2024-05-21 Nr. AB-8305-3-62-3-02984-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-92-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02984-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovo atstovas, Kauno AVPK) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2023 m. spalio 17 d. apie 9 val. 15 min. buvo konvojuojamas Kauno AVPK transportu į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose vykusį teismo posėdį. Pareiškėjas sėdėjo dešinėje pusėje konvojuojamiems asmenims skirtoje kameroje, per įrengtą langelį matė transporto priemonės prietaisų skydelį ir, kad vairuotojas viršijo leistiną greitį, t. y. 70 km/val. greičio zonoje važiavo 90–95 km/val. greičiu, važiuojant magistrale Kaunas – Vilnius važiavo 130 km/val. greičiu. Vairuotojas ir gale sėdėjęs pareigūnas nesegėjo saugos diržų, todėl pareiškėjas jautėsi nesaugus, patyrė dvasines ir emocines kančias. Išleidus kitą konvojuojamą asmenį ir transporto priemonei pajudėjus link Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų vairuotojas staiga sustabdė transporto priemonę ir pareiškėjas atsitrenkė antakiu į priešais jį buvusį langelį.

3. Pareiškėjas teigė, kad bijojo vykti su tokiu vairuotoju, todėl dėl netinkamo vairavimo yra atsakingas vairuotojas ir konvojavimo paslaugą teikęs policijos komisariatas. Pareiškėjas išdėstytoms aplinkybėms patvirtinti prašė teismo išreikalauti transporto priemonės, kuria jis buvo konvojuojamas į teismo rūmus, vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, o atsakovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, prašė atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią pareiškėjo nepaneigti teiginiai laikomi nustatytais, tačiau to padaryta nebuvo.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, nesutiko su pareiškėjo skundu.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į 2023 m. spalio 17 d. 10 val. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose vykusį teismo posėdį buvo konvojuojamas Kauno AVPK specialiai konvojavimui skirta transporto priemone „Peugeot expert“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Specialusis automobilis). Specialųjį automobilį vairavo vyriausiasis postinis P. U., kartu su juo važiavo pareigūnai A. B. ir I. P. Atsakovo atstovas patikino, kad Specialusis automobilis atitiko teisės aktuose keliamus techninius ir saugos reikalavimus, buvo tinkamas konvojuojamiems asmenims pervežti, todėl konvojuojamų asmenų saugos reikalavimai dėl neįrengtų saugos diržų, kitų saugos priemonių, nebuvo pažeisti. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus patikrino Specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojuoti.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog teisės aktuose nenumatyta įrengti saugos diržus konvojuojamiems asmenims, be to, jų nebuvimas teismų praktikoje nėra vertinamas kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Transporto priemonėje buvusi vaizdo įrašymo įranga buvo sugedusi, todėl nebuvo galimybės pateikti vaizdo įrašus dėl 2023 m. spalio 17 d. pareiškėjo konvojavimo. Pareiškėjas nereiškė skundų / pretenzijų dėl konvojavimo ir jo metu tariamai patirto sužeidimo, neprašė medicininės ar kitos pagalbos. Pareiškėjas atvykęs į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, kur buvo ir jį atstovavęs advokatas, taip pat nereiškė jokių nusiskundimų dėl konvojavimo ir jo metu patirto sužeidimo. Kauno AVPK pareigūnai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo taisyklių ir vykdė konvojavimą techniškai tvarkingu Specialiuoju automobiliu. Kadangi nenustatyti Kauno AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai (neveikimas), nėra pagrindo kilti civilinei atsakomybei.

II. 7. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. J. skundą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, vykdydami Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 6 straipsnio 19 punkte įtvirtintą funkciją, Kauno AVPK pareigūnai 2023 m. spalio 17 d. konvojavo pareiškėją iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir atgal. Pareiškėjas buvo konvojuojamas Specialiuoju automobiliu „Peugeot expert“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su įrengtomis atskiromis kameromis konvojuojamiems asmenims vežti.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) nuostatomis, pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenumato įrengti saugos diržus konvojuojamiems asmenims, todėl sprendė, kad pareiškėjo konvojavimas, nesant konvojuojamiems asmenims skirtoje kameroje saugos diržų, negali būti laikomas atsakovo atstovo neteisėtu veiksmu.

10. Teismas pažymėjo, kad Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktai numato pareigūnų teisę asmens sutikimu ir (ar) įstatymų nustatytais atvejais be sutikimo daryti garso ar vaizdo įrašus. Privalomai naudoti vaizdo registratorių konvojuojant nuteistuosius, galiojantys teisės aktai nenumato, todėl atsakovo atstovo nurodytas vaizdo registratoriaus gedimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas atsakovo atstovo veiksmas.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir teismas nenustatė, kad konvojaus vyresnysis davė ar galėjo duoti pastabas vairuotojui dėl viršyto leistino greičio, kelionės metu nenaudojamų saugos diržų, ar kitokius, kurių vairuotojas nevykdė, nurodymus, todėl skundo argumentai dėl atitinkamose kelio atkarpose viršyto leistino greičio ir saugos diržų nesegėjimo, nesant kitų šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų, teismas pripažino subjektyvia pareiškėjo nuomone, negalinčia patvirtinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

12. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas po staigaus stabdymo būtų prašęs konvojaus pareigūnų sustabdyti Specialųjį automobilį ir iškviesti jam pagalbą. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad prašymo dėl pagalbos suteikimo pareiškėjas nereiškė ir Kaišiadorių teismo rūmuose vykusiame teismo posėdyje. Į bylą yra pateikta sužaloto asmens pažyma dėl antakio sužeidimo, tačiau pareiškėjas dėl patirto sužeidimo kreipėsi tik po teismo posėdžio, t. y. praėjus daugiau nei vienai valandai. Teismas nurodė, kad Specialiojo automobilio greitis prieš stabdymą buvo itin mažas, staigaus stabdymo aplinkybių pareiškėjas nedetalizavo, aplinkybės, kad pareiškėjas susižalojo Specialiajame automobilyje jam stabdant, nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo atstovo veika pareiškėjo nurodytų aplinkybių kontekste buvo neteisėta, kad atsakovo atstovas sąmoningai siekė, jog pareiškėjas patirtų jo nurodomas baimę, stresą, dvasines ar emocines kančias. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nei konvojavimo metu, nei vėliau jokių nusiskundimų raštu atsakovui ar įkalinimo įstaigai neteikė, sprendė, kad pareiškėjo tariamai patirtas sužeidimas ir kiti nepatogumai nebuvo itin reikšmingi, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, pasireiškę neturtine žala, laikytini nenustatytais.

14. Teismas atmetęs pareiškėjo skundo pagrindinį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

III. 15. Pareiškėjas S. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

16. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su atsakovo atstovo į bylą pateiktais paaiškinimais apie Specialųjį automobilį vairavusius asmenis, transporto priemonę, datas ir laiką, tačiau nesutinka, jog Specialusis automobilis buvo techniškai tvarkingas, kadangi atsakovas pats atsiliepime nurodė, kad automobilyje sumontuota vaizdo įrašymo įranga buvo sugedusi. Atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo tiksliai apibūdintų faktinių aplinkybių, kad pareigūnas vairavo nesaugiai, viršijo leistiną greitį, nesegėjo saugos diržų, o tai reiškia, kad atsakovo atstovas veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

17. Pareiškėjas patikina, kad jis nesikreipė pagalbos ir nereiškė jokių pretenzijų dėl patirto sužeidimo teismo posėdyje, nes sužeidimas nebuvo atviras, dėl ko pareiškėjas būtų priverstas kreiptis į gydytojus, tačiau atvykęs į teismo posėdį informavo jį ginantį atstovą, kuris pasiūlė pareiškėjui sugrįžus į kalėjimą kreiptis į gydytojus, ką pareiškėjas ir padarė. Taigi teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesikreipė į gydytojus ir nereiškė jokių pretenzijų dėl patirto sužeidimo, nes pretenzijos buvo išreikštos.

18. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikinamas, kadangi pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos objektyviais įrodymais, o tik remiantis atsakovo atstovo atsiliepimo argumentais.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo: i) pripažinti atsakovo atstovo veiką pareiškėjo nurodytų aplinkybių kontekste neteisėta; ii) pripažinti, jog atsakovas sąmoningai siekė, kad pareiškėjas patirtų baimę, stresą, dvasines ir emocines kančias.

20. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sužeidimo nėra pakankamai detalizuotos bei pagrindžiančios pareiškėjo teiginius, nes kyla tam tikrų abejonių dėl delsimo kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus ir pretenzijų nepateikimo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Kauno AVPK pareigūnai padarė ar galėjo padaryti kokį nors poveikį pareiškėjo fizinei būklei, taip pat, kad konvojuodami pareiškėją jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Net ir nustačius, kad pareiškėjas buvo sužalotas konvojavimo metu dėl pareigūnų veiksmų, pareiškėjo patirti išgyvenimai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad būtų priteisiama neturtinė žala pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš, jo teigimu, netinkamų konvojavimo sąlygų ir konvojavimo metu patirto sužeidimo, atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, be to, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių objektyviais duomenimis.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

25. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-552/2021 ir kt.).

26. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).

28. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia dviem pagrindiniais aspektais, t. y. netinkamomis konvojavimo sąlygomis (dėl viršyto leistino greičio, techniškai netvarkingos transporto priemonės, saugos diržų nebuvimo konvojuojamų asmenų kameroje) ir konvojavimo metu patirta trauma (sužeistas pareiškėjo antakis).

29. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

30. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020 ir kt.). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, byloje esančią rašytinę medžiagą ir šioje nutartyje aptartą teismų praktiką, sutinka su pareiškėju, kad vertinant pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl patirtos traumos Specialiajame automobilyje, būtent atsakovo atstovui teko pareiga paneigti pareiškėjo nurodytus argumentus. Nors atsakovo atstovas laikosi pozicijos, jog nėra nustatyti jo neteisėti veiksmai, kaip ir nėra pagrįsta pareiškėjo nurodyta jam kilusi žala, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui ir teismo posėdyje, vykusiame pirmosios instancijos teisme, pateikė pakankamai detalius paaiškinimus, susijusius su ginčo situacija, bei aplinkybei dėl patirtos traumos pagrįsti į bylą pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. spalio 17 d.

Sužaloto asmens medicinos apžiūros pažymą Nr. 182 (medicininės apžiūros data ir laikas 2023 m. spalio 17 d. 11 val. 10 min.) ir ambulatorinę asmens sveikatos istoriją, iš kurių turinio matyti, kad pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), skiltyje „Sužaloto asmens nurodytos aplinkybės“ nurodomos aplinkybės, susijusios su patirta trauma, kurios sutampa su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, vykusiomis apytikriai 9 val. 45 min. Dar daugiau, pareiškėjas skunde prašė teismo išreikalauti iš atsakovo atstovo Specialiojo automobilio vaizdo stebėjimo kameros įrašus, teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą pateikti šiuos įrašus, tačiau atsakovo atstovas jų nepateikė, argumentuodamas tuo, kad vaizdo įrašymo įranga pareiškėjo konvojavimo metu buvo sugedusi.

Be išvardintų rašytinių įrodymų, į bylą yra pateiktas ir pareiškėjo 2023 m. spalio 25 d. prašymas, adresuotas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui, kuriame pareiškėjas prašė iškviesti psichologą, kadangi jo neapleidžia mintys ir baimė vykti su pareigūnais į ateityje vyksiančius teismo posėdžius. Kadangi atsakovo atstovas šiuo atveju nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios užfiksuotos rašytiniuose įrodymuose dėl patirtos traumos, yra pagrindas konstatuoti Kauno AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą ir priimti sprendimą šioje dalyje atsakovo atstovo nenaudai, kuriam priklausė neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

32. Dėl kitų pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamomis konvojavimo sąlygomis (dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės, leistino greičio viršijimo, saugos diržų nesegėjimo ir saugos diržų nebuvimo konvojaus kameroje), pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepagrindė objektyviais įrodymais, paneigiančiais pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjo konvojavimo sąlygų vertinimą. Aplinkybę, kad Specialusis automobilis yra techniškai tvarkingas patvirtina į bylą pateiktas Apžiūros galiojimo ir istorijos išrašas. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl pareiškėjo nurodytų tariamai netinkamų konvojavimo sąlygų, jis būtų kreipęsis į konvojaus viršininką. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas Konvojavimo taisyklėse nėra įtvirtinto reikalavimo specialiojo transporto kameroje, kurioje yra vežami nuteistieji (suimtieji), įrengti saugos diržus. Šios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-770-556/2017, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-619-552/2017, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-609-602/2023 ir kt.). Todėl, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

33. Pareiškėjas bendrai jam kilusią neturtinę žalą, kurią grindė netinkamomis konvojavimo sąlygomis ir konvojavimo metu patirta trauma, įvertino 5 000 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad dėl Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų jautėsi nesaugus, patyrė dvasines ir emocines kančias.

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

35. Aiškindamas CK 6.250 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014). Teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013, 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

36. Spręsdama klausimą dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio už konvojavimo metu patirtą traumą ir atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į bylą pateiktus su pareiškėjo patirta trauma susijusius medicininius dokumentus, pareiškėjo kreipimąsi dėl psichologo pagalbos, patirtus išgyvenimus, bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija priteisia pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

37. Apibendrindama aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl patirtos traumos konvojavimo metu objektyviais duomenimis, kuri sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, buvo pagrindas patenkinti iš dalies pareiškėjo skundą ir priteisti jam už tai piniginę kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo atstovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38. Kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo S. J. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2023 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis