66035e69-4ede-483e-aea8-724e5d29fa44 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja A. Romanovienė             Civilinė byla Nr. 2A-829-163/2014Teisėja D. Žvinklytė             (Proceso Nr. 2-06-3-08500-2013-0)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              30.1; 30.9.1; 71; 121.20. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. lapkričio 17 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, vertėjaujant A.

T., dalyvaujant ieÅ¡kovei M. M., jos atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovei L. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės M. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. M. ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės pripažinimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti jai nuosavybės teisę į turtÄ , priklausiusį J.

B. (J. B.) nuosavybės teise, – butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), 3800 vnt. Lietuvos ir JAV akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų. Nurodė, kad su J. B. nuo 1993-07-13 iki (duomenys neskelbtini), t. y. J. B. mirties, gyveno kaip Å¡eima, santuokos nebuvo įregistravę, gyveno J. B. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2000-08-07 J. B. pagal testamentÄ paveldėjo savo tetos N. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Taip pat J. B. nuosavybės teise priklausė 3800 vnt. Lietuvos ir JAV akcinės bendrovės „Mažeikių naftos“ akcijų. Teigė, kad nuo pažinties su J. B. pradžios tvarkė namų Å«kį, rÅ«pinosi juo bei jį slaugė, taip pat rÅ«pinosi jo teta, jÄ slaugė. Faktinį Å¡eimos gyvenimÄ Ä¯rodo nuolatinis bendras namų Å«kio tvarkymas, ginčo butų įrengimas iÅ¡ bendrų lėšų, abiejų lėšų naudojimas bendroms reikmėms. Teigė, kad tarp jų susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, bendromis jėgomis abu siekė pagerinti, valdyti ir naudoti ginčo butus bei akcijas dalinės nuosavybės teise.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-31 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovės ir J. B. susiklostę santykiai galėjo bÅ«ti prilyginti bendram gyvenimui neįregistravus santuokos (sugyventiniai), tačiau vien faktas, kad Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį, neįrodo jų abiejų bendro siekio įsigyti butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė, pardavusi jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), gautus pinigus panaudojo kitam butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, o ne buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontui.

Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo piniginio indėlio į J. B. priklausiusių butų, adresais (duomenys neskelbtini), atliktus pagerinimus (remonto darbus) ir ieškovės 3 000 Lt įnašo į J. B. priklausiusias AB „Klaipėdos nafta“ akcijas. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir J. B. susiklostė jungtinės veiklos santykiai dėl butų, adresais (duomenys neskelbtini), ir 4030 vnt.

AB „Klaipėdos nafta“ akcijų įsigijimo. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-31 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismo sprendimas prieÅ¡tarauja materialinėms teisės normoms, reglamentuojančioms jungtinę veiklÄ ir bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, teismas pažeidė procesines teisės normas, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai tyrė ir įvertino įrodymus.

Teismas nenustatė, koks buvo jos įnaÅ¡as į bendrosios dalinės nuosavybės kÅ«rimÄ , neįsigilino, kokia buvo tikroji Å¡alių, gyvenančių kartu nesusituokus, valia, kokia buvo tikroji mirusiojo J. B. tetos N. Č. valia, paliekant testamentu butÄ velioniui J. B., kokiÄ Ä¯takÄ tokiam sprendimui turėjo jos poreikis turėti nuolatinę ir visiÅ¡kÄ slaugÄ . Teismas nenustatė, kokiÄ dalį turto pinigais jungtinės veiklos sutarties dalyviai įnešė kooperuodami savo turtÄ , todėl mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas pažeidė CPK 42 str. nuostatas, nes 2014-01-13 teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės, nors į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių neatvyko jos atstovas, o ji, bÅ«dama rusakalbė, negalėjo tinkamai realizuoti savo teisių.

Kadangi atsakovė VMI prie LR finansų ministerijos negali iÅ¡ esmės pasisakyti dėl bylos užbaigimo taikiu bÅ«du, todėl turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl tinkamo atsakovo. Atsakovė VMI prie LR finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Teigia, kad teismas tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, objektyviai įvertino ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus. Nurodo, kad nors ieÅ¡kovė teigia, kad ji dvideÅ¡imt metų gyveno su J.

B., tačiau vieÅ¡i duomenys patvirtina, kad ji gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini), jai buvo taikomos Å¡ildymo iÅ¡laidų, geriamojo vandens kompensacijos nuo 2010-11-01 iki 2012-10-01. IeÅ¡kovė neįrodė bendro siekio įsigyti butÄ (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ingai, butas įgytas J. B. iki bendro jų gyvenimo kartu, o butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo J. B. iÅ¡ tetos N. Č. testamentu, kuri iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad butÄ paveldėtų tik J. B.. Teismas pagrįstai kritiÅ¡kai įvertino ieÅ¡kovės teiginius dėl lėšų skyrimo buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontui.

Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl 3 000 Lt skyrimo J. B. akcijų įsigijimui. Mano, kad atsakovas yra tinkamas ir nėra jokio pagrindo jį keisti, teismo posėdžio metu buvo išreikšta neigiama nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo. Ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir velionio susiklostė jungtinės veiklos santykiai dėl abiejų butų ir 4030 vnt. AB „Klaipėdos nafta“ akcijų įsigijimo, neįrodė proporcingai įnešto turto, sukurto ar įgyto kaip jungtinės veiklos rezultato.

Teismo posėdžio metu apeliantė ir jos atstovas apeliacinį skundÄ palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti.Atsakovės atstovė su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bendrosios jungtinės veiklos tarp kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų ir iÅ¡ to kilusių padarinių, bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančioms jungtinę veiklÄ ir bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, pažeidė procesines teisės normas, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais apeliantės argumentais.

Å iuo metu galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos ir 1964 m. galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuokÄ sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t. y. sugyventinių nesant partnerystės, turtinių santykių Å¡eimos teisės normos nereglamentuoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010).

Kai turtÄ Ä¯gyja ar jis bendrai priklauso asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos, tuomet jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklÄ . Jeigu asmenų susitarimas dėl bendros veiklos siekiant sukurti bendrÄ jÄ nuosavybę buvo sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos 1964 m. CK nuostatos. Sutarties dalyvių įnaÅ¡ai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnaÅ¡u, atsižvelgiant į bendro Å«kio tvarkymÄ , kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m.

CK 474 str. 1 d., 121 str.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. B. (t. t., b. l. 14), jam asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pagrindas – 1992-03-14 privatizavimo sutartis (t. 1, b. l. 17–18); butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pagrindas – 2000-08-07 paveldėjimo teisės liudijimas (t. 1, b. l. 19); 4 030 vnt. Lietuvos ir JAV akcinės bendrovės „Mažeikių naftos“ akcijų.

Po J. B. mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ niekas nesikreipė, palikimas nebuvo priimtas. 2013-07-26 ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama mirusiojo turtÄ pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe, nurodė, kad su mirusiuoju iÅ¡gyveno neįregistravę santuokos 20 metų, t. y. nuo 1993 m. iki jo mirties, tarp jų susiklostę faktiniai santykiai, kurie atitiko sutuoktinių santykius, kartu vedė bendrÄ Å«kį, gyveno mirusiajam nuosavybes teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), siekdami pagerinti abiejų naudojamÄ turtÄ bei gyvenimo sÄ lygas bendromis asmeninėmis lėšomis atlikto kapitalinį buto remontÄ , taip pat bendromis lėšomis suremontavo mirusiojo paveldėtÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenys, apklausti liudytojai, nuotraukos patvirtina ilgalaikius ieÅ¡kovės ir mirusiojo J. B. tarpusavio santykius, jų buvimÄ kartu įvairiomis progomis, rÅ«pinimÄ si vienas kitu, nuolatinę priežiÅ«rÄ . IeÅ¡kovė mirusį sugyventinį palaidojo, jai buvo iÅ¡mokėta laidojimo paÅ¡alpa, ji rÅ«pinosi jo laidotuvėmis, prižiÅ«ri mirusiojo kapÄ . Taigi, nors santuoka su J. B. nebuvo sudaryta, tačiau visuma bylos aplinkybių patvirtina faktinius bendrus Å¡eiminius santykius, kurie yra reikÅ¡mingi Å¡alių turtiniams santykiams įgyti.

Sugyventiniai nuo pat pradžių kartu gyveno ginčo bute, adresu (duomenys neskelbtini), dvideÅ¡imt metų kartu tvarkė bendrÄ Å«kį, turimas asmenines santaupas bei gaunamas pinigines lėšas naudojo bendrai ir tokie jų veiksmai patvirtina, kad tarp ieÅ¡kovės ir mirusiojo buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos ir jų bendras siekis bei tikslas sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę bendro gyvenimo tikslais. Tas faktas, kad ieÅ¡kovė gyvenamÄ jÄ savo vietÄ buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini), nepaneigia bylos duomenų, kad ji nuolatos gyveno su mirusiu asmeniu, vedė bendrÄ Å«kį, mokėjo ir toliau moka buto, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo bei komunalinius mokesčius.

Pažymėtina, kad vieÅ¡i duomenys atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , o ne faktus bei teises nustatančiÄ funkcijÄ . Aplinkybė, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iki jungtinės veiklos dalyvių susitarimo gyventi kartu, nepaneigia, kad jungtinės veiklos dalyviai – sugyventiniai savo bendromis lėšomis bei darbu, siekdami vieningo ir bendro tikslo pagerinti savo gyvenimo sÄ lygas, padidino Å¡io turto vertę ir siekė, kad turtas taptų jų bendrÄ ja daline nuosavybe. Sugyventiniai kooperuodami asmenines lėšas ir jomis pagerindami abiejų sugyventinių naudojamÄ turtÄ â€“ butus, kurie nuosavybės teise priklausė J.

B., sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (CK 6.971 str., 1964 CK 474 str.), todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad teismas tinkamai ir iÅ¡samiai neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, liudytojų parodymų, nuotraukų ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad tarp jos ir J. B. susiklostė jungtinės veiklos santykiai ir ji prisidėjo prie bendrosios dalinės nuosavybės kÅ«rimo. Pažymėtina, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnaÅ¡ai laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniu įnaÅ¡u, atsižvelgiant į bendro turto Å«kio tvarkymÄ , kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (CK 6.970 str. 2 d., 1964 CK 474 str. 2 d.).

Taigi nuosavybės dalis bendrai sukurtoje nuosavybėje yra nustatoma pagal kiekvieno dalyvio prisidėjimo darbu ir lėšomis laipsnį. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu ieÅ¡kovė pateikė papildomai įrodymų, kurie įrodo, kad ji turėjo pakankamai lėšų ir jas panaudojo bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimui, pateikti įrodymai patvirtinta apie atliktus butų remonto darbus, kad butai iÅ¡ esmės buvo pagerinti, pagerinimai atlikti jungtinės veiklos laikotarpiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CK 6.978 str. 4 d., turtas, esantis bendrÄ ja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles.

Mirus J. B., pasibaigė tarp sugyventinių sudarytas susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, todėl turtas, kuris tapo bendrÄ ja partnerių nuosavybė, turi bÅ«ti padalintas (CK 6.978 str. 1 d. 3 p., 4 d.). Pagal CK 4.80 str. 2 d. nuostatÄ atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės gali bÅ«ti įgyvendintas dviem bÅ«dais: natÅ«ra ir piniginiu ekvivalentu – jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Ä®statymas prioritetÄ skiria atidalijimui natÅ«ra ir tik nesant galimybės suformuoti atskiro nekilnojamojo daikto, atidalijama paskiriant kompensacijÄ pinigais. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe visÄ mirusiojo turtÄ . Konstatavus, kad tarp sugyventinių susiklostė jungtinės veiklos santykiai ir ieÅ¡kovė prisidėjo prie bendrosios dalinės nuosavybės kÅ«rimo, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ieÅ¡kovės įnaÅ¡as į bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimÄ buvo atliktas, t. y. kiek ieÅ¡kovė investavo piniginių lėšų bei įdėjo darbo į bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimÄ ir kokie ieÅ¡kovei tenkančio turto dalių dydžiai, ir atsižvelgiant į tai, parinkti teisingÄ atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«dÄ , t. y. natÅ«ra ar pinigine kompensacija.

Be to, svarbu pažymėti, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, kad Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarė D. R. 2014-09-22 iÅ¡davė valstybei palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , notarinio registro Nr. DR-4135, pagal kurį valstybė paveldėjo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ginčo turtÄ , t. y. butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), butÄ adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 23–27), Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarė D. R. 2014-09-22 iÅ¡davė valstybei palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , notarinio registro Nr. DR-4134, pagal kurį valstybė paveldėjo pinigines lėšas, 4 030 vnt.

AB „Klaipėdos nafta“ paprastųjų vardinių akcijų (t. 3, b. l. 28). CPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu, tačiau tai galima padaryti tik pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir (ar) pagrįstumÄ , padarytas faktų vertinimo bei teisės aiÅ¡kinimo (taikymo) klaidas dažniausiai iÅ¡taiso negrÄ Å¾indamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, iÅ¡skyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime nustatytas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , pažeidimas, o tai turėjo įtakos neteisingam bylos iÅ¡sprendimui (CPK 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kiek ieÅ¡kovė investavo piniginių lėšų bei įdėjo darbo į bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimÄ , kokie ieÅ¡kovei tenkančių turto dalių dydžiai ir koks turėtų bÅ«ti parinktas teisingas bei protingas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das, be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kėjo naujos bylos aplinkybės, kad ginčo turtÄ paveldėjo valstybė ir bÅ«tina spręsti klausimÄ dėl tinkamo atsakovo pakeitimo bei galimo ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko tikslinimo, darytina iÅ¡vada, kad anksčiau paminėtus klausimus iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla bÅ«tų nagrinėjama beveik visa naujais aspektais.

Tokia padėtis prieÅ¡tarauja tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja, dėl joje pateiktų įrodymų ir reiÅ¡kiamų reikalavimų pasisako pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismui byloje neatskleidus ginčo esmės, teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, tai Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstytinos ir dėl jų turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės.Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 319, 322 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :                          panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-31 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kolegijos pirmininkė              Alona Romanovienė             Kolegijos teisėjai              Erinija Kazlauskienė              Alvydas Žerlauskas