2025-04-30 Nr. AB-7536-3-61-3-02679-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-165-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02679-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Terra recycling“ apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (dabar Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Terra recycling“ patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Terra recycling“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Valstybinė darbo inspekcija) 2022 m. balandžio 14 d. Reikalavimą pašalinti pažeidimus R1 Nr. 1118-0050 (toliau – ir Reikalavimas pašalinti pažeidimus); 2) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. SD-129-11410 „Sprendimas dėl UAB „Terra recycling“ skundo, prašančio panaikinti reikalavimą R1 Nr. 1118-0050“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius skundo argumentus:

2.1. Valstybinė darbo inspekcija 2022 m. balandžio 14 d. pareiškėjui surašė Reikalavimą pašalinti pažeidimus, nes, tikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, buvo nustatyta, jog potencialiai pavojingų įrenginių savininkas neužtikrino potencialiai pavojingų įrenginių (kuro talpos) naudojimo, laikymo (saugojimo), priežiūros pagal potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų ir gamintojo pateiktų potencialiai pavojingų įrenginių techninių dokumentų reikalavimus. Reikalavime pašalinti pažeidimus nurodyta, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (toliau – ir Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas) 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 27 straipsnio 4 dalis.

2.2. Reikalavime pašalinti pažeidimus buvo nurodyta pašalinti nurodytus pažeidimus iki 2022 m. gegužės 27 d., vėliau šis terminas pratęstas iki 2022 m. birželio 23 d. Kadangi pareiškėjas su Reikalavimu pašalinti pažeidimus nesutiko, pateikė skundą Valstybinei darbo inspekcijai, prašydamas panaikinti Reikalavimą pašalinti pažeidimus, nes Bendrovė neturi / neeksploatuoja potencialiai pavojingų įrenginių, tačiau pareiškėjo skundas Sprendimu buvo atmestas. Bendrovės vykdoma veikla – atliekų tvarkymas. Veikla vykdoma aptvertoje aikštelėje, esančioje žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas ir jame esantys statiniai valdomi ir naudojami 2013 m. kovo 4 d. panaudos sutarties pagrindu. Minėtoje aikštelėje naudojami autokrautuvai, kurių pagalba pristatytos atliekos yra iškraunamos iš vilkikų, perkeliamos į atliekų rūšiavimo ar smulkinimo linijas bei pakraunamos į vilkikus. Būtent šiame procese dalyvaujantiems autokrautuvams yra reikalingas dyzelinas, kuris laikomas 9 000 l Eko Kuro talpykloje Nr. 16/3/6/20.

2.3. Bendrovės naudojama talpykla, skirta dyzeliniam kurui savo reikmėms laikyti, nepatenka į Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų parametrų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 61 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 817 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sąrašas), kadangi neatitinka nė vieno kriterijaus tokio įrenginio įrašymui į minėtą Sąrašą.

2.4. Sprendimas grindžiamas Valstybinės darbo inspekcijos 2022 m. gegužės 20 d. išvada Nr. EDV-57 (toliau – ir Išvada), tačiau atsakovas netinkamai įvertino faktinę situaciją, kadangi Bendrovės naudojama talpykla negali būti priskirta nei degalinei, nei talpyklai pagal Asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinių bei asmeninio naudojimo skystojo kuro talpyklų įrengimo ir naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimus LAND 80-2006 (toliau – ir LAND 80-2006), patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. D1-434 „Dėl Asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinių bei asmeninio naudojimo skystojo kuro talpyklų įrengimo ir naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimų (LAND 80-2006) patvirtinimo“ (toliau – ir Reikalavimai), dėl to ji nelaikytina potencialiai pavojingu įrenginiu. Atsižvelgiant į tai, neturi būti registruota Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre (toliau – ir Registras).

2.5. Bendrovei priklausančios talpyklos gamintojas yra Lenkijos Respublikoje. Pareiškėjui įsigyjant talpyklą, kompiuterinėje laikmenoje buvo pateikta talpyklos priežiūros ir naudojimosi instrukcija lenkų kalba, o kartu su talpykla talpyklos pardavėjas UAB „Toverta“ perdavė tik iš dalies iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą išverstą šios talpyklos Atitikties deklaraciją Nr. 1367/2020 (toliau – ir Atitikties deklaracija), kurios 4 dalyje „produkto aprašymas“ yra nurodyta, kad tai – termoplastikinė stacionarioji antžeminė buitinio krosnių kuro, žibalo ir dyzelino talpykla. Pareiškėjui su pardavėju pradėjus aiškintis aplinkybes dėl šios talpyklos pobūdžio ir statuso, paaiškėjo, kad pats Lenkijos Respublikos gamintojas atliko tik dalinį Atitikties deklaracijos vertimą iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą, todėl tikėtina, kad dėl to ir buvo netiksliai išverstas įsigytos talpyklos aprašymas, neteisingai nurodant, jog talpykla yra stacionari.

2.6. Pareiškėjas gavo žodinį pardavėjo patvirtinimą, jog iš tikrųjų Atitikties deklaracijoje yra padaryta klaida verčiant tekstą iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą. Visgi, daliniame talpyklos priežiūros ir naudojimosi instrukcijos vertime iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą patvirtinta, kad Bendrovės įsigyta talpykla yra nešiojamasis / kilnojamasis, o ne stacionarus įrenginys. Eksploatavimo instrukcijos pavadinime yra nurodoma „Bendrovės M. Y. A. gaminamų dyzelinio kuro saugojimui skirtų nešiojamųjų įrenginių „Eko Fuel Tank“ <...>“, o tai patvirtina, jog Bendrovės naudojama talpykla yra nešiojamasis įrenginys. Be to, tai patvirtina ir eksploatavimo instrukcijos 13 dalis „Transportavimas ir sandėliavimas“.

2.7. Talpykla naudojama išimtinai tik atliekų tvarkymo aikštelėje naudojamiems autokrautuvams, kurių pagalba atliekos yra iškraunamos iš vilkikų, perkeliamos į atliekų rūšiavimo ar smulkinimo linijas bei pakraunamos į vilkikus. Pareiškėjo teigimu, talpykla nėra naudojama jokių statinių energetinėms reikmėms tenkinti kaip talpykla.

