65f66d8b-e50b-419a-9362-3fc76a4c7dfc · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-329-278/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02575-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 25 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

A. Č. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6059-400/2019 pagal ieÅ¡kovo J. A. Č. ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Gelvora“, akcinei bendrovei (toliau ir AB) „Swedbank“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedo pripažinimo negaliojančiais. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas J. A. Č. ieÅ¡kiniu prašė teismo pripažinti atsakovių UAB „Gelvora“ ir AB „Swedbank“ sudarytÄ sandorį, įformintÄ 2011-11-14 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11-20-50 ir jos priedu Nr. 1, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei Å¡io sandorio atžvilgiu taikyti restitucijÄ , pritiesti iÅ¡ atsakovės UAB „Gelvora“ jo sumokėtus 304,10 Eur skolos dengimui ir priteisti iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 1993-1994 Lietuvos taupomasis bankas jam suteikė ilgalaikių kreditų bendrai 65 000 Lt sumai. Panevėžio miesto apylinkės teismas 1996-01-30 sprendimu tenkino Lietuvos taupomojo banko ieÅ¡kinį ir iÅ¡ jo priteisė 156 544,19 Lt (45 338,33 Eur) negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ir delspinigius, o 1996-02-23 iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Teigė, kad 1996-12-12 buvo iÅ¡ieÅ¡kota 40 365 Lt (11 690,51 Eur) iÅ¡ jo turto, o 2000-05-04 anstolis surašė asmens neradimo aktÄ ir 2000-06-21 aktÄ apie iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumÄ .

Nurodė, kad reorganizavus Lietuvos taupomÄ jį bankÄ jo 156 544,19 Lt (45 338,33 Eur) skolÄ perėmė teisių perėmėjas AB „Swedbank“. Teigė, kad 2019-01-21 UAB „Gelvora“ jo atstovei pateikė raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma, jog AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ 2011-11-14 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 11-20-50, pagal kuriÄ UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į jo įsiskolinimÄ pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nei viena iÅ¡ reikalavimo perleidimo sutarties Å¡alių sutarties jam nepateikė, mano, kad sutarties nėra ir skola nėra priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡koma, tačiau jis dalį skolos sumoje 304,10 Eur UAB „Gelvora“ yra sumokėjęs. Nurodė, kad UAB „Gelvora“ nėra jo skolos AB „Swedbank“ perėmėja, todėl reikalavimo teisės perleidimo sandoris pripažintas negaliojančiu ir CK 1.78 ar 1.80 straipsnių pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-12-20 sprendimu ieškinys atmestas.

4. Teismas nustatė, kad reorganizavus Lietuvos taupomÄ jį bankÄ , jo akcijos buvo perleistos strateginiam banko investuotojui „Swedbank“. Teisių perėmėjas AB „Swedbank“ perėmė ir J. A. Č. reikalavimo teisę į teismo priteistÄ 156 544,19 Lt (45 338,33 Eur) skolÄ . 2019-01-21 UAB „Gelvora“ ieÅ¡kovo atstovui pateikė raÅ¡tÄ , kuriuo nurodė, kad AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ 2011-11-14 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 11-20-50, pagal kuriÄ AB „Swedbank“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į J. A. Č. įsiskolinimÄ pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Pažymėjo, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl prievolinio santykio, iÅ¡ kurio atsirado perleista reikalavimo teisė - ieÅ¡kovas neginčijo Vartojimo sutarties pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių. IeÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek jo atstovas bylos nagrinėjimo metu, nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutarties priede nurodytas skolos dydis galimai yra mažesnis, nes buvo iÅ¡ieÅ¡kota dalis skolos realizuojant jo turtÄ , be to, 304,10 Eur yra sumokėjęs naujajam kreditoriui.

6. Nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2013, kurios ratio decidendi iÅ¡ esmės sutampa su nagrinėjama bylÄ , pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog reikalavimo perleidimo sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė, taip pat, jog perleistos reikalavimo teisės pagrįstumo ir dydžio klausimas yra ne bylos dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo ginčo dalykas, nes pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę reikÅ¡ti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę pareikÅ¡ti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas turi teisę ginčyti jam reiÅ¡kiamų reikalavimų dydį ir teikti įrodymus pagrindžiančius savo reikalavimų pagrįstumÄ , todėl ginčas dėl perleisto reikalavimo teisės apimties nepažeidžia ieÅ¡kovo kaip skolininko teisių gintis nuo nepagrįstai didelių reikalavimų jo atžvilgiu reiÅ¡kimo ir nesudaro pagrindo reikalavimo perleidimo sutarčiai pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento.

7. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės apie dokumentų, patvirtinančių reikalavimo teisės nebuvimas ir jų neperdavimas naujam kreditoriui, nesudaro pagrindo reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia, nes dokumentų nebuvimas galėtų pažeisti naujojo kreditoriaus teises, kilus su ieÅ¡kovu ginčui dėl skolos pagrįstumo. Sprendė nesant nustatyta, kad pažeistos CK 6.104 straipsnio 1 dalies nuostatos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J. A. Č. praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019-12-30 sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti.

9. Nurodo, kad 2019-01-21 gavo UAB „Gelvora“ raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma, jog AB „Swedbank“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į jo įsiskolinimÄ pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-14-395/2016). Tvirtina, kad patikėjo apie skolos perleidimÄ , nes neturi teisinių žinių, nebuvo informuotas apie vykdymo raÅ¡to gražinimÄ ir pan., todėl atsakovei UAB „Gelvora” mokėjo skolÄ . Vėliau sužinojo, kad Panevėžio apylinkės teismo 1996-02-23 iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas buvo perduotas teismui, suraÅ¡ius aktÄ apie iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumÄ . Nurodo, kad vykdomojo raÅ¡to pateikimo vykdymui terminas yra pasibaigęs, UAB „Gelvora“ dėl Å¡io termino atnaujinimo į teismÄ nesikreipė.

10. Nurodo abejojantis vykdomuoju raÅ¡tu, nes 1996-12-12 buvo iÅ¡ieÅ¡kota 40 365 Lt (11 690,51 Eur) suma iÅ¡ jo turto, tačiau duomenų, kaip, kada, kas iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ jo turto, nėra. UAB „Gelvora“ pateiktų vykdomų raÅ¡tų nėra 1996 metų byloje, vykdymo raÅ¡tai nėra pilnai užpildyti, skiriasi jų iÅ¡davimo datos, t. y., pateiktų vykdymo raÅ¡tų iÅ¡davimo data yra 1996-02-23, tačiau 1996 metų ant bylos virÅ¡elio teismo žyma, jog vykdomieji raÅ¡tai iÅ¡duoti 1996-02-26, ant 1996 metų bylos virÅ¡elio nurodoma, kad vykdomasis raÅ¡tas yra gražintas, bet atsakovė iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡ko skolÄ su vykdomojo raÅ¡to kopija.

11. Tvirtina, kad originalios reikalavimo sutarties arba nenuasmenintos sutarties nei viena iÅ¡ Å¡alių neturi. AB „Swedbank“ nurodė, kad perleisdama skolÄ UAB „Gelvora“, perdavė ir visus originalius dokumentus, tačiau tuo abejoja, nes kredito sutartys buvo kelios, kredito suma buvo didelė, iÅ¡ieÅ¡kota taip pat didelė suma, o AB „Swedbank“ neturi jokių archyvinių dokumentų, jų kopijų, apskaitos dokumentų ir pan..

12. Nurodo, kad susipažinus su Panevėžio apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-14-395/2016, kurioje yra vartojimo kredito sutartis, be priedų, UAB „Gelvora“ nurodytas vartojimo kredito sutarties numeris (Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka Lietuvos taupomojo banko ir jo sudarytos sutarties numeriui (Nr.2). Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovai nurodė, kad sutarties numeris buvo pakeistas, tačiau to nėra nei civilinėje byloje Nr. 2-14-395/2016, nei jokiame kitame dokumente. Be to, UAB „Gelvora“ pateikė turimÄ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 11-20-50, kurioje nėra jokių nuorodų, kad sutarties numeris pakeistas, Å¡i sutartis yra be rekvizitų (spaudo, parašų, t.t.), nėra jokių duomenų, jog perleidžiamas reikalavimas yra bÅ«tent jo, o ne kito asmens (skolininko), nėra jokių duomenų apie priedus ir kt..

Be to, reikalavimo perleidimo sutarties 5.1 punktas, kaip reikalavimo negaliojimo pagrindus numato: 5.2.1 p. paaiÅ¡kėja, kad reikalavimui jo perleidimo metu yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties ar vykdymo dokumento pateikimo vykdymui senaties terminas, o 5.2.7 p. - paaiÅ¡kėja, kad pradinio kreditoriaus naujajam kreditoriui perduotų reikalavimÄ pagrindžiančių bei vykdomųjų dokumentu nepakanka, jog pradinis iÅ¡ieÅ¡kotojas (pradinis kreditorius) bÅ«tų pakeistas naujuoju iÅ¡ieÅ¡kotoju. Teigia, kad kreditorius, neturėjo teisės perleisti naujajam kreditoriui reikalavimo teisės, o jei ir perleido, toks perleidimas yra niekinis ir negaliojantis.

Galimai dėl šios priežasties perleidimo sutartis buvo sunaikinta arba gražinta pradiniam kreditoriui, ko pasėkoje perleidimo dokumentai nėra rasti arba tyčia atsakovų nepateikiami.

13. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino byloje esančius įrodymus, neįsigilino į jo nurodytas aplinkybes, pastebėjimus, pateikiamus objektyvius raÅ¡ytinius įrodymus, kitus netiesioginius raÅ¡ytinius bylos įrodymus, o iÅ¡vadas skundžiamame sprendime grindė atsakovų pozicija, tuo formaliai įgyvendinant teismui priskirtÄ esminę funkcijÄ - vykdyti teisingumÄ , padarė esminius įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimus (CPK 176 str., 177 str., 185 str.) ir nukrypo nuo įrodinėjimo taisyklių aiÅ¡kinimo bei taikymo klausimais suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes.

14. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Gelvora” nepateikė duomenų, kokia skola buvo, kokia suma yra iÅ¡ieÅ¡kota, parduodant jo namÄ , kokia suma yra likusi mokėti pagal kreditÄ ir pan. UAB „Gelvora” nurodė, kad tokių duomenų neturi.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė AB Swedbank praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nesutinka su skundo teiginiais, kad reikalavimo sutartis yra be banko rekvizitų (spaudo, parašų). IÅ¡ UAB „Gelvora“ pateiktos reikalavimo perleidimo sutarties kopijos matyti, kad reikalavimo sutartis pasiraÅ¡yta banko Paskolų priežiÅ«ros departamento direktoriaus pavaduotojo R. V. bei patvirtinta banko antspaudu.

16. Nurodo, kad 2001 metais reorganizavus Lietuvos taupomÄ jį bankÄ , banko informacinėje sistemoje aukščiau minėtai ieÅ¡kovo paskolai buvo suteiktas sutarties numeris Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau sutarties numeris lieka nepasikeitęs. Tvirtina, kad su ieÅ¡kovu buvo sudarytos tik atsiliepime nurodytos kredito sutartys, kurios, jų nevykdant, buvo nutrauktos ir teismo sprendimu priteistos 155 227,66 Lt (44 957,04 Eur) skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui 1996-02-23 iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2-14-395/1996.

17. Tvirtina, kad 2007-07-12 ieÅ¡kovas bankui yra parašęs pasižadėjimÄ grÄ Å¾inti skolÄ , todėl nesutinka su jo teiginiais, kad bankas perleido reikalavimo teisę pagal vienÄ kredito sutartį, kurios neįmanoma įvykdyti, pasibaigus vykdomo raÅ¡to pateikimo terminui.

18. Teikia duomenis apie ieÅ¡kovo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ 2002-2009 metų laikotarpiu, kuriuos praÅ¡o priimti į bylÄ . Nurodo, kad jų pateikimo bÅ«tinybė atsirado atsižvelgus į ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡keltus naujus teiginius, kad bankas neturėjo teisės perleisti jo skolos UAB „Gelvora“. Nurodo, kad iÅ¡ teikiamų naujų įrodymų matyti, jog K. J. įmonė „RÅ«tų Å¡akelė“ bei UAB „Kestaja“ vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo J.A. Č. pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , todėl nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad bankas neturėjo teisės perleisti UAB „Gelvora“ reikalavimo teisės, o jei perleido, toks perleidimas yra niekinis ir negaliojantis.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Gelvora“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Teigia, kad apeliantas nesuformavo konkretaus apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindo – apeliaciniame skunde yra nurodomi iÅ¡ esmės vien deklaratyvÅ«s samprotavimai, atkartojama pirmosios instancijos teisme atsakovo palaikyta pozicija.

20. Nurodo, kad sutarties vykdymo aplinkybės, UAB „Gelvora“ reikalavimo sudėtis ir apimtis, ieškovo įsiskolinimo priverstinio išieškojimo proceso ir susijusios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas bei šie argumentai nėra susiję su sutarties galiojimu/negaliojimu.

21. Tvirtina, kad UAB „Gelvora“ įsigijo reikalavimo teises ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdymo proceso stadijoje, t.y., vykdant priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , jokių naujų reikalavimų ieÅ¡kovo atžvilgiu nereiÅ¡kė ir negalėjo reikÅ¡ti, t.y., neįgijo jų daugiau negu kad priklausė pradiniam kreditoriui. Ta faktinė aplinkybė, kad UAB „Gelvora“ tapo naujuoju kreditoriumi, nepakeitė vykdomojo dokumento turinio bei iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡komo įsiskolinimo apimties ir sudėties. Nurodo, kad ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė pretenzijų dėl pradiniam kreditoriui priklausančių reikalavimo teisių, todėl neturi pagrindo teigti,kad jam nėra aiÅ¡ki UAB „Gelvora“ reikalavimo sudėtis ar apimtis.

22. Panevėžio apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-14-395/1996 iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas yra galiojantis ir tinkamai suraÅ¡ytas, todėl apeliaciniame skunde nurodyti formalÅ«s teiginiai dėl neva esamo vykdomojo raÅ¡to neiÅ¡baigtumo ar neaiÅ¡kumo yra nepagrįsti. IÅ¡duodami vykdomieji raÅ¡tai anksčiau dažniausiai buvo suraÅ¡omi ranka, ant popierinių, vykdomiesiems raÅ¡tams suraÅ¡yti skirtų blankų. Nurodo, kad galimai ieÅ¡kovui neaiÅ¡kumÄ sukėlė ta aplinkybė, jog vykdomasis raÅ¡tas yra suraÅ¡ytas ant dviejų blankų, nes dėl didesnės apimties teksto, į vienÄ blankÄ vykdomojo raÅ¡to tekstas netilpo, todėl buvo perkeltas į antrÄ jį blankÄ , kas akivaizdžiai matyti skaitant abu vykdomojo raÅ¡to blankus kartu ir jokiu bÅ«du negali bÅ«ti vykdomojo raÅ¡to trÅ«kumu.

23. Atkreipia dėmesį į tai, kad su 2019-08-19 praÅ¡ymu dėl įrodymų prijungimo yra pateikusi Sutarties priedÄ Nr. 1, kuriame yra nurodytas ieÅ¡kovo įsiskolinimas (136 eilutė), t.y., ieÅ¡kovo asmens duomenys, kredito sutarčių numeris bei skolos sudėtis. Taip pat pateikė duomenis apie tai, koks yra aktualus ieÅ¡kovo įsiskolinimas ir kokia jo sudėtis. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas ieÅ¡kovo J.

A. Č. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsnis numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Atsakovė AB „Swedbank“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ byloje pateikė naujus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes apie skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo J. A. Č. pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ 2002-2009 m. laikotarpiu. Teisėjų kolegija, teikiamus naujus įrodymus atsisako priimti, nes minėtus įrodymus atsakovė turėjo galimybę pateikti ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir, prieÅ¡ingai atsiliepimo teiginiams, argumentai dėl reikalavimo perleidimo negalimumo, esant iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumui buvo iÅ¡dėstyti ir ieÅ¡kinyje.

26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsakovių AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ 2011-11-14 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 11-20-50, pagal kuriÄ AB „Swedbank“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į ieÅ¡kovo J. A. Č. įsiskolinimÄ pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo klausimas. Apeliantas skundu iÅ¡ esmės tvirtina, kad AB „Swedbank“ neturėjo teisės perleisti naujajam kreditoriui reikalavimo teisės, o jei ir perleido, toks perleidimas yra niekinis ir negaliojantis, nes dar 2000-06-21 buvo suraÅ¡ytas aktas apie iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumÄ ir vykdomasis dokumentas grÄ Å¾intas teismui.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , civilinės bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisinius argumentus, neturi pagrindo sutikti su pirmiau iÅ¡dėstytais apelianto teiginiais. Be to, pažymėtina, kad J.A. Č. ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės grindė argumentais, kad reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytas reikalavimas nėra pagrįstas jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nėra aiÅ¡kus skolos likutis ar į jį įskaičiuotos jau iÅ¡ieÅ¡kotos sumos, jog neatitinka pradinės sutarties numeris, reikalavimo perleidimo sutartis be parašų ir pan..

Minėti argumentai, kurie buvo vertinami pirmosios instancjos teismo, nurodomi ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ginčas dėl perleisto reikalavimo teisės apimties nepažeidžia ieškovo, kaip skolininko, teisių gintis nuo nepagrįstai didelių reikalavimų jo atžvilgiu reiškimo ir nesudaro pagrindo reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento, tuo tarpu argumentai dėl dokumentų perdavimo naujajam kreditoriui galėtų pažeisti naujojo kreditoriaus, o ne ieškovo interesus.

Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitiko ieškovo lūkesčių nedaro skundžiamo sprendimo savaime neteisėtu ar priimto netinkamai vertinant byloje pateiktus įrodymus, tuo labiau, kad apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

27. Apeliaciniame skunde J.A. Č. iš esmės kelia klausimus dėl reikalavimo perleidimo sutarties ir išieškojimo negalimumo, suėjus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminui bei dėl šios priežasties, pagal reikalavimo perleidimo sutarties 5.2.1 punkto nuostatas, nesant galimu sudaryti ginčo sutartį. Šie argumentai nėra vertintini kaip nauji, kadangi buvo išdėstyti ir pirmosios instancijos teismui teiktame ieškinyje. Taip pat apelianto skundo reikalavimas pripažinti kredito sutartį negaliojančia laikytinas technine rašybos klaida bei teisėjų kolegija pasisako dėl ieškiniu keltų reikalavimų, tai yra, reikalavimo perleidimo sutarties (ne)teisėtumo.

28. Vadovaujantis CK 6.101 straipsnio nuostatomis, reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kuriÄ pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujajam kreditoriui, o pats nustoja bÅ«ti prievolės Å¡alimi. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiÅ¡kas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali bÅ«ti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Draudžiama perleisti tokį reikalavimÄ , kurio atžvilgiu negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis). Vertinant, ar pradinio kreditoriaus teisė perleisti reikalavimÄ nebuvo apribota, tai yra, ar reikalavimo teisės perleidimas atliktas nepažeidžiant pirmiau nurodytų CK 6.101 straipsnyje iÅ¡vardytų perleidimo ribojimo sÄ lygų, reikÅ¡minga nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes dėl pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo teisinio pagrindo, nes vienas iÅ¡ esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas jÄ Ä¯vykdyti.

Ä®statymas nustato, kad negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau perleista. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimÄ , dėl kurio negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, reiÅ¡kia ir draudimÄ perleisti reikalavimÄ , kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimÄ , nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti.

Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008, 2019-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad 1993-1994 metais Lietuvos taupomasis bankas ieškovui suteikė ilgalaikių kreditų bendrai 65 000 Lt sumai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1996-01-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14-395/1996 buvo tenkintas Lietuvos taupomojo banko ieškinys ir iš J.A. Č. priteista 156 544,19 Lt (45 338,33 Eur), o sprendimui įsiteisėjus, 1996-02-23 išduotas vykdomasis raštas. Nustatyta, kad 1996-12-12 iš skolininko buvo išieškota 40 365 Lt (11 690,51 Eur) suma, pardavus ieškovui J.A.

Č. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . 2000-05-04 antstolis surašė asmens neradimo aktÄ , o 2000-06-21 – aktÄ apie iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumÄ . Reorganizavus Lietuvos taupomÄ jį bankÄ ir jo akcijas perėmus strateginiam banko investuotojui „Swedbank“, teisių perėmėjas AB „Swedbank“ perėmė ir reikalavimo teisę į J.A. Č. skolÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ 2011-11-14 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 11-20-50, pagal kuriÄ AB „Swedbank“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į J.A.

Č. 113 435,52 Lt įsiskolinimÄ pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad 2011-12-02 - 2013-09-28 laikotarpiu J. A. Č. atsakovei UAB „Gelvora“ yra sumokėjęs 1 050 Lt (304,10 Eur) skolos dengimui, kas leidžia konstatuoti, kad apie sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį J.A. Č. buvo informuotas ir įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti skolÄ vykdė naujam kreditoriui (CK 6.109 straipsnis). Apelianto teiginys, kad jam nebuvo pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, nedaro Å¡ios sutarties negaliojančia.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad aplinkybė, jog 2000-06-21 buvo suraÅ¡ytas aktas apie iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumÄ , o vykdomasis dokumentas buvo grÄ Å¾intas teismui, neleidžia konstatuoti, kad UAB „Gelvora“ buvo perleistas reikalavimas, kurio atžvilgiu nėra galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Pagal CPK 607 straipsnio nuostatas, senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentÄ vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai, taip pat tuo atveju, kai skolininkas iÅ¡ dalies įvykdo sprendimÄ .

Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iÅ¡ naujo. Tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neiÅ¡ieÅ¡kota, grÄ Å¾inamas, naujas terminas pateikti dokumentÄ vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grÄ Å¾inimo iÅ¡ieÅ¡kotojui dienos. Kaip nustatyta iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų, Panevėžio miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-14-395/1996, pagal likviduojamos akcinio kredito banko „Nida“ pareiÅ¡kimÄ vykdomasis raÅ¡tas, iÅ¡nagrinėjus skundÄ dėl antstolės R.

M. veiksmų, civilinėje byloje Nr. 28-01-27, buvo praÅ¡omas grÄ Å¾inti ir iÅ¡siųsti antstolių kontorai tolimesniam vykdymui. Teisėjo rezoliucija leidžia konstatuoti, kad minėto pareiÅ¡kimo pagrindu praÅ¡ymas buvo patenkintas (civilinė byla Nr. 2-14-395/1996, b.l. 33). Be to, 2007-07-12 J. A. Č. AB „Hansa bankui“ pateikė pasižadėjimÄ mokėti aukščiau minėtÄ skolÄ pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokant įmokas po 40 Lt per mėnesį ir pagal ieÅ¡kovo J.A.

Č. paaiškinimus teisme, iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo iš jo buvo išieškomos tam tikros sumos bei dengiamas įsiskolinimas. Duomenų paneigiančių šias aplinkybes byloje nėra pateikta, o ir įvertinus perleisto reikalavimo dydį ginčijamo sandorio metu (113 435,52 Lt; 32 853,20 Eur), akivaizdu, kad tam tikri procesiniai veiksmai dėl minėto įsiskolinimo buvo atliekami. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2003-01-01 iki 2011-10-01 buvo taikomas 10 metų vykdomojo rašto pateikimo vykdymui senaties terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (galiojusi CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija).

Paminėti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ J.A. Č. buvo vykdomas ir AB „Swedbank“ bei UAB „Gelvora“ sandorio sudarymo metu reikalavimo perleidimas buvo galimas ir jis laikytinas galiojančiu. Be to, kaip minėta, apeliantas ir pats pripažino savo skolinius įsipareigojimus bei juos vykdė naujam kreditoriui. Dėl paminėto, nėra pagrindo spręsti, kad ginčo sutarties sudarymo metu buvo pasibaigęs vykdomojo raÅ¡to pateikimo vykdyti terminas, o reikalavimo teisės perleidimo metu reikalavimas negaliojo.

31. Pažymėtina, kad apelianto teiginiai dėl antstolio M. AlÅ¡ausko nurodytų aplinkybių apie skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumÄ , nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme antstolis nurodė, kad niekada nevykdė iÅ¡ieÅ¡kojimo AB „Swedbank“ naudai iÅ¡ J. A. Č., o UAB „Gelvora“ į jį kreipėsis su praÅ¡ymu dėl Å¡alies pakeitimo vykdymo procese, kurio jis netenkino. Aplinkybių, kad UAB „Gelvora“ minėtam antstoliui bÅ«tų teikusi vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pagal perimtÄ reikalavimÄ ir antstolis bÅ«tų atsisakęs jį priimti vykdymui, nenurodė.

Tai, kad naujasis kreditorius, perėmęs reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄ , nesikreipė dėl priverstinio vykdymo, savaime nepreziumuoja, kad toks iÅ¡ieÅ¡kojimas nėra galimas, nes tolesni kreditoriaus veiksmai vykdymo procese yra jo asmeninėje dispozicijoje ir jis yra laisvas spręsti dėl tam tikrų veiksmų atlikimo. Be to, Å¡ios aplinkybės jokios teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant klausimÄ dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo, neturi.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo paneigti atsakovės AB „Swedbank“ teiginiai, jog 2001 metais reorganizavus Lietuvos taupomÄ jį bankÄ , banko informacinėje sistemoje ieÅ¡kovo paskolai buvo suteiktas sutarties numeris Nr. (duomenys neskelbtini), o pats sutarties numeris nekito. Pagal Å¡alių paaiÅ¡kinimus, AB „Swedbank“ su ieÅ¡kovu J. A. Č. nebuvo sudaręs kitų kredito sutarčių, iÅ¡skyrus aptariamas Å¡ioje byloje, pagal kurias 1996-01-30 buvo priimtas sprendimas priteisti iÅ¡ J.A.

Č. 155 227,66 Lt, o byloje pateikti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apie minėtÄ , pakitusį sutarties numerį, ieÅ¡kovui buvo žinoma ir anksčiau, nes Å¡is numeris nurodomas ir jo AB „Hansa bankui“ 2007-07-12 raÅ¡ytame pasižadėjime, kuriuo jis bankui pasižadėjo pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėti įmokas po 40 Lt per mėnesį. Duomenų, kad apeliantas bankui bÅ«tų reiÅ¡kęs kokias nors abejones ar pretenzijas dėl pirmiau aptartų aplinkybių, nėra pateikta.

33. Be to, iÅ¡ byloje pateiktos atsakovių AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ 2011-11-14 sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 11-20-50 bei jos priedo Nr. 1, matyti, kad Å¡ia sutartimi UAB „Gelvora“ iÅ¡ AB „Swedbank“ perėmė reikalavimų teises į 1 052 skolininkus, tarp kurių ir apeliantas J. A. Č., tai yra, minėto priedo 136 eilutėje užfiksuota, kad UAB „Gelvora“ perėmė J.A. Č. 113 435,52 Lt (32 853,20 Eur) skolÄ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat, prieÅ¡ingai apelianto teiginiams, minėta reikalavimo perleidimo sutarties kopija pateikta byloje yra su Å¡iÄ sutartį sudariusių Å¡alių atstovų paraÅ¡ais bei spaudais, tai yra, su visais privalomais rekvizitais ir yra pripažįstama abiejų sandorio Å¡alių. Aplinkybė, kad dalis 2011-11-14 sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 11-20-50 yra nuasmeninta – nuasmeninta bendra Å¡alių sudaromo sandorio suma, kiti skolininkai, atitinka tiek asmens duomenų apsaugos principus, tiek įprastÄ verslo praktikÄ , neatskleidžiant tretiesiems asmenims duomenų apie tarpusavio sandorių vertes ir pan., tačiau Å¡ios aplinkybės, nereiÅ¡kia, kad ginčijama sutartis nebuvo sudaryta.

Šių aplinkybių pagrindu pirmiau aptarti apelianto skundo argumentai, atmestini kaip nepagrįsti.

34. Apeliantas skunde nurodo ir aplinkybes dėl galimai neaiÅ¡kaus skolos dydžio likučio, tai yra, jog nėra pateikta duomenų kokia skola buvo, kokia suma yra iÅ¡ieÅ¡kota, parduodant jo namÄ , kokia suma yra likusi mokėti pagal kreditÄ ir pan.. Tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, Å¡ios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir Å¡ie argumentai nėra susiję su sutarties (ne)galiojimu. Be to, prievolės Å¡alių pasikeitimas reiÅ¡kia ir tai, jog skolininkas gali reikÅ¡ti visus reikalavimus bei prieÅ¡taravimus, kuriuos turėjo teisę reikÅ¡ti ir pradiniam kreditoriui (CK 6.107 straipsnis), todėl jei apelianto vertinimu jis yra grÄ Å¾inęs didesnę skolos dalį nei iÅ¡ jo reikalauja naujasis kreditorius, jis turi teisę teikti su tuo susijusius įrodymus naujam kreditoriui.

Kaip minėta aukščiau, ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Gelvora“ yra perleista reikalavimo teisė į ženkliai mažesnę 113 435,52 Lt (32 853,20 Eur) Eur skolÄ , taigi akivaizdu, jog tam tikros iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos buvo įskaitytos, tarp jų ir 1996-12-12 iÅ¡ieÅ¡kota 11 690,51 Eur suma, gauta pardavus apelianto nekilnojamÄ jį turtÄ .

35. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad vykdomojo rašto išdavimo data, nurodoma ant civilinės bylos Nr. 2-14-395/1996 viršelio yra 1996-02-26, o vykdomajame rašte nurodoma išdavimo data 1996-02-23, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad vykdomasis raštas yra negaliojantis ar suklastotas, nes jame nurodomos sumos atitinka 1996-01-30 sprendimo rezoliucinę dalį.

36. Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį iÅ¡dėstyti argumentai, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

37. Atsižvelgusi į pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija konstatuoja, jog keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Atmetus ieÅ¡kovo J. A. Č. apeliacinį skundÄ , jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnis). Duomenų apie atsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos negauta. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rita Dambrauskaitė Laimutė Sankauskaitė Birutė Valiulienė