6605cb9a-e045-4987-9982-68a338e125ec · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I3-252-283/2020 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00203-2019-4 Procesinių sprendimų kategorijos: 22.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 20 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, dalyvaujant pareiškėjai G. K. ir jos atstovui advokato padėjėjui Egidijui Snicoriui, atsakovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei I.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. K. skundÄ dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudÄ panaikinimo atsakovui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja G. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėja, ir G. K.) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė panaikinti atsakovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir (duomenys neskelbtini) AVPK) virÅ¡ininko pavaduotojo, laikinai einančio virÅ¡ininko pareigas 2019 m. liepos 21 d.

įsakymÄ Nr. 50-TE-368 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad ji vykdo (duomenys neskelbtini) AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus (toliau – VTT AKS) (duomenys neskelbtini) pareigas. PaaiÅ¡kino, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta, remiantis Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 50-IS-29 „Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus pareigÅ«nų veiksmų“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada).

Å ioje iÅ¡vadoje konstatuota, kad pareiÅ¡kėja, vykdydama (duomenys neskelbtini) AVPK AreÅ¡tinės 1-ojo ir 2-ojo postų (duomenys neskelbtini) funkcijas, netiesiogine tyčia pažeidė Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 95.2 punktÄ ir Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5 straipsnyje įtvirtintÄ atsakomybės principÄ bei 6.9 punkto reikalavimus. G. K. nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, paaiÅ¡kėjus, jog 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. kartu su (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiuoju (duomenys neskelbtini) S. L. (toliau – S. L.) iÅ¡vedus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) AVPK areÅ¡tinės kameros į pasivaikščiojimo kiemelį suimtÄ jį A.

L. (toliau – A. L.) ir vyriausiajam (duomenys neskelbtini) S. L. neatlikus dalinės A. L. kratos, suimtasis į pasivaikščiojimo kiemelį atsineÅ¡tu vamzdelį atrakino pasivaikščiojimo kiemelio duris ir pabėgo. PareiÅ¡kėja skundo 12 punkte teigė, kad atsakovas tarnybinę nuobaudÄ paskyrė už tai, kad ji periodiÅ¡kai, bet ne rečiau nei kas 15 min., nestebėjo į pasivaikščiojimo kiemelį iÅ¡vesto ir ten 20 min. buvusio A. L. bei už tai, kad nepranešė tiesioginiam vadovui arba kitiems kompetentingiems subjektams apie tai, kad (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiasis (duomenys neskelbtini) S. L. neatliko į pasivaikščiojimo kiemelį iÅ¡vedamo A.

L. dalinės asmens kratos. G. K. skundo 14 punkte tvirtino, kad ji Instrukcijos 95.2 punkto ir Etikos kodekso 5 bei 6.9 punktų nepažeidė. Skundo 13 punkte G. K. teigė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo ištirtos ir objektyviai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, kadangi pareiškėjos kaltė įrodinėjama vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas ne A. L. išvedimas iš kameros. Pareiškėja skundo 16 punkte pažymėjo, kad A. L. iš pasivaikščiojimo kiemelio pabėgo dėl netinkamo durų užrakto, aukštai įrengtų grotų tarp koridorių ir (duomenys neskelbtini) AVPK kiemo.

G. K. pabrėžė, kad jai buvo paskirta viena griežčiausių nuobaudų, nors per 28 tarnybos metus ji tarnybinėmis nuobaudomis nebuvo bausta, skatinta 15 kartų (b. l. 1-8). Teismo posėdyje G. K. ir jos atstovas advokato padėjėjas Egidijus Snicorius (toliau – ir pareiÅ¡kėjos atstovas, ir advokato padėjėjas E. Snicorius), remdamiesi skunde nurodytais argumentais ir motyvais bei jame iÅ¡dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti skundÄ . G. K. paaiÅ¡kino, kad 2019 m. gegužės 23 d. tarnybÄ pradėjo 7 val. ir vykdė (duomenys neskelbtini) AVPK areÅ¡tinės vidaus 1-ojo ir 2-ojo postų (duomenys neskelbtini) funkcijas.

AreÅ¡tinės budėtojo pareigas vykdė S. Ž. (toliau – S. Ž.), jo padėjėju buvo paskirtas S. L.. PaaiÅ¡kėjus, kad A. L. pageidauja eiti pasivaikščioti, S. Ž. pareiÅ¡kėjai nurodė A. L. iÅ¡vesti į pasivaikščiojimo kiemelį, paaiÅ¡kinęs, kad jis pats tam neturi laiko. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad ji atrakino kameros duris, nes S. L. areÅ¡tinėje dirbo pirmÄ dienÄ . Atidarius kameros duris ir A. L. nurodžius ruoÅ¡tis pasivaikščioti, suimtasis pareiÅ¡kė, kad jis dar nėra pasiruošęs. PareiÅ¡kėja nurodė, kad tuo metu ji stovėjo prie pat durų, S. L. buvo jai iÅ¡ kairės. A.

L. apsirengus, jis išėjo iÅ¡ kameros ir atsistojo prie sienos. PaaiÅ¡kino, kad A. L. dalinę asmens kratÄ turėjo atlikti S. L., tačiau kokius veiksmus jis atliko, nežino ir jų nematė, nes tuo metu apžiÅ«rinėjo kamerÄ , o po to uždarė kameros duris. A. L. buvo nuvestas į pasivaikščiojimo kiemelį, pareiÅ¡kėja užrakino kiemelio duris, jas patraukdama patikrino, raktÄ nuo pasivaikščiojimo kiemelio atidavė budėtojui S. Ž.. Teigė, kad budėtojas suprato, jog A. L. yra nuvestas į pasivaikščiojimo kiemelį, tačiau S. Ž. nurodymo stebėti A.

L. egesį jai nedavė. PaaiÅ¡kino, jog budėtojo patalpoje yra įrengti monitoriai, kuriuose stebimi vaizdo kamerų perduodami vaizdai. G. K. nurodė, kad ji padidino monitoriuje pasivaikščiojimo kiemelio vaizdÄ ir nuėjo atlikti kitų (duomenys neskelbtini) darbų. PaaiÅ¡kino, kad areÅ¡tinės 1-ajame ir 2-ajame postuose yra 24 kameros, 2019 m. gegužės 23 d. buvo rengiami 13 asmenų etapavimui į Å iaulių tardymo izoliatorių, todėl ji turėjo atlikti daug su etapavimo parengimu susijusių bei tiesioginių (duomenys neskelbtini) darbų.

Po kurio laiko S. Ž. pasakė, kad A. L. pasivaikščiojimo kiemelyje nėra, ir klausė, ar jis nebuvo grÄ Å¾intas į kamerÄ . PaaiÅ¡kėjo, kad A. L. pabėgo iÅ¡ pasivaikščiojimo kiemelio. G. K. nurodė, kad prieÅ¡ Å¡eÅ¡erius metus lauke buvo įrengtas bokÅ¡telis lauke, iÅ¡ kurio buvo stebimi pasivaikščiojimo kiemuose esantys asmenys, o Å¡iuo metu Å¡is bokÅ¡telis stebėjimui nenaudojamas, pasivaikščiojimo kiemeliai stebimi vaizdo stebėjimo kameromis. Galimybių patikrinti į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto asmens elgesį nėra, nes duryse stebėjimo langelis neįrengtas.

Vertino, kad A. L. pavyko pabėgti dėl to, kad pasivaikščiojimo kiemelio durų spyna buvo netvarkinga, o grotos buvo įrengtos per aukÅ¡tai, todėl suimtasis pralindo pro buvusį tarpÄ . Nurodė, kad po pabėgimo (duomenys neskelbtini) AVPK sustiprino durų užraktÄ ir grotas. PareiÅ¡kėjos atstovas advokato padėjėjas E. Snicorius, teikdamas paaiÅ¡kinimus, pabrėžė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, G. K. kaltės klausimas iÅ¡spręstas, neatsižvelgus į netinkamai organizuotÄ darbÄ , prastÄ inžinerinę įrangÄ .

Atsakovas (duomenys neskelbtini) AVPK atsiliepimu prašė G. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019­ m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡u (toliau – ir Tarnybinių patikrinimų tvarkos apraÅ¡as). Teigė, kad Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada suraÅ¡yta, atlikus iÅ¡samų tarnybinį patikrinimÄ . (duomenys neskelbtini) AVPK, nurodęs, kad asmens stebėjimas ir asmens krata, įskaitant ir dalinę, ar dalyvavimas jÄ atliekant, yra visiÅ¡kai skirtingi procesai, taip pat kad A.

L. turėjo bÅ«ti atliekama tik dalinė asmens krata, kurioje prieÅ¡ingos lyties pareigÅ«no buvimas negali bÅ«ti laikomas neteisėtu, kaip nepagrįstus vertino G. K. teiginius, kad ji nepažeidė Etikos kodekso 5 ir 6.9 punktų. Atsakovas tvirtino, kad G. K., vykdydama jai pavestas (duomenys neskelbtini) funkcijas, privalėjo žinoti, jog S. L. neatliko A. L. dalinės kratos, todėl apie S. L. neveikimÄ privalėjo praneÅ¡ti, tačiau to nepadarė, toleravo teisės pažeidimÄ , nesistengė užkardyti pažeidimo, dėl ko kilo sunkių padarinių. (duomenys neskelbtini) AVPK tvirtino, kad G.

K. privalėjo vykdyti Instrukcijos 95.2 punktÄ , kadangi to reikalauja (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiosios (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo 4, 6.10, 6.12 punktai. Atsakovas teigė, kad G. K. paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui proporcinga nuobauda, atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjos netinkamai atliktos pareigos sukėlė žalingus padarinius - suimtajam asmeniui buvo sudarytos palankios sÄ lygos pabėgti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) AVPK areÅ¡tinės pasivaikščiojimo kiemelio, suimtojo asmens pabėgimas iÅ¡ policijos įstaigos sulaukė žiniasklaidos dėmesio, tapo rezonansiniu įvykiu, sukėlė abejones policijos veiklos skaidrumu (b. l. 24-27).

Teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. lapkričio 5 d., (duomenys neskelbtini) AVPK atstovės I. G. ir K. Z. (toliau – I. G., K. Z. ) prašė G. K. skundÄ atmesti, remiantis atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. (duomenys neskelbtini) AVPK atstovė I. G. teigė, kad G. K. privalėjo nustatytu periodiÅ¡kumu tikrinti į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto A. L. elgesį, be to, ji privalėjo praneÅ¡ti apie matytÄ S. L. veikÄ , t. y. tai, kad jis neatliko A. L. dalinės asmens kratos. (duomenys neskelbtini) AVPK atstovė K.