2.8. Išvadoje teigiama, jog naudojama talpykla yra potencialiai pavojingas įrenginys, t. y. draudžiama kilnojamosiose talpose arba nesilaikant šiame dokumente nustatytų reikalavimų įrengtose stacionariose talpose laikyti daugiau kaip 1 m3 skystojo kuro, tačiau Reikalavimų 8 punkte įtvirtinta, jog draudžiama kilnojamosiose talpose arba nesilaikant šiame dokumente nustatytų reikalavimų įrengtose stacionariose talpose laikyti daugiau kaip 1 m3 skystojo kuro, išskyrus kuro laikymą teisės aktų nustatyta tvarka kuro laikymui įrengtose ir naudojamose vietose, talpose, talpyklose, degalinėse ar pan., kurios nepatenka į šio dokumento reglamentavimo sritį. Be to, pareiškėjui priklausanti talpykla atitinka Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1-94 (toliau – ir Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 6.13 punkte nurodytą kilnojamąjį skystųjų degalų išpilstymo įrenginį, t. y. kilnojamasis skystųjų degalų išpilstymo įrenginys – tai prekybai degalams neskirtas, ne didesnę kaip 10 m3 skystųjų degalų talpyklą turintis nestacionarus įrenginys degalams laikyti ir išpilstyti ūkininko ūkyje, įmonėje, statybvietėje. Šiuos reikalavimus visiškai atitinka Bendrovės turima talpykla, kuri neviršija 10 m3 (yra 9 m3), taip pat yra nestacionari, talpykloje laikomas dyzelinis kuras, skirtas įmonės veikloje ir naudojamas tik joje, o pati talpykla neskirta prekybai degalais.

2.9. Dyzelinis kuras, esantis talpykloje, naudojamas tik atliekų tvarkymo aikštelėje dirbantiems autokrautuvams, talpa nėra perkėlinėjama, išskyrus atvejus, jeigu yra tuščia. Be to, ji turi skystųjų degalų išdavimo skaitiklį, Atitikties deklaraciją, o pati teritorija, kurioje laikoma talpykla, yra rakinama, todėl pašaliniai asmenys į ją patekti neturi galimybės. Talpykla laikoma asfaltuotoje aikštelėje, kurioje įrengta ir paviršinių nuotekų surinkimo sistema. Taip pat talpykla registruota Lietuvos Respublikos valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir jai suteiktas registracijos numeris – Nr. 41 1368. Pareiškėjo manymu, turi būti taikoma Reikalavimų 8 punkto išimtis, kadangi kilnojamasis skystųjų degalų išpilstymo įrenginys (talpykla) patenka į Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reguliavimo sritį, konkrečiai – į kilnojamojo skystųjų degalų išpilstymo įrenginio sąvoką. Be to, Sprendime cituojamas Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 95 punktas nėra susijęs su nagrinėjamu klausimu ir negali būti Išvados pagrindu.

2.10. Degalinė, kaip nekilnojamojo turto objektas, nėra registruota Nekilnojamojo turto registre, panaudos sutartimi pareiškėjo valdomas ir naudojamas žemės sklypas (teritorija) taip pat nėra skirta degalinės statybai ar eksploatacijai. Žemės sklypo paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Bendrovės turima talpykla nėra degalinės technologinis įrenginys ar sudėtinė dalis, tai yra atskiras kilnojamasis skystųjų degalų išpilstymo įrenginys, todėl nepagrįsta išvada, jog talpykla yra degalinės technologinis įrenginys.

2.11. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas nustato potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros reikalavimus, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą atliekančių asmenų ir šių įrenginių savininkų teises, pareigas ir atsakomybę. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo turima talpykla patenka į Sąrašo 2.4.1.2 punkte nurodytus parametrus ir yra potencialiai pavojingas įrenginys, tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka. Bendrovės turima talpykla nėra stacionari, todėl bet kurie Sąrašo 2.4.1 punkto reikalavimai šioje situacijoje negali būti taikomi. Taip pat pareiškėjas mano, kad nepagrįstas Išvados teiginys, jog talpykla patenka į Sąrašo 2.4.1.2 punkte nurodytus parametrus.

2.12. Sprendimas priimtas be tikslios datos ir registracijos numerio, nors tai yra individualus administracinis teisės aktas ir jam keliami reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ). Tai, kad Sprendime nurodyta, jog yra priimtas atsižvelgiant į Išvadą, pareiškėjo nuomone, neleidžia teigti, jog Sprendimas yra tinkamai motyvuotas. Be to, Išvadoje atsakovui siūloma pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o tai savaime sąlygoja, kad Sprendime Išvada turėjo būti išanalizuota ir tik tada priimama Sprendimo rezoliucinė dalis. Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų ir vien tai jau yra savarankiškas pagrindas jį panaikinti.

3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė patikslintame skunde išdėstytą poziciją ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad Atitikties deklaracija netinkamai išversta iš lenkų kalbos, šią aplinkybę vėliau patvirtino ir pats pardavėjas, pateikęs patikslintą naudojimosi instrukciją. Pareiškėjas tik po Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo sužinojo, kad dokumentuose nurodyta, jog talpykla yra stacionari, nors pirkdamas tikėjosi, kad ji yra nešiojamo tipo. Pareiškėjas nesikreipė į pardavėją dėl patikslintos Atitikties deklaracijos gavimo. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas negalėjo būti priimtas, remiantis ministerijų darbuotojų nuomone, kuri nėra oficialiai patvirtinta.

4. Atsakovas atsiliepime su patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, vykdydamas skyriaus vedėjo užduotį Nr. 384811, 2022 m. balandžio 13 d. atliko planinį Bendrovės patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar / ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais. Patikrinimo metu nustatęs, kad Bendrovėje naudojama dyzeliniam kurui laikyti ir išpilstyti 9 m³ talpykla nėra užregistruota bei prižiūrima teisės aktų nustatyta tvarka, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius 2022 m. balandžio 14 d. surašė Reikalavimą pašalinti pažeidimus, kuriame nurodė, jog potencialiai pavojingų įrenginių savininkas neužtikrino potencialiai pavojingų įrenginių (kuro talpos) naudojimo, laikymo (saugojimo), priežiūros pagal potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų ir gamintojo pateiktų potencialiai pavojingų įrenginių techninių dokumentų reikalavimus. Tokiais veiksmais pažeisti Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 4 dalis.

5.2. Siekdama įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2020 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 380 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 645 „Dėl Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro įsteigimo ir potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punkte įtvirtintą potencialiai pavojingų įrenginių savininkams įpareigojimą (degalinėse degalams saugoti naudojamų 50 m³ ir mažesnio tūrio talpyklų savininkai Registro nuostatų nustatyta tvarka turi pateikti prašymą užregistruoti šias talpyklas Registre iki 2020 m. rugsėjo 30 d.). Valstybinė darbo inspekcija, kaip Registro valdytoja ir tvarkytoja, 2020 m. birželio 12 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), prašydama išaiškinti, kokios degalų talpyklos privalo būti registruojamos registre.

5.3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi Reikalavimų 7.1 punktu, nurodė, jog asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinė – tai ne prekybai skystuoju kuru skirta stacionari (įskaitant konteinerinę) degalinė (inžinerinis statinys), kurios kuro rezervuarų bendras tūris yra ne didesnis kaip 30 m3 arba metinė kuro apyvarta mažesnė kaip 200 m3. Degalinėms taip pat priskiriamos stacionariai įrengtos vietos, kuriose, neįrengiant kuro kolonėlių, vykdomas kuro priėmimas, saugojimas bei perpylimas į autotransporto priemonių, žemės ūkio technikos, kitų mobiliųjų mechanizmų kuro bakus. Taip pat pagal Reikalavimų 7.2 punktą asmeninio naudojimo skystojo kuro talpykla – tai objekto (statinio) energetinėms reikmėms tenkinti (išskyrus energijos gamybą pardavimui) reikalingo skystojo kuro priėmimui, saugojimui ir tiekimui skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stacionarus požeminis arba antžeminis rezervuaras (arba jų grupė) bei jo aptarnavimui, naudojimui ir apsaugai skirti įrenginiai, komunikacijos, statiniai ir teritorija. Talpyklomis nelaikomi degalinių rezervuarai, kuro bazių talpyklos, kuro transportavimui skirtos / naudojamos talpos ir pan. Pagal Reikalavimų 8 punktą draudžiama kilnojamosiose talpose arba nesilaikant šiame dokumente nustatytų reikalavimų įrengtose stacionariose talpose laikyti daugiau kaip 1 m³ skystojo kuro, išskyrus kuro laikymą teisės aktų nustatyta tvarka kuro laikymui įrengtose ir naudojamose vietose, talpose, talpyklose, degalinėse ar pan., kurios nepatenka į šio dokumento reglamentavimo sritį.

5.4. Atitikties deklaracijos 4 punkte „Produkto aprašas“ vienareikšmiškai nurodoma, jog tai yra „Termoplastinė stacionari antžeminė buitinio kuro, žibalo ir dyzelino talpykla“. Aprašyme pateiktą charakteristiką patvirtina ir Atitikties deklaracijos 5 punkte pateikiama informacija, kad Talpykla pagaminta vadovaujantis standarto PN-EN 13341 „Termoplastikinė stacionarioji antžeminė buitinio krosnių kuro, žibalo ir dyzelio talpykla – Ekstruzinio pučiamojo ir išcentrinio liejimo būdu pagaminto polietileno talpyklos bei anijoninės polimerizacijos būdu suformuotos poliamido 6 talpyklos – Reikalavimai ir bandymo metodai“ reikalavimais. Standarto žymuo PN-EN 13341 nurodo, kad tai yra darnusis Europos Sąjungos standartas, kuris yra „perimtasis standartas − tarptautinės standartizacijos institucijos arba Europos standartizacijos organizacijos priimtas standartas, kurį nacionalinė standartizacijos institucija perėmė kaip nacionalinį standartą“ (Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 2 str. 3 p.), atitinkantis Lietuvos standartą LST EN 13341:2005+A1:2011 „Stacionariosios termoplastikinės antžeminės buitinio krosnių kuro, žibalo ir dyzelino talpyklos. Ekstruzinio pučiamojo ir išcentrinio liejimo būdu pagamintos polietileno talpyklos bei išcentrinio liejimo būdu pagamintos anijoninės polimerizacijos poliamido 6 talpyklos. Reikalavimai ir bandymo metodai“.

5.5. Įvertinę aplinkybes, jog talpykla naudojama dyzelinio kuro (pavojingos cheminės medžiagos) laikymui ir distribucijai (perpylimui į kitų mobiliųjų mechanizmų kuro bakus) stacionariai įrengtoje vietoje – aptvertoje, rakinamoje, asfaltuotoje aikštelėje, taip pat informaciją, kuri nurodoma talpyklos Atitikties deklaracijoje, atsakovo vertinimu, Valstybinės darbo inspekcijos specialistai pagrįstai konstatavo, kad talpykla atitinka Sąrašo 2.4.1.2 punkte nurodytus potencialiai pavojingų įrenginių kvalifikacinius parametrus ir yra kvalifikuotina kaip potencialiai pavojingas įrenginys.

5.6. Gamintojo pateikiama nuoroda, jog įrenginys pagamintas vadovaujantis standartu PNEN 13341, suponuoja išvadą, kad vertimo iš lenkų į lietuvių kalbą galimos klaidos negali turėti ir neturi esminės įtakos šio įrenginio kvalifikacijai. Įrenginį kvalifikuoti ne stacionariu, o mobiliu, įgalintų gamintojo nuoroda, kad jis buvo pagamintas vadovaujantis kitais standartais (ne PN-EN 13341), tačiau ir tokia faktinė aplinkybė iš esmės nieko nekeistų – įrenginys būtų priskirtinas potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai, remiantis Sąrašo 2.4.2 punkte įvardintais parametrais.

5.7. Pareiškėjo pateikti dokumentai, t. y. UAB „Toverta“ 2022 m. birželio 23 d. atsakymas „Dėl kuro talpyklos sertifikato“, talpyklos gamintojo M. Y. A. atsakymas anglų kalba bei jo vertimas į lietuvių kalbą, taip pat talpyklos naudojimo instrukcija ir jos dalinis vertimas į lietuvių kalbą neįrodo, kad kuro talpas, kuriose gali būti laikoma nuo 1 500 iki 9 000 l dyzelinio kuro, galima „nešioti“. Talpyklos naudojimo instrukcijoje nurodoma, kad „ji gali būti eksploatuojama tik pastačius ant lygaus (išlyginto) ir stabilaus paviršiaus, pagaminto iš nedegios medžiagos, o pagrindas turi būti ne mažiau kaip 30 cm platesnis nei pats prietaisas. Pagrindo storis turi būti ne mažesnis kaip 5 cm. Prijungimas prie maitinimo šaltinio turi būti atliekamas tik tinkamais ir pilnai įrengtais įrenginiais“. Pasitikrinus talpyklos gamintojo M. Y. A. tinklapyje siūlomų įsigyti gaminių skiltyje informaciją apie aptariamas talpyklas Eko Fuel Tank, nustatyta, kad nėra nė vieno teiginio, jog tai yra „nešiojamieji įrenginiai“. Todėl atsakovas padarė išvadą, kad pateiktos talpyklos naudojimo instrukcijos pavadinime įrašyti žodžiai „nešiojamieji įrenginiai“ yra netiksli sąvoka, apibūdinant didelio tūrio kuro talpyklas. Pagrindinis dokumentas, nustatantis gaminio paskirtį, yra jo gamintojo pateikta Atitikties deklaracija, kurioje nurodomos techninės specifikacijos / standartai, kuriais ir buvo vadovaujamasi gamyboje.

5.8. Teisines pasekmes sąlygojanti faktinė aplinkybė yra ta, jog talpykla naudojama dyzelinio kuro (pavojingos cheminės medžiagos) laikymui ir distribucijai, o tai suponuoja išvadą apie tokio įrenginio keliamą padidintą pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, todėl aptariamų įrenginių priskyrimui potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai nėra reikšminga, ar įrenginys bus ar nebus neatsiejamai sujungtas su žeme.

5.9. VMI atsisakius kuro talpyklų registravimo, mokesčių mokėtojams buvo panaikinta prievolė VMI registruoti kuro objektus, talpyklas bei apskaitos priemones. Bendru VMI ir Valstybinės darbo inspekcijos sutarimu buvo priimtas sprendimas, kad, mažinant administracinę naštą kuro talpyklų savininkams, pakaks vieningos kuro talpyklų apskaitos, t. y. registre bus registruojamos visos kuro talpyklos, o VMI galės naudotis šiais duomenimis.

5.10. Sprendimas yra parengtas kaip elektroninis dokumentas, pasirašytas kvalifikuotais elektroniniais parašais, o visi dokumento rekvizitai, įskaitant ir sukūrimo datą bei numerį, yra pateikiami elektroninio dokumento metaduomenyse. Kartu su Sprendimu pareiškėjui pateikta Išvada, kurioje pateikti išsamūs atsisakymo tenkinti jo skundą argumentai. Todėl, atsakovo nuomone, Sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas.

6. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad Atitikties deklaracijoje negali būti klaidos, nes gamintojas, gamindamas prekę, nurodo, kokius reikalavimus ji atitinka. Šiuo atveju nurodyta, kad prekė atitinka PN-EN 13341 standartą, kuris atitinka Lietuvos standartą LST EN 13341:2005+A1:2011. Pareiškėjas nepateikė kitos, t. y. patikslintos, Atitikties deklaracijos, o tai yra gamintojo pareiga nurodyti, pagal kokį standartą įrenginį gamino ir kokius reikalavimus jis atitinka. Tuo atveju, jei įrenginys neatitiktų reikalavimų, jo apskritai nebūtų galima saugiai naudoti. Pagal Sąrašą potencialiai pavojingais įrenginiais laikomos degalinėse degalams saugoti naudojamos talpyklos ir nėra klasifikuojama, ar jos naudojamos asmeninėms, ar kitokio pobūdžio reikmėms, kadangi iš esmės potencialiai pavojingos medžiagos turi būti saugiai laikomos dėl galimo pavojaus aplinkai ir žmonėms.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad byloje keliamas ginčas dėl Reikalavimo pašalinti pažeidimus ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas, remiantis į bylą pateiktais duomenimis, nustatė, kad:

9.1. Bendrovė vykdo atliekų tvarkymo veiklą. Veikla vykdoma aptvertoje aikštelėje, esančioje žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas ir jame esantys statiniai valdomi ir naudojami 2013 m. kovo 4 d. panaudos sutarties, sudarytos tarp Bendrovės ir UAB „Mivona“, pagrindu.

9.2. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius atliko planinį Bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi patikrinimą ir nustatė, kad Bendrovėje naudojama dyzeliniam kurui laikyti ir išpilstyti 9 m³ talpykla nėra užregistruota Registre bei prižiūrima teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius surašė Reikalavimą pašalinti pažeidimus, nurodydamas, kad potencialiai pavojingų įrenginių savininkas neužtikrino potencialiai pavojingų įrenginių (kuro talpos) naudojimo, laikymo (saugojimo), priežiūros pagal potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų ir gamintojo pateiktų potencialiai pavojingų įrenginių techninių dokumentų reikalavimus. Buvo konstatuota, kad pažeisti Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 4 dalis. Bendrovė buvo įpareigota iki 2022 m. gegužės 27 d. įvykdyti Reikalavimą pašalinti pažeidimus, vėliau šis terminas pratęstas iki 2022 m. birželio 23 d.

9.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Reikalavimu pašalinti pažeidimus, 2022 m. gegužės 2 d. su skundu Nr. APL22/0502-1 kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, prašydamas panaikinti Reikalavimą pašalinti pažeidimus. Nurodė, kad įmonės vykdoma veikla – atliekų tvarkymas. Atliekų tvarkymo veikla vykdoma aptvertoje, rakinamoje aikštelėje, kurioje naudojami dyzeliniai autokrautuvai, kurių pagalba atliekos yra iškraunamos iš vilkikų, perkeliamos į atliekų rūšiavimo ar smulkinimo linijas bei pakraunamos į vilkikus. Autokrautuvams naudojamas dyzelinis kuras, kuris laikomas 9 m³ kilnojamoje talpoje. Bendrovėje naudojamas kilnojamas įrenginys, skirtas dyzeliniam kurui laikyti ir naudoti savoms reikmėms, todėl nepatenka į Sąrašą, kadangi neatitinka nė vieno iš Sąrašo 2.4 punkte nurodyto kriterijaus. Bendrovė taip pat pateikė gamintojo Metria parengtą Eko Kuro talpyklos 9 000 l Nr. 16/3/6/20 Atitikties deklaraciją.

9.4. Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai išnagrinėjo Bendrovės skundą ir 2022 m. gegužės 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė Bendrovės skundo netenkinti. Sprendime pažymėjo, kad Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai išnagrinėjo skunde nurodytus argumentus ir pateikė savo išvadą Nr. EVD-57, kuri yra šio sprendimo pagrindas. Išvadoje konstatuota, kad, vadovaujantis Reikalavimų 7.1, 7.2 ir 8 punktais, nurodyta pareiškėjo kilnojama kuro talpykla, kuri jos pridedamoje Atitikties deklaracijoje įvardijama kaip „termoplastikinė stacionarioji antžeminė buitinio krosnių kuro, žibalo ir dyzelino talpykla“, turi būti pastatyta stacionariai įrengtoje vietoje, kurioje vykdomas kuro priėmimas, saugojimas bei perpylimas į įmonės vidaus transporto priemonių kuro bakus, t. y. asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinėje.

Vadovaujantis Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Sąrašo 2.4.1.2 punktu ir Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų 2 bei 11 punktais, degalinėse degalams saugoti naudojamos talpyklos registruojamos Registre. Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 95 ir 99 punktuose nustatyta, kad kilnojamajame skystųjų degalų išpilstymo įrenginyje negali būti transportuojami degalai, o degalų išpilstymui įrenginys gali būti naudojamas tik nejudamoje (stacionarioje) būsenoje.

Atsižvelgiant į tai, kad kilnojamasis skystųjų degalų išpilstymo įrenginys negali būti laikomas mobiliąja talpykla, pareiškėjo nurodytas įrenginys atitinka Sąrašo 2.4.1.2 punkte nurodytus parametrus ir yra potencialiai pavojingas įrenginys, kuris pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą gali būti pradėtas naudoti tik gavus akredituotosios įstaigos išvadą, kad toks įrenginys yra tinkamas naudoti, saugus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, taip pat Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatuose nustatyta tvarka užregistravus jį Registre.

Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 23 punkte taip pat įtvirtinta nuostata, kad pradėti eksploatuoti degalinės technologinius įrenginius galima tik Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka įvykdžius degalinės statybos užbaigimo procedūras ir potencialiai pavojingus degalinės įrenginius užregistravus Registre. Todėl Išvadoje pasiūlyta pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Teismas citavo Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnį, 8 straipsnį, 12 straipsnio 1, 2 dalis. Reikalavimų (aktuali redakcija nuo 2008 m. spalio 1 d.) 7.1, 7.2, 8 punktus ir nurodė, kad asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinė yra būtent ne prekybai skystuoju kuru skirta stacionari degalinė, kurios tūris nėra didesnis nei 30 m3.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Bendrovės talpyklos tūris yra 9 m3, taip pat nėra ginčo, jog kuras buvo naudojamas asmeninėms Bendrovės reikmėms, tačiau pareiškėjas ginčija aplinkybę, jog talpykla yra stacionari, kadangi, jo teigimu, Bendrovė tikėjosi nusipirkti nešiojamąją talpyklą ir tik po Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo iš dokumentų sužinojo, kad įsigijo galimai stacionarią talpyklą. Pareiškėjui pradėjus aiškintis situaciją, pardavėjas žodžiu nurodė, jog buvo klaidingai išversti dokumentai, todėl Bendrovė į bylą pateikė patikslintą eksploatavimo instrukciją, kurioje nurodoma, kad talpykla yra nešiojamojo tipo. Vis dėlto, teismas akcentavo, kad į bylą pateiktos Atitikties deklaracijos 4 punkte talpykla įvardijama kaip „termoplastikinė stacionarioji antžeminė buitinio krosnių kuro, žibalo ir dyzelino talpykla“, o Atitikties deklaracijos 5 punkte įtvirtinta, kad tai yra standartinė / normali talpykla, pagaminta vadovaujantis Standarto PN-EN 13341 „Termoplastikinė stacionarioji antžeminė buitinio krosnių kuro, žibalo ir dyzelio talpykla – Ekstruzinio pučiamojo ir išcentrinio liejimo būdu pagaminto polietileno talpyklos bei anijoninės polimerizacijos būdu suformuotos poliamido 6 talpyklos – Reikalavimai ir bandymo metodai“ reikalavimais.

12. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį perimtuoju standartu laikomas tarptautinės standartizacijos institucijos arba Europos standartizacijos organizacijos priimtas standartas, kurį nacionalinė standartizacijos institucija perėmė kaip nacionalinį standartą. Šiuo atveju Atitikties deklaracijoje nurodytas Standarto žymuo PN-EN 13341 yra nuoroda dėl talpyklos atitikties Lietuvos standartui LST EN 13341:2005+A1:2011 „Termoplastikinės stacionariosios antžeminės buitinio krosnių kuro, žibalo ir dyzelino talpyklos. Ekstruzinio pučiamojo ir išcentrinio liejimo būdu pagamintos polietileno talpyklos bei anijoninės polimerizacijos būdu suformuotos poliamido 6 talpyklos. Reikalavimai ir bandymo metodai“. Pareiškėjas pateikė teismui patikslintą iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą išverstą talpyklos eksploatavimo instrukciją, tačiau, kaip nurodė teismas, nei atsakovui, nei teismui nebuvo pateiktos patikslintos gamintojo Atitikties deklaracijos, kuri paneigtų aplinkybę, jog Bendrovės turima talpykla yra stacionaraus tipo. Pareiškėjas patikslintame skunde teismui nurodė, jog iki pradinio skundo pateikimo dar nebuvo gautas Atitikties deklaracijos oficialus vertimas iš lenkų į lietuvių kalbą, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad nebuvo kreiptasi į gamintoją dėl patikslintos Atitikties deklaracijos pateikimo. Taigi, teismas pažymėjo, kad lieka neaišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nesikreipė į gamintoją dėl oficialaus vertimo iš lenkų į lietuvių kalbą bei dėl patikslintos Atitikties deklaracijos pateikimo, siekdamas įrodyti teiginį, jog jo turima talpykla yra nešiojamojo tipo. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pateiktas patikslintas eksploatavimo instrukcijos vertimas iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą nėra laikomas oficialia gamintojo informacija apie talpyklos rodmenis, todėl sutiko su atsakovo pozicija, kad Bendrovės talpykla laikytina stacionaraus tipo įrenginiu jau vien dėl Atitikties deklaracijoje nurodomo Standarto žymens PN-EN 13341, kuriuo buvo vadovautasi gaminant talpyklą.

13. Nagrinėjamu atveju teismas priėjo prie išvados, kad Bendrovės talpykla patenka į Sąrašo 2.4.1.2 punkto reglamentavimą ir yra potencialiai pavojingas įrenginys, kadangi, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, talpykla naudojama dyzelinio kuro laikymui, perpylimui į Bendrovės autokrautuvus, laikoma tik aptvertoje, rakinamoje asfaltuotoje aikštelėje. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo turimas skystųjų degalų išpilstymo įrenginys negali būti laikomas mobiliąja talpykla ir šiuo atveju ji privalo būti laikoma stacionariai bei galėjo būti pradėta naudoti tik gavus akredituotosios įstaigos išvadą, kad toks įrenginys yra tinkamas naudoti, saugus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Šiuo atveju duomenų, kad Bendrovė kreipėsi dėl tokios išvados gavimo ar ją gavo, byloje nėra.

14. Teismas nurodė, kad Vyriausybės 2020 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 380 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 645 „Dėl Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro įsteigimo ir Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ nutarė pakeisti Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 645 „Dėl Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro įsteigimo ir Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų patvirtinimo“ ir nustatyti, kad degalinėse degalams saugoti naudojamų 50 m3 ir mažesnio tūrio talpyklų savininkai Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų nustatyta tvarka turi pateikti prašymą užregistruoti šias talpyklas Registre iki 2020 m. rugsėjo 30 d. VMI 2022 m. sausio 6 d. priėmė įsakymą Nr. VA-5 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, taip pat 2022 m. sausio 6 d. priėmė įsakymą Nr. VA-6 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo VA-56 „Dėl kuro objektų ir naftos produktų apskaitos priemonių registravimo“ pripažinimo netekusiu galios“. VMI minėtu 2022 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. VA-5 patvirtino Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurių 11 punkte nurodoma, kad asmenys, priklausomai nuo vykdomos veiklos su naftos produktais specifikos, privalo laikytis ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (naftos produktų prekybos, gabenimo, laikymo, apskaitos, konkurencijos, kokybės ir aplinkosaugos, priešgaisrinės saugos, energetikos įrenginių saugos ir eksploatavimo, pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimų ir kt.). Už šių Taisyklių pažeidimus asmenys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Taisyklių 12 p.).

15. Taigi, teismas apibendrino, kad šiuo atveju Bendrovė, laikydama potencialiai pavojingą įrenginį (talpyklą), privalėjo iki 2020 m. rugsėjo 30 d. įregistruoti jį teisės aktų nustatyta tvarka Registre. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas anksčiau įregistravo talpyklą VMI, nurodydamas, jog jai suteiktas Nr. 41 1368, pagrindžia faktą, kad jis žinojo apie prievolę registruoti tokias talpyklas, tačiau tinkamai neatliko savo pareigos užregistruoti įrenginio į Registrą.

16. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, jame remiamasi tik Išvada, kuri turėjo būti išsamiai išanalizuota. Teismas pažymėjo, kad tiek iš ginčijamo Reikalavimo pašalinti pažeidimus, tiek ir Sprendimo turinio yra aišku, ko buvo reikalaujama iš Bendrovės. Be to, pareiškėjas skunde pateikė išsamius argumentus dėl priimtų sprendimų jo atžvilgiu, tai rodo, kad suprato reikalavimų esmę ir tai nesutrukdė kreiptis teisminės gynybos, siekiant apginti savo pažeistas teises. Todėl teismas, įvertinęs Reikalavimo ir Sprendimo turinį, padarė išvadą, kad ginčijami aktai atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsakovas šioje byloje skundžiamus sprendimus priėmė įvertinęs visus pareiškėjo pateiktus dokumentus, papildomai kreipėsi dėl išaiškinimų į kitas institucijas, t. y. ėmėsi visų galimų priemonių susidariusiai padėčiai išspręsti, o sprendimuose aiškiai, detaliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias teisės aktų nuostatas pareiškėjas pažeidė.

17. Teismas konstatavo, kad Inspekcija, priimdama Reikalavimą pašalinti pažeidimus ir Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl naikinti nei Reikalavimą pašalinti pažeidimus, nei Sprendimą pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti, panaikinti Reikalavimą pašalinti pažeidimus ir Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Dėl talpyklos, kaip kilnojamojo skystųjų degalų išpilstymo įrenginio sąvokos, pareiškėjas pažymi, kad kartu su talpykla, talpyklos pardavėjas (oficialaus gamintojo atstovas Lietuvoje) UAB „Toverta“ pareiškėjui perdavė tik iš dalies iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą išverstą šios talpyklos atitikties deklaraciją Nr. 1367/2020. Atitikties deklaracijos 4 dalyje „produkto aprašymas“ yra nurodyta, kad tai – termoplastikinė stacionari antžeminė buitinio krosnių kuro, žibalo ir dyzelino talpykla. Šie duomenys buvo nurodyti tiek atsakovui, tiek pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismui su pradiniu skundu buvo pateiktas dalinis talpyklos priežiūros ir naudojimosi instrukcijos vertinmas iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą (ištrauka), kuris patvirtino, kad pareiškėjo įsigyta talpykla yra nešiojamasis / kilnojamasis, ir jokiu būdu ne stacionarus, įrenginys. Bylą nagrinėjant teisme buvo gautas papildomas vertimas, kuris teismui buvo pateiktas su prašymu dėl įrodymų pridėjimo į bylą. Pareiškėjas paaiškina, kad naudojama talpykla yra nešiojamasis, nestacionarus įrenginus, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ne tik į talpyklos pardavėjo (talpyklos gamintojo oficialaus atstovo Lietuvoje) UAB „Toverta“ 2022 m. birželio 23 d. pateiktą atsakymą raštu – kad talpykla nėra stacionari, o laikytina nešiojamuoju įrenginiu krosnių kurui, žibalui ir dyzelinui saugoti / laikyti. Teismas nevertino net ir paties talpyklos gamintojo patvirtinimo raštu, kad visos šios Lenkijoje įsteigtos bendrovės gaminamos talpyklos (rezervuarai) yra kilnojamieji; be to, teismas ignoravo ir tai, kad talpyklų (rezervuarų) konstrukcija nėra skirta tvirtinimui prie pamatų, senų ar kitų stacionarių įrenginių. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta ir paaiškinta, kodėl teismas nesivadovavo gamintojo oficialaus atstovo Lietuvoje (pardavėjo) ir net paties ginčo talpyklos gamintojo pateiktais rašytiniais patvirtinimais raštu, kad ginčo talpykla nelaikytina stacionaria, o yra kilnojamoji / mobili. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad talpykla negali būti laikoma ir „talpykla” pagal Reikalavimų 7.2 punktą.

20. Dėl ginčo talpyklos nepagrįsto pripažinimo „degaline“ pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjui priklausanti talpykla atitinka Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.13 punkte nurodytą kilnojamąjį skystųjų degalų išpilstymo įrenginį. Dėl šios teisės akto konkrečios nuostatos taikymo ginčo teisiniams santykiams pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pasisakyta, nors tai iš esmės būtų leidę teismui nustatyti, kad pareiškėjo nurodoma talpykla yra ir turi būti laikoma kilnojamuoju skystųjų degalų išpilstymo įrenginiu, bet ne degaline ar stacionariu įrengimu. Pareiškėjas paaiškina, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vien ankstesnis talpyklos registravimas VMI, nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad ši talpykla yra potencialiai pavojingas įrenginys ir turi būti įregistruota potencialiai pavojingų įrenginių sąraše. Šiuo atveju (ginčo talpyklos atveju) taikytina Reikalavimų 8 punkto išimtis, kadangi kilnojamasis skystųjų degalų išpilstymo įrenginys, kokia ir yra pareiškėjo talpykla, patenka ne į Reikalavimų reguliavimo sritį, bet į Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reguliavimo sritį, o konkrečiai – į kilnojamojo skystųjų degalų išpilstymo įrenginio sąvoką. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismo cituotas Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 95 punktas nėra susijęs su nagrinėjama byla. Pareiškėjo valdomas ir naudojamas žemės sklypas (teritorija) nėra skirta degalinės statybai ar eksploatacijai, nes žemės sklypo paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

21. Dėl ginčo talpyklos pripažinimo potencialiai pavojingu įrenginiu ir jos įtraukimo į potencialiai pavojingų įrenginių sąrašą pareiškėjas nurodo, kad jo turima talpykla nėra stacionari, todėl bet kurie Sąrašo 2.4.1 punkto reikalavimai šioje situacijoje negali būti taikomi. Negali būti laikomas pagrįstu ir Išvados bei teismo sprendimo teiginys, kad pareiškėjo talpykla patenka į Sąrašo 2.4.1.2 punkte nurodytus parametrus.

22. Pareiškėjas paaiškina, kad Sprendimas neatitiko individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir vien tai buvo savarankiškas pagrindas jį panaikinti. Priešinga pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija šiuo klausimu taip pat yra neproporcinga ir neteisinga.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Sprendimą palikti galioti.

24. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė Atitikties deklaracijos ir kitų įrenginio paskirtį bei technines charakteristikas apibūdinančių dokumentų santykį ir pateikė argumentuotas išvadas. Pagrindinis dokumentas, nustatantis gaminio paskirtį, yra jo gamintojo pateikta Atitikties deklaracija, kurioje nurodomos techninės specifikacijos (standartai), kuriais buvo vadovaujamasi įrenginio gamybos procese. Pareiškėjas ir su skundu teismui patikslintos / pakeistos įrenginio Atitikties deklaracijos nepateikė.

25. Atsakovas teigia, kad talpyklos naudojimo instrukcijoje nurodoma, jog „ji gali būti eksploatuojama tik pastačius ant lygaus (išlyginto) ir stabilaus paviršiaus, pagaminto iš nedegios medžiagos, o pagrindas turi būti ne mažiau kaip 30 cm platesnis nei pats prietaisas. Pagrindo storis turi būti ne mažesnis kaip 5 cm. Prijungimas prie maitinimo šaltinio turi būti atliekamas tik tinkamais ir pilnai įrengtais įrenginiais“. Tai, kad talpykla naudojama dyzelinio kuro distribucijai, pripažįsta ir pats pareiškėjas: „talpykla yra naudojama išimtinai tik atliekų tvarkymo aikštelėje naudojamiems autokrautuvams“. Vadovaujantis Reikalavimų 7.1 punktu, Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.2 punktu, atsakovas nurodo, kad „degalinė“ – tai tam tikra specialiai įrengta teritorija / vieta, kurioje atliekama degalų priėmimo bei distribucijos veikla ir kvalifikuojant tam tikrą teritoriją / vietą degaline nėra svarbu ar distribucija bus vykdoma iš stacionarių, ar iš mobilių įrenginių / talpyklų. Svarbu tai, kad Sąrašo 2.4.1.2 punkte nėra specifikuojama, kokios (stacionarios ar kilnojamos) degalinėse degalams saugoti naudojamos talpyklos priskirtinos potencialiai pavojingiems įrenginiams – o tai suponuoja vienareikšmišką išvadą: visos, tiek stacionarios, tiek ir kilnojamos degalinėse degalams saugoti naudojamos talpyklos priskiriamos potencialiai pavojingiems įrenginiams ir joms yra privaloma įstatyme numatyta priežiūra. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Sąrašo 2.4.2 punkte nurodoma, jog potencialiai pavojingiems įrenginiams priskiriamos ir mobiliosios 1 m3 ir didesnio tūrio beslėgės pavojingų medžiagų (dyzelinas yra pavojinga cheminė medžiaga) ir mišinių talpyklos. Tokiu būdu kvalifikavus pareiškėjo naudojamą talpyklą „mobilia“ ir ši aplinkybė iš esmės nieko nekeistų – įrenginys būtų priskirtinas potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai, remiantis Sąrašo 2.4.2 punkte įvardintais parametrais.

26. Atsakovas pažymi, kad Sprendimas yra parengtas vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos nustatyta skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarka, kuria vadovaujantis rengiami visi atsiliepimai į gaunamus skundus ir prašymus. Išvadose yra pateikti išsamūs atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą argumentai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo pašalinti pažeidimus potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros srityje.

28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Bendrovės talpykla patenka į Sąrašo 2.4.1.2 punkto reglamentavimą ir yra potencialiai pavojingas įrenginys, Bendrovė tinkamai neatliko savo pareigos užregistruoti įrenginio į Registrą. Ginčijami aktai atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

29. Apeliantas Bendrovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Bendrovės turimos talpyklos oficialaus atstovo Lietuvoje ir paties gamintojo patvirtinimus, kad pareiškėjo įsigyta talpykla yra kilnojama / mobili. Pareiškėjo turima talpykla yra laikytina ne degaline, bet kilnojamuoju skystųjų degalų išpilstymo įrenginiu ir būtent dėl to talpykla negali būti laikoma potencialiai pavojingu įrenginiu. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą susidaro ydinga situacija, kai plastmasinė talpykla priskiriama degalinei, kaip statiniui, kuriam yra privaloma teisinė registracija. Atsakovo sprendimas neatitiko individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų ir vien tai buvo savarankiškas pagrindas jį panaikinti.

30. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė darbo inspekcija 2022 m. balandžio 14 d. pareiškėjui surašė Reikalavimą pašalinti pažeidimus. Iš šio dokumento turinio matyti, kad buvo tikrinama darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymasis. Patikrinimo metu nustatyta, kad potencialiai pavojingų įrenginių savininkas neužtikrino potencialiai pavojingų įrenginių (kuro talpos) naudojimo, laikymo (saugojimo), priežiūros pagal potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų ir gamintojo pateiktų potencialiai pavojingų įrenginių techninių dokumentų reikalavimus. Reikalavime pašalinti pažeidimus nurodyta, kad buvo pažeisti Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalys, nustatančios visą eilę potencialiai pavojingo įrenginio savininko pareigų ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti darbuotojų ir vadovų, dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais kvalifikacinius reikalavimus, jų mokymą, instruktavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad potencialiai pavojingu įrenginiu atsakovas laiko įmonėje naudojamą dyzeliniam kurui laikyti ir išpilstyti skirtą 9 m³ talpyklą.

32. Dėl apelianto argumentų teismas pažymi, kad Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, potencialiai pavojingi įrenginiai – įrenginiai, kurie atitinka šiame įstatyme nurodytas kategorijas ir Vyriausybės patvirtintus šių įrenginių kategorijų parametrus ir kuriuos naudojant dėl juose susikaupusios energijos ir vykstančių procesų kyla pavojus (galima grėsmė) žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad potencialiai pavojingų įrenginių savininkai privalo užtikrinti potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą, laikymą (saugojimą), priežiūrą pagal potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų ir gamintojo pateiktų potencialiai pavojingų įrenginių techninių dokumentų reikalavimus. Taip pat, paminėto įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad potencialiai pavojingas įrenginys gali būti pradėtas naudoti tik gavus akredituotosios įstaigos išvadą, kad potencialiai pavojingas įrenginys yra tinkamas naudoti ir saugus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, ir Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatuose nustatyta tvarka užregistravus jį šiame registre.

33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 61 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 817 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ pakeitimo“, patvirtinto Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų parametrų sąrašo 2.4.1.2. punkto seka, kad degalinėse degalams saugoti naudojamos talpyklos yra priskiriamos potencialiai pavojingiems įrenginiams. Apeliantas nesutinka, kad jo turima talpykla atitinka šią nuostatą.

34. Visų pirma, teismas pažymi, kad iš apibrėžimo „degalinėse degalams saugoti naudojamos talpykla“ neseka, kad, jeigu talpykla yra kilnojama, ji bus nepriskiriama potencialiai pavojingiems įrenginiams.

35. Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-37 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 1-94 redakcija), 6.2 punkte apibrėžta, kad „Degalinė – specialiai įrengta teritorija su statiniais ir (ar) stacionariaisiais arba mobiliaisiais įrenginiais skystiesiems degalams, suskystintoms naftos dujoms, suslėgtoms gamtinėms dujoms ir alternatyviesiems degalams (išskyrus suskystintas gamtines dujas) priimti, laikyti, perpilti į kelių transporto priemonių degalų bakus, kilnojamąsias talpyklas ir (ar) balionus“.

36. Be to, Asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinių bei asmeninio naudojimo skystojo kuro talpyklų įrengimo ir naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimų LAND 80-2006, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. D1-434 „Dėl Asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinių bei asmeninio naudojimo skystojo kuro talpyklų įrengimo ir naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimų (LAND 80-2006) patvirtinimo“ 7.1 punkte yra nurodyta, kad degalinėms taip pat priskiriamos stacionariai įrengtos vietos, kuriose, neįrengiant kuro kolonėlių, vykdomas kuro priėmimas, saugojimas bei perpylimas į autotransporto priemonių, žemės ūkio technikos, kitų mobiliųjų mechanizmų kuro bakus.

37. Iš teisės normų, nurodytų šios nutarties 35–36 punktuose, seka, kad terminas „degalinė“ yra specialusis teisinis terminas, kuris apibrėžtas teisės aktuose. Todėl jo turinys turi būti nustatomas pagal teisės aktus. Iš paminėtų teisės normų seka, kad „degalinė“ – tai tam tikra specialiai įrengta teritorija / vieta, kurioje atliekama degalų priėmimo bei paskirstymo veikla ir kvalifikuojant tam tikrą teritoriją / vietą degaline nėra svarbu ar degalų paskirstymas vykdomas iš stacionarių, ar iš mobilių įrenginių / talpyklų.

38. Iš atsakovo paaiškinimų, kurių nepaneigė apeliantas, seka, kad ginčo talpyklos naudojimo instrukcijoje nurodoma, kad ji gali būti eksploatuojama tik pastačius ant lygaus (išlyginto) ir stabilaus paviršiaus, pagaminto iš nedegios medžiagos, o pagrindas turi būti ne mažiau kaip 30 cm platesnis nei pats prietaisas. Pagrindo storis turi būti ne mažesnis kaip 5 cm; prijungimas prie maitinimo šaltinio turi būti atliekamas tik tinkamais ir pilnai įrengtais įrenginiais. Akivaizdu, kad nepaisant to, jog apeliantas akcentuoja, kad talpą galima perkelti į kitą vietą (naudojant krautuvą arba kėlimo kilpas), eksploatuoti talpą galima tik stacionariai įrengus. Iš nuotraukų prie patikrinimo medžiagos matyti, kad būtent taip ir buvo pasielgta su ginčo talpa – ji buvo įrengta stacionariai ant specialiai įrengto pagrindo, prijungta prie elektros tinklo. Taigi, ginčo talpa buvo eksploatuojama degalinėje, taip kaip ją apibrėžia šios nutarties 35–36 punktuose nurodyti teisės aktai.

39. Atkreiptinas dėmesys, kad Sąrašo 2.4.2 punkte nurodoma, jog potencialiai pavojingiems įrenginiams priskiriamos ir mobiliosios 1 m3 ir didesnio tūrio beslėgės pavojingų medžiagų ir mišinių talpyklos. Taigi, kvalifikavus apelianto naudojamą talpyklą „mobilia“ ir ši aplinkybė iš esmės nieko nekeistų – įrenginys būtų priskirtinas potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai, remiantis Sąrašo 2.4.2 punkte įvardintais parametrais.

40. Dėl aukščiau paminėtų argumentų teismas atmeta apelianto paaiškinimus, kad turima talpykla yra laikytina ne degaline, bet kilnojamuoju skystųjų degalų išpilstymo įrenginiu ir būtent dėl to talpykla negali būti laikoma potencialiai pavojingu įrenginiu, kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius galiojančiai teisei.

41. Dėl apelianto argumentų, kad atsakovo Sprendimas neatitiko individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų ir vien tai buvo savarankiškas pagrindas jį panaikinti, teismas visų pirma primena, kad Viešojo administravimo įstatymu iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Taigi tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo aspektu turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr. 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Taigi, pasitaikantys teisminėje praktikoje individualaus administracinio akto turinio trūkumai savaime nesuponuoja ginčijamo sprendimo (bendrine prasme) pripažinimo visiškai neteisėtu.

Būtina vertinti, kokie tai pažeidimai (šiuo aspektu žr., pvz., 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013).

42. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A556-336/2011).

43. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo. Teismas mano, kad šia teisės norma yra nustatyta plati Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus kompetencija, apimanti ir galimybę pakeisti ir papildyti pavaldžių Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių sprendimų motyvus. Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2022 m. balandžio 14 d. Reikalavimo pašalinti pažeidimus buvo nagrinėjamas žinybine tvarka ir Valstybinė darbo inspekcija 2022 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą Nr. SD-129-11410 „Sprendimas dėl UAB „Terra recycling“ skundo, prašančio panaikinti reikalavimą R1 Nr. 1118-0050“, kuriame teigiama, kad išvados Nr. EVD-57, yra šio sprendimo pagrindas. Paminėtos išvados yra gausiai motyvuotos.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi Reikalavimą pašalinti pažeidimus, Sprendimo, Išvados turinį, proceso šalių paaiškinimus bei vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, vertina, kad Reikalavimas pašalinti pažeidimus juridinės technikos prasme turi trūkumų, tačiau trūkumai nelaikytini esminiais. Apeliantas suprato, koks buvo taikytas teisinis reguliavimas, teigia, kad tas reguliavimas, kuris taikytas, buvo netinkamas, bei dėsto argumentus teismui, kodėl taikytas reguliavimas buvo netinkamas, o tai reiškia, kad apeliantas puikiai supranta atitinkamų visuomeninių santykių esmę, turinį ir pasinaudojo teise ginti savo pažeistus interesus teisme.

45. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Terra recycling“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius