65fd1c38-fa02-4a50-9bda-cebd3aa41a52 · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Vilkaviðkio rajono                                                                                                   Civiline byla Nr. 2-185-305/2011Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01639-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos – 35.3.6; 42.10; 99.3; 99.7 (S) VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKES TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011-05-27 Vilkaviškis Vilkaviškio rajono apylinkes teismo teisejas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovui A.

P., atsakovui T. R., treciajam asmeniui A. P., nedalyvaujant treciajam asmeniui R. R. viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo A. P. ieškini atsakovui T. R., del skolos pritesimo ir n u s t a t e : Ieškovas teisminio posedžio metu patikslines ieškini prašo teisma priteisti jam iš atsakovo 10600 Lt skolos, bei bylinejimosi išlaidas, atsisakes 5 procentu metiniu palukanu už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Pateiktame ieškinyje bei teismo posedžio metu ieškovas nurode, kad 2010 m. lapkricio 22 d.

Vilkaviškio rajono apylinkes teismas prieme teismo isakyma išieškoti iš atsakovo T. R. 10600 Lt. skola, 5 procentus metiniu palukanu už priteista suma nuo 2010-11-18 iki visiško sprendimo ivykdymo bei 380,00 Lt. bylinejimosi išlaidu, taip pat 7,98 Lt. bylinejimosi išlaidu valstybei.Atsakovas T. R. šioje byloje pateike prieštaravima, todel ieškovas pareiške ieškini. Iš pateiktu dokumentu - 2009-09-04 mokejimo nurodymo Nr. 855405 - matyti, kad T. R. i saskaita buvo pervesta iš ieškovo ir paskolinta 10600 Lt kuriuos turejo gražinti iki pareikalavimo, taciau iki šiol šios sumos nera gražintos, nors del skolos gražinimo i ji ir tretiji asmeni R.

R. ne karta buvo kreiptasi.Sutinkamai su LR Civilinio kodekso normomis, reglamentuojanciomis prievolinius paskolos santykius, T. R. turi pareiga gražinti gauta paskola nustatytu laiku ir tvarka bei privalo moketi istatymo nustatytas palukanas, t.y. gražinti ieškovui 10600 Lt. skolos, bei sumoketi 5 procentu metines palukanas nuo kreipimosi i teisma dienos iki visiško skolos gražinimo. Taciau ieškovas atsisake reikalavimo sumoketi 5 procentu metines palukanas nuo kreipimosi i teisma dienos iki visiško skolos gražinimo. Todel patikslines savo reikalavimus ieškovas rašo priteisti iš T.

R. 10600,00 Lt skolos, bei 1238,8 Lt bylinejimosi išlaidu, o butent: 700,00 Lt išlaidu advokatui už procesiniu dokumentu paruošima, 318 Lt sumoketo žyminio mokescio ir 4 Lt už kvita, 217,8 Lt už procesiniu dokumentu vieša iteikima.Atsakovui ir šalims tinkamai (viešai paskelbiant) buvo iteikti ieškinio ir jo priedu nuorašai su teismo pranešimu, atsakovas ir byloje dalyvaujancios šalys ipareigotos per 14 dienu nuo procesiniu dokumentu iteikimo jiems dienos privalomai pateikti teismui nustatytos formos ir turinio atsiliepima i ieškini, bei išaiškintos atsiliepimo nepateikimo teisines pasekmes.Ieškovas A.

P. nurode, kad 2009-09-04 mokejimo nurodymo Nr. 855405 – atsakovui T. R. i saskaita pagal abipusi susitarima pervede paskolinta 10600 Lt suma, kuriuos atsakovas turejo gražinti iki pareikalavimo, taciau iki šiol šios sumos nera gražintos, nors del skolos gražinimo i ji ir tretiji asmeni R. R. ne karta buvo kreiptasi. Pinigai buvo skolinami kaip praše atsakovas ju šeimoms reikalams, nes jie turejo finansiniu problemu. Ji ir jos vyras ne karta kreipesi del skolos gražinimo kaip i atsakova taip ir jo teva. Su jais buvo bendrauta telefonu bei susirašinejama kompiuteriu.

Yra išlikusi dalis kompiuterinio susirašinejimo, taciau jo nepateike teismui, nes jis nera išlikes kompiuterio laikmenose. Susirašinejimo ir bendravimo metu nei atsakovas nei jo tevas skolos neneige, vis praše atitolinti gražinima, kol pradejo vengti bet kokio bendravimo. Del to prašo priteisti 10600 Lt skola ir 1239,8 Lt turetu teismo išlaidu, o nuo procesiniu palukanu priteisimo atsisako. Atsakovo T. R. pateiktame teismui atsiliepime i ieškini ir teismo posedžio metu nurode, kad su ieškiniu nesutinka. Jis parode, kad tikrai ieškovo nurodyta suma buvo pervesta i jo asmenine saskaita.

Taciau jis minetus pinigus per kelis kartus po 5000 Lt atidaves savo tevui, kuris šioje byloje yra tretysis asmuo, kuris savo ruožtu minetas sumas atidaves ieškoves vyrui P. A. šioje byloje taipgi patrauktam treciuoju asmeniu. Mano, kad tai buvo daroma del to, kad A. P. ir jo tevo saskaitos galejo buti areštuotos. Kad pinigus jis atidaves tevui, o pastarasis A. P. gali paliudyti jo draugas M. K.. Todel skaito, kad teisine pareiga tokios paskolos dalyka gražinti jam nekyla. Jis buves tik tarpininku perduodant pinigus, o tikrosios sandorio šalys buvo jo tevas R.

R. kuris pinigus, del jam nežinomu priežasciu, kad perdave A. P.. Tretysis asmuo A. P. ieškini palaike, bei nurode, kad jokiu pinigu nei iš atsakovo T. R., nei iš jo tevo treciuoju asmeniu patraukto R. R. nera gaves. Pinigus skolino jo žmona, todel ji pagristai yra pareiškusi ieškini del skolos priteisimo. Jam yra žinoma, kad žmona pervede 10600 Lt atsakovui, taciau šiai dienai skola negražinta. Jie ne karta kreipesi del skolos gražinimo kaip i atsakova taip ir jo teva. Su jais buvo bendrauta telefonu bei susirašinejama kompiuteriu.

Yra išlikusi dalis kompiuterinio susirašinejimo, taciau jos nepateike teismui, nes ji nera išlikusi kompiuterio laikmenose. Susirašinejimo ir bendravimo metu nei atsakovas nei jo tevas skolos neneige, vis praše atitolinti gražinima, kol pradejo vengti bet kokio bendravimo.Tretysis asmuo R. R. i teismo posedi neatvyko, taciau jam tinkamai (viešai paskelbiant) buvo iteikti ieškinio ir jo priedu nuorašai su teismo pranešimu, jis ipareigotas per 14 dienu nuo procesiniu dokumentu iteikimo jam dienos privalomai pateikti teismui nustatytos formos ir turinio atsiliepima i ieškini, bei išaiškintos atsiliepimo nepateikimo teisines pasekmes.

Teismo nutartimi nustatytas procesinis terminas atsiliepimui pateikti baigesi, šio termino pratesti jokia šalis nepraše ir atsiliepimo be pateisinamu priežasciu teismui jis nepateike. Todel formaliai laikytina, kad jis neprieštarauja del skolos priteisimo.Apklaustas liudininku M. K. parode, kad jis dalyvavo ir mate kai atsakovas nusiemes pinigus juos atiduodavo savo tevui R. R., o pastarasis juos perduodavo A. P.. Taciau kokios tiksliai sumos buvo perduodamos ivardinti negali, nes nemate. Mate tik pati pinigu perdavimo fakta. Del atsakovo prieštaravimu Atsakovas ši sandori gincija kaip turinti trukumu pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.93 straipsni, nes nebuvo laikytasi istatymu reikalaujamos sandorio formos ir be to jis mineta skola per teva gražines ieškoves vyrui A.

P., todel pareiga gražinti skola jam išnyko. Atkreiptinas demesys, kad Paskolos sutartis yra realine sutartis, kuria viena šalis (paskolos davejas) perduoda kitos šalies (paskolos gavejo) nuosavyben pinigus, o paskolos gavejas isipareigoja gražinti paskolos davejui tokia pat pinigu suma bei moketi palukanas. Paskolos sutartis pripažistama sudaryta nuo pinigu arba daiktu perdavimo momento. Tik esant šioms salygoms, laikoma, kad tarp šaliu atsirado paskolos teisiniai santykiai. Kadangi ieškovas 10600 Lt pinigu suma yra pervedes tarp atsakovo ir ieškovo atsirado paskolos teisiniai santykiai, todel atsakovui ir kilo ipareigojimas gražinti pinigus.

Nors atsakovas kaltina ieškova nesažiningumu, nurodydamas, kad skola gražinta, teismas laiko, kad nesažiningai elgiasi pats atsakovas vengdamas gražinti pasiskolintus pinigus.Atsakovo motyvas, jog jis pinigu negavo yra nepagristas, kadangi atsakovas pats teismo posedžio metu nurode, kad pinigai buvo jo saskaitoje, tik, kad jis tik nuemes atidave savo tevui, o pastarasis atidave pagal susitarima A. P. ir realiai atsakovas negavo paskolintu pinigu.Del atsakovo finansines padeties ir butinybes skolintis pinigus - ieškovui nera žinoma, kokiam tikslui ir del kokiu priežasciu atsakovas skolinosi pinigus.

Atsakovas pinigu iš ieškovo yra skolinesis ir anksciau, taciau jokiu problemu del ju gražinimo nekildavo. Atsakovo pateikti motyvai teismo neitikino ir neirodo, jog atsakovas nesiskolino pinigu iš ieškovo, bei neirodo jo geros finansines padeties. Ieškinys tenkintinas. LR CK 6.875 straipsnio 1 ir 2 dalis reglamentuoja kaip gali buti gincijama paskolos sutartis, jei paskolos gavejas faktiškai pinigu negavo. Atsakovas savo reikalavimus pripažinti negaliojancia jo sudaryta paskolos sutarti grinde tuo, kad pinigu negavo, nes jie iškarto buvo atiduoti ieškoves vyrui, o tai mate jo nurodytas liudininkas, bei tretysis asmuo perdaves pinigus.

Taciau tai, kad sandoris viršijo 2000 Lt (LR CK 6.871 str. 1 d. ), atima iš jo galimybe remtis liudytoju parodymais ( LR CK 6.875 str. 2 d. ). Pareiga irodyti pinigu negavimo fakta kyla atsakovui, nes ieškovo paaiškinimus apie pinigu perdavima patvirtina mokejimo nurodymas Nr. 85405, kuriuo atsakovui i saskaita buvo pervesta 10600 Lt. Kita vertus, tretysis asmuo R. R. yra atsakovo tevas, todel gali kilti klausimas del prievoles pripažinimo bendra ir skolos išieškojimo nukreipimo i bendra atsakovo ir jo tevo turta, todel jo parodymai negali buti pripažistami kaip pakankami pinigu gražinimo faktui nugincyti, nes jis tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi.

Todel atsakovo teiginys, jog pinigu iš ieškovo negavo, nes juos iškarto perduodavo atsakoves vyrui nera pagristas bylos irodymais. Atsakovas nepateike irodymu, leidžianciu spresti, jog jis negalejo suvokti sutarties turinio ar jos sukeliamu pasekmiu. Todel teismas mano, kad atsakovo teiginiai, kad perduodamas gautus i savo saskaita pinigus ir juos atiduodamas atsakoves vyrui jis negalejo tinkamai ivertinti ir suvokti savo veiksmu reikšmes yra vertintini kritiškai. Be to atsakovas, jeigu jis abejojo del savo atliekamu veiksmu teisines reikšmes ir ju galimu teisiniu padariniu, prieš atlikdamas ta veiksma, privalejo pasikonsultuoti su teisininku arba susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo.

Kadangi atsakovas to nepadare, todel teismo nuomone, jis elgesi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisieme ir galimus neigiamus savo veiksmu padarinius. Tokiu atveju sandorio pripažinimas negaliojanciu prieštarautu kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliove priešingos šalies ketinimais, pagristai tikedamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikraja šalies valia. Del 10600 litu skolos. Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad 2009-09-04 ieškovas ir atsakovas sudare žodine paskolos sutarti, mokejimo nurodymu Nr. 85405 pervesdamas 10600 Lt atsakovui T.

R.. Šios sutarties fakto atsakovas negincija (b.l. 2). Atsakovas nurode, kad minetus pinigus per du kartus perdaves R. R., o pastarasis juos iškarto atidaves A. P., ieškoves vyrui. Atsakovas T. R. tvirtina, kad pinigu nesiskolino, o minetus pinigus skolinosi jo tevas, o jo saskaita buvo tik pasinaudota, nes R. R. saskaitos buvo areštuotos. Esant rašytinei paskolos sutarciai, pareiga ja nugincyti tenka paskolos gavejui, butent tai ir reglamentuoja LR CK 6.875 straipsnis. Iš mokejimo nurodymo galima spresti, kad buvo suteikta paskola.

Paskolos sutartimi viena sutarties šalis (paskolos davejas) perduoda kitos šalies (paskolos gavejo) nuosavyben pinigus, o paskolos gavejas isipareigoja juos gražinti (LR CK 6.870 str. 1 d.). Nors mokejimo nurodymas ir neatitinka Lietuvos Respublikos CK 6.871 str. 1 d. ir 3 d. numatyta paskolos sutarties, sudarytos tarp fiziniu asmenu, formai keliamus reikalavimus, taciau byloje nera pateikta jokiu irodymu, patvirtinanciu, kad tai galejo buti kitokia sutartis, o ne paskolos sutartis, todel teismas daro išvada, kad tarp šaliu buvo susikloste paskoliniai santykiai.

Iš mokejimo nurodymo aiškiai matyti, kad atsakovas iš ieškovo pasiskolina 10600 Lt kuriuos isipareigoja gražinti pagal pareikalavima ir, kad isipareigoja gražinti butent pasiskolinta suma. Atsakovas paskolos nera gražines.Todel ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 10600 Lt yra teisetas ir pagristas todel tenkintinas, kadangi gaudamas pagal mokejimo nurodyma pinigus, atsakovas faktiškai pasiskolina tam tikra suma pinigu ir aiškinant šio nurodymo turini daryti išvada, kad butent atsakovas T. R. nurodyta suma gavo (Lietuvos Respublikos CK 6.193 str.).

Jokiu rašteliu ar bankiniu pavedimu, kad sutartis ivykdyta, atsakovas teismui nepateike, todel laikytina, kad ju nera, skolos dokumento buvimas taip pat yra pagrindas preziumuoti, kad prievole nera ivykdyta (LR CK 6.65 str.), todel nustacius paskolos gavimo fakta bei tai, jog prievole nera ivykdyta, ieškovo reikalavimas priteisti 10600 Lt iš atsakovo yra teisetas ir pagristas todel tenkintinas. Del palukanu. Civilinio Kodekso 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo moketi istatymo nustatyto dydžio palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.

Santykiuose tarp fiziniu asmenu CK nustato 5 (penkiu) procentu dydžio metines palukanas (CK 6.210 str. 1 d.). Taciau ieškovui atsisakius mineto reikalavimo, reikalavimas priteisti penkiu procentu metines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo yra nors ir teisetas ir pagristas, taciau nesprestinas. Del bylinejimosi išlaidu Ieškovas savo reikalavimus byloje dalyje del valstybei sumoketo žyminio mokescio ir kitu bylinejimosi išlaidu pagrinde leistinais rašytiniais irodymais : 2010-11-11 pinigu paemimo kvitu Nr. 568953 advokatui buvo sumoketa 300 Lt ( b.l. 3), 2010-11-16 mokejimo kvitu, kuriuo valstybei sumoketas 80 Lt žyminis mokestis ir 2 Lt už kvita (b.l. 4), 2011-01-04 pinigu priemimo kvitu Nr. 568954 advokatui buvo sumoketa 400 Lt ( b.l. 19), 2011-01-04 mokejimo kvitu, kuriuo valstybei sumoketas 238,00 Lt žyminis mokestis ir 2 Lt už kvita (b.l. 20), 2011-02-27 saskaita faktura Nr. 0013147 už skelbima byloje sumoketa 121 Lt (b.l. 49), 2011-03-01 saskaita faktura Nr. 0039253 už skelbima byloje sumoketa 96,80 Lt (b.l. 52-53).Ieškovo reikalavima patenkinus visa apimti 1239,8 Lt šios išlaidos jam turetu buti priteistos iš atsakovo.

Kadangi ieškinys teismo tenkinamas visiškai, iš atsakovo T. R. priteistinos bylinejimosi išlaidos valstybei – 40,58 Lt bylos nagrinejimo išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir 307 str.str., teismas n u s p r e n d e : Ieškini patenkinti visiškai.Priteisti iš atsakovo T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) : 10600 Lt (dešimt tukstanciu šešis šimtus litu) skolos A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo T. R., a.k. (duomenys neskelbtini): 1239,8 Lt ( viena tukstanti du šimtus trisdešimt devynis litus 80 cnt.) turetu bylinejimosi išlaidu A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.Priteisti iš atsakovo T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinejimosi išlaidu valstybei - bylos nagrinejimo išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentu iteikimu – 40,58 Lt (Valstybine mokesciu inspekcija prie LR FM, imones kodas 188659752, saskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, imokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo ir paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkes teisma.

Teisejas                                                                                                              Laimutis Vaitkus                         Â