Z. naujų papildomų paaiÅ¡kinimų neteikė. Skundas tenkinamas. Remiantis administracinės bylos ir Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus pareigÅ«nų veiksmų medžiagos (toliau – IÅ¡vados medžiaga) duomenimis, nustatyta, kad G. K. vykdo (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiosios (duomenys neskelbtini) pareigas (IÅ¡vados medžiaga, l. 51-53). Atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl G.

K. veiksmų buvo pavesta (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam tyrėjui D. Ž. (toliau – D. Ž.), gavus (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiojo specialisto L. M. 2019 m. gegužės 23 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 50-PR2-5948 „Dėl suimtojo A. L. pabėgimo iÅ¡ areÅ¡tinės pasivaikščiojimo kiemelio“ (IÅ¡vados medžiaga, l. 1-3). PraneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR1-30 G. K. buvo parengtas 2019 m. birželio 10 d., pareiÅ¡kėja su juo susipažino 2019 m. birželio 16 d. (IÅ¡vados medžiaga, l. 16-8).

G. K. 2019 m. birželio 11 d. parengė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 50-PR2-6766 „Dėl A. L. pabėgimo“, kuriame iÅ¡dėstė paaiÅ¡kinimus dėl jai pateikto praneÅ¡imo dėl tarnybinio nusižengimo (IÅ¡vados medžiaga, l. 19). (duomenys neskelbtini) AVPK virÅ¡ininko pavaduotojas R. Ž. 2019 m. birželio 20 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Ž. parengtÄ Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ (IÅ¡vados medžiaga, l. 64-65, 66-71). (duomenys neskelbtini) AVPK virÅ¡ininko pavaduotojas, laikinai einantis virÅ¡ininko pareigas, vadovaudamasis Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, 2019 m. liepos 21 d. priėmė įsakymÄ Nr. 50-TE-368 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo G.

K. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b. l. 12-13). Byloje nagrinėjamas tarnybinių santykių srityje kilęs ginčas dėl policijos įstaigos vadovo įsakymo skirti policijos pareigÅ«nui tarnybinę nuobaudÄ teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutÄ (toliau – ir Statutas),  pareigÅ«nai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, gali bÅ«ti traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (38 straipsnio 1 dalis); už tarnybinius nusižengimus pareigÅ«nams skiriamos tarnybinės nuobaudos (39 straipsnio 1 dalis).

Statuto 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas - tai Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigÅ«no kaltės. Ginčo laikotarpiu tarnybinių patikrinimų atlikimÄ , tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimÄ ir kitus klausimus reguliavo nuo 2019 m. vasario 13 d. galiojantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡as.

Tarnybinių patikrinimų tvarkos apraÅ¡o 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtis yra neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Tarnybinių patikrinimų tvarkos apraÅ¡o 24 nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas suraÅ¡ant iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas (Tvarkos apraÅ¡o 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės iÅ¡vados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimÄ atlikusių pareigÅ«nų veiksmai); konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminanti veika, iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigÅ«no vardÄ , padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigÅ«no kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose yra suformavęs sistemingÄ aiÅ¡kinimÄ , kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinė dalis, kurioje turi bÅ«ti atliktas iÅ¡samus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimÄ , tyrimas; tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nepakanka formaliai įvardyti teisės aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas; tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atliekantis subjektas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbÅ«t padaryto nusižengimo faktÄ , jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiÅ¡kinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje; ginčo nagrinėjimo metu apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumÄ , tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagÄ ir suraÅ¡ytÄ iÅ¡vadÄ (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015; 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad nagrinėjant byloje kilusį ginÄÄ dėl įsakymo skirti G. K. tarnybinę nuobaudÄ teisėtumo ir pagrįstumo, bÅ«tina nustatyti, ar Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje yra patikrinimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėja padarė veikas ir kokias konkrečiai, sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, bei tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinio patikrinimo atlikimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 20109 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-520/2019).

G. K. skunde ir teismo posėdyje argumentų dėl atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrinių taisyklių pažeidimų neteikė. Bylos nagrinėjimo metu pagrindinių procedūrinių taisyklių pažeidimų nenustatyta. Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 95.2 punkto pažeidimo Minėta, kad G. K. vykdo (duomenys neskelbtini) AVPK VTS AKS vyriausiosios (duomenys neskelbtini) pareigas. Pareiškėjos vykdomų pareigų paskirtis, veiklos kryptys, funkcijos numatytos Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme, patvirtintame (duomenys neskelbtini) AVVPK viršininko 2019 m. balandžio 1 d.

įsakymu Nr. 50-V-109. Konkrečios (duomenys neskelbtini) vykdomos funkcijos iÅ¡vardintos Pareigybės apraÅ¡ymo 6.2-6.15 punktuose. Bylos duomenimis, G. K. 2019 m. gegužės 23 d. vykdė (duomenys neskelbtini) AVPK areÅ¡tinės 1-ojo ir 2-ojo postų (duomenys neskelbtini) funkcijas. Tarnybinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjai pateiktame PraneÅ¡ime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR1-30 nurodyta, kad G. K., vykdydama Å¡ias pareigas, 2019 m. gegužės 23 d., 8 val. 34 min. iÅ¡vedus A. L. į pasivaikščiojimo kiemÄ , iki 8 val. 54 min. jo elgesio pasivaikščiojimo metu periodiÅ¡kai, bet ne rečiau kaip kartÄ kas 15 min., nepatikrino (IÅ¡vados medžiaga, l. 18).

