2021-09-15 Nr. AB-18906-3-61-3-02267-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2094-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02267-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus Miglos gatvės gyventojų asociacijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Žvėryno bendrijų asociacija, Visuomeninė organizacija Žvėryno bendruomenė, Paribio apartamentų savininkų bendrija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus Miglos gatvės gyventojų asociacija (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 21R-394 (AG-453/03-2020) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) perduoti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 1SS-877-(5.59 E) (toliau – ir NŽT Sprendimas) priėmimo klausimą Komisijai nagrinėti iš naujo.

2. Asociacija paaiškino, kad nesutinka su Komisijos Sprendimu, kadangi, visų pirma, Asociacija savo skunde kelia ginčą ne dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų, bet dėl NŽT Sprendimo, kuriame pateiktos valstybinės žemės nuomos teisinių santykių interpretacijos.

3. Asociacija akcentavo, kad tai, jog Asociacijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų 2020 m. kovo 27 d. skunde yra nagrinėjami klausimai, susiję su NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)” 2020 m. vasario 24 d. sudaryta 1,0671 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijos) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto k. v., esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje), valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi, nereiškia, kad Asociacija pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. vasario 24 d. sprendimui, kuris net neegzistuoja, apskųsti.

4. Asociacija nurodo, kad 2020 m. kovo 27 d., kreipdamasi į NŽT, neskundė jokio NŽT Vilniaus miesto skyriaus priimto administracinio akto, bet prašė NŽT įvertinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties ir tos nuomos sutarties pagrindu valstybinėje žemėje numatytų atlikti statybos darbų teisėtumą.

5. Asociacijos vertinimu, vadovaujantis Komisijos Sprendimo logika, išeitų, kad Asociacija ikiteismine administracinių ginčo tvarka neva skundė 2020 m. vasario 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nėra skundžiama. Sutartis yra civilinis sandoris, kuris yra ginčijamas ieškinio teisenos tvarka reiškiant atitinkamus reikalavimus (dėl sutarties panaikinimo arba pripažinimo negaliojančia ab initio (iš pradžių)). Nagrinėjamu atveju Asociacija kreipėsi į NŽT, prašydama pačiai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (dėl pažeidimų) arba kreiptis į prokuratūrą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio (dėl pažeidimų, kurie jau buvo sutarties sudarymo metu).

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog Asociacija 2020 m. kovo 27 d. su skundu kreipėsi į NŽT dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 24 d. sudaryto susitarimo pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valstybinės žemės nuomos sutarties (toliau – ir Susitarimas) teisėtumo įvertinimo. Iš pateikto 2020 m. kovo 27 d. skundo turinio akivaizdu, jog Asociacija siekia, kad NŽT įvertintų savo teritorinio skyriaus veiksmus, sudarant Susitarimą. NŽT, įvertinusi teritorinio skyriaus veiksmus, sudarant Susitarimą bei įvertinusi pačio Susitarimo turinį, 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. lSS-877-(5. 59 E) informavo Asociaciją, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus atlikti veiksmai bei pats Susitarimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

8. Atsakovas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog Asociacija kreipėsi dėl teritorinio skyriaus veiksmų teisėtumo įvertinimo, o pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1 punktą, tokie skundai nėra nagrinėjami išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl Lietuvos administracinių ginčų komisija pagrįstai atsisakė priimti Asociacijos skundą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo Asociacijos skundą tenkino.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti Asociacijos skundą dėl NŽT Sprendimo.

11. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

11.1. Asociacija ir tretieji suinteresuoti asmenys Žvėryno bendrijų asociacija, Visuomeninė organizacija Žvėryno bendruomenė, Paribio apartamentų savininkų bendrija 2020 m. kovo 27 d. su skundu kreipėsi į NŽT dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus neteisėtai sudarytos valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties.

11.2. NŽT, atsakydama į pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų 2020 m. kovo 27 d. prašymą, 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. lSS-877-(5. 59 E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus atlikti veiksmai bei pats Susitarimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

11.3. Nesutikdama su Raštu, Asociacija pateikė skundą Komisijai, prašydama panaikinti NŽT Sprendimą ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti 2020 m. kovo 27 d. skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų.

11.4. Komisijos Sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, buvo atsisakyta priimti Asociacijos skundą. Komisijos Sprendime buvo nurodyta, kad skundas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, nes Asociacija, teikdama skundą NŽT dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų (dėl Susitarimo teisėtumo įvertinimo) jau pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl NŽT 2020 m. balandžio 28 d. raštas pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 3, 8 dalis ir Tvarkos 33 punktą turi būti skundžiamas tiesiogiai teismui.

12. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis (1 d., 3 d.), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis (2 str. 23 d., 44 str. 1 d.) ir Tvarkos 1 punktu.

13. Teismas akcentavo, kad iš Asociacijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų 2020 m. kovo 27 d. skundo, teikto NŽT, turinio ir netgi pavadinimo yra visiškai akivaizdu ir aišku, kad šiuo skundu (prašymu) tiek pareiškėja, tiek tretieji suinteresuoti asmenys siekė, kad NŽT būtų išnagrinėtas klausimas dėl Susitarimo teisėtumo. Teismas pabrėžė, kad tai patvirtina 2020 m. kovo 27 d. skundo teiginiai, kurie tiesiogiai ir aiškiai pažymi skundo pareiškėjų siekį šiuo skundu ir tikslą, t. y. prašė įvertinti teritorinio padalinio sprendimą dėl sudarytos nuomos sutarties teisėtumo. Papildomuose paaiškinimuose Asociacija nurodė, kad į NŽT kreipėsi dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Teismas, įvertinęs tai, kad Asociacijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų keliamas ginčas nėra susijęs su žemės reformos teisiniais santykiais, ir tai lemia negalimumą remtis ginčijamų sprendimų metu galiojusiose Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio normose įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka, konstatavo, kad byloje kilęs ginčas dėl Susitarimo teisėtumo.

14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalimi ir Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad nelaikytina, jog Asociacija, pasikreipusi į Komisiją dėl NŽT Sprendimo teisėtumo, yra išnaudojusi išankstinį ginčo sprendimo būdą ikiteismine tvarka. NŽT Sprendimą Asociacija turi teisę skųsti Komisijai, kaip nepriklausomai ikiteisminei ginčų sprendimo institucijai. Teismas nurodė, kad Komisijos Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad NŽT šiuo atveju atliko ikiteisminio ginčo sprendimo subjekto vaidmenį, kadangi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka priimtiems teritorinių skyrių sprendimams dėl žemės sklypo nuomos. Todėl Komisijos Sprendimu nepagrįstai atsisakyta priimti Asociacijos skundą dėl NŽT Sprendimo, kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.

15. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas Asociacijos skundą tenkino, panaikino Komisijos Sprendimą ir perdavė Asociacijos skundo dėl NŽT Sprendimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

III. 16. Atsakovas NŽT apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Asociacijos skundą atmesti.

17. Atsakovas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, nurodo, kad šiuo atveju svarbu identifikuoti iš kur kilo ginčas. NŽT teigia, kad ginčas yra kilęs iš nuomos teisinių santykių, todėl būtų klaidinga manyti, jog galima vertinti priimtų NŽT sprendimų pagrįstumą atsietai (neanalizuojant) Susitarimo atitikties teisės aktų reikalavimams, ką Asociacija iš esmės deklaravo savo skunde pirmosios instancijos teismui, kuris sprendime pritarė šiai išvadai.

18. Atsakovas nurodo, kad jam kilo pagrįsta abejonė dėl pirmosios instancijos teismo sprendime taikytų teisės normų aiškinimo ir vertinimo. NŽT atkreipia dėmesį, kad Žemės įstatymo 44 straipsnis yra VII skyriuje „Žemėtvarka“ ir „Žemėtvarka“ ir reglamentuoja ginčus, kylančius iš žemės tvarkymo, t. y. srityse, kurios apima žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymą ir pakeitimą derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus (Žemės įstatymo 2 str. 23 d.). NŽT teigia, kad įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, jog minėta teisės norma yra žemėtvarkos instituto dalis, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog šiuo atveju kyla ginčas dėl žemėtvarkos planavimo dokumento, jo rengimo, derinimo, tvirtinimo, todėl teigti, jog ginčo reglamentavimui taikomos normos kildinamos iš Žemės įstatymo, nepagrįsta. NŽT pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kildinamas iš žemės reformos teisinių santykių (Asociacija ginčija NŽT teritorinio padalinio veiksmus), o tokie ginčai nagrinėjami vadovaujantis Žemės reformos 18 straipsnio nuostatomis.

19. NŽT nurodo, kad Komisija, nagrinėdama Asociacijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą, turės vertinti ir Susitarimo sudarymo aplinkybes, t. y. vertinti nuomos teisinius santykius, o santykiai, kylantis ir civilinių teisinių santykių, yra priskirti nagrinėti teismams, todėl tokio pobūdžio skundą nagrinėti gali tik teismas, o Komisijai nėra suteikti įgaliojimai pasisakyti dėl civilinių teisinių santykių (Susitarimo) pagrįstumo.

20. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad byloje turi būti išspręstas klausimas, ar Asociacijai suteikta teisė ginti viešąjį interesą, nes ji nei prašyme NŽT, nei skunduose Komisijai ir pirmosios instancijos teismui nenurodo ir nepagrindžia, jog Susitarimas pažeidžia jos teises ir kokiu būdu jas pažeidžia, todėl darytina išvada, jog Asociacija nagrinėjamoje byloje gina viešąjį interesą žemės administravimo srityje. Atsakovas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas nustatė ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas teismų praktikoje suformulavo reikšmingą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę – kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teismas privalo nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės gynimo, turi jo nurodytas teises, ir ar šios teisės objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Priešingu atveju – asmuo gina viešąjį interesą, todėl teismui kyla pareiga nustatyti, ar asmuo turi įstatymo suteiktą kompetenciją ginti viešąjį interesą, taip pat nuspręsti dėl viešojo intereso buvimo fakto.

21. NŽT pažymi, kad, net ir pripažinus, jog Komisija turi kompetenciją nagrinėti skundą dėl NŽT rašto, Komisija, spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, vėl atsisakys jį priimti, tačiau kitu pagrindu – pareiškėjas nepagrindė, jog išvada dėl Susitarimo (pats Susitarimas) pažeidžia jo teises ir kokiu būdu jas pažeidžia, tačiau jam įstatymo nesuteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą (Įstatymo 10 str. 2 d. 1 p.). Taigi, galutinis bylos nagrinėjimo rezultatas bet kuriuo atveju bus nepalankus Asociacijai, nes teismas turės atmesti skundą ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Miglos gatvės gyventojų asociacija ir tretieji suinteresuoti asmenys Žvėryno bendrijų asociacija, Visuomeninė organizacija Žvėryno bendruomenė, Paribio apartamentų savininkų bendrija 2020 m. kovo 27 d. kreipėsi į NŽT dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus sudarytos valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties teisėtumo įvertinimo.

23. NŽT, atsakydama į pareiškėjos ir trečiųjų asmenų 2020 m. kovo 27 d. prašymą, 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. lSS-877-(5. 59 E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus atlikti veiksmai bei pats Susitarimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

24. Nesutikdama su NŽT 2020 m. balandžio 28 d. raštu pareiškėja Miglos gatvės gyventojų asociacija pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, prašydama panaikinti NŽT 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti 2020 m. kovo 27 d. skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų.

25. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nurodydama, kad skundas nepriskirtinas Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Nurodė, kad pareiškėja, teikdama skundą NŽT dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų (dėl 2020 m. vasario 24 d. tarp NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryto susitarimo pakeisti žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumo įvertinimo) jau pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl NŽT 2020 m. balandžio 28 d. raštas pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3, 8 dalis, Tvarkos 33 punktu turi būti skundžiamas tiesiogiai teismui.

26. Nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste yra pagrindas pripažinti, kad 2020 m. kovo 27 d. skundu pareiškėja prašė atsakovo įvertinti savo skyriaus sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumą. Šia apimtimi atsakovas vertino Vilniaus skyriaus sudarytos sutarties sudarymo teisinius aspektus ir dėl jų įvertinimo pasisakė. Tokie NŽT veiksmai teisėjų kolegijos vertinami, kaip valstybinės žemės nuomos sandorio sudarymo aplinkybių įvertinimas žinybinio pavaldumo pagrindais, kurio patikros rezultate teikiamas atsakymas pareiškėjui išankstine ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o taip pat ir teismine tvarka, kaip atskira procedūra, neskundžiamas, nes įstatymas nustato specialią asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai dėl tokios sutarties sudarymo pažeidžiami, teisių gynimo tvarką tiesiogiai kreipiantis į teismą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui.

27. Dėl šio Sprendimo 26 punkte nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog įvertinus Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalies, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, ABTĮ 26 straipsnio 1 dalies ir IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, nelaikytina, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju pasikreipusi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją dėl NŽT sprendimo (rašto) teisėtumo yra išnaudojusi išankstinį ginčo sprendimo būdą ikiteismine tvarka, taigi 2020 m. balandžio 28 d. NŽT sprendimą ji turi teisę skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kaip nepriklausomai ikiteisminei ginčų sprendimo institucijai, neteisingai aiškino teisę ir priėmė neteisėtą sprendimą, kuris panaikinamas.

28. Sprendžiant dėl bylos procesinės baigties pagal pareiškėjo skundą teismui, konstatuotina, kad procesas dėl skundo, pateikto neprivalomos išankstinės ikiteisminės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos pagrindu, nutrauktas IAGNTĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu (byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai) tinkamai nurodžius procedūrinę teisės normą, tačiau netinkamais teisiniais pagrindais. Šiuo atveju taikytini teisiniai argumentai (pagrindai), nurodyti šio Sprendimo 26 punkte.

29. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą, vėlgi, šio Sprendimo 26 punkte nurodytų teisinių argumentų pagrindais, turėjo teisinį pagrindą skundą atmesti.

30. Todėl teisėjų kolegija, panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjo skundą atmeta konstatuodama, kad byloje ginčijami NŽT veiksmai išankstine ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o taip pat ir teismine tvarka, kaip atskira procedūra, neskundžiami, nes įstatymas nustato specialią asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo pažeidžiami, teisių gynimo tvarką tiesiogiai kreipiantis į teismą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo Vilniaus Miglos gatvės gyventojų asociacijos skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė