6605510e-2edd-49e3-8c4e-ceb16c3ca6ef · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-465-340/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00013-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.5; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. kovo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo V. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal V. J. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvai Respublikai, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentė, Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P., Kauno apylinkės teismas, Kauno apygardos teismas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyba, Kauno apygardos prokuratÅ«ra, V.

M., D. B., prokuroras V. R., teisėja G. J., teisėja R. P., teisėja Ž. J., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas V. J. Vilniaus miesto apylinkės teismui elektroniniu paštu pateikė ieškinį (įvardindamas „ieškiniu po žodžio „(sovietas)“ pašalinimo“), kuriuo prašo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 4680 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui V. J. septynių dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo paÅ¡alinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir sumokėti 150 Eur užstatÄ Ä¯ Vilniaus miesto apylinkės teismo, juridinio asmens kodas 302942160, specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) ir pateikti teismui užstato sumokėjimÄ patvirtinančius įrodymus.

3. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pateikė elektroniniu paÅ¡tu, ieÅ¡kinyje nurodyta, kad su ieÅ¡kiniu teikiami 94 priedai – įvairaus pobÅ«džio ieÅ¡kovo ar valstybinių įstaigų (institucijų) rengti dokumentai, raÅ¡tai su priedais. Teismas pažymėjo, jog norėdamas realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus ir jų priedus teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, ieÅ¡kovas tai turi daryti pagal nustatytÄ tvarkÄ , o ne elektroniniu paÅ¡tu, nepaisant to, kad elektroniniu paÅ¡tu siunčiami dokumentai pasiraÅ¡omi kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieÅ¡kovui nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – ieÅ¡kovo pasirinkimu pateikti teismui tinkamai pasiraÅ¡ytÄ ieÅ¡kinį su priedais – pateikiant (atsiunčiant paÅ¡tu ar atneÅ¡ant į teismÄ ) popierinį dokumentÄ (su priedais), pasiraÅ¡ytÄ originaliu paraÅ¡u, arba kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ , teikiamÄ naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (CPK 111 str. 2 d. 7 p., 1751 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3-4 p.).

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl neva neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teisėjų veiksmų, iÅ¡ esmės nenurodo faktinių aplinkybių, kuriomis įrodinėja pažeistÄ teisę. Teismo vertinimu, dalis ieÅ¡kinio pagrindo (faktinių aplinkybių) iÅ¡dėstyti itin painiai ir neaiÅ¡kiai, o tai apsunkina atsakovo galimybę tinkamai atsikirsti į jam reiÅ¡kiamus reikalavimus. Priėmus tokį ieÅ¡kinį nagrinėjimui bÅ«tų apribota prieÅ¡ingos Å¡alies galimybė tinkamai ir laiku pareikÅ¡ti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, nes neaiÅ¡ku, į kokius argumentus dėl veiksmų neteisėtumo reikia atsikirsti.

5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinyje trečiaisiais asmenimis nurodomi teisėjai, prokurorai, FNTT pareigÅ«nai. Visais atvejais dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ar teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo CK 6.272 straipsniuose numatytu pagrindu yra atsakinga valstybė, kuri atlygina asmenims padarytÄ Å¾alÄ nepaisant žalÄ padariusių asmenų kaltės. Teismas nurodė, kad į civilinę bylÄ , kurioje vyksta ginčas dėl valstybės pareigÅ«no neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, valstybės pareigÅ«nas traukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, tik tuo atveju, jei Å¡ioje civilinėje byloje pateikiami įrodymai ir vyksta ginčas ir dėl to, ar neteisėti pareigÅ«no veiksmai buvo tyčiniai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad vien deklaratyvių ieškovo teiginių apie pareigūnų tyčinius veiksmus nepakanka konstatuoti, kad byloje yra įrodinėjami pareigūnų tyčiniai veiksmai. Teismas pažymėjo, jog byloje neįrodinėjant ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų, teismo tyčios, bus sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų pašalinimo iš proceso.

6. Teismas nurodė, jog įvairaus pobūdžio struktūriniai ar teritoriniai juridinių asmenų padaliniai neturi civilinio procesinio veiksnumo ir negali būti laikomi savarankiškai dalyvaujančiais byloje asmenims, tačiau juridinis asmuo gali pavesti struktūriniam ar teritoriniam padaliniui atstovauti juridinio asmens interesus teisme.

7. Teismas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog ieÅ¡kovas sistemingai teikia įvairaus pobÅ«džio procesinius dokumentus, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos ir sÄ lygų. Å ioje byloje ieÅ¡kovas taip pat pateikė ieÅ¡kinį, neatitinkantį įstatymo reikalavimų. Toks sisteminis ieÅ¡kinių, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, teikimas, nepasirÅ«pinant tinkamu atstovavimu, teismo vertinimu, yra nesuderinamas su sÄ Å¾iningo elgesio standartais bei turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

Asmuo, matydamas, jog negebės apginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų, privalo pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis), to nedarydamas, tačiau sistemingai teikdamas įstatymo reikalavimų neatitinkančius ieÅ¡kinius, piktnaudžiauja įstatymo suteikta teise kreiptis į teismÄ . Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Siekiant apsaugoti atsakovę (jos atstovus), trečiuosius asmenis nuo nereikalingų ar perteklinių bylinėjimosi iÅ¡laidų, nepagrįsto bylinėjimosi, kartu užtikrinant pradėto proceso operatyvumÄ , koncentruotÄ ir aiÅ¡kų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , teismas ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigojo įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 150,00 Eur užstatÄ galimų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas V. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. IeÅ¡kovas, teikdamas procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, juos pasirašė saugiu elektroniniu paraÅ¡u, patvirtino savo tapatybę kitais bÅ«dais, todėl teisėtai nepasirinko užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. 8.2.

IeÅ¡kinio pagrindas yra aiÅ¡kus, ieÅ¡kinys netrukdo tinkamai ir laiku pareikÅ¡ti atsikirtimus, teikti įrodymu, naudotis CPK numatytomis teisėmis. 8.3. Tyčinius pareigÅ«nų veiksmus ieÅ¡kovas įrodinės procese. 8.4. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nėra įžeidžiančios retorikos, todėl ji gali tikėtis veiksmingos teisinės gynybos. 8.5. Nėra pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovas gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas laikosi įstatymo nustatytos tvarkos ir sÄ lygų, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių yra nepagrįsta.

Atskirasis skundas atmetamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Byloje nustatyta, jog ieškovas V. J. elektroniniu paštu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį (įvardindamas „ieškiniu po žodžio „(sovietas)“ pašalinimo“), kuriuo prašo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 4680 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 5500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovo pateiktas ieÅ¡kinys su trÅ«kumais, 2019 m. sausio 14 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui septynių dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo paÅ¡alinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir sumokėti 150 Eur užstatÄ Ä¯ Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ ir pateikti teismui užstato sumokėjimÄ patvirtinančius įrodymus. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ .

12. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Å i asmens teisė nėra absoliuti ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui.

Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad Å¡i asmens subjektinė teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 straipsnį ieÅ¡kinio trÅ«kumai Å¡alinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trÅ«kumams paÅ¡alinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentÄ pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . PrieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui.

13. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su teismo reikalavimu pateikti teismui tinkamai pasiraÅ¡ytÄ ieÅ¡kinį su priedais – pateikiant (atsiunčiant paÅ¡tu ar atneÅ¡ant į teismÄ ) popierinį dokumentÄ (su priedais), pasiraÅ¡ytÄ originaliu paraÅ¡u, arba kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ , teikiamÄ naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Pasak apelianto, jis, teikdamas procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, t. y. elektroniniu paÅ¡tu, juos pasirašė saugiu elektroniniu paraÅ¡u, patvirtino savo tapatybę kitais bÅ«dais, todėl teisėtai nepasirinko užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

14. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai, tame tarpe ir ieÅ¡kinys, teismui pateikiami raÅ¡tu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi bÅ«ti procesinį dokumentÄ paduodančio asmens paraÅ¡as. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali bÅ«ti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkÄ ir formÄ nustato teisingumo ministras.

15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas).

ApraÅ¡o 13 punkte taip pat paaiÅ¡kinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali bÅ«ti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (Å¡ablonus) arba į jį gali bÅ«ti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema iÅ¡skyrus ApraÅ¡o 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimÄ (ApraÅ¡o 15 punktas).

LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).

16. Lietuvos apeliacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paÅ¡tu nėra nustatyta, todėl ieÅ¡kovas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ CPK 1751 straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktÄ teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas Å¡io klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paÅ¡tu.

Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi bÅ«ti ne tik pasiraÅ¡yti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu paraÅ¡u, tačiau jie taip pat turi bÅ«ti pateikiami specialia tvarka – bÅ«tent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paÅ¡tu (Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019). Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo praktika taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo reikalavimo pateikti tinkamai pasiraÅ¡ytÄ procesinį dokumentÄ teisingumÄ .

17. Nagrinėjamu atveju duomenys, esantys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, patvirtina, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir jo priedai nebuvo teismui pateikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis pagal CPK 1751 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatytÄ tvarkÄ , o buvo iÅ¡siųsti į Vilniaus miesto apylinkės teismo elektroninį paÅ¡tÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį su priedais teismui pateikė elektroniniu paÅ¡tu, t. y. nesilaikydamas nustatytų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumas paÅ¡alinti – ieÅ¡kovo pasirinkimu pateikti teismui tinkamai pasiraÅ¡ytÄ ieÅ¡kinį su priedais – pateikiant (atsiunčiant paÅ¡tu ar atneÅ¡ant į teismÄ ) popierinį dokumentÄ (su priedais), pasiraÅ¡ytÄ originaliu paraÅ¡u, arba kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ , teikiamÄ naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (CPK 111 str. 2 d. 7 p., 1751 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡o 3-4 p.).

18. Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl neva neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teisėjų veiksmų, iÅ¡ esmės nenurodo faktinių aplinkybių, kuriomis įrodinėja pažeistÄ teisę; kad, dalis ieÅ¡kinio pagrindo (faktinių aplinkybių) iÅ¡dėstyti itin painiai ir neaiÅ¡kiai, o tai apsunkina atsakovo galimybę tinkamai atsikirsti į jam reiÅ¡kiamus reikalavimus. Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kinio pagrindas yra aiÅ¡kus, ieÅ¡kinys netrukdo tinkamai ir laiku pareikÅ¡ti atsikirtimus, teikti įrodymu, naudotis CPK numatytomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.

19. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieÅ¡kinyje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodytas ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ . PareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vienÄ iÅ¡ savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis).

IeÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (lot. causa actiones; causa petendi) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).

21. Spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , teismas, be kita ko, kiekvienu atveju patikrina, ar pakankamai aiÅ¡kÅ«s ieÅ¡kinio dalykas ir faktinis pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas Å¡ių esminių ieÅ¡kinio turinio elementų nurodymas yra itin reikÅ¡mingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyviÄ gynybÄ tik tuo atveju, jeigu iÅ¡ pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aiÅ¡ku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas atsakovui (atsakovams) reiÅ¡kiamas reikalavimas.

Teismo, sprendžiančio ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , vertinimas, ar pakankamai aiÅ¡kiai ir tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykas bei pagrindas, atliekamas siekiant koncentruoto ir ekonomiÅ¡ko proceso (CPK 7 straipsnis), t. y. kad prieÅ¡inga Å¡alis, gavusi ieÅ¡kinio kopijÄ , galėtų parengti atsikirtimo argumentus ir kad nereikėtų tikslinti ieÅ¡kinio bei atsikirtimų į jį jau prasidėjus procesui.

22. Susipažinus su ieÅ¡kovės siekiamo paduoti ieÅ¡kinio turiniu, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė paÅ¡alinti ieÅ¡kovei ieÅ¡kinio trÅ«kumus, kurių nepaÅ¡alinus negalima pradėti teismo proceso. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, jog ieÅ¡kovas, formuluodamas ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ nenurodo, dėl kokių konkrečių priežasčių teismo veiksmai civilinėse bylose yra neteisėti (kokioms teisės normoms veiksmai prieÅ¡tarauja ar kokias teisės normas pažeidžia), t. y. ieÅ¡kovas neformuluoja ieÅ¡kinio faktinio pagrindo, kuriame bÅ«tų detalizuota teismo veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga, taip pat nenurodo, kokie konkretÅ«s ikiteisminio tyrimo ar prokuratÅ«ros pareigÅ«nų veiksmai dėl kokių konkrečių priežasčių yra neteisėti (kokioms teisės normoms veiksmai prieÅ¡tarauja ar kokias teisės normas pažeidžia), t. y. formuluojant ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ nedetalizuota ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, priėmus tokį ieÅ¡kinį, kuriame aiÅ¡kiai nesuformuluotas ieÅ¡kinio faktinis pagrindas, kuriame bÅ«tų detalizuota ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ir teismo veiksmų neteisėtumas, bÅ«tų apribota prieÅ¡ingos Å¡alies galimybė tinkamai ir laiku pareikÅ¡ti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, nes neaiÅ¡ku, į kokius argumentus dėl veiksmų neteisėtumo reikia atsikirsti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto ieÅ¡kinio turinį, sprendžia, jog ieÅ¡kovo pateikto ieÅ¡kinio faktinis pagrindas nėra aiÅ¡kiai ir tinkamai suformuluotas, leidžiantis teismui nustatyti teisminio nagrinėjimo ribas bei operatyviai ir visiÅ¡kai iÅ¡spręsti ginÄÄ , apginant pažeistas ginčo Å¡alių teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ nustatyti terminÄ Å¡iam ieÅ¡kinio trÅ«kumui paÅ¡alinti.

23. IeÅ¡kovas trečiaisiais asmenimis nurodė teisėjus, prokurorus, FNTT pareigÅ«nus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, į civilinę bylÄ , kurioje vyksta ginčas dėl valstybės pareigÅ«no neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, valstybės pareigÅ«nas traukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, tik tuo atveju, jei Å¡ioje civilinėje byloje pateikiami įrodymai ir vyksta ginčas ir dėl to, ar neteisėti pareigÅ«no veiksmai buvo tyčiniai. Kadangi pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas minėtų pareigÅ«nų tyčinių veiksmų neįrodinėja, pirmosios instancijos teismo teiginys, jog byloje neįrodinėjant ikiteisminio tyrimo ar prokuratÅ«ros pareigÅ«nų, teismo tyčios, bus sprendžiamas klausimas dėl Å¡ių asmenų paÅ¡alinimo iÅ¡ proceso, yra teisėtas ir pagrįstas.

24. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu sumokėti 150 Eur užstatÄ Ä¯ Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) ir pateikti teismui užstato sumokėjimÄ patvirtinančius įrodymus. Apeliantas nurodo, kad nėra pagrindo manyti, jog jis gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų; apeliantas laikosi įstatymo nustatytos tvarkos ir sÄ lygų, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių yra nepagrįsta.

25. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieÅ¡kinį (pradinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį), apeliacinį, atskirÄ jį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praÅ¡ymÄ ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatÄ galimų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti.

26. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini Å¡alies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso Å¡aliai sÄ moningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis – tai objektyvus elgesys, nustatomas remiantis objektyviais iÅ¡oriniais jo pasireiÅ¡kimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalÄ , bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sÄ Å¾iningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

27. Siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibÅ«dinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali bÅ«ti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali bÅ«ti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudÄ skiriantis pareigÅ«nas ar teisėjas arba juos į bylÄ gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007). Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-37-196/2018).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas sistemingai teikia įvairaus pobÅ«džio procesinius dokumentus, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos ir sÄ lygų (pvz., žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019 ir t.t. ), reikÅ¡damas nepagrįstus nuÅ¡alinimus (pvz.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 2KT-13-943/2019, 2019 m. sausio 2 d. nutartys bylose Nr. 2KT-2-943/2019, 2KT-1-943/2019 ir t. t.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad toks sisteminis ieÅ¡kinių, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, teikimas, nepasirÅ«pinant tinkamu atstovavimu, nesuderinamas su sÄ Å¾iningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ sumokėti nurodyto dydžio užstatÄ .

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

30. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti yra pasibaigęs, ieÅ¡kovui nustatytinas naujas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti iki 2019 m. balandžio 5 d. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti ieÅ¡kovui V. J. terminÄ iki 2019 m. balandžio 5 d. paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartyje. Teisėja Tatjana Žukauskienė