6607f292-5c2c-45da-8d64-e7640db2e68d · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-84-323/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07610-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.3. 2.4.2.9.1. 3.1.7.1.5. 3.1.7.6. 3.2.6.5. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai JuÅ¡enkienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. P., jos atstovui advokatui M. U., atsakovams A. M., J. M., jų atstovei advokatei Vidai Å eikienei, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų I.

P. ir D. P. ieÅ¡kinį atsakovams A. M. ir J. M. dėl tvoros pastatymo ir vaizdo stebėjimo kamerų paÅ¡alinimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami leisti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais A ir C, pagal projektuotojo L. B. paruoÅ¡tÄ projektÄ pastatytÄ tvorÄ be atsakovų sutikimo; įpareigoti atsakovus paÅ¡alinti vaizdo stebėjimo kameras nuo namo, adresu (duomenys neskelbtini), lauko sienų ir uždrausti be ieÅ¡kovų sutikimo jas įrengti; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad ieÅ¡kovai 2015-07-17 įgijo butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su 659/1208 dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovai yra ieÅ¡kovų kaimynai bei žemės sklypo bendraturčiai. Pagal Å¡iuo metu nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , ieÅ¡kovai naudojasi žemės sklypo plane indeksu A pažymėta dalimi (269 kv. m.), atsakovai naudojasi žemės sklypo plane indeksu B pažymėta dalimi (214 kv. m.), o žemės sklypo plane indeksu C pažymėta dalimi (121 kv. m.) Å¡alys naudojasi bendrai.

Visi sklypai ieÅ¡kovų ir atsakovų gyvenamajame kvartale yra atitverti tvoromis, tame tarpe ir atsakovų. Kuomet ieÅ¡kovai ir atsakovai įsigijo butus su jiems priklausančiais žemės sklypais iÅ¡ turto pardavėjų, ieÅ¡kovai kartu su atsakovais įrengė Å¡alių naudojamų žemės sklypus skiriančiÄ tvorÄ iÅ¡ vidinės kiemo pusės. IeÅ¡kovų atskirai valdomo sklypo dalis iÅ¡ vidinės kiemo pusės yra tik 35 kv. m., o iÅ¡ įvažiuojamosios kiemo pusės apie 140 kv. m. Sklypo dalis iÅ¡ vidinės kiemo pusės yra labai siaura apie 4 m pločio ir iÅ¡ visų pusių aptverta 1,80 m aukščio aklina tvora.

IeÅ¡kovai sutiko atsitverti vidinio kiemo sklypo dalį tam, kad atsakovų svečiai nevaikščiotų prieÅ¡ais pirmame ieÅ¡kovų aukÅ¡te esančios svetainės langus ir atsakovų vidiniame kieme paleidžiamas Å¡uo nelakstytų į ieÅ¡kovų butÄ pro jų terasos duris. IeÅ¡kovai atsitvėrė paminėtÄ sklypo dalį tik su sÄ lyga, kad jie turės galimybę atsitverti atskirai valdomo sklypo dalį iÅ¡ įvažiuojamosios kiemo pusės. Bendrai naudojamo sklypo dalyje C prie pat A ir C sklypo dalių ribos nuolat statomi automobiliai, nors žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telė nenumatyta.

IeÅ¡kovai pritarė tam, kad prie pat jų atskirai valdomos sklypo dalies bÅ«tų laikomi automobiliai tik su sÄ lyga, kad paminėta sklypo dalis bus atitverta taip apsaugant ieÅ¡kovų teritorijoje esančius želdinius bei vaikų supynes nuo automobilių iÅ¡metamųjų dujų. IeÅ¡kovai raÅ¡tu kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo pastatyti visus techninius reglamentus atitinkančiÄ tvorÄ . Atsakovai pateikė atsakymÄ , neva, jie nesupranta ko ieÅ¡kovai jų praÅ¡o. Tuomet ieÅ¡kovai pakartotinai pateikė praÅ¡ymÄ duoti sutikimÄ tvoros pastatymui pridėdami tvoros projektÄ , nurodant statybos vietÄ , ažūriÅ¡kumÄ bei aukÅ¡tį.

Atsakovai sutikimo nedavė. IeÅ¡kovams bÅ«tina pastatyti tvorÄ tarp ieÅ¡kovų naudojamo ir Å¡alių bendrai naudojamo žemės sklypo, kadangi tvora saugotų nuo paÅ¡alinių ieÅ¡kovų turtÄ . Pagal teisinį reglamentavimÄ tvora yra priskirtina prie nesudėtingų I grupės statinių, kuriems neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybÄ leidžiančius dokumentus privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių, kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams, raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus).

Kadangi atsakovai be jokio pagrindimo neduoda sutikimo tvorai statyti, ieÅ¡kovai yra priversti kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Be to, atsakovai įvairiais bÅ«dais siekia pažeisti ieÅ¡kovų asmeninę erdvę, stebi, filmuoja ieÅ¡kovų turtÄ bei privatų gyvenimÄ . Atsakovai neteisėtai ant bendros namo sienos įrengė vaizdo stebėjimo kameras ir neteisėtai stebi bendros ieÅ¡kovų bei atsakovų nuosavybės sklypÄ . 2018-09-27 ieÅ¡kovai kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekcijÄ , dėl atsakovų vykdomo neteisėto vaizdo stebėjimo. 2019-01-15 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija priėmė sprendimÄ , kuriuo pripažino ieÅ¡kovų skundÄ pagrįstu bei nurodė atsakovams nutraukti vaizdo stebėjimÄ , kiek jis vykdomas ne atsakovams priklausančioje teritorijoje.

Nepaisant Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nurodymo, atsakovai ir toliau vykdo vaizdo stebėjimÄ bendros nuosavybės sklype (duomenys neskelbtini). Å iuo metu į atsakovų kameromis filmuojamÄ vaizdÄ patenka ne tik atsakovų atskirai valdoma sklypo dalis, bet ir dalis su ieÅ¡kovais bendrai naudojamo turto, taip pat visi asmenys, gyvenantys name bei į namÄ ateinantys paÅ¡aliniai asmenys, filmavimu sudaromas nuolatinio stebėjimo išėjus iÅ¡ namų pojÅ«tis. Atsakovai nuolat keičia kamerų kryptį, taip keisdami filmuojamo sklypo ribas.

Todėl abi kameros nesudėtingai gali bÅ«ti nukreiptos į ieÅ¡kovų atskirai valdomÄ sklypo dalį, tiek iÅ¡ vidinio kiemo, tiek ir iÅ¡ įvažiojamosios kiemo pusės. Atsakovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovų atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teisme iÅ¡dėstyti nesutikimo su tvoros pastatymu argumentai. IeÅ¡kovų tvora kardinaliai keičia bendro ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypo iÅ¡vaizdÄ Ä¯ blogÄ jÄ pusę.

Pagal Statybos įstatymo 5 straipsnio 4-5 punktus, statinio architektÅ«ra turi bÅ«ti tokia, kad: architektÅ«riniai, inžineriniai ir technologiniai inžineriniai sprendiniai derėtų tarpusavyje, architektÅ«riniai sprendiniai sudarytų darniÄ , bendrÄ visumÄ . Å iuo metu nė vienas namas ieÅ¡kovų ir atsakovų gyvenamajame kvartale ((duomenys neskelbtini)) neturi tvorų iÅ¡ įvažiuojamos kiemo pusės. Tvoromis yra atitverti kiemai tarp namų valdų ir iÅ¡orinės kvartalo tvoros, tai yra tvoros, skiriančios kotedžus, yra nematomos iÅ¡ įvažiuojamos kiemo pusės. Visi namai (duomenys neskelbtini) turi nuosavÄ Å¾emę iÅ¡ įvažiuojamos kiemo pusės ir nė vienas nėra aptvertas, nes visi kvartalo gyventojai naudojasi vidiniu kvartalo kiemu bendrai.

Įėjimas/išėjimas iÅ¡ ieÅ¡kovų ir atsakovų gyvenamojo kvartalo (varteliai) yra namo (duomenys neskelbtini) privačiame žemės sklype ir ieÅ¡kovai kasdien ne po viena kartÄ vaikščioja ten. IeÅ¡kovų tvora stipriai apriboja galimybes manevruoti, apsisukti žemės sklypo bendro naudojimo aikÅ¡telėje. Toje vietoje, kuriÄ ketina atitverti ieÅ¡kovai ir kur Å¡iuo metu stovi jų kilnojama tvora, yra numatytas pėsčiųjų praėjimas per vartelius į (duomenys neskelbtini) gatvę. IeÅ¡kovams užstačius tvorÄ , Å¡io praėjimo nebelieka.

IeÅ¡kovai nori atitverti jiems naudotis priskirtÄ Å¾emės sklypo dalį A iÅ¡ įvažiuojamosios kiemo pusės tam, kad atskirai ja naudotis, tačiau patys nesilaiko tos tvarkos: naudojasi atsakovams priskirta dalimi B (apie 50 kv. m.). Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovų teritorijoje esantys pavėsinė, Å¡iltnamis, supynės yra kilnojamasis turtas ir gali bÅ«ti perkeltas į ieÅ¡kovų atitvertÄ kiemÄ iÅ¡ Å¡iaurinės pusės, dėl ko sprendžia, jog Å¡ių objektų apsaugos užtikrinimui tvora yra visiÅ¡kai nereikalinga.

Nemano, kad automobiliai darytų žalÄ ieÅ¡kovų želdiniams ar sÅ«pynėms, be kita ko, prie dalies A esanti atraminė sienutė saugo sÅ«pynes nuo automobilių. Atsakovai niekada nepaleidžia savo Å¡uns vieno į įvažiuojamÄ jÄ kiemo pusę, o iÅ¡veda tik su pavadėliu. Be to, projektuotojos L. B. tvoros projektiniame pasiÅ«lyme yra parodyti 50 % ir 25 % ažūro tvoros fragmentai M1:10. Nurodytas ažūriÅ¡kumas yra tik tvoros sekcijose tarp medinių lentų. STR 1.05.01:2017 7 priedo punktai 1.2.1. ir 1.2.2. numato kiaurymių plotÄ , įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios Å¡ešėlį į gretimÄ sklypÄ (teritorijÄ ), plotÄ .

Nėra apskaičiavimų, kad tvoros segmentų ažūriÅ¡kumas 50 % ir 25 %, atsižvelgiant į stulpelių ir cokolinės dalies plotÄ . Akivaizdu, kad tvoros sekcijų mediniai rėmai ir metaliniai stulpeliai yra aklini ir neturi reikiamo ažūro. ReiÅ¡kia, bendras tvoros ažūriÅ¡kumas bus mažesnis negu 50 % ir 25 % atitinkamai. Projektinio pasiÅ«lymo 7 lape betoniniai stulpiniai pamatai 0,7 m yra nurodyti tik vienoje tvoros dalyje B-C su ažūriÅ¡kumu 50 %, o dalyje C-D su ažūriÅ¡kumu 25 % nenurodytas stulpelių tvirtinimas - betoniniai stulpiniai pamatai nėra numatyti.

Tai yra nesaugu ir pavojinga. Projektiniame pasiÅ«lyme nėra pėstiesiems skirtų vartelių segmento projekto, nors 6 pasiÅ«lymo lape tokie varteliai yra parodyti prie taÅ¡ko D. Atsakovams netinka Å¡ita vartelių vieta, nes ji yra labai arti jų buto ir žvanginimo garsas nuo pastovaus vartelių su metaliniu rėmu uždarymo trukdo. Projektiniame pasiÅ«lyme nenurodyta, kas statys tvorÄ . Pačių ieÅ¡kovų statyba yra nesaugi. Taip pat nenurodytas tvoros dalių A-B, B-C, C-D ilgis, iÅ¡ kokio segmentų skaičiaus jie susidės. Projektiniame pasiÅ«lyme nurodyta, kad tvoros dalies A-B ažūriÅ¡kumÄ ieÅ¡kovai derins atskirai su namo Nr. 27A savininkais.

Tačiau Å¡ita tvoros dalis yra ieÅ¡kovų ir atsakovų bendros nuosavybės sklype ir jie privalo derinti jÄ ir su atsakovais pagal statybos įstatymo 14, 27 straipsnius. Dalis A-B prieina prie pat bendro naudojimo dalies C (prie betoninių vazonų), todėl ieÅ¡kovai turi bÅ«tinai derinti jÄ ir su atsakovais. Dalyje D-C yra trinkelės, kurios nepriklauso ieÅ¡kovams nuosavybės teise ir ieÅ¡kovai neturi pagrindo Å¡alinti trinkeles tvoros pastatymui. Projektinio pasiÅ«lymo 5 lape paraÅ¡yta: „Projektuojama tvora atitraukiama į P. Å¡eimai priklausantį sklypÄ nuo 38 iki 53 cm ir jos konstrukcijos neperžengia sklypo ribų“.

Tačiau Å¡i sklypo dalis A priklauso ieÅ¡kovams ir atsakovams bendros dalinės nuosavybės teise ir tik skirta ieÅ¡kovų naudojimui. 2017 metais pastatytos tvoros dalį, kuri yra prie pat C dalies, ieÅ¡kovai nugriovė, o dalis tarp A dalies ir besiribojančio sklypo (2 segmentai dalyje A-B) tebestovi. Pagal pateiktÄ projektÄ dabar jie ketina vienoje dalyje C-D atitraukti 0,53 m nuo ribos tarp sklypo dalių A ir C, o antroje tvoros dalyje B-C pietinėje pusėje 0,38 m nuo ribos tarp sklypo dalių A ir C. Tačiau ieÅ¡kovų projekte „Sklypo planas M1:250“ apskritai nėra pažymėta riba tarp sklypo dalių A ir C prie numatomos tvoros dalies B-C, o atstumÄ nuo ribos 0,38 m jie skaičiuoja nuo atraminės sienutės Å¡iaurinio kraÅ¡to.

Pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planÄ , kuris yra ieÅ¡kovų ir atsakovų pirkimo-pardavimo sutarčių priedas ir neatskiriama dalis, riba tarp sklypo dalių A ir C ties numatomos tvoros dalies B-C yra iÅ¡ karto už betoninių vazonų, kurių plotis yra 0,35 m į pietinę pusę ir kurie yra atraminės sienutės dalis. Vadinasi tvoros dalį B-C ieÅ¡kovai planuoja pastatyti ant ribos tarp A ir C dalių (atsižvelgiant į tvoros storumÄ ), arba prie pat jos, bet neiÅ¡laikant 0,38 m atstumo.

IeÅ¡kovai turėjo aiÅ¡kiai nurodyti projekte „Sklypo planas M1:250“ ribÄ tarp sklypo dalių A ir C Å¡itoje vietoje ir teisingÄ atstumÄ nuo ribos iki tvoros. IeÅ¡kovų naudojamos žemės sklypo dalies A žemės pavirÅ¡iaus lygiai dalyje tarp L. B. parengtame projektiniame pasiÅ«lyme, t. y. plane Ml:250, nurodytų taÅ¡kų D-C ir B-C labai skiriasi. Žemės sklypo pavirÅ¡iaus lygis tarp taÅ¡kų B ir C yra gerokai, maždaug 0,50 m, aukÅ¡tesnis nei tarp taÅ¡kų D-C, todėl tarp taÅ¡kų B ir C yra įrengta maždaug 0,50 m aukščio atraminė sienutė, atskirianti Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį nuo bendro naudojimosi aikÅ¡telės C.

Susipažinus su projektiniais pasiÅ«lymais, darytina iÅ¡vada, kad 1,80 m. aukščio tvora dalyje tarp taÅ¡kų B ir C bus statoma ant Å¡ios atraminės sienutės. Todėl tvoros aukÅ¡tis, skaičiuojant nuo žemės sklypo dalies C pavirÅ¡iaus bus ne 1,80 m, o mažiausiai 2,30 m. Pagal pateiktÄ projektÄ ieÅ¡kovų numatytas dalies A atitvėrimas yra tolygus Å¡ios sklypo dalies atidalijimui iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės. Tokiam atidalijimui bÅ«tina parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

Tik suformavus atskirÄ Å¾emės sklypÄ bÅ«tų pateisinamas tvoros, atskiriančios savarankiÅ¡kus nekilnojamojo turto objektus, įrengimas. Atsakovų nesutikimo su ieÅ¡kiniu dėl vaizdo stebėjimo kamerų paÅ¡alinimo argumentai. Kamera Nr. 1 yra ant atsakovų buto balkono gyvenamojo namo pietinėje pusėje, o kamera Nr. 2 - ant Å¡iaurinės gyvenamojo namo sienos, taip pat ant atsakovų balkono. Abi kameros yra ant atsakovams priklausančio buto iÅ¡orinių sienų (balkonų), Å¡alia jų langų.

Kamerų įrengimo tikslas buvo atsakovų turto ir jų pačių apsauga. Dėl gyvenamojo namo pietinėje pusėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (Nr. l). Nuo pat įrengimo ir ieÅ¡kovų skundo pateikimo Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai metu vaizdo kamera Nr. l buvo stebimi atsakovų buto laiptai, įėjimas į jų butÄ , kurie yra jiems priklausančioje sklypo dalyje B ir yra atsakovų buto sudėtinė dalis ir bendro naudojimo aikÅ¡telė, plane pažymėta C, su joje stovinčiais atsakovų automobiliais.

Kita vaizdo stebėjimo kamera buvo ir yra nukreipta stebėti tik atsakovams priklausančio žemės sklypo, žymimo indeksu B, dalį - vidinį kiemelį, esantį Å¡iaurinėje gyvenamojo namo pusėje. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.2 punktÄ Å¡i B dalis nuosavybės teise priklauso atsakovams ir pagal Naudojimosi tvarkos planÄ Å¡ia žemės sklypo dalimi naudojasi tik atsakovai. Atsakovų ir ieÅ¡kovų atskirai naudojamas žemės sklypo dalis B ir A Å¡iaurinėje žemės sklypo pusėje skiria tvora.

Vidinė kamera (Nr.

3) buvo įrengta dar 2018 m. atsakovų bute pusrÅ«syje ant palangės iÅ¡skirtinai atsakovų turto ir jų pačių saugumo tikslais. Ji buvo nukreipta į atsakovams pagal pirkimo-pardavimo sutartį priklausantį ir naudojimui skirtÄ sklypo dalies B dalį. 2019 m. gegužės-birželio mėn. Å¡i kamera buvo atjungta ir palikta ant palangės kaip muliažas, padedantis užtikrinti atsakovų turto saugumÄ . Pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ aiÅ¡kiai matyti, jog dėl vidinės kameros ieÅ¡kovai pretenzijų nagrinėjamu atveju nereiÅ¡kia.

Nei viena atsakovų vaizdo kamera niekada nebuvo nukreipta į ieÅ¡kovų asmeninio naudojimo teritorijÄ (Sklypo dalį A) bei jų butÄ , kur galėtų bÅ«ti pažeistos jų teisės į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ . IÅ¡orinės kameros Nr. l ir Nr. 2 nėra pasukamos nuotoliniu bÅ«du. Jos yra tvirtai pritvirtintos kronÅ¡teinais ir norint pakeisti stebėjimo kryptį, reiktų atsukti varžtus ir vėl iÅ¡ naujo juos prisukti po krypties pakeitimo. Po atsukimo kameras tiksliai sugrÄ Å¾inti į pradinę padėtį yra praktiÅ¡kai neįmanoma.

Kamerų kronÅ¡teinų nuotraukos (pateiktos 2021-03-15 iÅ¡oriniame kietame diske) patvirtina, kad kameros prie sienos yra pritvirtintos varžtais, t. y. jos nėra valdomos nuotoliniu bÅ«du, kaip teigia ieÅ¡kovai. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl leidimo statyti tvorÄ neturint bendraturčių sutikimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra dviejų butų pastatas ir 0,604 ha žemės sklypas. Adresu (duomenys neskelbtini), esantis butas ir 549/1028 žemės sklypo priklauso atsakovams, o (duomenys neskelbtini), esantis butas ir 659/1208 žemės sklypo priklauso ieÅ¡kovams.

IeÅ¡kovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra padalintas į tris dalis, žemės sklypo dalys sužymėtos indeksais A (269 kvadratiniai metrai), B (214 kvadratiniai metrai) ir C (121 kvadratinis metras). Indeksu A pažymėta žemės sklypo dalimi naudojasi buto (duomenys neskelbtini) savininkas (-ai), indeksu B pažymėta žemės sklypo dalimi naudojasi buto (duomenys neskelbtini) savininkas (-ai), o indeksu C pažymėta žemės sklypo dalimi butų (duomenys neskelbtini) savininkai naudojasi bendrai. 2017 m., ieÅ¡kovai, neturėdami raÅ¡tiÅ¡ko atsakovų sutikimo, žemės sklype (duomenys neskelbtini), pasistatė tvorÄ , kuria buvo atskirta indeksais A ir C pažymėtos žemės sklypo dalys.

Atsakovai nesutikdami su ieÅ¡kovų veiksmais kreipėsi į teismÄ dėl neteisėtai pastatytos tvoros nugriovimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje e2-2655-1030/2018 patenkino atsakovų ieÅ¡kinį ir įpareigojo ieÅ¡kovus per 30 dienų terminÄ nugriauti tvorÄ , esančiÄ Å¾emės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypo dalių pažymėtų indeksais A ir C. Sprendimas civilinėje byloje e2-2655-1030/2018 įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 14 d.

Ä®siteisėjus sprendimui, ieÅ¡kovų praÅ¡ymu projektuotoja L. B. parengė tvoros, atribojančios žemės sklypo A ir C dalis, projektÄ . IeÅ¡kovai 2019 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovus, praÅ¡ydami, pagal parengtÄ tvoros projektÄ , leisti pastatyti tvorÄ , atskiriančiÄ Å¾emės sklypo A ir C dalis. Negavus leidimo iÅ¡ atsakovų pagal parengtÄ projektÄ statyti tvoros, ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o iÅ¡duoti leidimÄ be atsakovų sutikimo pastatyti tvorÄ . Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodoma, kad statytojas privalo, kai statinio statybai nereikia statybÄ leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Kai yra nesutarimas valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačiÄ teisę, bet tik jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti.

Pagal įstatymÄ reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – bÅ«simos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiÅ«lymų (kaip jie apibÅ«dinami Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, t. y. pasiÅ«lymai, kurių tikslas – iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomÄ statinių projektavimÄ bei gali bÅ«ti naudojami specialiesiems architektÅ«ros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) pateikimas.

Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimÄ turi bÅ«ti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad esant interesų iÅ¡siskyrimui labai svarbu ieÅ¡koti visoms Å¡alims priimtino sprendimo bÅ«do, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita.

Interesų suderinimui bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimÄ , taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iÅ¡ bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas).

Å iuo atveju ieÅ¡kovai įgyvendino įstatyto bei teismų praktikos jiems keliamus reikalavimus – raÅ¡tiÅ¡kai kreipėsi į atsakovus dėl leidimo statyti tvorÄ , pateikdami atsakovams tvoros projektÄ , supažindino pastaruosius su norimais atlikti statybos darbais, jų apimtimis – tačiau sutikimo tvoros statybai iÅ¡ atsakovų negavo. Ä®vertinus atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teismo posėdyje iÅ¡sakytus atsakovų argumentus, teismas sprendžia, jog atsakovai nepagrįstai atsisako leisti ieÅ¡kovams statyti tvorÄ .

Iš pateikto tvoros projekto matyti, jog tvoros konstrukcija susidės iš: betoninių stulpinių pamatų ir metalinių stulpų, 40x60 mm skersmens, tvoros sekcijos, susidedančios iš medinio rėmo su užpildu iš lentų. Numatomas tvoros aukštis nuo žemės 1,80 m., 50 procentų tvoros ažūriškumas atkarpoje B-C ir 25 proc. tvoros ažūriškumas atkarpoje C-D. Tvoros gabaritai, konstrukcijos, ažūriškumas ir išdėstymas sklype atitinka reikalavimus, keliamus šios paskirties statiniams.

Pažymėtina, kad aukščiau nurodyti tvoros konstrukcijos elementai bÅ«dingi visai nuo A iki taÅ¡ko D juosiančiai tvorai, o ne atskiroms jos atkarpoms, todėl nesutiktina, jog nėra aiÅ¡kus metalinių stulpų tvirtinimo pagrindas B-C atkarpoje. Tvoros statybai ir Å¡ioje atkarpoje bus naudojamas betoninis stulpinis pamatas. Kaip matyti, ieÅ¡kovai tvoros atkarpas B-C ir C-D rengiasi atitraukti į indeksu A pažymėto žemės sklypo dalies pusę: B-C atkarpÄ â€“ 38 cm, C-D atkarpÄ â€“ 53 cm. Tvoros atkarpÄ C-D 53 cm atitraukus į A indeksu pažymėtÄ sklypo dalį, nekils poreikis nuardyti nuo bendrojo naudojimo sklypo dalies kietos dangos pagrindÄ (trinkelių).

B-C atkarpoje A ir C indeksais sužymėtos sklypo dalys yra atskirtos betoniniais blokais. Å i betoninių blokų juosta tvoros projekte įvardijama kaip „tvora“. Pagal Žemės sklypo naudojimo tvarkos planÄ A indeksu pažymėta sklypo dalis B-C atkarpoje prasideda nuo pietinio betoninių blokų kraÅ¡to. Tvoros projekto B-C atkarpoje 38 cm atstumas yra skaičiuojamas teisingai – nuo A ir C sklypo dalis skiriančio pietinio betoninių blokų kraÅ¡to. Atsakovai nors ir nurodo, kad ieÅ¡kovai nesirengia tvoros atkarpoje B-C laikytis 38 cm atstumo, be kita ko, projektu numatytų tvoros gabaritų, tačiau įrodymų, patvirtinančių iÅ¡keltas prielaidas, neteikė teismui.

Atsakovų reikalavimai tvoros projekte nurodyti tikslų tvoros ilgį, segmentų, sudarysiančių tvorÄ , skaičių, laikytini pertekliniais. IeÅ¡kovai siekia visiÅ¡kai atriboti indeksu A pažymėtÄ sklypo dalį nuo indeksu C pažymėtos sklypo dalies, todėl Å¡iuo atveju aktualu nustatyti ne tvoros ilgį, o žemės sklypo A ir C dalis skiriančias ribas, kas tvoros projekte ir buvo padaryta. Be to, atsakovai yra (duomenys neskelbtini) žemės sklypo bendrasavininkai, vadovaujantis Žemės sklypo naudojimo tvarkos plane esančiais duomenimis, jiems yra puikiai žinomi bendro naudojimo žemės sklypo dalies matmenys.

Pateiktame projektiniame pasiÅ«lyme yra aiÅ¡kiai įvardijama, kiek statytina tvora bus atitraukta į A indeksu pažymėto sklypÄ . Tvoros projekte taip pat yra nurodytas vieno tvoros segmento plotas. Taigi, pagal pateiktus duomenis, atsakovams nėra sudėtinga savarankiÅ¡kai atlikti dominančius skaičiavimus. Atsakovai yra teisÅ«s teigdami, jog projektiniame pasiÅ«lyme prie taÅ¡ko D nors ir yra numatytas vartelių įrengimas, tačiau pats vartelių segmentas nepateikiamas. Å is projekto neatitikimas nėra esminis, kadangi varteliai laikytini sudėtine tvoros dalimi ir jiems taikytini tokie patys reikalavimai kaip ir suprojektuotai tvorai: aukÅ¡tis nedidesnis kaip 1,80 m., ažūriÅ¡kumas nemažesnis kaip 25 proc.

Atsakovai taip pat prieÅ¡tarauja vartelių įrengimui D taÅ¡ke, prie pat gyvenamojo pastato, kadangi, pasak jų, dėl nuolatinio vartelių girgždėjimo tai jų Å¡eimai sukeltų nuolatinius nepatogumus. Pastebėtina, jog kiekvienam savininkui yra nustatyta pareiga rÅ«pintis savo turtu ir užtikrinti, jog nebÅ«tų pažeistos trečiųjų asmenų teisės. Ä®rengus vartelius, Å¡ios pareigos tinkamas įgyvendinimas apimtų ir minimų defektų Å¡alinimÄ . Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų nesÄ Å¾iningi, neprižiÅ«rėtų jiems priklausančio turto, tokiu bÅ«du keltų rÅ«pesčius tretiesiems asmenims.

Tai teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad tokių trikdžių bus iÅ¡vengta arba nepavykus iÅ¡vengti – kaip įmanoma greičiau Å¡ie bus paÅ¡alinti. Pastebėtina ir tai, kad varteliai gali bÅ«ti įrengti tik tais tvoros B-C ir C-D atkarpose – tvoros atkarpos A-B iÅ¡orinė siena atsiremia į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, proceso Å¡alys nėra Å¡io žemės sklypo bendrasavininkai. ToliausiÄ taÅ¡kÄ tvoros B-C, C-D atkarpose ir gyvenamÄ jį namÄ skiria tik apie 12,5 m. (apytikris atstumas nustatytas vadovaujantis Žemės sklypo naudojimo tvarkos plane nurodytais duomenimis tarp taÅ¡kų 11-12), todėl, nemanytina, kad vartelių suprojektavimas kitoje vietoje spręstų nurodyto pobÅ«džio problemÄ .

Atsakovai pažymėjo, kad ginčo šalys įprastai bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje parkuoja automobilius, todėl fiziškai atskyrus indeksais A ir C pažymėtas žemės sklypo dalis taptų sudėtinga manevruoti automobiliais C indeksu pažymėtoje žemės sklypo dalyje. Bylos duomenimis indeksu pažymėta C žemės sklypo dalis yra 121 kvadratinių metrų pločio, stačiakampio formos, jos plotas siekia apie 9 m, ilgis apie 12,5 m (atstumai nustatyti remiantis Žemės sklypo naudojimo tvarkos plane nurodytais duomenimis tarp taškų 10-11-12).

Ä®vertinus C žemės sklypo dalies dydį, formÄ , teismas nemano, jog A ir C sklypo dalis skirsianti tvora gali turėti įtakos manevravimui automobiliu. Be to, pagal nustatytÄ naudojimosi žemės sklypo tvarkÄ , indeksu A pažymėta sklypo dalis skirta iÅ¡imtinai ieÅ¡kovų reikmėms, atsakovų naudojimasis Å¡ia žemės sklypo dalimi, neturint pačių ieÅ¡kovų sutikimo, nepriklausomai nuo to ar A ir C žemės sklypų dalys yra viena nuo kitos atribotos, negalimas. Pabrėžtina, kad dėl nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos ieÅ¡kovams taip pat nereikalingas atsakovų sutikimas tvoros A-B atkarpos statybai.

Atkarpa A-B atriboja indeksu A pažymėto žemės sklypo dalį nuo (duomenys neskelbtini), teritorijos. Atkarpa A-B atsiremia ne į bendrai naudojamo žemės sklypo dalį, o į tvoros atkarpÄ B-C, dėl kurios statybos leistinumo sprendžiamas klausimas nagrinėjamoje byloje. Dėl nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos ieÅ¡kovams taip pat nereikia derinti su atsakovais savo kilnojamojo turto (supynių, Å¡iltnamio, pavėsinės) laikymo vietos - indeksu A pažymėtame žemės sklype tÄ jie turi teisę daryti savo nuožiÅ«ra.

Atsakovai nurodo, kad ieÅ¡kovų tvora gali sudarkyti bendrÄ kvartalo visumÄ , kadangi visi namai nuo (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) turi nuosavÄ Å¾emę iÅ¡ įvažiuojamosios kiemo pusės, tačiau nei vienas iÅ¡ jų nėra aptvertas, bÅ«stų gyventojai fasadiniu priekiniu kiemu naudojasi bendrai. 2019 m. spalio 15 d. antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina atsakovų nurodytas aplinkybes, tačiau byloje nėra duomenų apie kitų butų savininkų patvirtintÄ Å¾emės sklypų naudojimosi tvarkÄ .

Å iuo atveju negalima nustatyti ar kitų butų savininkų priekinės fasadinės kiemo dalys yra priskirtos bendram naudojimui, ar ne. IeÅ¡kovai nagrinėjamu atveju siekia ne padalinti bendro naudojimo sklypo dalį, o atskirti jų naudojimui priskirtÄ sklypo dalį nuo bendro naudojimo sklypo dalies. Jokia tvora bendro naudojimo sklypo dalyje nebus įrengiama, proceso Å¡alys indeksu C pažymėta sklypo dalimi ir toliau naudosis bendrai, tai yra naudojimasis priekine fasadine kiemo dalimi niekuo nesiskirs nuo kaimynystėje gyvenančių asmenų.

Teismas taip pat nesutinka, kad tvoros įrengimas gali sudarkyti kvartalo visumÄ , kadangi ir kiti butų savininkai yra atriboję jų asmeniniam naudojimui skirtas žemės sklypo dalis. Å iuo klausimu asmeniniam naudojimai skirtos žemės sklypo dalies lokacija – Å¡iaurinėje ar pietinėje pastato pusėje – tam neturi reikÅ¡mės. Atsakovai taip pat nurodė, kad pačių ieÅ¡kovų pastatyta tvora gali bÅ«ti nesaugi, todėl nesutinka, kad ieÅ¡kovai patys įrengtų tvorÄ . Pastebėtina, kad įstatymas įpareigoja iÅ¡ bendrasavininkų gauti raÅ¡ytinį sutikimÄ dėl pačios statybos, tačiau nenumato pareigos derinti su bendrasavininkais asmens atliksiančio statybos darbus kandidatÅ«ros.

Be to, atsakovai ir nepateikė jokių įrodomų, kurie patvirtintų nurodytus argumentus. Dėl kitų atsiliepime ir teismo posėdyje iÅ¡sakytų atsakovų teiginių dėl tvoros statybos teismas nepasisako, kadangi tai neturi teisinės reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimui. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas leisti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais A ir C, pagal projektuotojos L. B. paruoÅ¡tÄ projektÄ pastatyti tvorÄ be atsakovų sutikimo.

Dėl vaizdo stebėjimo kamerų pašalinimo nuo namo išorinių sienų. Nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), ant namo išorinių sienų atsakovų yra įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros. Viena kamera (toliau – Kamera Nr.

1) įrengta ant atsakovų buto balkono gyvenamojo namo pietinėje pusėje, o kita kamera (toliau – Kamera Nr.

2) taip pat įrengta ant atsakovų balkono tik iÅ¡ Å¡iaurinės gyvenamojo pastato pusės. Atsakovų teigimu vaizdo stebėjimo kameros sumontuotos jų turto apsaugos tikslais. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai buvo įpareigoti nutraukti vaizdo stebėjimÄ , kiek jis vykdomas ne jiems priklausančioje teritorijoje – kalbama apie KamerÄ Nr. 1 ir ja stebimÄ bendro naudojimo sklypo dalį. 2019 m. balandžio 4 d. atsakovai informavo Valstybinę duomenų apsaugos inspekcijÄ , kad nukreipė vaizdo stebėjimo KamerÄ Nr. 1 į jiems nuosavybės teise priklausančius buto laiptus, o kitÄ Ä¯ vaizdo stebėjimo laukÄ patenkančiÄ bendro naudojimo erdvę užtuÅ¡avo. 2019 m. birželio 14 d. raÅ¡tu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija konstatavo, jog 2019 m. sausio 15 d. sprendimas yra įvykdytas.

IÅ¡ antstolės Vidos Daugirdienės 2019 m. lapkričio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad vaizdo stebėjimo Kameros Nr.1 ir Nr. 2 yra stacionarios, tai yra neturi elektrinės ir mechaninės pavaros, kuria bÅ«tų galima nuotoliniu bÅ«du keisti kameros filmavimo rakursÄ â€“ stebėjimo lauko pakeitimas galimas tik atsukus konÅ¡treinų tvirtinimo sraigtus. IÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo taip pat matyti, jog vaizdo stebėjimo Kamera Nr. 1 fiksuojami pietinėje pastato pusėje į atsakovų butÄ vedantys laiptai ir pastato durys, tuo tarpu vaizdo stebėjimo Kamera Nr. 2 fiksuojama Å¡iaurinėje pastato pusėje esanti žemės sklypo, pažymėtu indeksu B, dalis.

Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ . Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Žmogaus teisė į privatumÄ apima asmeninio, Å¡eimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumÄ , asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumÄ , draudimÄ skelbti gautÄ ar surinktÄ konfidencialiÄ informacijÄ ir kt.

Žmogaus teisė į privatumÄ nėra absoliuti. Pagal KonstitucijÄ riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumÄ , galima, jeigu yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ , 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamÄ sias ir kitokias patalpas, aptvertÄ privačiÄ teritorijÄ , neteisėtas asmens stebėjimas ir pan. (straipsnio 2 dalis); 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymÄ bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimÄ , yra pagrindas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisės į privatų gyvenimÄ apsauga yra įtvirtinta ir EŽTK 8 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bÅ«sto neliečiamybė ir susiraÅ¡inėjimo slaptumas. EŽTK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus ir, kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar Å¡alies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡os tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Teisė į privatų gyvenimÄ pagal EŽTK 8 straipsnio 1 dalį, be kita ko, apima ir asmens teisę prieÅ¡tarauti tam, kad kitas asmuo jo atvaizdÄ fiksuotų, saugotų ir atgamintų. Todėl valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad asmens vaizdo stebėjimo priemonės, paveikiančios asmens teisę į privatumÄ , bÅ«tų proporcingos, kad bÅ«tų užtikrinta adekvati ir pakankama apsauga nuo piktnaudžiavimo. Å iuo aspektu, be kita ko, gali bÅ«ti svarbu, ar asmuo buvo informuotas apie vaizdo stebėjimÄ , vaizdo stebėjimo apimtis ir mastas, kuriuo jis įsiskverbia į asmens privatų gyvenimÄ , asmenų, kurie prieina prie duomenų skaičius, ar vaizdo stebėjimas yra pagrįstas teisėtu interesu, ar nėra mažiau privatumÄ varžančių priemonių pasiekti siekiamÄ tikslÄ , kaip yra naudojami stebėjimo rezultatai, ar jie buvo panaudoti siekiamam tikslui (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimas byloje Lopez Ribalda ir kiti prieÅ¡ IspanijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1874/13 ir 8567/13, 89, 114, 116 punktai).

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese (toliau – CPK) galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovais, jog įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis nėra vykdomas ieÅ¡kovų stebėjimas. Pietinėje pastato pusėje esantys laiptai įeina į atsakovams priklausančio buto sudėtį, todėl nelaikytini bendrai proceso Å¡alių naudojama teritorija. Tuo tarpu Å¡iaurinėje pastato dalyje stebima ne visa proceso Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybe teise priklausanti sklypo dalis, o tik pažymėta indeksu B, kuri pagal nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , priskirta atsakovams.

Tai rodo, kad pats reikalavimas paÅ¡alinti vaizdo stebėjimo kameras, grindžiamas ne egzistuojančiais vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo tvarkos pažeidimais, o prielaida tokių atsirasiant ateityje. Atsakovų sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros yra stacionarios, jų vaizdo stebėjimo kampo pakeitimas sudėtingas, tačiau įmanomas. Vertinant galimo ieÅ¡kovų stebėjimo ateityje tikėtinumÄ , teismas atsižvelgia į atsakovų veiksmus sulaukus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. sausio 15 d. sprendimo: atsakovai buvo aktyvÅ«s, bendradarbiavo su institucija, paÅ¡alino nurodytus trÅ«kumus;

įrengė informacinę lentelę, praneÅ¡ančiÄ tretriesiems asmenims apie vykdomÄ vaizdo stebėjimÄ jų teritorijoje; nuo 2019 m. birželio mėn. iki sprendimo priėmimo dienos, dėl atsakovų vaizdo stebėjimo kamerų netinkamo naudojimo jokių incidentų daugiau nepasitaikė – to nepatvirtina į bylÄ pateikti ieÅ¡kovų raÅ¡ytiniai įrodymai. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės neteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovai pažeidžia ieÅ¡kovų teisę į privatų gyvenimÄ , kad tokie pažeidimai kartosis ateityje, todėl reikalavimas dėl atsakovų vaizdo stebėjimo Kamerų Nr. 1 ir Nr. 2 paÅ¡alinimo nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir uždraudimo be ieÅ¡kovų sutikimo jas įrengti, netenkintinas.

Dėl atsakovų namų viduje pastatytos vaizdo stebėjimo kameros (atsiliepime įvardijamos Vidinė kamera Nr.

3) teismas nepasisako, kadangi ieškiniu nereiškiamas reikalavimas dėl jos pašalinimo. Dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje teismas patenkino pusę ieškinio reikalavimų. Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog pastarieji patyrė 1 431 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 780,23 Eur.

IeÅ¡kovų ir atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidos skiriasi nedaug, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų teismas tarp Å¡alių nepaskirsto. Atsakovams grÄ Å¾intinas už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėtas 425 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais, Teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Leisti ieÅ¡kovams I. P. ir D. P. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais A ir C, pagal projektuotojos L.

B. paruoÅ¡tÄ projektÄ , pastatyti tvorÄ be atsakovų A. M. ir J. M. sutikimo. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Gražinti atsakovams A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 425 Eur (keturių Å¡imtų dvideÅ¡imt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2020 m. rugsėjo 16 d. SprendimÄ per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė