65faf6cd-d8c7-481d-b1d9-e2f27cc3b8e6 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-647-569/2016 Teismo procesinis Nr. 2-12-3-01312-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.2.4.2.; 2.5.10.5.2.7.; 3.3.1.21 (S)                                                                  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 22 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės R.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-8-496/2016 pagal ieÅ¡kovės L. P. ieÅ¡kinį atsakovei R. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.           Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. P. pateikė ieÅ¡kinį atsakovei R. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė iÅ¡ R. R. priteisti 3 404,33 Eur žalos atlyginimo (508,13 Eur – turtinė žala ir 2 896,20 Eur – neturtinė žala).

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad žala jai buvo padaryta 2014 metų rugpjūčio 3 dienÄ apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai iÅ¡ namo, pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu, kiemo, kurio vartai buvo atviri, iÅ¡bėgęs kovinis Å¡uo sukandžiojo ieÅ¡kovei kairės rankos plaÅ¡takÄ ir rieÅ¡Ä , bei įkando į deÅ¡inę rankÄ . Dėl patirtų sužalojimų ieÅ¡kovė gydėsi ambulatoriÅ¡kai, buvo nedarbinga nuo 2014-08-03 iki 2014-09-26. Ä®vykio metu buvo sužalotas ir jos veislinis Å¡uo Biglis.

Baudžiamajame procese buvo nustatyta, kad jÄ ir jos Å¡unį apkandžiojo atsakovės R. R. kovinis Å¡uo. Turtinę žalÄ sudaro: 1471,35 Lt negautų darbo pajamų; 49,53 Lt už vaistus; 1337,23 Lt Å¡uns transportavimui pas veterinarÄ ir gydymui. Neturinė žala atsirado dėl to, kad ieÅ¡kovei labai skaudėjo rankas, ypač kairiÄ jÄ , ji negalėjo ruoÅ¡tis namuose, negalėjo pati viena prižiÅ«rėti gydomo Å¡uns, naktimis negalėjo miegoti dėl skausmo ir patirto streso, persekiojo koÅ¡marai.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė L. P. iš R. R. 508,13 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 334,62 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš R. R. priteisė 11,59 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

4. Atsakovės paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovei įkando ne jos Å¡uo, teismas vertino kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės dėl jos Å¡uns padarytos žalos. Ä®vertinęs liudytojų parodymus, teismas pripažino įrodytu, kad bÅ«tent R. R. Å¡uo, o ne kitas Å¡uo, užpuolė L. P. Å¡unį, sukandžiojo jį bei ieÅ¡kovės L. P. rankas.

5. Teismas vertino, jog aplinkybės, kad Å¡uo buvo laikomas R. R. nuosavybės teise priklausančioje valdoje, ji neprieÅ¡taravo nepilnamečiam sÅ«nui dėl Å¡uns pirkimo, ji pati rÅ«pinosi Å¡unimi, jį maitino, vedžiojo, patvirtina, kad ji yra Å¡uns savininkė ir ji yra atsakinga už Å¡uns padarytÄ Å¾alÄ . Tai, kad Å¡uo buvo įsigytas nepilnamečio vaiko auklėjimo tikslu, kad vaikas prisidėjo prie Å¡uns priežiÅ«ros, neÅ¡alina atsakovės R. R. atsakomybės.

6. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimai turi bÅ«ti atlyginami priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ . Tačiau, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovei padarytas sužalojimas buvo nežymus, Å¡uns užpuolimas nesukėlė nepataisomų pasekmių, maždaug per du mėnesius pasveiko ieÅ¡kovė ir jos Å¡uo, sprendė, kad praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovei L. P. priteistinas neturtinės žalos dydis – 1000 Eur – yra teisingas, protingas ir sÄ Å¾iningas.   III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 7. Apeliaciniu skundu atsakovė R. R. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016m. balandžio 11d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės L. P. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. 7.1. Teismas, nepaisant to, jog neegzistuoja pagrindinė civilinės atsakomybės sÄ lyga –neteisėti veiksmai, atsakovei R.

R. nepagrįstai taikė civilinę atsakomybę. Atsakovė R. R. nebuvo nei šuns savininkė, nei valdytoja, todėl jokių neteisėtų veiksmų atlikti negalėjo. Teismo išvados, jog šuns, kuris įkando ieškovei L. P. ir jos šuniui, savininkė buvo atsakovė R. R. yra nepagrįstos. Vien tik aplinkybė, kad šuo gyveno tame pačiame name, kuriame gyvena atsakovė, negali būti laikoma pagrindu teigti, jog ir šuo nuosavybės teise priklausė R. R.. Aplinkybės, kad atsakovė kartais vedžiojo šunį ir/ar galimai prisidėjo prie šuns priežiūros, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad šuo nuosavybės teise priklauso atsakovei R.

R., kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis nenumato tokio nuosavybės teisės įgijimo pagrindo. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, nes tik atsakovės liudytojai žinojo, kam priklauso Å¡uo, o paÅ¡aliniai asmenys (ieÅ¡kovė ir kiti byloje liudiję asmenys) objektyviai net negalėjo žinoti, kuris iÅ¡ atsakovės R. R. Å¡eimos narių įsigijo Å¡unį. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl Å¡uns priklausomybės, kas nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . 7.2.

Teismas, priteisdamas žalÄ ir apskaičiuodamas ieÅ¡kovės L. P. sumažėjusias pajamas, iÅ¡ esmės rėmėsi prielaidomis bei niekuo nepagrįstais ieÅ¡kovės L. P. ieÅ¡kinyje nurodytais skaičiavimais, dėl to buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Teismas nenurodė, kaip ir kokiu bÅ«du yra apskaičiuojamos ieÅ¡kovės L. P. sumažėjusios pajamos. Byloje nėra nė vieno dokumento, iÅ¡skyrus UAB „Jakovo veterinarijos centras“ fiskalinį kvitÄ , kuris patvirtintų, jog ieÅ¡kovės L.

P. Å¡uo iÅ¡ tiesų buvo gydomas Å¡iame veterinarijos centre, o iÅ¡ minėto kvito neįmanoma nustatyti, kokios paslaugos buvo suteiktos ir/ar kokios prekės buvo perkamos, todėl teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovės priteisė Å¡iame kvite nurodytÄ sumÄ â€“ 450 Lt, kaip ieÅ¡kovės L. P. patirtÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė neįrodė, kiek kartų vyko pas veterinarus savo Å¡uns gydymo reikalais, koks atstumas yra nuo ieÅ¡kovės namų iki veterinarijos klinikos ir pan. Byloje nenustačius Å¡ių aplinkybių, teismas objektyviai negalėjo apskaičiuoti, kokias iÅ¡laidas kurui ieÅ¡kovė galėjo patirti dėl savo Å¡uns gydymo.

Teismo sprendimu priteistas neturtinės žalos dydis taip pat yra nepagrįstas. Priteista neturtinės žalos suma yra žymiai didesnė nei teismų analogiškose bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos. 7.3. Nėra aišku, kuris iš šunų įkando ieškovei L. P.. Ieškovė neįrodė ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pačiai ieškovei (ne jos vedžiojamam šuniui) įkando ne jos pačios šuo, o jos šunį užpuolęs šuo. Ieškovė matydama, jog šunys yra susikibę, pati suvokdama, jog skirti besipjaunančius šunis yra pavojinga ir dėl to nukentėti gali ji pati, ėmėsi skirti šunis, todėl ir nukentėjo.

CK 6.253 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės ir tokiu pagrindu – nukentėjusio asmens veiksmu. Nukentėjusio asmens veiksmai - dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Tačiau aplinkybių dėl pačios ieškovės elgesio teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė L. P. praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.    Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Apeliantė, nurodydama juridinį pagrindÄ , kalba apie atsakomybę be kaltės, o konstatuodama faktines aplinkybes nurodo, kad teismas privalėjo nustatyti neteisėtus veiksmus. Atsakomybė be kaltės ir neteisėti veiksmai, tai dvi prieÅ¡ingos teisinės kategorijos, todėl jų tapatinti negalima.

Å ioje civilinėje byloje nustatytas aiÅ¡kus priežastinis ryÅ¡ys tarp R. R. veiksmų (neveikimo, Å¡uns nepriežiÅ«ros) ir neigiamų pasekmių (sužalojimo). Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir įrodyta, kad minimas kovinis Å¡uo priklauso R. R., o ne tik gyvena jos name. Kad Å¡uo priklausė R. R. įrodo ir jos pačios duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, bei parodymai teismo metu nagrinėjant civilinę bylÄ . Teismas teisingai kritiÅ¡kai vertino S. R. bei R. G. parodymus, kadangi Å¡ie asmenys yra artimi R.

R. žmonės, kurie turi suinteresuotumÄ Å¡ioje byloje. Tuo tarpu prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai yra paÅ¡aliniai asmenys, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. 8.2. Turtinę žalÄ pagrindžiantys dokumentai yra byloje. Apeliantės nurodoma Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos nutartimi Nr. 2A-183-544/2015, kurioje dėl Å¡uns įkandimo buvo priteista 579,24 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, remtis negalima, kadangi bylos aplinkybės skirtingos. 8.3. Byloje nustatyta, kad R.

R. šuo užpuolė ieškovę ir jos šunį. Įvykio metu jokie šunys susipjovę nebuvo. Šuo gintis nuo daug didesnio kovinio šuns neturėjo jokių galimybių, todėl galėjo tik bėgti, tačiau nespėjo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ atsakovės priteistas 1000 Eur dydžio neturtinės žalos ir 508,13 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas ieÅ¡kovei, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl atsakovės atsakomybės 10. Apeliantė ginčija, kad yra Å¡uns, sužalojusio ieÅ¡kovei kairės rankos plaÅ¡takÄ ir rieÅ¡Ä bei ieÅ¡kovės Å¡unį, savininkė. Apeliantės teigimu jos veiksmuose nėra visų civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinųjų sÄ lygų, dėl kurių ji privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ .

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 str., 185 str., teismas savo įsitikinimÄ , jog tam tikra su ginčo dalyku susijusi aplinkybė egzistuoja, privalo pagrįsti byloje esančiais įrodymais, už kurių pateikimÄ ir pakankamumÄ , remiantis CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 str. bei konkretų teisinį santykį reglamentuojančiose normose įtvirtintomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo prezumpcijomis, atsako įrodinėtina aplinkybe savo reikalavimÄ ar atsikirtimÄ grindžianti proceso Å¡alis.

Å iuo atveju matyti, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2014 m. spalio 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 67-1-00595-14 (l. 7-15) nustatyta, jog Å¡uo, sužalojęs L. P., iÅ¡bėgo iÅ¡ R. R. gyvenamojo namo kiemo. L. P. sužalojimo atveju R. R. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, nes L. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Minėtame nutarime nurodyta, jog pati R. R. parodė, kad ji įvykiu metu turėjo miÅ¡rÅ«nę kalę.

Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai V. G., G. M. ir A. M. patvirtino, jog šuo, kuris kandžiojo ieškovės šunį ir sužeidė ieškovę, priklauso R. R..

11. Pažymėtina, jog apeliantė neneigia, kad Å¡uo gyvena jos namuose, tačiau tvirtina, jog Å¡uns savininkas yra jos sÅ«nus. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip jau minėta, pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė į bylÄ nepateikė jokių pagrįstų, objektyvių įrodymų, kad Å¡uo, kuris sužalojo ieÅ¡kovę ir jos Å¡unį, ir kuris gyvena atsakovės namuose, nuosavybės teise priklauso atsakovės sÅ«nui.

12. Nepagrįstais vertinti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, nes tik atsakovės liudytojai žinojo, kam priklauso šuo, o pašaliniai asmenys (ieškovė ir kiti byloje liudiję asmenys) objektyviai net negalėjo žinoti, kuris iš atsakovės R. R. šeimos narių įsigijo šunį. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojai S. R. ir R. G. yra artimi apeliantei asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų parodymais šioje dalyje nesivadovavo. Tuo tarpu liudytojai V. G., G. M. ir A. M. yra pašaliniai asmenys tiek ieškovei, tiek atsakovei, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010.).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų laikėsi ir nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Todėl atmestini apeliantės argumentai, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetÄ , vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė R. R. yra Å¡uns savininkė ir ji yra atsakinga už Å¡uns padarytÄ Å¾alÄ .

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y., kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Taigi pagal Å¡iÄ normÄ civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad šuo, kuris įkando ieÅ¡kovei bei jos Å¡uniui, priklauso atsakovei, todėl atsakovei nagrinėjamu atveju atsiranda civilinė atsakomybė už gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ pagal CK 6. 267 straipsnio 1 dalį.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamas gyvÅ«no laikymas, sÄ lygojęs gyvÅ«no iÅ¡bėgimÄ iÅ¡ atsakovės netinkamai apsaugotos teritorijos, nepriklausomai nuo jo elgesį nulėmusių aplinkybių, negali bÅ«ti vertinamas kaip neiÅ¡vengiama, gyvÅ«no savininko nekontroliuojama bei nepaÅ¡alinama aplinkybė (CK 6.253 str. 2 d.), sudaranti sÄ lygas ribojanti civilinės atsakomybės taikymo galimybes atsakovei.

16. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pati ieÅ¡kovė, siekdama iÅ¡skirti Å¡unis, Å¡ioje situacijoje pasielgė neatsargiai. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014-08-03 apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kiemo (atsakovės teritorijos), pro neuždarytus vartelius, iÅ¡bėgęs atsakovės Å¡uo puolė ieÅ¡kovės Å¡unį, o ieÅ¡kovė bandė savo Å¡unį gelbėti, tačiau atsakovės Å¡uo įkando į ieÅ¡kovės rankas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės siekis gelbėti savo užpultÄ augintinį (savo turtÄ ), iÅ¡skirti Å¡unis, negali bÅ«ti vertinamas kaip nukentėjusiosios didelis neatsargumas.

17. Taip pat nepagrįstais vertinti apeliantės argumentai, jog nėra aiÅ¡ku, kuris iÅ¡ Å¡unų įkando ieÅ¡kovei L. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, abejotina, ar ieÅ¡kovės Å¡uo, kurį ji gynė ir siekė iÅ¡laisvinti, kÄ stų savo Å¡eimininkei. Todėl aplinkybė, kad, ieÅ¡kovei siekiant atskirti Å¡unis, atsakovės Å¡uo įkando ieÅ¡kovei į abi rankas, negali bÅ«ti vertinama kaip nukentėjusiojo asmens L. P. didelis neatsargumas.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai ir toks ieškovės elgesys galėjo turėti įtakos žalos kilimui ar jos dydžiui. Byloje taip pat nenustatyta, kad galimai pati ieškovė ar jos šuo išprovokavo tokį atsakovės šuns elgesį, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl nuostolių atlyginimo mažinimo šiuo pagrindu.

19. Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos įrodymų visuma bei Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2014 m. spalio 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 67-1-00595-14 konstatuota, jog atsakovės Å¡uo sužalojo ir nukentėjusiÄ jÄ A. G., tik patvirtina tai, kad atsakovė nevykdo ar netinkamai vykdo pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti savo gyvÅ«nÄ . Dėl turtinės žalos 20. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju yra reglamentuotas CK 6.283 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios (CK 6.283 str. 2 d.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis CPK 178 straipsniu, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieÅ¡kovės L. P. sumažėjusias pajamas, nepagrįstai iÅ¡ atsakovės priteisė UAB „Jakovo veterinarijos centras“ fiskaliniame kvite nurodytÄ sumÄ , teismas objektyviai negalėjo apskaičiuoti, kokias iÅ¡laidas kurui ieÅ¡kovė galėjo patirti dėl savo Å¡uns gydymo. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl turtinės žalos dydžio pagrįstumo.

22. IeÅ¡kovė nurodė, jog patyrė 508,13 Eur turtinę žalÄ , turtinę žalÄ grindė raÅ¡ytiniai įrodymais – kvitais, pažyma, iÅ¡raÅ¡u. IeÅ¡kovė nurodė, jog turtinę žalÄ sudaro: nedarbingumo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 6 dienos iki 2014 m. rugsėjo 26 dienos ieÅ¡kovės L. P. sumažėjusios pajamos – 367,72 Lt (106,50 Eur); 49,53 Lt (14,34 Eur) – už vaistus; Å¡uns transportavimui pas veterinarus bei gydymui – 1337,23 Lt (387,29 Eur). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei priteisė visÄ jos nurodytÄ sumÄ â€“ 508,13 Eur, kadangi vertino, jog turtinė žala yra pagrįsta įrodymais.

Apeliantė teigia, jog iš pateikto UAB „Jakovo veterinarijos centras“ fiskalinio kvito turinio neįmanoma nustatyti, kokios paslaugos buvo suteiktos ir/ar kokios prekės buvo perkamos, taip pat be šio kvito nėra kitų įrodymų, jog ieškovės šuo buvo gydytas šioje klinikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad iš pateiktų kvitų nėra galimybės tiksliai matyti, kam ir kokios pirktos priemonės ar paslaugos, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie nėra susiję su 2014 m. rugpjūčio 3 d.

įvykiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Ä®vertinus tai, jog pagal pateiktus kvitus atlikti mokėjimai yra bÅ«tent laikotarpiu po 2014 m. rugpjūčio 3 d.

įvykio ir ieÅ¡kovės bei jos Å¡uns gydymo metu, labiau tikėtina, jog Å¡ios ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos susijusios su 2014 m. rugpjūčio 3 d. įvykiu ir skirtos ieÅ¡kovės bei jos Å¡uns sveikatai sugrÄ Å¾inti. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovei priteisė sumas, nurodytas kvituose už vaistus ir gydymÄ . Taip pat pažymėtina, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

IeÅ¡kovė įrodinėdama, kad Å¡unį gydė UAB „Jakovo veterinarijos centras“, pateikė kvitÄ apie suteiktas paslaugas. Tuo tarpu atsakovė, teigdama, jog galimai ieÅ¡kovės Å¡uo nebuvo gydytas minėtoje klinikoje, neprašė ieÅ¡kovės pateikti ar teismo iÅ¡reikalauti įrodymus iÅ¡ klinikos apie ieÅ¡kovės Å¡uns gydymÄ , t.y. ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių nepaneigė. 23.Tačiau sutiktina su apeliante, jog ieÅ¡kovė nepakankamai pagrindė transporto iÅ¡laidas. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pateikė 4 kvitus, patvirtinančius kuro įsigijimÄ , tačiau nėra pateikta duomenų apie tai, kokia transporto priemone ieÅ¡kovė keliavo, nėra pateikta įrodymų apie transporto priemonės kuro sÄ naudas, kelionių kiekį bei atstumÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog ieÅ¡kovė, gyvendama (duomenys neskelbtini) ir vežiodama gydyti Å¡unį į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turėjo patirti ir patyrė kelionės iÅ¡laidų. Tačiau, kadangi ji nepateikė konkrečių duomenų apie transporto priemonę, kuria keliavo, duomenų apie transporto priemonės kuro sÄ naudas, kelionių kiekį bei atstumÄ , teisėjų kolegija, vadovaudamasi „Automobilių kuro normų nustatymo metodika“, patvirtinta Lietuvos Respublikos susiekimo ministerijos 1995-10-12 įsakymu Nr. 405 ir https://maps.google.com/ duomenimis, ieÅ¡kovės patirtas kelionės iÅ¡laidas vertina pagal dažniausiai pasitaikančių automobilių bazinės kontrolinės kuro sÄ naudų normas, ir sprendžia, jog tikėtina, kad ieÅ¡kovė sužaloto Å¡uns transportavimui gydyti patyrė 56,72 Eur kuro iÅ¡laidas (20,59 Eur kelionėms iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir 36,13 Eur kelionei iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)).

24. Nepagrįstais vertinti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieÅ¡kovės L. P. sumažėjusias pajamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip paskaičiavo ieÅ¡kovės sumažėjusias pajamas, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės negautų pajamų suma yra nepagrįsta. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2014-10-03 L. P. buvo iÅ¡mokėta ligos paÅ¡alpa 1103,63 Lt. Pažymoje apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį nurodyta, kad per mėnesį iÅ¡mokamas darbo užmokestis iki nedarbingumo laikotarpio L.

P. sudarė 865,50 Lt. Ä®vertinus ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus ir paskaičiavimus, teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovė, apskaičiuodama sumažėjusias savo pajamas, jas skaičiavo tinkamai, tik nurodė sumÄ , kuri yra realiai iÅ¡mokama darbuotojui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovės L. P. pajamos sumažėjo ne mažiau kaip nurodyta ieÅ¡kinyje ir praÅ¡oma suma yra pagrįsta. 25. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovei priteistos 508,13 Eur turtinės žalos suma mažintina iki 448,35 Eur.

Dėl neturtinės žalos 23. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo teismo CK 6.250 straipsnyje nurodytų kriterijų taikymo sprendžiant ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ atmestini kaip nepagrįsti.

24. BÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gautų. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.).

25. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

26. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad pažeista buvo viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, labiausiai saugomų ir ne visada atkuriamų vertybių – sveikata. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl atsakovės Å¡uns padarytų kastinių žaizdų ji gydėsi beveik du mėnesius, turėjo nedarbingumo lapelį, jautė didelius rankų skausmus, buvo apsunkinta jos veikla buityje, rÅ«pinantis savimi ir sužalotu augintiniu. Å ios aplinkybės leidžia pripažinti, jog dėl Å¡uns padaryto sužalojimo ir jo gydymo ieÅ¡kovei teko patirti fizinius skausmus. Taip pat neabejotina, kad Å¡uns užpuolimas ir sužalojimas ieÅ¡kovei sukėlė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, iÅ¡gÄ sti, ilgalaikę baimę, sutrikdė emocinę bÅ«senÄ .

27. Pažymėtina, jog tuo pačiu metu buvo sužalotas ir ieškovės jos veislinis šuo „Biglis“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės šuo vertintinas ne tik kaip jos turtas, bet ir kaip neturtinė vertybė, todėl šuns sužalojimas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir dėl to atsiradę neigiami padariniai yra taip pat pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės veiksmai, o tiksliau neveikimas, kai jos netinkamai prižiÅ«rimas Å¡uo užpuolė ir sužalojo ieÅ¡kovės Å¡unį jos pačios akyse ir jÄ pačiÄ , negali bÅ«ti vertinami kaip mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu, nes kiekvienas naminį gyvÅ«nÄ turintis asmuo turi rÅ«pintis ir maksimaliai užtikrinti, kad jo augintis, esantis vieÅ¡oje vietoje, neturėtų galimybių padaryti kitiems asmenims ar jų turtui žalos (CK 3.263 straipsnio 1 dalis, 6.267 straipsnio 1 dalis).

29. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į teismų praktikÄ . Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo keletÄ nutarčių, kuriose dėl Å¡uns įkandimo teismai priteisė mažesnę neturtinę žalÄ , todėl mano, jog ir Å¡iuo atveju teismas turėjo priteisti mažesnio dydžio neturtinę žalÄ . Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytomis nutartimis nėra suformuota teisminė praktika, kokio dydžio priteisima neturtinė žala dėl šuns padarytų sužalojimų. Pažymėtina, jog teisminiai precedentai turi būti taikomi itin atsargiai ir tik tokiose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra identiškos arba iš esmės panašios. Šios bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-164-565/2013 esančioms faktinėms aplinkybėms, minėtoje byloje apkandžiotas buvo tik ieškovės šuo, nagrinėjamu atveju atsakovės šuo sužalojo ieškovę ir jos šunį.

Vertinant apeliantės nurodomos bylos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-2804-345/15 faktines aplinkybes, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovės Å¡uo apkandžiojo ieÅ¡kovės abi rankas dėl to ieÅ¡kovė gydėsi apie du mėnesius, todėl atsižvelgti tik į Å¡iÄ nutartį nėra pagrindo, juolab, kad teismų praktikoje, esant panaÅ¡ioms aplinkybėms priteisiama daug didesnė neturtinė žala.

30. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertino visas faktines bylos aplinkybes – tai, kad ieškovei padarytas sužalojimas buvo nežymus, šuns užpuolimas nesukėlė nepataisomų pasekmių, maždaug per du mėnesius pasveiko ieškovė ir jos šuo, ir pagrįstai jį sumažino.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovei priteistas neturtinės žalos dydis atitinka įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, taip pat ir suformuotÄ teismų praktikÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 32. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos perskirstytinos. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , sumažinus priteistinos turtinės žalos dydį, ieÅ¡kinys tenkintinas 43 procentų. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2dalis). IÅ¡ bylos duomenų matyti, jo pirmojoje instancijoje nagrinėjant bylÄ ieÅ¡kovė patyrė 642,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (353 – žyminis mokestis, 289,62 Eur – už atstovavimÄ ), atsakovė – 350,00 Eur – už atstovavimÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, teismo posėdžių kiekį ir laikÄ , advokatų darbo laiko sÄ naudas, paruoÅ¡tų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, todėl iÅ¡ atsakovės R.

R. ieÅ¡kovei L. P. priteistina 276,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovės L. P. atsakovei R. R. priteistina 199,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taip pat, teismas byloje patyrė 11,59 Eur iÅ¡laidų už procesinių dokumentų siuntimÄ , todėl iÅ¡ atsakovės R. R. priteistina 4,99 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovės L. P. 6,60 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (CPK 88 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 33. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis atsakovė R. R. apeliacinėje instancijoje patyrė 334 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (34,00 Eur žyminis mokestis ir 300,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidos), ieÅ¡kovė L. P. apeliacinėje instancijoje patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atstovavimÄ . Apeliacinį skundÄ patenkinus 20 procentų, iÅ¡ ieÅ¡kovės L. P. atsakovei R. R. priteistina 167,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovei L. P. iÅ¡ atsakovės R. R. priteistina 240,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 34.Vadovaujantis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistas 508,13 Eur turtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 448,35 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Pakeitus skundžiamÄ teismo sprendimÄ , pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tarp Å¡alių paskirstymo pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 276,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 199,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ atsakovės R. R. priteistina 4,99 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovės L. P. 6,60 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. IÅ¡ dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundÄ atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 167,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 240,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str. 3 d.).

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo dalis: Dėl turtinės žalos priteisimo ir sumažinti priteistos 508,13 Eur turtinės žalos sumÄ iki 448,35 Eur (keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 35 centų). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo – iÅ¡ atsakovės R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 276,32 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 32 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ ieÅ¡kovės L. P. priteisti atsakovei R. R. 199,50 Eur (Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt devynis eurus 50 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. R. 4,99 Eur (keturis eurus 99 centus), o iÅ¡ ieÅ¡kovės L. P. 6,60 Eur (Å¡eÅ¡is eurus, 60 centų) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovės L.

P. atsakovei R. R. priteisti 167,00 Eur (Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.IÅ¡ atsakovės R. R. ieÅ¡kovei L. P. priteisti 240,00 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. TeisėjaiJurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė