6602073e-7e1b-4eea-a69d-bf76d4b3ddc7 · Panevėžio apygardos teismas

Teisėja Kristina Serdiukienė Teisėjas Gytis Stasevičius                        Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-223-366/2013                                                                    Proceso Nr. 4-50-3-00017-2013-6                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 79.1  (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 17 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, NUSTATĖ: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentÅ«ros vyresnysis specialistas 2012-12-27 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), G.

K. pagal Lietuvos Respublikos  administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 90 str. skyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 150 Lt baudÄ už tai, kad jis 2012-09-18, apie 12.45 val., SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) raj., tyčia metė akmenį į A. G. priklausančius naminius paukščius ir vienÄ jų sužalojo („Vengrų milžinų“ veislės Å¾Ä sį), dėl ko ji pradėjo Å¡lubuoti, t.y. G. K. žiauriai elgėsi su gyvÅ«nų. Skundžiama nutartimi Utenos rajono apylinkės teismas paliko Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentÅ«ros vyresniojo specialisto 2012-12-27 nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistÄ ir G.

K. skundo netenkino. Apeliaciniu skundu G. K. praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013-04-04 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodo, kad jokių fizinių veiksmų prieÅ¡ A. G. priklausančias Å¾Ä sis neatliko. Teigia, kad G. pasinaudojo situacija, kad jų paukÅ¡tis susižalojo, ir nepagrįstai jį apkaltino, t.y. atkerÅ¡ijo už norÄ teisėtais bÅ«dais kovoti prieÅ¡ jų daromÄ betvarkę sodo teritorijoje.

Mano, kad įrodymai buvo vertinti kryptinai G. naudai, o tam įtakos turėjo tai, kad Ž. G. yra (duomenys neskelbtini) apskr. VPK pareigÅ«nas. Pažymi, kad veterinarijos gydytojas A. K. galimai yra G. turimo Å«kio veterinarijos gydytojas, todėl jo parodymai nėra patikimi ir objektyvÅ«s. Pasak apelianto, ir pačių G. parodymai yra prieÅ¡taringi tarpusavyje – vienas teigia, kad Å¾Ä sį atskyrė nuo bandos, o kitas, kad ne, be to, A. G. negalėjo nurodyti su kuria ranka buvo mesta į Å¾Ä sį. Apelianto teigimu, įrodymų pagal A.

G. pareiÅ¡kimÄ niekas nerinko ir netyrė, o tik vienareikÅ¡miÅ¡kai patikėjo G. parodymais, nebuvo įvertina jo pateikta raÅ¡ytinė ir filmuota medžiaga apie jų tarpusavio konfliktus. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu praÅ¡o G. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Mano, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidus nei materialinės nei procesinės teisės normų. Byloje surinkti vieningi įrodymai patvirtina G.

K. kaltę padarius ATPK 90 str. numatytÄ pažeidimÄ . Apklausti tiesioginiai liudytojai vieningai nurodė aiÅ¡kiai patys matę, kad G. K. apmėtė Å¾Ä sis ir vienÄ iÅ¡ jų sužalojo. Å ios aplinkybės visiÅ¡kai sutapo ir su veterinarijos gydytojo duotu paaiÅ¡kinimu ir parodymais, o tai, jog galimai gydytojas ankščiau yra gydęs G. naminius gyvÅ«nus, nesuteikia pagrindo jo parodymus laikyti nepatikimais, nes veterinarijos gydytojo pareiga kaip tik ir yra aptarnauti gyventojus, teikti konsultacijas ir medicininę pagalbÄ naminių gyvÅ«nų auginimo, gydymo klausimais.

Institucijos teigimu, G. K. administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Apeliacinis skundas netenkinamas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ATPK 30211 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo iÅ¡vada dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentÅ«ros 2012-12-27 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo ir teisėtumo yra pagrįsta ir motyvuota.

PrieÅ¡ingai apelianto teiginiams, skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, jog, nagrinėdamas G. K. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, t. y. rėmėsi ne tik byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais – nukentėjusiosios ir liudytojų pirminiais paaiÅ¡kinimais, bet ir pakartotinai apklausė įvykyje dalyvavusius asmenis bei apelianto nurodytus liudytojus, įvertino jų parodymus įrodymų visumos kontekse, be to, tiriant apelianto pateiktÄ versijÄ buvo peržiÅ«rėta jo pateikta vaizdinė medžiaga.

Taigi, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ atmesdamas apelianto skundÄ . Apeliaciniu skundu G. K. kelia kaltės, o kartu ir įrodymų vertinimo klausimÄ dėl ATPK 90 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, teigdamas, jog jokių fizinių veiksmų prieÅ¡ A.

G. priklausančias Å¾Ä sis neatliko. Tačiau tokia apelianto versija yra paneigta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Tai, kad apeliantas sužalojo Å¾Ä sį, apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas Ž. G. ir nukentėjusioji A. G., kurie nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes (b.l. 54-56). Jų parodymai teismo posėdyje sutapo su 2012-09-18 d. duotais paaiÅ¡kinimais policijos pareigÅ«nams (byla Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 5-6), prieÅ¡taravimų nėra nustatyta. PrieÅ¡ingai apeliacinio skundo teiginiams, Ž. ir A.

G. parodymai tarpusavyje taipogi iÅ¡ esmės sutapo, jie abu parodė, kad sužalotÄ Å¾Ä sį, iki kol atvyks veterinarijos gydytojas ir policijos pareigÅ«nai, paliko prie vandens telkinio, niekur nenešė. Vien tai, jog A. G. negalėjo nurodyti su kuria ranka apeliantas metė akmenį, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu bei neÅ¡alina apelianto atsakomybės. Pažymėtina, jog Å¡ių asmenų nurodytas aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtino ir liudytojas A. K., kuris įvykio dienÄ buvo iÅ¡kviestas apžiÅ«rėti sužeistos Å¾Ä sies (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 8).

Pastarasis liudytojas patvirtino, kad Å¾Ä sis Å¡lubavo, jai buvo nustatytas trauminis sužalojimas. ApžiÅ«rint Å¾Ä sį į tvenkinį buvo įmestas obuolys, tuo metu gretimame sklype buvo G. kaimynas G. K. (b.l. 56). A. K. paaiÅ¡kinime policijos pareigÅ«nams nurodyta, jog tvenkinyje ir Å¡alia jo matėsi primėtytų obuolių ir akmenukų (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 7). Nors apeliantas teigia, jog liudytojo A. K. parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi ir objektyvÅ«s, nes jis galimai yra G. turimo Å«kio veterinaras, tačiau Å¡io liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas.

Byloje jokių duomenų apie tai, jog jis asmeniÅ¡kai pažįsta A. G., gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti G. K., nėra, todėl netikėti Å¡io liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad tam tikras A. K. nurodytas aplinkybes, kaip minėta, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, visuma aptartų įrodymų vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigia G. K. nurodytas aplinkybes, jog jokių fizinių veiksmų prieÅ¡ A. G. priklausančias Å¾Ä sis jis neatliko.

Nors apylinkės teismo posėdyje, apelianto iniciatyva buvo iškviesti ir apklausti liudytojai J. K. ir R. Š., kurie patvirtino, kad nematė, jog G. K. būtų mėtęs obuolius į tvenkinį, tačiau įvertinus tai, jog apelianto versija apie kartu su juo buvusius asmenis atsirado tik bylos nagrinėjimo metu, administracinio teisės pažeidimo protokole (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l.

2) tai nėra užfiksuota bei atsižvelgus į tai, kad nei A. ir Ž. G., nei A. K. nepatvirtino, jog įvykio metu kartu su apeliantu buvo ir paÅ¡aliniais asmenys, pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai atmesti liudytojų J. K. ir R. Å . parodymus, kaip prieÅ¡taraujančius nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Taigi Å¡ių pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog G. K. žiauriai elgėsi su gyvÅ«nų (GyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad  žiauriu elgesiu su gyvÅ«nais, jų kankinimu laikomi Å¡ie veiksmai: gyvÅ«nų gÄ sdinimas, sužeidimas ar nužudymas, iÅ¡skyrus teisės aktuose numatytus atvejus), todėl administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 90 str. patrauktas pagrįstai.

Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis. Ä®rodymų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tiriama tiek, kad jų pakaktų iÅ¡vadoms pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai dėl G. K. kaltės daryti. Taip pat pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas yra administracinio teisės pažeidimų bylas nagrinėjančių organų (pareigÅ«nų) prerogatyva, todėl vien tai, jog nubaustajam nepriimtinos padarytos iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d.

 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pakeisti ar panaikinti teismo nutartį bei taip pat Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentÅ«ros 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimÄ , apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30210 str.,  30212 str. 1 d. 1 p., NUTARĖ: Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                              Sigitas Bagdonavičius