Tarnybinėje išvadoje tikrintojas, apibendrinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad S. L. ir G. K. 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. išvedus A. L. iš areštinės kameros Nr. 21 į pasivaikščiojimo kiemelį, G. K. periodiškai, bet ne rečiau nei kas 15 min., nepatikrino jo elgesio, dėl ko A. L. atsineštu į pasivaikščiojimo kiemelį vamzdeliu per 10 min. atrakino duris ir pabėgo (Išvados medžiaga, b. l. 69). Tokia G. K. veika buvo kvalifikuota kaip Instrukcijos 95.2 punkto pažeidimas.

G. K. skundo 14 punkte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) AVPK pasivaikščiojimo kiemeliuose stebėjimo postai neįrengti, kiemeliai stebimi vaizdo stebėjimo kameromis, vaizdai iÅ¡ jų stebimi monitoriuose, įrengtuose areÅ¡tinės budėtojo darbo vietoje. PareiÅ¡kėja tvirtino, kad VTT AKS vyriausiosios (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymu jai nėra priskirta vykdyti Instrukcijos 95.2 punkte numatytų veiksmų, o 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. iÅ¡vedant sulaikytÄ jį A. L. į pasivaikščiojimo kiemelį, areÅ¡tinės budėtojo pareigas vykdęs S. Ž. nurodymo stebėti pasivaikščiojimo kiemelyje esantį A.

L. nedavė. PareiÅ¡kėja, remdamasi Instrukcijos 3.5, 3.7 ir 93-95 punktų aiÅ¡kinimu, teigė, kad, vykdydama 2019 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) AVPK areÅ¡tinės 1-ojo ir 2-ojo postų (duomenys neskelbtini) funkcijas, neturėjo pareigos Instrukcijos 95.2 punkto nustatyta tvarka stebėti į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto A. L.. Be to, pareiÅ¡kėja skundo 15 punkte teigė, kad 2019 m. gegužės 23 d. ji objektyviai neturėjo galimybių vykdyti Instrukcijos 95.2 punkto reikalavimų, kadangi tÄ dienÄ jai, kaip areÅ¡tinės 1-ojo ir 2-ojo postų (duomenys neskelbtini), teko vykdyti daug ir įvairių Å¡iai pareigybei priklausančių funkcijų.

G. K. analogiÅ¡kos pozicijos laikėsi ir teismo posėdyje. PareiÅ¡kėja nurodė, kad nurodymÄ iÅ¡vesti sulaikytÄ jį A. L. į pasivaikščiojimo kiemelį jai davė budėtojas S. Ž., paaiÅ¡kinęs, kad jis pats dėl laikos stokos negali A. L. iÅ¡vesti pasivaikščioti. Nurodė, kad ji įleido A. L. į pasivaikščiojimo kiemelį, užrakino jo duris, raktÄ nuo durų atidavė budėtojui S. Ž., kurio žinioje buvo Å¡is raktas. G. K. paaiÅ¡kino, kad ji padidino budėtojo patalpoje esančiame monitoriuje stebimo pasivaikščiojimo kiemelio vaizdÄ ir išėjo atlikti kitų darbų.

G. K. teigė, kad jeigu budėtojas jai bÅ«tų nurodęs kas 15 min. stebėti į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto A. L. elgesį, ji tokį nurodymÄ bÅ«tų vykdžiusi. PareiÅ¡kėja tvirtinto, kad pasivaikščiojimo kiemelyje esantį asmenį stebėti per langelį galimybės nėra, jį galima stebėti iÅ¡ bokÅ¡telio, tačiau jis užrakintas. Minėta, kad (duomenys neskelbtini) AVPK atsiliepime tvirtino, jog G. K. privalėjo vykdyti Instrukcijos 95.2 punktÄ , tokia pareiga kyla iÅ¡ (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiosios (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo 4, 6.10 ir 6.12 punktų.

Teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) AVPK atstovė I. G. patvirtino Å¡iÄ atsakovo pozicijÄ ir teigė, kad G. K., vykdydama Instrukcijos 95.2 punktÄ , privalėjo periodiÅ¡kai kas 15 min. tikrinti į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto A. L. elgesį ir taip užtikrinti jo buvimÄ kiemelyje. Teigė, kad nustatyti, ar A. L. yra kiemelyje, pareiÅ¡kėja galėjo, patikrinusi pasivaikščiojimo kiemelio durų bÅ«klę, be to, stebėti A. L. galėjo budėtojo patalpoje esančiame monitoriuje. Instrukcijos 3.5 punkte nurodyta, kad policijos areÅ¡tinės apsaugos postu laikoma apibrėžta teritorija, objektas arba vieta, kurioje policijos areÅ¡tinės apsaugÄ užtikrinantys policijos pareigÅ«nai ir kiti darbuotojai stebi ir saugo policijos areÅ¡tinėje laikomus asmenis bei vykdo kitas instrukcijoje nustatytas užduotis.

Pagal Instrukcijos 3.7 punkte pateiktÄ apibrėžimÄ , policijos areÅ¡tinės (duomenys neskelbtini) funkcijas atliekantis pareigÅ«nas - tai policijos pareigÅ«nas, vykdantis policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų stebėjimÄ kamerose, pasivaikščiojimo kiemelyje ir kitose patalpose bei laisvu nuo asmenų stebėjimo laiku atliekantis kitas su Å¡ių asmenų apsauga susijusias funkcijas (asmenų lydėjimas policijos areÅ¡tinės teritorijoje, jų stebėjimas pasivaikščiojimų ir pasimatymų metu, Å¡ių asmenų krata, kamerų apžiÅ«ra, perduodamų daiktų tikrinimas, dokumentacijos pildymas ir kt.).

Pagal Instrukcijoje įtvirtintas nuostatas, policijos areÅ¡tinėje gali bÅ«ti vidaus ir lauko postai, Å¡ių postų postinių funkcijas atliekantiems pareigÅ«nams nustatytos konkrečios pareigos: Instrukcijos 93 punktas nustato policijos areÅ¡tinės vidaus posto (duomenys neskelbtini) funkcijas, 94 punktas - policijos areÅ¡tinės lauko posto (duomenys neskelbtini) (jei toks yra) funkcijas. I. P. apraÅ¡ymÄ , atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) AVPK atstovės I. G. paaiÅ¡kinimus, daroma iÅ¡vada, kad G. K. tarnybines pareigas reglamentuojančiame Pareigybės apraÅ¡yme konkrečios funkcijos periodiÅ¡kai, bet ne rečiau kaip kartÄ kas 15 min., patikrinti asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu nėra įtvirtinta;

Pareigybės apraÅ¡yme aiÅ¡kiai reglamentuotas (duomenys neskelbtini) priskirtos funkcijos tikrinti kamerose esančius asmenis vykdymas (6.2.1 punktas). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad G. K. 2019 m. gegužės 23 d. vykdė (duomenys neskelbtini) AVPK areÅ¡tinės 1-ojo ir 2-ojo postų, kurie yra vidaus postai, (duomenys neskelbtini) funkcijas; (duomenys neskelbtini) AVPK areÅ¡tinėje lauko postų, kuriuose policijos areÅ¡tinės apsaugÄ užtikrinantys policijos pareigÅ«nai stebi ir saugo pasivaikščiojimo kiemeliuose esančius asmenis, nėra.

Teismo posėdyje ginčas dėl Å¡ių aplinkybių tarp bylos proceso dalyvių nebuvo kilęs. IÅ¡analizavus Instrukcijos 93.1-93.8 punktuose iÅ¡vardintas policijos areÅ¡tinės vidaus posto (duomenys neskelbtini) funkcijas, daroma iÅ¡vada, kad tarp jų funkcijos periodiÅ¡kai, bet ne rečiau kaip kartÄ kas 15 min., patikrinti asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu nėra numatyta. Instrukcijos 95 punktas apibrėžia specialias policijos areÅ¡tinės (duomenys neskelbtini) funkcijas atliekančio pareigÅ«no, vykdančio asmenų priežiÅ«rÄ pasivaikščiojimo kieme, funkcijas, tarp jų - ir periodiÅ¡kai, bet ne rečiau kaip kartÄ kas 15 min. patikrinti asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu (95.2 punktas).

Teismas sprendžia, kad, pagal Instrukcijos 95 punkte įtvirtintų nuostatų prasmę, pareiga periodiÅ¡kai, bet ne rečiau kaip kartÄ kas 15 min., patikrinti asmens elgesį pasivaikščiojimo metu G. K. 2019 m. gegužės 23 d. bÅ«tų kilusi tuo atveju, jeigu jai, vykdžiusiai (duomenys neskelbtini) AVPK areÅ¡tinės vidaus 1-ojo ir 2-ojo postų (duomenys neskelbtini) funkcijas, bÅ«tų pavesta vykdyti ir specialiÄ policijos areÅ¡tinės (duomenys neskelbtini) funkcijas atliekančio pareigÅ«no, vykdančio asmenų priežiÅ«rÄ pasivaikščiojimo kieme asmenų priežiÅ«rÄ , funkcijÄ .

PareiÅ¡kėja tarnybinio patikrinimo metu, skunde ir teismo posėdyje teigė, kad 2019 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) AVPK areÅ¡tinės budėtojo nurodymo tikrinti, stebėti į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto A. L. elgesį nebuvo gavusi. Atsakovo atstovės nurodytas Pareigybės apraÅ¡ymo 6.12 punktas nustato, kad VTT AKS vyriausiasis (duomenys neskelbtini), vykdydamas areÅ¡tinės apsaugos budinčios pamainos (duomenys neskelbtini) funkcijas, atlieka kitas areÅ¡tinės apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijoje numatytas funkcijas, kad bÅ«tų pasiekti areÅ¡tinėje uždarytų asmenų laikymo tvarkos ir sÄ lygų, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkos tikslais.

Bylos duomenimis, 2019 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) AVPK areÅ¡tinės budėtojo pareigas vykdė (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS specialistas S. Ž.. Instrukcijos 3.6 punktas policijos areÅ¡tinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigÅ«nÄ apibrėžia kaip apsaugos budinčiosios pamainos vyresnįjį pareigÅ«nÄ , tiesiogiai atsakingÄ už policijos areÅ¡tinės apsaugos budinčiosios pamainos pareigÅ«nams ir kitiems darbuotojams pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymÄ . Pagal Instrukcijos 90.4 punktÄ ir VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 6.11 punktÄ , Å¡iam pareigÅ«nui priskirta funkcija spręsti ir klausimus dėl areÅ¡tinėje laikomų asmenų stebėjimo periodiÅ¡kumo.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS specialistas S. Ž. nesprendė į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto A. L. stebėjimo ir jo periodiÅ¡kumo. S. Ž. 2019 m. birželio 12 d. Tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 50-pr2-6614 „Dėl A. L. pabėgimo“ nurodė, kad 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. vyriausieji (duomenys neskelbtini) G. K. ir S. L. informavo jį apie iÅ¡ kameros Nr. 21 į pasivaikščiojimo kiemelį iÅ¡vestÄ A. L. ir pripažino, kad nurodymo stebėti pasivaikščiojimo kiemelyje esantį A.

L. niekam nedavė, kadangi pasivaikščiojimo kiemelius monitoriuje stebėjo jis pats (IÅ¡vados medžiaga, b. l. 14, 15, 69). Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas S. Ž. nurodė, kad 2019 m. birželio 23 d. vykdė (duomenys neskelbtini) AVPK areÅ¡tinės budėtojo pareigas, pagal kurias, turėjo teisę duoti pavedimus tÄ dienÄ dirbusiems (duomenys neskelbtini), tarp jų - ir G. K.. S. Ž. paaiÅ¡kino, kad A. L. per patikrinimÄ pareiÅ¡kė pageidavimÄ eiti pasivaikščioti, jį į pasivaikščiojimo kiemelį nuvedė vyriausieji (duomenys neskelbtini) S. L. ir G.

K.. Nuvedę A. L. į pasivaikščiojimo kiemelį, jo raktÄ grÄ Å¾ino liudytojui, kadangi pasivaikščiojimo kiemelių raktai saugomi budėtojų dalyje. S. Ž. nurodė, kad anksčiau pasivaikščiojimo kiemeliams stebėti buvo įrengtas lauko postas, tačiau sumažėjus pareigÅ«nų skaičiui, kiemeliai stebimi vaizdo stebėjimo kameromis, kurių vaizdai perduodami į budėtojų patalpoje pastatytus monitorius. S. Ž. nurodė, kad G. K. nurodymo stebėti A. L. nedavė, ir patvirtino, kad monitoriuje stebėti A.

L. elgesį pasivaikščiojimo kiemelyje buvo jo funkcija. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad G. K., 2019 m. birželio 23 d. vykdydama jai pavestas 1-ojo ir 2-ojo postų (duomenys neskelbtini) pareigas, ir kartu su S. L. privalėjusi parengti etapavimui 13 asmenų, suruoÅ¡ti patalynę, atlikti kratas, kas 30 minučių stebėti kameras, nebÅ«tų turėjusi galimybių ne rečiau kaip kartÄ kas 15 min. tikrinti pasivaikščiojimo kiemelyje esančio A. L. elgesį. Ä®vertinus liudytojo parodymus, daroma iÅ¡vada, kad jie patvirtina G.

K. paaiÅ¡kinimus, jog 2019 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) AVPK areÅ¡tinės budėtojo pareigas vykdęs S. Ž. pareiÅ¡kėjai nurodymo Instrukcijos 95.2 punkte nurodytu ar kitu periodiÅ¡kumu tikrinti į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto A. L. elgesį nedavė. Be to, liudytojo parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad (duomenys neskelbtini) AVPK areÅ¡tinėje lauko postų nėra, pasivaikščiojimo kiemeliai stebimi vaizdo stebėjimo kameromis budėtojų patalpoje įrengtame monitoriuje, už 2019 m. birželio 23 d.

į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto A. L. elgesio stebėjimÄ budėtojų patalpoje įrengtame monitoriuje buvo atsakinga ne G. K.. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis taikomu (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiojo (duomenys neskelbtini) funkcijų teisiniu reguliavimu, sprendžiama, kad Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nepagrįstai padaryta iÅ¡vada, jog G. K., 2019 m. gegužės 23 d. periodiÅ¡kai, bet ne rečiau nei kas 15 min., nepatikrinusi pasivaikščiojimo kiemelyje esančio sulaikytojo A.

L. elgesio, netiesiogine tyčia pažeidė Instrukcijos 95.2 punktÄ . Dėl Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkto pažeidimo Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad G. K. pažeidė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintÄ atsakomybės principÄ ir 6.9 punkto reikalavimus. PraneÅ¡ime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR1-30 nurodyta, kad Etikos kodekso normas G. K. pažeidė tuo, kad 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. iÅ¡vedant A. L. iÅ¡ areÅ¡tinės kameros į pasivaikščiojimo kiemelį mačiusi, jog (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiasis (duomenys neskelbtini) S. L. neatliko suimtojo dalinės asmens kratos, nesiėmė jokių veiksmų - apie tai nepranešė S. L. ar aukÅ¡tesniam vadovui (IÅ¡vados medžiaga, l. 18, 69).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkte įtvirtinta, kad vienas iš policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etikos principų yra atsakomybės principas, o 6.9 punkte – kad policijos darbuotojas privalo netoleruoti kolegų daromų teisės pažeidimų ir elgesio, nesuderinamo su šio kodekso ar kitų teisės aktų reikalavimais, apie sprendimus, kurie prieštarauja teisės aktams, pranešti tiesioginiam vadovui arba kitiems kompetentingiems subjektams.

Minėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs aiÅ¡kinimÄ , jog teisminio ginčo nagrinėjimo metu apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumÄ , tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo metu surinktÄ medžiagÄ ir suraÅ¡ytÄ iÅ¡vadÄ . G. K. tvirtino, kad ji neturėjo pareigos stebėti S. L. veiksmų, kuriuos jis privalėjo atlikti iÅ¡vedant A. L. iÅ¡ areÅ¡tinės kameros į pasivaikščiojimo kiemelį. (duomenys neskelbtini) AVPK atstovė I.

G. Å¡io pareiÅ¡kėjos argumento neginčijo. Be to, pareiÅ¡kėja tvirtino, kad ji, kaip moteriÅ¡kos lyties pareigÅ«nė, negalėjo dalyvauti A. L. dalinėje asmens kratoje, todėl ji negali bÅ«ti kaltinama pažeidusi Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintÄ atsakomybės principÄ ir nevykdžiusi 6.9 punkto reikalavimų. PastarÄ jį G. K. teiginį atsakovas atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdyje vertino kaip nepagrįstÄ ir teigė, kad iÅ¡vedant A. L. iÅ¡ areÅ¡tinės kameros pareiÅ¡kėja turėjo galimybę matyti S. L. veiksmus ir, laikydamasi Etikos kodekso 5 punkte įtvirtinto atsakomybės principo, privalėjo įvykdyti Å¡io kodekso 6.9 punkto reikalavimus.

Instrukcijos 60 punkte nurodyta, kad jei iÅ¡ policijos areÅ¡tinės kameros iÅ¡vedamas ir į jÄ uždaromas asmuo nebuvo iÅ¡vykęs iÅ¡ saugomos policijos areÅ¡tinės teritorijos, atliekama dalinė asmens krata. Instrukcijos 3.2 punktas dalinę asmens kratÄ apibrėžia kaip į policijos areÅ¡tinę uždaromų, iÅ¡ areÅ¡tinės paleidžiamų, konvojuojamų ir joje laikomų asmenų apieÅ¡kojimÄ neiÅ¡rengiant, taip pat drabužių, avalynės, turimų daiktų apžiÅ«rÄ , siekiant patikrinti, ar nėra draudžiamų turėti daiktų.

Teismas sprendžia, kad, pagal Instrukcijos 60 punkte įtvirtintų nuostatų prasmę, dalinę asmens kratÄ atlikti ir dalyvauti jÄ atliekant gali tik tos pačios lyties policijos pareigÅ«nas. Teismo vertinimu, dalyvavimas dalinėje asmens kratoje reiÅ¡kia pareigÅ«no fizinį buvimÄ Å¡io veiksmo atlikimo metu ir jo vietoje, įskaitant ir Å¡io veiksmo tiesioginį stebėjimÄ . Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad G. K. neturėjo teisės stebėti, kaip atliekama A. L., iÅ¡vedamo iÅ¡ areÅ¡tinės kameros į pasivaikščiojimo kiemelį, dalinė asmens krata.

PareiÅ¡kėja skundo 12 punkte nurodė, kad ji ne tik kad neturėjo teisės stebėti A. L. dalinės asmens kratos, bet ir objektyviai negalėjo matyti (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiojo (duomenys neskelbtini) S. L. veiksmų, kadangi tuo metu, kai turėjo bÅ«ti atliekama Å¡i krata, ji apžiÅ«rėjo kamerÄ â€“ ar joje nesimato kokių nors neleistinų daiktų, ar nepalikti įjungti elektros prietaisai, ar nėra kitų galinčių sukelti gaisrÄ daiktų, ir jÄ nuo S. L. bei A. L. skyrė kameros durys.

Teismo posėdyje G. K. pateikė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus. PareiÅ¡kėja nurodė, kad atėjus iÅ¡vesti A. L. į pasivaikščiojimo kiemelį ir atrakinus kameros duris, sulaikytasis dar nebuvo pasiruošęs, jam buvo nurodyta rengtis. A. L. apsirengė, išėjo kameros ir atsistojo prie sienos. PareiÅ¡kėja nurodė, kad iÅ¡vedant pasivaikščioti turi bÅ«ti atliekama dalinė asmens krata, konkrečiu atveju Å¡iÄ kratÄ privalėjo atlikti A. L.. PareiÅ¡kėja teigė, kad tuo metu, kai turėjo bÅ«ti atliekama A.

L. dalinė asmens krata, ji prie durų apžiÅ«rėjo kamerÄ . G. K. paaiÅ¡kino, kad dalinė krata trunka trumpai, kadangi ji atliekama rankomis liečiant drabužių kiÅ¡enes, liemenį, kelnių apačiÄ . Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje teigiama, kad G. K. turėjo galimybę stebėti S. L. veiksmus, kadangi kameros durų uždarymas truko trumpai, ne daugiau kaip vienÄ sekundę (IÅ¡vados medžiaga, l. 69). Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada dėl G. K. padarytų Etikos kodekso 5 punkte įtvirtinto atsakomybės principo ir 6.9 punkto reikalavimų pažeidimų buvo grindžiama vaizdo įraÅ¡o duomenimis.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) AVPK, gavęs G. K. skundÄ , kurio 13 punkte buvo nurodyta, jog IÅ¡vados medžiagoje esančioje vaizdo medžiagoje užfiksuotas ne 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. įvykęs A. L. iÅ¡vedimas iÅ¡ kameros Nr. 21, Å¡iÄ aplinkybę pripažino ir patvirtino, kad Å¡io įvykio vaizdo įraÅ¡o IÅ¡vados medžiagoje nėra. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2019 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-805-520/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ reguliuojančių teisės normų taikymÄ , yra nurodęs, kad įrodinėjimo naÅ¡ta, pirmiausia, apima proceso dalyvio pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas);

Å¡i pareiga, pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Negatyviojo įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas pasireiÅ¡kia tuo, kad jei nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta. Teismas sprendžia, kad tarnybinių ginčų bylose atsakovai, t. y. vieÅ¡ojo administravimo institucijos, turi pareigÄ pateikti pakankamai objektyvių bei patikimų įrodymų, kurie pagrįstų valstybės tarnautojo kaltę padarius tarnybinį nusižengimÄ .

Teismo posėdyje G. K. kaltę, pažeidus Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintÄ atsakomybės principÄ ir 6.9 punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini) AVPK įrodinėjo liudytojo D. Ž., atlikusio tarnybinį patikrinimÄ (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo, parodymais. Liudytojas D. Ž. nurodė, kad tarnybinio patikrinimo pradžioje peržiÅ«rėjo vaizdo kamerų įraÅ¡us. Nurodė, kad buvo patikrinta daug vaizdo įrašų, peržiÅ«rėti net ir tiesiogiai su įvykiu nesusiję įraÅ¡ai, nustatyta, kad ne visi įraÅ¡ai buvo reikalingi kaip įrodymai.

D. Ž. pripažino, kad IÅ¡vados medžiagoje nėra įraÅ¡o, kuriame bÅ«tų užfiksuotas 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. vykęs A. L. iÅ¡vedimas iÅ¡ kameros Nr. 21, kurį vykdė G. K. ir S. L.. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad atlikdamas tarnybinį patikrinimÄ , jis Å¡io įvykio vaizdo įraÅ¡Ä peržiÅ«rėjo. Liudytojas tvirtino, kad peržiÅ«rėtame įraÅ¡e matė, kaip apie 8 val. 34 min. prie kameros priėjo du pareigÅ«nai - S. L. ir K.; kameros duris atrakino S. L., tuo metu G.

K. stovėjo šone šalia S. L.; iš kameros išėjo A. L.; S. L. uždarė kameros duris; pareigūnai bei A. L. nuėjo: G. K. pirma, po jos – A. L., S. L. - paskutinis. Liudytojas nurodė, kad neprisimena, kur stovėjo G. K. tuo metu, kai S. L. rakino duris. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini) AVPK areštinė yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, daroma išvada, kad abejonių nekeliančiu įrodymu, užtikrinančiu galimybes objektyviai ir neginčijamai nustatyti 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. vykusio A.

L. iÅ¡vedimo iÅ¡ areÅ¡tinės kameros Nr. 21 eigÄ , Å¡ioje procedÅ«roje dalyvavusio kiekvieno policijos pareigÅ«no, įskaitant ir G. K., atliktus veiksmus bei jų eiliÅ¡kumÄ , laikomas nustatyta tvarka užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nustatyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nurodyto įvykio vaizdo įraÅ¡as prie IÅ¡vados medžiagos buvo nepridėtas dėl subjektyvių priežasčių, t. y. dėl tarnybinį patikrinimÄ atlikusio tikrintojo veiksmų.

Teismas, darydamas iÅ¡vadas, nesiremia liudytojo D. Ž. parodymais, įvertinęs juos kaip keliančius abejonių dėl jų objektyvumo. Tokia iÅ¡vada daroma, atsižvelgus į tai, jog D. Ž. atliko tarnybinį patikrinimÄ , rinko IÅ¡vados medžiagÄ , rengė Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , todėl subjektyviai yra suinteresuotas siekti, kad pasitvirtintų Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nustatytos aplinkybės ir nebÅ«tų paneigti jo suformuluoti teiginiai dėl G. K. įvykdytų veikų ir kaltės. Ä®vertinus bylos nagrinėjimo metu patikrintus IÅ¡vados medžiagoje surinktus duomenis ir paaiÅ¡kėjus, kad joje pateiktame įraÅ¡e užfiksuotas ne 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. vykęs A.

L. iÅ¡vedimas iÅ¡ areÅ¡tinės kameros Nr. 21, daroma iÅ¡vada, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta duomenų, galinčių neginčijamai patvirtinti Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje suformuluotÄ teiginį, kad G. K., 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. iÅ¡vedant A. L. iÅ¡ areÅ¡tinės kameros į pasivaikščiojimo kiemelį, mačiusi, jog (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiasis (duomenys neskelbtini) S. L. neatliko Å¡io asmens dalinės kratos, nesiėmė jokių veiksmų apie tai praneÅ¡ti pačiam S. L. ar aukÅ¡tesniam vadovui ir taip pažeidė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintÄ atsakomybės principÄ bei 6.9 punkto reikalavimus.

Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad (duomenys neskelbtini) AVPK virÅ¡ininko pavaduotojo 2019 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 50-TE-368 nepagrįstas tarnybinio patikrinimo metu nustatytais duomenimis, todėl naikinamas. PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti 300 Eur turėtas atstovavimo iÅ¡laidų, kurias sudaro po 150 Eur už skundo parengimÄ ir atstovavimÄ teisme. Turėtoms iÅ¡laidoms pagrįsti pareiÅ¡kėja pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 1056113.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokie dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 12 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, nurodyti Rekomendacijų 2 punkte, maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai – 8 punkte. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjai atstovo advokato padėjėjas E. Snicorius, kuris parengė pareiÅ¡kėjos teismui paduotÄ skundÄ , ir kaip pareiÅ¡kėjos atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 val. 18 min.

Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8.2, 8.19 ir 9 punktais, atsižvelgus į Lietuvos statistikos departamento skelbiamus užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, taikomus suteiktos teisinės paslaugos metu, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos turėtos atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalių Rekomendacijų nustatytų dydžių. Esant nurodytoms aplinkybėms ir priėmus sprendimÄ G. K. naudai, tenkinamas jos praÅ¡ymas priteisti turėtas atstovavimo iÅ¡laidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos G. K. skundÄ tenkinti. Panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko pavaduotojo, laikinai einančio virÅ¡ininko pareigas 2019 m. birželio 21 d. įsakymÄ Nr. 50-TE-368 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“. Priteisti G. K. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) turėtų atstovavimo iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) rūmus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė