interesus, taip pat tokio atsakovės kaltės laipsnio, kurio pagrindu galėtų bÅ«ti taikoma materialinė atsakomybė.

Teismų sprendimuose, priimtuose nagrinėjant V. D. atleidimo iÅ¡ darbo bylÄ , atsakovės, kaip Centro vadovės, veiksmų teisėtumas vertintas ne apskritai kaip toks, t. y. kaip pažeidžiantis ar neatitinkantis tam tikrų įstaigos vadovui keliamų reikalavimų, o tik drausminės nuobaudos taikymo aspektu. Dėl to vien tai, kad vadovės skirta drausminė nuobauda teismo sprendimais yra pripažinta neadekvati padarytam darbuotojo pažeidimui, nesukuria teisinio pagrindo vadovės kaltei konstatuoti.Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad direktorė L.

V., skirdama drausminę nuobaudÄ , įgaliojimų nevirÅ¡ijo, nes tokia teisė jai suteikta galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Minėtuose teismų sprendimuose panaikinant V. D. skirtÄ drausminę nuobaudÄ procesinių pažeidimų nenustatyta, t. y. darbdavys laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos skiriant drausmines nuobaudas, o drausminė nuobauda panaikinta dėl skirtingo darbdavio ir teismų tų pačių faktų, kurie darbdaviui buvo drausminio pažeidimo pripažinimo pagrindu, skirtingo interpretavimo ir vertinimo, ir negalima daryti iÅ¡vados, kad L.

V. nuobaudų skyrimo metu suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ar numatė pasekmes, kad dėl jos veiksmų gali bÅ«ti padaryta didelės žalos valstybei ar kitam asmeniui, o bÅ«tent: konkrečiu atveju vadovė subjektyviai buvo įsitikinusi, jog už padarytus pavaduotojos darbo drausmės pažeidimus parinkta ir paskirta tinkama drausminė nuobauda, tačiau teismai tuos pačius faktus vertino kitaip.PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija, įvertindama teismo nustatytas materialinės atsakomybės sÄ lygas, sprendžia, kad atsakovės kaltės laipsnis, kai įstaigos vadovė taikė neadekvačiÄ padarytam pažeidimui drausminę nuobaudÄ , yra per mažas, kad bÅ«tų prielaidos materialinei atsakomybei taikyti.

Dėl to, nesant nustatytų visų materialinės atsakomybės sÄ lygų, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės atsakomybės taikymÄ reglamentuojančias teisės normas atsakovės veiksmams atliekant darbo pareigas įvertinti ir žalai atlyginti.Nesant atsakovės L. V. veiksmuose visų materialinės atsakomybės sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jos atžvilgiu yra pagrindo taikyti materialinę atsakomybę. Aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos Å¡ios kategorijos bylose, todėl yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Patenkinus apeliacinį skundÄ , nebėra pagrindo spręsti klausimo dėl DK 257 str. 5 d. taikymo.Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 22,05 Lt (t. 1, b. l. 2), jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. pagrindais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovo Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos, į. k. 188603091, ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos, į. k. 188603091, 22,05 Lt (dvideÅ¡imt du litus ir 5 centus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei, priteistÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660, ir pateikiant įrodymÄ Biržų rajono apylinkės teismui.

Teisėjai                                                                                     Ramunė Čeknienė                                                                                                    Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                           Birutė Valiulienė                                                                    Â