66016e13-9c5e-46f1-a424-e4e09ce733df · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-335-309-2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00738-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2, 1.2.5.4.; 2.4.7.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.; (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 23 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiuidalyvaujant nukentėjusiajai E. S. (O.), dalyvaujant nuteistajam J.

S., gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį bei skirta jam 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda;pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei skirta jam 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio pirma, antra, penktos dalies 1 punktu, subendrinus paskirtas bausmes, bausmių apėmimo bÅ«du esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, galutine bausme paskirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnį ir 66 straipsnį į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011-05-17 15.00 val. iki 2011-05-18 11.30 val. (viena para) ir laikyta J. S. sumokėjusį 2 MGL (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) litų dydžio baudos dalį.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: J. S. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ E. S. bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. 2011-05-17 apie 14.00 val. bute, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajai E. S. į galvos sritį, ranka užimdamas jos burnÄ , smaugdamas ir grasindamas žodžiais nužudyti:

„tave pasmaugsiu“, „nužudysiu“, „papjausiu“, grasino nukentėjusiÄ jÄ E. S. nužudyti, esant pakankamo pagrindo jai manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Be to, jis 2011-05-17 apie 14.00 val. bute, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtÄ , tai yra suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajai E. S. į galvos sritį, ranka užimdamas jos burnÄ ir smaugdamas jÄ , padarė nukentėjusiajai E. S. kraujosruvas nosies srityje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, žastuose, kraujosruvas su nubrozdinimais virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje, deÅ¡inėje blauzdoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nuteistasis J. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2012-02-17 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nurodo, kad jo manymu Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-17 teismo posėdžio protokolas suraÅ¡ytas su trÅ«kumais, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 261 straipsnio reikalavimus, nes jo ir jo gynėjo pasisakymai užprotokoluoti labai sutrumpintai ir nepilnai, todėl neatskleista kaltinimo įrodymų kritika ir jo gynyba.

IÅ¡ protokolo negalima susidaryti pilno ir objektyvaus vaizdo, kaip buvo ginčijami neobjektyvÅ«s kaltinimo įrodymai, neaiÅ¡ku ar jis turėjo tinkamÄ ir kvalifikuotÄ gynybÄ , ar buvo pasakyta ginamoji kalba. Taip pat nurodo, kad jam susipažinus su teismo nuosprendžiu tapo akivaizdu, jog baudžiamoji byla yra iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai, o nuosprendis grindžiamas subjektyviais, nenuosekliais ir prieÅ¡taringais pačios nukentėjusiosios E. S. bei jos giminaitės liudytojos L. U. parodymais.Apelianto teigimu, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tariamo nusikaltimo metu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metu paÅ¡alinių asmenų, iÅ¡skyrus jį ir nukentėjusiÄ jÄ nebuvo.

Liudytojų nėra ir negali bÅ«ti, todėl reikalinga atidžiai iÅ¡nagrinėti nukentėjusiosios E. S. ir jos liudytojos parodymus duotus ikiteisminiam tyrimui bei teismui ir juos teisiÅ¡kai įvertinti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tariamo nusikaltimo metu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), metu paÅ¡alinių asmenų, iÅ¡skyrus jį ir nukentėjusiÄ jÄ nebuvo, kitų liudytojų nėra ir negali bÅ«ti. Todėl reikalinga atidžiai iÅ¡nagrinėti nukentėjusiosios E. S. ir jos liudytojos parodymus duotus ikiteisminiam tyrimui bei teismui ir juos teisiÅ¡kai įvertinti.Apeliantas nurodo, kad kaltinamajame akte cituojami nukentėjusiosios E. S.parodymai, jog jis:- 2011-05-17 apie 14 val.

žodžiu iÅ¡sakė grasinimus ,,aÅ¡ tave pasmaugsiu, nužudysiu, papjausiu“, kurių pagrindu jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl grasinimų nužudyti. - 2011-08-26 akistatos su juo metu nukentėjusioji E. S. savo parodymus pakeitė, ir parodė, kad jam, tariamai, pradėjus smurtauti, ji Å¡aukė : „iÅ¡leisk mane“, o jis „ ar tu nori gyventi ar tu nori gyventi“, prašė leisti į tualetÄ , Å¡aukė „gelbėkit“, o jis „tu niekur neiÅ¡eisi, aÅ¡ su tavimi susidorosiu“.2012-01-23 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. S. vėl pakeitė savo parodymus, teigdama, kad konflikto metu jis jai pasakė, „dabar aÅ¡ tave saugumo metodais patvarkysiu“, klausė „ar nori gyventi“, „ J. kviesk greitÄ jÄ â€œ, „gerai, nereikės man tavęs pribaigti, sava mirtim numirsi“, „nori gyventi – negyvensi“.Apeliantas teigia, kad kaltinimo liudytoja L.

U. apie grasinimus E. S. kalbėjo ir ikiteisminiam tyrimui davė parodymus, kad :girdėjo J. S. iÅ¡sakomus grasinimus E. S. „aÅ¡Â tave kankinsiu pagal KGB metodus, neliks jokių mėlynių“,„L. kviesk policijÄ â€œ,„durne, kur ta L. tave iÅ¡girs gyvendama pietiniame rajone“,„paleisk man skauda“,„dabar einu atsineÅ¡iu peilį ir kankinsiu tave badydamas po truputį“.E. S. antrÄ kartÄ paskambinus ji girdėjo, kaip „E. praÅ¡o pakviesti med. pagalbÄ , o J. S., kad nekvies, kad ji pati nustips ir jam nereikės nieko jai daryti.“2012-01-23 liudytoja L.

U. Å iaulių miesto apylinkės teismui davė parodymus, kad iÅ¡girdo Å¡auksmÄ :- „J., kodėl mane smaugi, muÅ¡i“,- „aÅ¡ tave kankinsiu pagal KGB metodus, užmuÅ¡iu“,„L. kviesk policijÄ â€œ,„paimsiu peilį ir tave badysiu“,„tu nudvėsi pati, nereikės tave užmuÅ¡ti“.Pasak apelianto, Å¡ie pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ nukentėjusiosios E. S. ir kaltinimo liudytojos L. U. parodymų, yra akivaizdžiai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taraujantys vieni kitiems. Mano, kad  kaltinimas grasinimu nužudyti E. S. buvo surežisuotas nevykusiai.

Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo nukentėjusios E. S. ir jos liudytojos parodymai dar kitokie. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡reikalauti apžiÅ«rai santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo civilinę bylÄ . Teismas Å¡ių nenuoseklumų ir prieÅ¡taravimų priežasčių nebandė net aiÅ¡kintis ir juos Å¡alinti. Liudytoja pateikė tokius grasinimų įrodymus ir variantus, apie kuriuos nekalbėjo net pati nukentėjusioji. Akivaizdu, kad nukentėjusioji E. S. ir liudytoja L.

U. sÄ moningai klaidino ikiteisminį tyrimÄ ir Å iaulių miesto apylinkės teismÄ , ir jam kerÅ¡tavo.Apelianto supratimu, nukentėjusioji E. S. ir L. U. suklaidino teismÄ duodamos parodymus apie telefoninius skambučius 2011-05-17 prieÅ¡ konfliktÄ ir konflikto metu, nes neatitinka tariamo nusikaltimo padarymo laikas ir trukmė.Apelianto manymu, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai laikė jo kaltę patvirtinančiais įrodymais E. S. pateiktus kokius tai garsinius pokalbių įraÅ¡us. Fonografinė ekspertizė nebuvo daroma, kieno pokalbių suvestinės buvo pateiktos nenustatyta.

Apeliantas mano, kad teismas specialių žinių ir ekspertų funkcijų neturi, todėl, grįsti nuosprendį niekiniais įrodymais, kurių patikrinti nėra galimybės yra neteisėta. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ir nuosprendyje paminėjo liudytojų V. J., D. B. bei A. Č. pavardes, nors apie tariamus nusikaltimus Å¡ie asmenys parodymų neteikė. Kitų įrodymų Å¡altinių, kad jis grasino nužudyti buvusiÄ sutuoktinę ir vartojo prieÅ¡ jÄ smurtÄ nei ikiteisminis tyrimas, nei teismas nenustatė.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.   Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, buvo Å¡aliÅ¡kas ir nesilaikė Å¡io straipsnio nuostatų.Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę ir nuteistojo apeliacinį skundÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tačiau vertindamas nuteistojo J.

S. nusikalstamÄ veikÄ pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymÄ ir tuo pačiu netinkamai buvo iÅ¡spręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 4 punktas). Dėl BK 145 straipsnio 1 dalies taikymo         BK 145 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos        Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimo panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.).BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , visuma. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Pagal konstrukcijÄ nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, Nr. 2K-70/2011).               Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis J. S. 2011-05-17 apie 14.00 val. bute, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajai E. S. į galvos sritį, ranka užimdamas jos burnÄ , smaugdamas, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusios E. S. sveikatÄ , ir grasindamas žodžiais nužudyti:

„tave pasmaugsiu“, „nužudysiu“, „papjausiu“, grasino nukentėjusiÄ jÄ E. S. nužudyti, esant pakankamo pagrindo jai manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Nuteistasis J. S. savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad nukentėjusioji E. S. pati iÅ¡provokavo konfliktÄ , iÅ¡ anksto pasiruoÅ¡usi. Jis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinio smurto nenaudojo. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų.

Nuosprendyje išsamiai išanalizuoti ištirti įrodymai, jie lyginami tarpusavyje, pasisakyta kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami.Nukentėjusioji E. S. parodė, kad nuteistasis J. S. yra jos buvęs vyras. Jie išsiskyrė 2011-12-06. Abu gyveno (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau po skyrybų, šis butas priklauso jai. Įvykio metu butas dar buvo jų bendra nuosavybė. 2011-05-17 po skyrybų teismo posėdžio, ji pritrūko vaistų, maisto, rūbų, kurie buvo palikti bute.

Kadangi tuo metu į (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs J. S., todėl ji laikinai gyveno pas savo mamÄ . Kadangi norėjo sugrįžti į butÄ ir pasiimti reikalingus daiktus, todėl paskambino J. S. ir paklausė ar jis yra namuose bei pasakė, kad ateina pasiimti reikalingų daiktų. Kalbant su J. S. telefonu, ji nesuprato, kad jis yra apsvaigęs nuo alkoholio. Išėjusi iÅ¡ mamos namų, ėjo į savo namus, kuriuose buvo J. S.. Su savo pussesere L. U. ji sutarė, kad paliks įjungtÄ telefonÄ , kad Å¡i girdėtų, kas vyksta bute.

Apie 14 val. ji įėjo į butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), palto nenusirengė, o tik pasiėmė reikalingus vaistus, rÅ«bus, susidėjo prieÅ¡ tai nusipirktÄ maistÄ . Kai ji stovėjo prie Å¡aldytuvo, iÅ¡ savo kambario iÅ¡bėgo J. S.. Jis pripuolė prie jos, pačiupo jai už galvos ir labai stipriai jÄ suspaudė. Tas suspaudimas jÄ apsvaigino, tačiau ji iÅ¡trÅ«ko nuo jo ir pradėjo bėgti, tikėdamasi iÅ¡bėgti pro duris, tačiau jis jÄ pačiupo, metė ant sofos, užgulė ir sumušė, suduodamas į galvos sritį, į Å¡onkaulį.

Jai iÅ¡ ausies iÅ¡krito auskaras. J. S. jÄ užgulė, užėmė burnÄ , klausė „ar nori gyventi?“. Kai nuo jo ji iÅ¡trÅ«ko, ji iÅ¡bėgo iÅ¡ buto ir Å¡aukė laiptinėje, tačiau pargriuvus, J. S. jÄ Ä¯tempė į butÄ , o ji tada pradėjo Å¡aukti „L., kviesk policijÄ â€œ. Ä®vykio metu ji kiÅ¡enėje turėjo telefonÄ , su kuriuo mėgino daryti įvykio garso įraÅ¡Ä , tačiau jį galėjo padaryti tik tuo metu, kai paspruko ir nubėgo į tualetÄ , todėl įraÅ¡o trukmė tik 37 sekundės. Netrukus jai pasidarė blogai su sveikata, todėl ji pasakė „J., kviesk greitÄ jÄ â€œ, o Å¡is pasakė „gerai, nereikės tavęs pribaigti, sava mirtim numirsi“.

J. S. įvykio metu jÄ smaugė, jai grasino, sakė „nori gyvent – negyvensi“, kumščiu trenkė į galvos sritį, laikė užėmęs burnÄ . Girdėdama tokius žodžius, ji suprato, kad jie yra realÅ«s ir J. S. jÄ Â tikrai gali nužudyti. J. S. jai nuolat grasindavo, todėl byloje yra pateikti telefoniniai įraÅ¡ai. J. S. jÄ buvo sumušęs ir anksčiau. Žinodama jo charakterį, kai tik J. S. iÅ¡gerdavo, ji iÅ¡eidavo iÅ¡ namų ir negrįždavo. Å io įvykio metu J. S. jÄ labai iÅ¡gÄ sdino.

PareigÅ«nai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kurios gydytojai jai suleido vaistų, o į ligoninę ji vykti atsisakė. Be to, 2012-01-25 ji iÅ¡ J. S. gavo SMS žinutę, kurios tekstas buvo grasinantis, bauginantis, su paveikslėliu, kuriame buvo pavaizduota kapų žvakė ir kažkokie Å¡vyturėliai. Žinutės tekstas buvo: „Apkabink tuos, kurie nors kartÄ iÅ¡tiesia tau rankÄ , atleisk tiems, kurie nelaimėje nepadėjo, tikėk stebuklais, nes jie iÅ¡ meilės, užverk Å¡irdį, Kalėdos jau praėjo ir dienų gerokai nutekėjo, drakono metai Å¡iandien prasidėjo.

Nieko nelinkėsiu, gausi tai, ko norėjai, tÄ ir turėsi. Su Piro pergale.“ Kadangi Piro pergalė yra labai skaudus pralaimėjimas, su daug aukų, todėl šį palinkėjimÄ ji priima kaip grasinimÄ .Tokius E. S. parodymus pavirtina ir kitų teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų – L. U., kuri patvirtino nukentėjusios E. S. parodymus, policijos pareigÅ«nų V. J., D. B. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad pagal iÅ¡kvietimÄ atvykus į butÄ adresu (duomenys neskelbtini), bute girdėjosi triukÅ¡mas, įėjus į butÄ nukentėjusioji atrodė labai iÅ¡sigandusi (visa drebėjo, skundėsi Å¡irdies skausmais, teko kviesti medikus), su smurto žymėmis – ant kaklo matėsi žymė panaÅ¡i į smaugimo žymę, nubrozdinimai ant veido, kruvini rÅ«bai; medikės L.

M. parodymais, kad nukentėjusioji skundėsi širdies skausmais, todėl jai buvo suleista vaistų. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 626/11(04) (1 t., 16 b. l.) patvirtina, jog E. S. nustatyta kraujosruvos nosies srityje, dešinės ausies kaušelyje, žastuose, kraujosruvos su nubrozdinimais viršutinės lūpos kairėje, dešinėje blauzdoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, kietu buku daiktu.

Taip pat telefoninių pokalbių įvertinimu.Taigi, iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų matyti, kad nukentėjusiosios E. S. parodymus atitinka liudytojų nurodytos aplinkybės apie įvykį, specialisto iÅ¡vada, minėtų proceso dalyvių parodymai tarpusavyje sutampa ir vieni kitus papildo, tarpusavyje neprieÅ¡tarauja. Tuo tarpu J. S. parodymai, kad nukentėjusioji E. S. yra nestabilios psichikos, pati provokavo konfliktÄ yra deklaratyvÅ«s, neparemti jokiais įrodymais. Darytina iÅ¡vada, kad J. S. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, J. S. nuteisdamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė įstatymo nuostatas.Grasinimas nužudyti ar padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ , padaromas ne tik panaudojant psichinį smurtÄ , bet ir panaudojant fizinį smurtÄ . Atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ nusikaltimo (BK 145 straipsnio 1 dalis) požymių.

Pabrėžtina ir tai, kad, veikÄ kvalifikuojant pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalis iÅ¡ viso netaikytina, nes Å¡ioje normoje numatytÄ veikÄ ir jos padarinius apima grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ nusikaltimo sudėtis ( kasacinės nutartys 2K-570/2006, 2K-70/2011), kadangi nusikalstama veika nukentėjusiajai E. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl nuteistojo J. S. nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.Naikintina pirmosios instancijos nuosprendžio dalis, kuria J.

S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirma, antra, penktos dalies 1 punktu, subendrintos paskirtos bausmės, bausmių apėmimo būdu. Dėl įrodymų baudžiamajame procese ir BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo       Nuteistasis J. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę dėl grasinimo nužudyti pagrindė vien tik nukentėjusiosios E. S. ir jos giminaitės liudytojos L. U. nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu.

Nurodo, jog kitų liudytojų įvykio metu nebuvo. Pasak apelianto, byloje buvo būtina patikrinti jo ir nukentėjusios civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo duotus parodymus, kurie patvirtintų nukentėjusiosios ir liudytojos L. U. parodymų prieštaravimus. Apelianto manymu, teismas visiškai nepagrįstai laikė jo kaltę patvirtinančiais įrodymais E. S. pateiktus kokius tai garsinius pokalbių įrašus. Fonografinė ekspertizė nebuvo daroma, kieno pokalbių suvestinės buvo pateiktos nenustatyta.

Apeliantas mano, kad teismas specialių žinių ir ekspertų funkcijų neturi, todėl, grįsti nuosprendį niekiniais įrodymais, kurių patikrinti nėra galimybės yra neteisėta. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ir nuosprendyje paminėjo liudytojų V. J., D. B. bei A. Č. pavardes, nors apie tariamus nusikaltimus Å¡ie asmenys parodymų neteikė. Kitų įrodymų Å¡altinių, kad jis grasino nužudyti buvusiÄ sutuoktinę ir vartojo prieÅ¡ jÄ smurtÄ nei ikiteisminis tyrimas, nei teismas nenustatė.

Tokie nuteistojo J. S. argumentai neatitinka BPK 20 straipsnyje apibrėžtos įrodymų sÄ vokos. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ä®statymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės, svarbu tai, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios parodymai grasinimo nužudyti byloje yra itin reikÅ¡mingi, taigi įrodymų liečiamumo prasme jie laikytini įrodymais.Nukentėjusiojo teisių sÄ raÅ¡as pateiktas BPK 28 straipsnio 2 dalyje, kurioje, be kitų teisių, yra įtvirtintos nukentėjusiojo teisės teikti įrodymus, pateikti praÅ¡ymus ir kt.

Minėta teisės norma suponuoja aktyvų nukentėjusiojo dalyvavimÄ procese. Å iomis teisėmis jis gali naudotis taip pat, kaip ir kaltinamasis, tai atitinka BPK 7 straipsnyje įtvirtintÄ rungimosi principÄ , garantuojantį kaltinimo ir gynybos Å¡alims bylos nagrinėjimo teisme metu lygias procesines teises. Pagal BPK 98 straipsnį nukentėjusysis gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamÄ teismų praktikÄ pateikti įrodymus leidžiama bet kurioje proceso stadijoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-191/2005, Nr. 2K-143/2011).Nukentėjusioji E. S. 2011 m. gegužės 17 d. mobiliuoju telefonu slaptai padarė konflikto tarp jos ir nuteistojo J.

S. garso įraÅ¡Ä . Mobiliojo ryÅ¡io telefonas su garso įraÅ¡u bei Å¡io įraÅ¡o iÅ¡klotines, kitÄ medžiagÄ pateikė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ir teismui, nurodydama, kad, jos manymu, Å¡is įraÅ¡as turi reikÅ¡mės J. S. nusikalstamai veikai iÅ¡tirti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktikÄ , kad teismas, pagal BPK 20 straipsnio  2 dalį spręsdamas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, atsižvelgia į BPK 20 straipsnio 1, 3, ir 4 dalyse numatytus reikalavimus, o nustatęs, kad iÅ¡nagrinėti duomenys neatitinka kurio nors iÅ¡ minėtų reikalavimų, turi tai motyvuotai konstatuoti, nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių Å¡ie duomenys neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-264/2006).

Pažymėtina, kad netinkamai motyvuotas atsisakymas pripažinti proceso Å¡alies teismui pateikiamus duomenis įrodymais gali pakirsti proceso teisingumÄ , įtvirtintÄ Å½mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje (mutatis mutandis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Peri? prieÅ¡ KroatijÄ (Peri? ?. Croatia, no. 34499/06, judgement of March 2008). Pažymėtina, kad įraÅ¡Ä padarė nukentėjusioji savo iniciatyva, taigi Å¡iuo atveju baudžiamojo proceso ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės institucijų bei pareigÅ«nų veiklÄ renkant įrodymus, netaikytini.

Siekiant nustatyti privataus asmens pateiktų duomenų gavimo teisėtumÄ , reikia patikrinti, ar jie gauti nepažeidžiant įstatymuose, reglamentuojančiuose atitinkamus veiksmus, nustatytų reikalavimų. Tuo atveju, jeigu veiksmai, kuriais gauti duomenys, nėra specialiai reglamentuojami, vadovaujamasi principu ,,leidžiama viskas, kas nėra draudžiama“.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad privačių asmenų, siekiant apginti savo teises, t. y. gauti įrodymų byloje, padaryti įraÅ¡ai gali bÅ«ti pateikti teismui, kuris kiekvienu atveju sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-360/2004).Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pateiktÄ medžiagÄ vertino kaip įrodymus ir atmeta nuteistojo J.

S. argumentus, kad tai yra niekiniai įrodymai niekaip nesusiję su nagrinėjama byla.          Nuteistasis J. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, nes jie įvykyje nedalyvavo.          Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymas nesuteikia jokio prioriteto vienai įrodymų rÅ«Å¡iai prieÅ¡ kitas.              BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.                          Byloje iÅ¡ tiesų nėra tiesioginių įrodymų, kad konflikto metu tarp nuteistojo J.

S. ir nukentėjusios E. S. metu buvo ir kitų asmenų, kurie byloje buvo apklausti liudytojais. Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu.

Laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su J. S. kaltumo klausimu, nesilaikė Å¡ių BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Nuteistasis J. S. ginčija atskirų bylos duomenų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, o pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, vertino ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ bei tarpusavio atitikimÄ ir vienas kito papildymÄ . Å itaip vertinant įrodymus abejonių dėl nuteistojo J. S. kaltės nekyla.Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėja prašė atlikti įrodymų tyrimÄ : prijungti civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, atlikti fonoskopinę ekspertizę, apklausti liudytojÄ L.

M., kuri patvirtintų, jog nukentėjusioji nebuvo sužalota.Apeliacinės instancijos teismas turi iÅ¡tirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai iÅ¡tirti tik tuos turinčius esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms įrodymus, kurie yra prieÅ¡taringi ir prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti be pakartotinio jų iÅ¡tyrimo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistojo J. S. praÅ¡ymai: prijungti civilinę bylÄ ir paskirti fonoskopinę ekspertizę buvo iÅ¡nagrinėti ir dėl jų iÅ¡samiai pasisakyta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Liudytoja L. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta, nuteistasis ir jo gynėjas pasinaudojo teise užduoti klausimus liudytojai (2 t. 164 b. l.), be to nuteistasis J. S. nenurodė kokius papildomus klausimus nori užduoti liudytojai. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Nuteistasis J. S. skunde nurodo, kad jo manymu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-17 teismo posėdžio protokolas surašytas su trūkumais, pažeidžiant BPK 261 straipsnio reikalavimus, nes jo ir jo gynėjo pasisakymai užprotokoluoti labai sutrumpintai ir nepilnai, todėl neatskleista kaltinimo įrodymų kritika ir jo gynyba.

IÅ¡ protokolo negalima susidaryti pilno ir objektyvaus vaizdo, kaip buvo ginčijami neobjektyvÅ«s kaltinimo įrodymai, neaiÅ¡ku ar jis turėjo tinkamÄ ir kvalifikuotÄ gynybÄ , ar buvo pasakyta ginamoji kalba. Protokolas yra vienas iÅ¡ pagrindinių procesinių dokumentų, kuriame užfiksuojama visa teisiamojo posėdžio eiga, teismo ir kitų proceso dalyvių veiksmai, įrodymų tyrimas, pareikÅ¡ti praÅ¡ymai, teismo priimti sprendimai (BPK 261 straipsnis, 320 straipsnio 7 dalis). IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo sprendžiama, ar buvo padaryti proceso pažeidimai bylos nagrinėjimo metu.

Nagrinėjimo teisme dalyviai per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasiraÅ¡ymo turi teisę su juo susipažinti ir pateikti pastabas, nurodyti jo neteisingumÄ ar neiÅ¡samumÄ . Patikrinęs teisiamojo posėdžio protokolÄ , BPK 261 straipsnyje numatytų reikalavimų pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos teisiamojo posėdžio protokolo turinio, visi teismo procesiniai veiksmai atlikti, įrodymai iÅ¡tirti, laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų taisyklių, pastabų dėl pirmininkaujančiojo veiksmų negauta.

Ä®statymas nereikalauja pažodžiui protokoluoti kaltinamojo ir jo gynėjo pasisakymus. Pažymėtina, kad nuteistasis J. S. per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasiraÅ¡ymo turėjo teisę su juo susipažinti ir pateikti pastabas, nurodyti jo neteisingumÄ ar neiÅ¡samumÄ , tačiau Å¡iomis teisėmis nepasinaudojo. Kaltinamojo teisė į gynybÄ yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje. Sukonkretindamas konstitucinės teisės į gynybÄ nuostatas ir nustatydamas jų įgyvendinimo garantijas, baudžiamojo proceso įstatymas nustato gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo nuo jo tvarkÄ (BPK 50-52 straipsniai).

Nuteistasis (kaltinamasis) turi teisę pasirinkti ir į teismo posėdį pasikviesti sau tinkamÄ gynėjÄ , o jeigu praÅ¡o, gynėjo dalyvavimÄ užtikrina teismas (BPK 50 straipsnio 2, 3 dalys). Teisė pasirinkti ir kviestis norimÄ gynėjÄ yra viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų nuteistojo (kaltinamojo) gynybai organizuoti. Pagal BPK 52 straipsnio 1 dalį kaltinamasis (nuteistasis) turi konstitucinę pasirinkimo laisvę gintis pačiam ar padedant advokatui – gynėjui. Pasinaudodamas Å¡ia laisve kaltinamasis (nuteistasis) turi teisę, bet kuriame bylos nagrinėjimo etape atsisakyti gynėjo paslaugų.

Nagrinėjamu atveju bylos proceso, kaip visumos, įvertinimas leidžia konstatuoti, kad iÅ¡ nuteistojo J. S. nebuvo atimta konstitucinė teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ . BylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje, nuteistajam J. S. teisinę pagalbÄ teikė jo pasamdytas advokatas, nuteistasis jo paslaugų neatsisakė, o tai reiÅ¡kia, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teisiamajame posėdyje buvo teikiamos nekvalifikuotos gynėjo paslaugos.Nuteistojo J. S. teiginys apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apie pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ jo atžvilgiu, ne tik kad nepagrįstas, tačiau ir deklaratyvus.

Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokoluose užfiksuota, kad nuÅ¡alinimų teisėjui nėra. Nuteistasis J. S. nenurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl kurios nors iÅ¡ aplinkybių, numatytų BPK 58 straipsnyje. Å ių aplinkybių visuma rodo, kad teismo Å¡aliÅ¡kumÄ nuteistasis įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nuosprendyje padarytos iÅ¡vados vertinant įrodymus.

To akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektais buvo Å¡aliÅ¡kas ar padarė kitus apelianto skunde nurodytus pažeidimus. Dėl paskirtos bausmės ir neturtinės žalos Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankcijÄ , privalo vadovautis ir Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. S., pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, skirdamas bausmę nuteistajam J. S., teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis teisiamas pirmÄ kartÄ , padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, (duomenys neskelbtini) policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes J. S. už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ Â paskirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda. Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯statymo sankcijoje numatytos penkių rÅ«Å¡ių bausmės: vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas.Kaip matyti iÅ¡ nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio, paskirta viena iÅ¡ Å¡velniausių bausmės rÅ«Å¡ių, kurios dydis taip pat nelaikytinas per dideliu, kadangi jis yra mažesnis negu baudos už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ vidurkį (250,5 MGL), dėl to pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydis taip pat nelaikytinas per griežtu.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieÅ¡kinio dėl nukentėjusiajai E. S. padarytos neturtinės žalos klausimÄ iÅ¡sprendė nepažeisdamas BPK 115 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio reikalavimų, vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu – neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis.

Pagal minėtÄ normÄ teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumÄ . Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams;

žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji E. S. dėl nuteistojo J. S. neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus, tiek sukrėtimus ir nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalÄ padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijus.

           Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį ir jo priteisimÄ nukentėjusiajai, teismas pakankamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikÅ¡mingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio 3 dalies reikalavimus, atsižvelgė ne tik į nusikaltimÄ padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ , bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, įvertino aplinkybių visumÄ . Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymų reikalavimų bei teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose nepažeidė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais n u s p r e n d ž i a: Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukti.Panaikinti nuosprendžio dalį dėl J. S. paskirtų bausmių bendrinimo vadovaujantis BK 63 straipsnio pirma, antra dalimis ir penktos dalies 1 punktu.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                     Zigmas Kavaliauskas              Teisėjai                                                                                  Raimundas Jurgaitis                                                                                          Gražvydas PoÅ¡kus