65fae3e2-bf39-400f-b2fd-55ea70fa476c · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-7798-283/2020 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00346-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 4 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I.

Å . (I. Å .) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas I. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir I. Å .) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK, ir atsakovės atstovas) priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų per 2017 m. gegužės 4 d. - 2018 m. birželio 1 d. laikotarpį, atlyginti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2017 m. gegužės 4 d. – 2017 m. spalio 17 d. laikotarpiu buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK Antrojo sektoriaus 15-ojo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, kurių plotas buvo 30 m2, o jose gyveno 14 nuteistųjų. Nuo 2017 m. spalio 17 d. pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į Pirmojo sektoriaus 8-Ä jį bÅ«rį ir buvo paskirtas į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje buvo 10 nuteistųjų. I. Å . vertino, kad visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį trÅ«ko gyvenamojo ploto ir taip buvo pažeista minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma.

Teigė, kad Antrojo ir Pirmojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose neveikė patalpų vėdinimo sistema, todėl naktimis negalėjo išsimiegoti, trūko gryno oro, jautė dusulį; gyvenamosiose patalpose buvo šalta ir drėgna, langų ir sienų kampuose veisėsi pelėsis, byrėjo tinkas; nebuvo tinkamo apšvietimo, įrengtos lempos mirgėjo, todėl negalėjo vakarais skaityti, skaudėjo akys, suprastėjo regėjimas, naktinis apšvietimas apskritai nebuvo įrengtas. Pareiškėjas tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK buvo neužtikrinta priešgaisrinė sistema, nes nebuvo gesinimo priemonių, įrengto avarinio išėjimo, todėl teko gyventi baimėje; gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai.

Teigė, kad būriai neturėjo laisvalaikio kambario, kur būtų galima pailsėti. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus susidarydavo nuteistųjų eilės prie praustuvių ir tualetų; sanitarinis mazgas veikė blogai ir buvo visiškai susidėvėjęs; dušuose ir prausyklose buvo šalta, drėgna, jose veisėsi pelėsis, grindys buvo slidžios; prausykloje nebuvo šilto vandens, drabužius reikėjo skalbti šaltu vandeniu. Pareiškėjas nurodė, kad būriuose nebuvo įrengti valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėliai.

Teigė, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo mažas, o pasivaikščiojimui skiriamas laikas per trumpas. Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose veisdavosi blakės ir tarakonai, jie buvo naikinami neveiksmingai. Tvirtino, kad pastatai, kuriuose atliko bausmę, buvo avarinės bÅ«klės, sienos sutrÅ«kinėjusios, vietomis krisdavo plytos. I. Å . teigė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė moralinę žalÄ , t. y. jautė psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas, sumenko socialiniai įgÅ«džiai, negalėjo ramiai miegoti, pasidarė dirglus (b. l. 1-7).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimu į skundÄ prašė I. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Be to, atsakovės atstovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį skundo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už 2017 m. gegužės 4 d. – 2017 m. rugpjūčio 10 d. laikotarpį. PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais nuo 2017 m. gegužės 3 d. buvo paskirtas į Antrojo sektoriaus 15-ojo bÅ«rio 4-Ä jÄ brigadÄ , nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.

– į 15-ojo bÅ«rio 3-iÄ jÄ brigadÄ , o nuo 2017 m. spalio 17 d. buvo paskirtas į Pirmojo sektoriaus 8-ojo bÅ«rio 2-Ä jÄ brigadÄ . Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamoje zonoje; kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičių, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ .

Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo kėlimosi iki miego laiko nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Atsakovės atstovas nurodė, kad skaičiuojant vienam nuteistajam tenkantį gyvenamosios patalpos plotÄ , į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, jeigu yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Nurodė, kad minimali pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad Pirmojo sektoriaus 8-ojo bÅ«rio gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, Å¡io bÅ«rio sanitarinių mazgų patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, o esant poreikiui, Å¡ias patalpas galima vėdinti ir per langus.

Antrojo sektoriaus 15-ojo bÅ«rio patalpos irgi vėdinamos per langus. Nurodė, kad, esant bÅ«tinumui, tinkamai oro drėgmei, oro temperatÅ«rai ir oro judėjimo greičiui užtikrinti, iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. Teigė, kad įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ , gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis; Pirmojo sektoriaus 8-ojo bÅ«rio ir Antrojo sektoriaus 15-ojo bÅ«rio patalpose įrengtas dieninis apÅ¡vietimas.

Atsakovės atstovas pripažino, kad pataisos įstaigos Pirmojo sektoriaus 8-ojo bÅ«rio ir Antrojo sektoriaus 15-ojo bÅ«rio patalpose poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau pažymėjo, kad laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Tvirtino, kad pataisos įstaiga užtikrina tinkamÄ sanitarinių mazgų stovį, nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprÅ«pintos, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, prie sanitarinių įrenginių laukiančių nuteistųjų eilės nesusidaro.

Atsakovės atstovas teigė, kad valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėliai Pirmojo sektoriaus 8-ame bÅ«ryje ir Antrojo sektoriaus 15-ame bÅ«ryje neįrengti, tačiau įstaigoje yra įrengtas sandėlis, kuriame laikomos dezinfekavimo priemonės. Vertino, kad nurodytų sandėlių neįrengimas neatima iÅ¡ nuteistųjų galimybės naudotis valymo inventoriumi ir dezinfekavimo priemonėmis, užsitikrinti Å¡variÄ ir tvarkingÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ . Tvirtino, kad įstaigoje užtikrintos tinkamos higienos sÄ lygos.

Nurodė, kad, vadovaujantis PravieniÅ¡kių PN-AK 2017 m. vasario 8 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-56 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, bendrojo naudojimo patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvienÄ dienÄ Turto valdymo skyriuje dirbančių nuteistųjų – valytojų, o gyvenamÄ sias patalpas privalo valyti ir prižiÅ«rėti patys patalpose gyvenantys nuteistieji. PravieniÅ¡kių PN-AK teigė, kad įstaiga imasi prieÅ¡epideminių veiksmų.

Pažymėjo, kad pataisos įstaiga užtikrina Higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimo vykdymÄ : Å¡varai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems iÅ¡duodamas sanitarinis valiklis, rÅ«gÅ¡tinis valiklis, Å¡veitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, valymo Å¡luostės. Pažymėjo, kad jeigu nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas ir kasdien tinkamai valytų, vėdintų patalpas, jose negalėtų atsirasti pelėsis.

Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kuriÄ , įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos; informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje; patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Tvirtino, kad pataisos įstaiga užtikrina tinkamÄ sienų bÅ«klę, sienos tvarkingos, tinkas nebyra. Teigė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK avarinės ar antisanitarinės bÅ«klės gyvenamųjų pastatų nėra, pastatai techniÅ¡kai tvarkingi, sienos nesutrÅ«kinėję, įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus.

PravieniÅ¡kių PN-AK teigė, kad prieÅ¡gaisrinė sauga pataisos įstaigoje yra užtikrinama nustatytomis priemonėmis. PravieniÅ¡kių PN-AK pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sÄ lygų, kurių atsiradimui įtakos galėjo turėti netinkamos kalinimo sÄ lygos, į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus nesikreipė. Dėl Å¡ios priežasties atsakovės atstovas vertino, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie emocinę depresijÄ , pažeminimÄ ar dvasinę skriaudÄ yra nepagrįsti.

Teigė, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie galimai neteisėtus veiksmus, teisės aktų pažeidimus yra itin abstraktÅ«s ir bendro pobÅ«džio (b. l. 17-24). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. I. Å . skundu prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, priteisti atlyginimÄ už neturtinę žalÄ , patirtÄ 2017 m. gegužės 4 d. - 2018 m. birželio 1 d. laikotarpiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. PareiÅ¡kėjas siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos, kuriÄ jis galimai patyrė, atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK, atlyginimas.

Atsižvelgus į tai, kad I. Å . dėl jo nurodytų aplinkybių, jog kalinimo metu jautė jo nurodytus nepatogumus (netinkamas gyvenimo sÄ lygas), akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas turėjo suvokti apie jo teisių į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimÄ nuo to momento, kai pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimai, t. y. nuo 2017 m. gegužės 4 d. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui parengė ir iÅ¡siuntė 2020 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 11). Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, įvertinęs bylos duomenis.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, daroma iÅ¡vada, kad, sprendžiant dėl žalos atlyginimo už 2017 m. gegužės 4 d. – 2017 m. rugpjūčio 9 d. laikotarpį, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už 2017 m. gegužės 4 d. – 2017 m. rugpjūčio 9 d. laikotarpį atmetama kaip nepagrįsta (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Pritaikius skundo reikalavimo daliai trejų metų senaties terminÄ , nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. birželio 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, taikymas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog PravieniÅ¡kių PN-AK administracija neužtikrino nustatytos minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto normos. PareiÅ¡kėjas teigė, kad Antrojo sektoriaus 15-ojo bÅ«rio 30 m2 ploto patalpose buvo apgyvendinta 14 asmenų, o Pirmojo sektoriaus 8-ojo bÅ«rio patalpoje – 10 nuteistųjų (b. l. 1). Bausmių vykdymo kodekso nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustatė ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas (2016 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 1R-268 redakcija) nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustatė baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl daroma iÅ¡vada, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė duomenis apie tai, į kokius bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas ginčo laikotarpiu, kokiais konkrečiai laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo jose buvo kalinamas, Å¡ių gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių (b. l. 18-19). Prie atsiliepimo atsakovės atstovo pridėtose PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. pažymoje Nr. 61-6338 bei 2020 m. rugsėjo 8 d. pažymoje Nr. 62-5680 pateikti duomenys apie tai, kokiais laikotarpiais ir kokiuose bÅ«riuose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas, atitinka atsiliepime nurodytus duomenis.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo paskyrimo į gyvenamÄ sias patalpas laikotarpius, jų plotus, joje įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių, todėl, darydamas iÅ¡vadas, jais remiasi. Nustatyti byloje duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. rugpjūčio 10 d. – 2017 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu bausmę atliko Antrojo sektoriaus 15-ojo bÅ«rio 4-oje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 19); Antrojo sektoriaus 15-ojo bÅ«rio 4-osios gyvenamosios patalpos plotas yra 52,02 kv. m, joje įrengta 11 gyvenamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,73 kv. m ploto.

Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 31 d. - 2017 m. spalio 16 d. laikotarpiu bausmę atliko Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio 3-oje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 19); Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio 3-os gyvenamosios patalpos plotas yra 33,16 kv. m, joje įrengta 10 gyvenamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,32 kv. m ploto. I. Š. nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. birželio 1 d. bausmę atliko Pirmojo sektoriaus 8-ojo būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 18); Pirmojo sektoriaus 8-ojo būrio 2-os gyvenamosios patalpos plotas yra 24,79 kv. m, joje įrengtos 7 gyvenamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,54 kv. m ploto.

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad ne visada visos miegamosios vietos bÅ«davo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tekdavo daugiau. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės atstovas nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kiek tiksliai asmenų gyveno minėtose patalpose, pareiÅ¡kėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuojamas bendrÄ gyvenamosios patalpos plotÄ padalijus iÅ¡ joje esančių gyvenamųjų vietų skaičiaus. Vertinant pareiÅ¡kėjo teiginį, kad sprendžiant dėl tenkančio gyvenamojo ploto dydžio, turi bÅ«ti atsižvelgiama į baldų ir inventoriaus užimamÄ plotÄ , atsižvelgiama į tai, jog Vidaus tvarkos taisyklės nenumatė, kad apskaičiuojant vienam asmeniui turinčiÄ tekti ploto normÄ , turi bÅ«ti neįskaičiuojamas jose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų kalinimo sÄ lygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018, 2018 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2246-1062/2018, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2632-261/2019, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-355-438/2020).

Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-355-438/2020).

Nagrinėjamo ginčo atveju minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio bendrabučių tipo gyvenamosiose patalpose, normos pažeidimas nebuvo nustatytas, todėl atsižvelgti į plotÄ , užimtÄ baldais ir kitais įrengimais, nėra teisinio pagrindo. Remiantis taikomu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgus į nustatytas byloje faktines aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. - 2018 m. birželio 1 d. laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK nepažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkto reikalavimo.

Ä®vertinęs nustatytus duomenis, teismas sprendžia, sprendžiama, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. - 2018 m. birželio 1 d. laikotarpiu Antrojo sektoriaus 15-ojo bÅ«rio 4-oje ir 3-oje bei Pirmojo sektoriaus 8-ojo bÅ«rio 2-oje bendrabučių tipo gyvenamosiose patalpose PravieniÅ¡kių PN-AK užtikrinus Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatytÄ minimaliÄ 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normÄ , Lietuvos valstybei nekyla atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, pareiÅ¡kėjas tvirtino, jog neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, kad buvo paskirtas gyventi į gyvenamÄ sias patalpas, kuriose buvo Å¡alta ir drėgna.

Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Atsakovės atstovas atsiliepime bei pateiktoje Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. pažymoje Nr. 77-1765 nurodė, kad įstaiga, esant būtinumui, tinkamai oro drėgmei, oro temperatūrai ir oro judėjimo greičiui užtikrinti išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai (b. l. 20, 34).

Vertinant pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nurodytos teisės normos pažeidimo, atsižvelgiama į tai, kad byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių įrodymų, t. y. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų, parengtų ginčo laikotarpiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pareiÅ¡kėjas dėl Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimų nesilaikymo galimai sukeltų netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į atitinkamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro įstaigas, kad jos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Nagrinėjant bylÄ patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos temperatÅ«ros ir drėgmės gyvenamosiose patalpose iÅ¡ esmės yra grindžiami abstraktaus ir deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikomi nepagrįstais ir atmetami.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, kad gyvenamųjų patalpų nebuvo galima iÅ¡vėdinti, todėl jose trÅ«ko oro, jautė dusulį. Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime, PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. pažymoje Nr. 77-1765 bei papildomai pateiktoje 2020 m. spalio 23 d. pažymoje Nr. 77-2006 nurodytais duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus 8-ojo bÅ«rio ir Antrojo sektoriaus 15-ojo bÅ«rio patalpos buvo vėdinamos per langus (b. l. 20, 34, 75).

Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, nes pareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad gyvenamosiose patalpose trÅ«ko oro, detaliau apie negalėjimÄ iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas nepaaiÅ¡kino. Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natÅ«ralus vėdinimas, užtikrinamas per langus arba orlaides, atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovės atstovas patalpų vėdinimÄ reglamentuojančių teisės aktų normų nėra pažeidęs, pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos tinkamos sÄ lygos iÅ¡vėdinti patalpas.

Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl netinkamos ventiliacijos patalpose. Vertinant aplinkybę, kad atsakovės atstovas nepateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktų, atsižvelgiama į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog nuteistajam dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar panaÅ¡iai) ir negali pateikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

Remiantis tuo, kas nurodyta, kaip nepagrįsti atmetami pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad ginčo laikotarpiu nebuvo galima iÅ¡vėdinti gyvenamųjų patalpų. PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog gyvenamosiose patalpose buvo prastas apÅ¡vietimas, dėl to vakarais negalėjo skaityti, pablogėjo regėjimas, o naktinio apÅ¡vietimo apskritai nebuvo. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės) (2016 m. sausio 27 d.

įsakymo Nr. V-25 redakcija) 11.6 punktÄ , gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. NatÅ«ralaus ir naktinio apÅ¡vietimo parametrų Higienos normos HN 134:2015 nereglamentuoja. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus 8-ojo bÅ«rio gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, Antrojo sektoriaus 15-ojo bÅ«rio patalpose įrengtas dieninis apÅ¡vietimas;

PravieniÅ¡kių PN-AK užtikrina nustatytÄ patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ ; gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis (b. l. 20, 34, 75). Teismas neturi pagrindo abejoti PravieniÅ¡kių PN-AK pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų dirbtinio apÅ¡vietimo tinkamÄ Ä¯rengimÄ , apÅ¡vietimo įrenginių priežiÅ«rÄ , todėl jais remiasi. Nors byloje nėra pateikta konkrečių duomenų apie Antrojo sektoriaus 15-ojo bÅ«rio 3-oje, 4-oje ir Pirmojo sektorius 8-ojo bÅ«rio 2-oje gyvenamosiose patalpose įrengto dirbtinio apÅ¡vietimo parametrus, tačiau atsižvelgiama, kad pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai apie netinkamÄ apÅ¡veitimÄ yra deklaratyvaus pobÅ«džio, jis nenurodė, kad skundais dėl jį netenkinančių apÅ¡vietimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ .

Vertinant pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, kad dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo pablogėjo jo regėjimas, remiantis pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu dėl pablogėjusio regėjimo I. Å . į gydytojus nesikreipė (b. l. 46-47). Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamų gyvenamųjų patalpų dirbtinio dieninio apÅ¡vietimo sÄ lygų vertinami kaip nepagrįsti bylos duomenimis ir atmetamai.

Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo naktinio apšvietimo. Bylos duomenimis, pareiškėjas bausmę Pravieniškių PN-AK atliko Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio 4-oje ir 3-oje gyvenamosiose patalpose, Pirmojo sektoriaus 8-ojo būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 18). Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad Pirmojo sektoriaus 8-ojo būrio (originale nurodytas 2-asis būrys vertinamas kaip rašymo apsirikimas) gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose naktinis apšvietimas įrengtas, tačiau nenurodė, kad naktinis apšveitimas įrengtas Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio patalpose (b. l. 20).

Siekiant objektyviai nustatyti Å¡ias aplinkybes, teismas 2020 m. spalio 9 d. nutartimi įpareigojo atsakovės atstovÄ patikslinti Å¡iuos duomenis (b. l. 55-56). PravieniÅ¡kių PN-AK pateikė Turto valdymo skyriaus 2020 m. spalio 23 d. pažymÄ Nr. 77-2006, kurioje nurodyta, kad Pirmojo sektoriaus 8-ojo bÅ«rio gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose įrengtas dieninis apÅ¡vietimas (b. l. 75). Ä®vertinus atsakovo atstovės atsiliepime ir 2020 m. spalio 23 d. pažymoje Nr. 77-2006 nurodytus duomenis apie naktinio apÅ¡vietimo įrengimÄ , sprendžiama PravieniÅ¡kių PN-AK paaiÅ¡kinimais apie naktinį apÅ¡veitimÄ gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, kuriomis ginčo laikotarpiu naudojosi pareiÅ¡kėjas, yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.

Vadovaujantis nagrinėjamoje byloje taikomomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendžiama, kad Pravieniškių PN-AK tinkamais įrodymais nepaneigė pareiškėjo skundo teiginio, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo naktinio apšvietimo. Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK nesilaikė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.6 punkto reikalavimų. Pareiškėjas tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino priešgaisrinės saugos reikalavimų - nebuvo avarinio išėjimo, gesinimo priemonių, o kadangi nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, tai jautėsi nesaugus .

Pagal Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros nuostatų, reglamentuojančių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros subjektus ir jų funkcijas, valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros pareigÅ«nų teises, pareigas ir atsakomybę bei objektų prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės kontrolę, 5.3 punktÄ , Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros valdyba, prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos, atlikdamos pagal kompetencijÄ valstybinę prieÅ¡gaisrinę priežiÅ«rÄ , nagrinėja asmenų praÅ¡ymus ir skundus gaisrų prevencijos klausimais.

Teismas pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus apie prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų neužtikrinimÄ vertina kaip abstrakčius ir nekonkrečius, skunde nėra apraÅ¡yta jokių konkrečių įvykių, sukėlusių bent menkiausiÄ grėsmę pareiÅ¡kėjo saugumui, nenurodė duomenų apie tai, kad dėl, jo vertinimu, prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo, bÅ«tų skundais kreipęsis į kompetentingas valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros institucijas. PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime nurodė, kad pataisos įstaiga yra apsirÅ«pinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais; pirminės gaisro gesinimo priemonės laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose bei Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto kabinete;

įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti; sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje; nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose įrengti dūmų detektoriai (b. l. 21-22).

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimais ir dėl to jais nesiremti, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo teiginių apie prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų neužtikrinimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo pateikti argumentai dėl neužtikrintos gaisrinės saugos sukeltos žalos atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinė žalÄ sukėlė tai, kad pataisos namuose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, nebuvo valymo inventoriaus ir dezinfekavimo priemonių laikymo ir paruoÅ¡imo sandėlio.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, jog kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, o šių taisyklių 5.6. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų valymo ir paruošimo sandėlis. Atsakovės atstovas atsiliepime, Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. pažymoje Nr. 77-1765 bei papildomai 2020 m. spalio 23 d. pažymoje Nr. 77-2006 pateikė duomenis, kad pataisos įstaigos Pirmojo sektoriaus 8-ojo būrio ir Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio patalpose poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų.

Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus 8-ajame bÅ«ryje ir Antrojo sektoriaus 15-ajame bÅ«ryje nebuvo įrengti sandėliai valymo inventoriui ir dezinfekavimo priemonėms laikyti, tačiau tvirtino, kad tokių sandėlių neįrengimas neatima iÅ¡ nuteistųjų galimybės naudotis valymo inventoriumi ir dezinfekavimo priemonėmis, užsitikrinant Å¡variÄ ir tvarkingÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ (b. l. 20, 34, 75). Taigi, atsakovės atstovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu Pirmojo sektoriaus 8-ojo bÅ«rio, Antrojo sektoriaus 15-ojo bÅ«rio patalpose nebuvo įrengti poilsio kambariai ir valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruoÅ¡imo sandėliai.

Taigi, sprendžiama, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu nesilaikė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.6 ir 5.8 punktų reikalavimų. Kita vertus, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta jokių duomenų, jog dėl laisvalaikio kambarių, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlių nebuvimo pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodė, kad poilsio kambariai ir valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėliai nebuvo įrengti.

Teismas kaip pagrįstus vertina Pravieniškių PN-AK atsiliepimo argumentus, kad valymo inventorius ir dezinfekavimo medžiagos buvo laikomos nustatytose vietose ir nesudarė kliūčių pareiškėjui pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamosiose patalpose. Taigi, pareiškėjo patirtų nepatogumų dėl poilsio kambarių, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlių nebuvimo nėra pagrindo pripažinti tokio masto ir intensyvumo, kad atsirastų pagrindas neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad sanitarinis mazgas buvo susidėvėjęs ir netinkamai funkcionavo, sanitariniame mazge buvo per mažai tualetų, praustuvių, todėl prie jų susidarydavo nuteistųjų eilės. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 punktas nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam bÅ«riui įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems. Pagal Å¡ių taisyklių 6 punktÄ , kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgÄ kiekvienam bÅ«riui ir nuteistųjų judėjimas bÅ«riuose neribojamas, Å¡i patalpa gali bÅ«ti įrengiama dviem bÅ«riams.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Patalpų aprūpinimo normos) 7.4 ir 7.6 punktai nustatė, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve ( 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų) ir klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.

PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime nurodė, kad įstaiga užtikrina sanitarinių mazgų įrengimÄ pagal numatytus teisės aktų reikalavimus, tinkamÄ sanitarinių mazgų bÅ«klę, sanitariniai įrenginiai funkcionuoja tinkamai, nuteistųjų sugadinti ar specialiai užkimÅ¡ti įrenginiai nedelsiant tvarkomi ( b. l. 20). Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, Pirmojo sektoriaus 8-ojo bÅ«rio 2-oje gyvenamojoje patalpoje įrengta praustuvė ir sėdimas klozetas, sanitarinio mazgo patalpa atskirta sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis;

Antrojo sektoriaus 15-ajam ir 16-ajam bÅ«riams įrengtame sanitariniame mazge buvo 6 unitazai, 4 pisuarai, o prausykloje - 8 praustuvės ir 1 duÅ¡o sietelis (b. l. 21). Nagrinėjant bylÄ , nenustačius aplinkybių, dėl kurių valstybės atstovo pateikti duomenys bÅ«tų vertinami kaip neobjektyvÅ«s ir keliantys pagrįstų abejonių, pagrindo jais neremti daromų iÅ¡vadų nėra. PareiÅ¡kėjas skunde detalių paaiÅ¡kinimų apie tai, kiek bÅ«riuose buvo įrengtų praustuvių, pisuarų ir unitazų ir kiek nuteistųjų jais naudojosi, nepateikė.

Atsakovės atstovas pateikė 2019 m. spalio 23 d. pažymÄ Nr. 42-18686 (b. l. 63), kurioje nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. - 2017 m. spalio 16 d. laikotarpiu Antrojo sektoriaus 15-ajame ir 16-ajame bÅ«riuose minimalus nuteistųjų skaičius buvo 121, o maksimalus 142 nuteistieji. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK Antrojo sektoriaus 15-ajame ir 16-ajame bÅ«riuose, 2017 m. rugpjūčio 10 d. – 2017 m. spalio 16 d. laikotarpiu kartu su kitais nuteistaisiais naudojosi 6 unitazais ir 4 pisuarais, t. y. vienu klozetu ar vienu pisuaru, esant maksimaliam nuteistųjų skaičiui, naudojosi apytiksliai 14 nuteistųjų (142 : 10 = 14,20), o viena praustuve naudojosi apytiksliai 18 nuteistųjų (142 : 8 = 17,75).

Įvertinus tai, kad Pirmojo sektoriaus 8-ojo būrio 2-ojoje gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 7 gyvenamosios vietos, akivaizdu, kad pareiškėjo teisės naudojantis sanitariniais įrenginiais 2017 m. spalio 17 d. – 2018 m. birželio 1 d. laikotarpiu pažeistos nebuvo. Įvertinus Antrojo sektoriaus 15-ajam ir 16-ajam būriams įrengtų prausyklos įrenginių skaičių ir šių būrių nuteistųjų skaičių, sprendžiama, kad įrengtas praustuvių skaičius 2017 m. rugpjūčio 10 d. - 2017 m. spalio 16 d. laikotarpiu, nevisiškai atitiko Aprūpinimo normose nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjas, naudodamasis prausyklos patalpomis, galėjo būti verčiamas laukti eilėse ir dėl to patirti perteklinius nepatogumus.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo per mažas, pasivaikščiojimui buvo skiriama mažai laiko, kadangi nuteistiesiems turėjo bÅ«ti skiriamos ne mažiau 8 valandos per dienÄ . Reikalavimai pataisos namų pasivaikščiojimo kiemų įrengimui įtvirtinti Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 18-21 punktuose. Å iose taisyklėse reikalavimų bendram pasivaikščiojimo kiemo ar vienam kalinamam asmeniui tenkančio ploto norma nenustatyta.

Daroma iÅ¡vada, kad teisės aktuose privalomų reikalavimų pataisos namų pasivaikščiojimo kiemų plotui nėra įtvirtinta. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 72 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastÄ jÄ , lengvÄ jÄ ir drausmės grupes. Nuteistiesiems priklausančiÄ teisę kasdien pasivaikščioti nulemia jų priskyrimas nustatytoms grupėms: paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę pasivaikščioti kasdien 3 valandas (Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 5 punktas), lengvajai grupei priskirti nuteistieji – 4 valandas (Bausmių vykdymo kodekso 74 straipsnio 5 punktas), o drausmės grupei priskirti nuteistieji 2 valandas (Bausmių vykdymo kodekso 74 straipsnio 5 dalis).

PareiÅ¡kėjas skunde neteikė argumentų, kad ginčo laikotarpiu jam bÅ«tų nesuteiktas teisės aktuose nustatytas nuteistiesiems skirtas pasivaikščiojimo lauke laikas. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nesilaikė Bausmių kodekso nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių pasivaikščiojimų lauke trukmę. Vertinant pareiÅ¡kėjo teiginius, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nesilaikė Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) formuluojamų nuostatų dėl teisės ne mažiau 8 val. praleisti lauke, atsižvelgiama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai aiÅ¡kinama, kad tiek Europos Tarybos 2006 m. patvirtintos Europos kalėjimų taisyklės, tiek Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) aktai yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose, Å¡iais dokumentais valstybės raginamos remtis jais taikydamos savo įstatymus ir strategijas bei užtikrinti plačiÄ jų sklaidÄ teisminėms institucijoms, įkalinimo įstaigų darbuotojams bei asmenims, kuriems atimta laisvė, Å¡ie dokumentai yra rekomendacinio pobÅ«džio, nėra teisiÅ¡kai privalomi (žr., pvz., 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016 ir kt.).

Be to, Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) dokumentuose kalbama apie tai, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, jog kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose. Taigi, pareiÅ¡kėjas netinkamai aiÅ¡kina nurodytos institucijos suformuluotos rekomendacijos turinį.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad I. Å . skundo teiginiai dėl pažeistos jo teisės į pasivaikščiojimų trukmę ir tinkamo ploto pasivaikščiojimo kiemo atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi kenkėjai (tarakonų ir blakių), jie buvo naikinami neefektyviai. Pagal Higienos normos HN 134:2015 20 punktÄ , laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje turi bÅ«ti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d.

įsakymu Nr. V-55 patvirtintÄ Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as), nustatytÄ tvarkÄ . ApraÅ¡o 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (ApraÅ¡o 3 priedas). Atsakovės atstovas pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytÄ Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 76-203, pagal kuriÄ , UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 76). pateikto 2017 m. rugsėjo 11 d.

Darbų atlikimo akto duomenimis, UAB „Utenos deratizacija“ Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio gyvenamosiose patalpose atliko dezinsekcijos ir deratizacijos darbus (b. l. 41). Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašas patvirtina apie atliktus kenkėjų naikinimo darbus Antrojo sektoriaus 15-ojo būrio patalpose (b. l. 40). Be to, 2018 m. sausio 19 d. Atliktų darbų aktas patvirtina, kad UAB „Utenos deratizacija“ Pravieniškių PN-AK atliko kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbus Pirmojo sektoriaus 8-ajame būryje (b. l. 39).

Byloje nepateikta kitų objektyvių įrodymų, kuriais galėtų bÅ«ti vertinami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, parengti ginčo laikotarpiu pagal pareiÅ¡kėjo ar kitų asmenų, atlikusių tuo pačiu laikotarpiu bausmę, skundus dėl neužtikrintos nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimo ir naikinimo. Minėta, kad, pagal Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktÄ , visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas rÅ«pestingas, apdairus ir atsargus asmuo, ginčo laikotarpiu bÅ«tų informavęs įstaigos administracijÄ apie patalpose pasirodžiusius kenkėjų. Ä®vertinęs nurodytus duomenis, teismas sprendžia, kad PravieniÅ¡kių PN-AK vykdė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus. Be to, pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ netinkamos prausyklos ir duÅ¡o patalpos bÅ«klės ir teigė, kad jose buvo Å¡alta ir drėgna, veisėsi pelėsis, prausykloje nebuvo Å¡ilto vandens.

Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklėse. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Higienos normos HN 134:2015. Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktÄ , laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi, o pagal 39 punktÄ â€“ ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos įstaigoje užtikrinamos tinkamos higienos sÄ lygos, bendrojo naudojimo patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvienÄ dienÄ . Byloje nėra pateikta duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas, o ir kiti nuteistieji, naudojęsi tomis pačiomis prausyklos ir duÅ¡o patalpomis, dėl prastos jų bÅ«klės bÅ«tų teikę skundus įgaliotai institucijai – Nacionalinio visuomenės sveikatos centrui. Teismo vertinimu, Å¡ios institucijos patikrinimo aktai, vertintini kaip vieni iÅ¡ objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti bylos proceso dalyvių teiginius.

Teismas sprendžia, kad nesant raÅ¡ytinių įrodymų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota ginčo laikotarpiu buvusi nustatytų reikalavimų neatitinkanti prausyklos ir duÅ¡o patalpų bÅ«klė, aukščiau nurodyti pareiÅ¡kėjo teiginiai vertinami kaip deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti ir dėl to atmetami. Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Å is Higienos normos HN 134:2015 punktas nustato baigtinį sÄ raÅ¡Ä pataisos įstaigos patalpų, į kurias privalo bÅ«ti tiekiamas karÅ¡tas vanduo, Å¡iame sÄ raÅ¡e prausykla nenurodyta.

Dėl Å¡ios priežasties teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidė teisės aktų reikalavimus. Be to, pareiÅ¡kėjas teigė, kad patalpose nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, todėl jo buvo galima rasti ant stalo, lovoje, daiktuose, drabužiuose; bendrabučių pastatai, kuriuose jis atliko bausmę, buvo avarinės bÅ«klės, jų iÅ¡orinės sienos suskilinėjusios, langų ir iÅ¡orinių durų sÄ ramos pasėdusios, iÅ¡ po stogo krisdavo plytos, ir tai kėlė grėsmę jo saugumui.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK statinių avarinės būklės nėra, pastatai techniškai tvarkingi, sienos nesutrūkinėjusios, patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, ginčui aktualiu laikotarpiu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimų neatliko, pareiškėjas su prašymais ar skundais į Pravieniškių PN-AK dėl netinkamų patalpų būklės nesikreipė (b. l. 21, 62). Pravieniškių PN-AK pateikė pastatų, kuriuose pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę, Statinio techninius pasus ( b. l. 65-74).

Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/20142013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 4.4 punktas apibrėžia, kad statinio galimos avarinės bÅ«klės požymiai – statinio (jo dalies, konstrukcijų) deformacijos, dėl kurių statinys yra avarinis arba jų nepanaikinus statinys gali tapti avariniu, statinio galimos avarinės bÅ«klės požymiai iÅ¡vardinti Å¡io reglamento 1 priede. Teismas atsižvelgęs į nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad tai, ar pastatas yra avarinės bÅ«klės, nustatoma laikantis aukščiau nurodyto statybos techninio reglamento V skyriaus Pirmojo skirsnio „Statinio avarinės bÅ«klės nustatymas“ numatyta tvarka ir gavus atliktos statinio ekspertizės aktÄ su iÅ¡vada, kad statinys pripažįstamas avariniu.

Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas prastÄ patalpų, pastatų bÅ«klę apibÅ«dino itin abstrakčiais ir nekonkrečiais teiginiais, nurodytiems teiginiams pagrįsti tinkamų įrodymų prie skundo nepateikė ir nenurodė, kokie subjektai disponuoja skundo aplinkybes patvirtinti galinčiais dokumentais. Teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir 2020 m. spalio 9 d. nutartimis įpareigojo PravieniÅ¡kių PN-AK pateikti turimus dokumentus, parengtus įvairių valstybinės kontrolės institucijų, atlikusių pataisos įstaigos patalpų, kalinimo sÄ lygų patikrinimus.

Tokio turinio dokumentų atsakovės atstovas nepateikė, nurodė, kad jų neturi, nes ginčo laikotarpiu patikrinimų nebuvo atlikta. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad byloje nustatyti įrodymai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosios patalpos, kuriose pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę, neatitiko higienos normų reikalavimų, o pastatai buvo pripažinti avariniais. Dėl Å¡ios priežasties, teismas pareiÅ¡kėjo skundo argumentus apie prastÄ patalpų ir avarinę pastatų bÅ«klę atmeta kaip nepagrįstus bylos duomenimis.

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK galėtų bÅ«ti vertinamos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau nustatytų kalinimo sÄ lygų pažeidimų pobÅ«dis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžta kaip fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , ir prašė priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ piniginėmis lėšomis, atsižvelgiama į tai, kad teisminėje praktikoje pripažįstama, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

EŽTT jurisprudencijoje konstatuojama, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02 ir kt.). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti laikomas kaip savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-601/2013, 2016 m. gegužės 30 d. nutartį ir administracinėje byloje Nr.A-1107-442/2016 ir kt.).

Byloje esančio I. Å . asmens sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡o duomenimis, 2017 m. rugpjūčio 10 d. – 2018 m. birželio 1 d. laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl sveikatos sutrikimų į PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojus nesikreipė (b. l. 44-47). Be to, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinę tarnybÄ dėl patiriamų nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinės depresijos, garbės ir orumo pažeminimo, psichologinio sukrėtimo, depresijos, sutrikusio miego, fobijos aplinkai nesikreipė (b. l. 32-33).

Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilę gilÅ«s, nepataisomi padariniai fizinei ir (ar) psichinei sveikatai, kad galiojančių teisės normų pažeidimų sukelti nepatogumai (naktinio apÅ¡vietimo neįrengimas, poilsio kambario ir valymo inventoriaus ir dezinfekavimo priemonių laikymo ir paruoÅ¡imo sandėlio nebuvimas 2017 m. rugpjūčio 10 d. – 2018 m. birželio 1 d. laikotarpiu, praustuvių trÅ«kumas 2017 m. rugpjūčio 10 d. – 2017 m. spalio 16 d. laikotarpiu), bÅ«tų pasižymėję intensyvumu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad buvo pažeista O. Å . teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: pareiÅ¡kėjo I. Å . (I. Å .) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista I.

Å . (I. Å .) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje sÄ lygas. KitÄ I. Å . (I. Å .) skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė