65f64f46-e9fc-44e1-b653-021facd978b4 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Dalia Višinskienė

                                                         Civilinė byla Nr. 2S-876-520/2010

                                           Procesinio

sprendimo kategorijos: 34.5; 128.19; 122.4.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Dalia ViÅ¡inskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė, Andžej Maciejevski, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje dėl

praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo pagal pareiÅ¡kėjos E. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Vilniaus

apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja E. K. 2009-11-17 kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu ir prašė prailginti terminÄ palikimui, atsiradusiam po A. R. mirties, priimti,

pratęsti terminÄ palikimui, atsiradusiam po A. R. (R.) mirties, priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina A. R., o (duomenys

neskelbtini) – jos brolis A. R.. Iki praÅ¡ymo pateikimo teismui ji buvo įsitikinusi, kad po motinos mirties palikimÄ priėmė brolis A. R., kuris gyveno kartu su motina, todėl dėl geros moralės ir susiklosčiusių Å¡eimos papročių, ji broliui esant gyvam nesikreipė dėl motinos palikimo nei į notarÄ , nei į teismÄ . Dėl to įstatymu nustatyto termino pratęsimas palikimui priimti atitiktų visuomenės pripažintus sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė E. K. pareiÅ¡kė atsisakymÄ nuo reikalavimo pratęsti įstatymų nustatytÄ terminÄ palikimui, atsiradusiam po A. R. (R.) mirties, priimti.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės

teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ atmetė, priėmė pareiÅ¡kėjos atsisakymÄ nuo reikalavimo

prailginti terminÄ palikimui, atsiradusiam po A. R. (R.) mirties, priimti ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė. Teismas nustatė, kad

pareiškėjos motina A. R. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjos brolis A. R., miręs (duomenys neskelbtini), paveldėjimo

teisės liudijimo pagrindu 2000-05-11 priėmė palikimÄ , atsiradusį po motinos A. R. mirties, ir 2000-06-15

pardavė paveldėtÄ buto dalį. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia pareiÅ¡kimÄ , byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiÅ¡kėjai turėtų bÅ«ti atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po motinos mirties, priimti. Teismas priėmė pareiÅ¡kėjos atsisakymÄ nuo reikalavimo prailginti terminÄ palikimui, atsiradusiam po A. R. (R.) mirties, priimti ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė.

PareiÅ¡kėja E. K. atskiruoju skundu praÅ¡o pakeisti nutarties dalį, kuria buvo atmestas jos pareiÅ¡kimas ir pratęsti terminÄ palikimui, atsiradusiam po A. R. mirties, priimti. Nurodo, kad mirus motinai

A. R. ir esant gyvam broliui A. R. (R.), gyvenusiam kartu su motina, ji nesiryžo kreiptis dėl palikimo priėmimo nei į teismÄ , nei į notarÄ , kadangi tai bÅ«tų prieÅ¡taravę gerai moralei ir susiklosčiusiems Å¡eimos papročiams. Dėl susijaudinimo teismo posėdžio metu nepaaiÅ¡kino teismui, kad ji turėjo du brolius, mirusius tragiÅ¡komis aplinkybėmis: A., mirusį (duomenys neskelbtini), ir A., mirusį (duomenys neskelbtini). TragiÅ¡ka didelės jos Å¡eimos istorija yra viena iÅ¡ pagrindinių priežasčių, dėl kurios jai galėtų bÅ«ti pratęstas terminas palikimui priimti, toks termino pratęsimas atitiktų protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus. Ä®vertintina ir tai, kad jos brolio palikimÄ priėmė valstybė, todėl ji atsisakė Å¡io reikalavimo ir teismas jį priėmė.

 Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, nutartį palikti galioti. Nurodo, kad teismas nustatė, jog po pareiÅ¡kėjos motinos A. R. mirties jos palikimÄ (1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)) priėmė pareiÅ¡kėjos brolis A. R., miręs (duomenys neskelbtini),

pagal 2000-05-11 paveldėjimo teisės liudijimÄ . ButÄ , esantį (duomenys neskelbtini), A. R. pardavė. Dėl to, atsižvelgdamas į

Å¡ias aplinkybes teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjos nurodyta vienintelė priežastis (nesiryžimas kreiptis į teismÄ arba notarÄ po motinos ar brolio mirties, nes tai bÅ«tų prieÅ¡taravę gerai moralei ir susiklėsčiusiems Å¡eimos papročiams), dėl kurios pareiÅ¡kėja praleido terminÄ palikimui priimti, nėra svarbi, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad per įstatymo nustatytÄ laikÄ negalėjo kreiptis į notarÄ , kad terminÄ praleido ne dėl aplaidumo.

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja E. K. neįrodė, kad dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui po motinos A. R. mirties (duomenys neskelbtini) priimti, ir dėl to nepratęsė Å¡io termino.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja E. K. yra (duomenys neskelbtini) mirusios A.

R. duktė bei (duomenys

neskelbtini) mirusio A. R. (R.) sesuo (b. l. 4, 5, 7). A. R. nebuvo suraÅ¡iusi testamento, todėl po mirties jos įpėdiniai turtÄ

paveldi pagal įstatymÄ . PareiÅ¡kėja pagal įstatymÄ yra pirmos eilės A. R. įpėdinė, kaip ir miręs pareiÅ¡kėjos brolis A. R.. PareiÅ¡kėja

2009-11-17 kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su praÅ¡ymu pratęsti terminÄ palikimui, atsiradusiam po A.

R. mirties ir po A. R. (R.) mirties, priimti, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsisakė

reikalavimo pratęsti terminÄ palikimui, atsiradusiam po brolio A. R. (R.) mirties, priimti. Pirmosios instancijos teismas

priėmė pareiÅ¡kėjos atsisakymÄ nuo dalies reikalavimų ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė, reikalavimÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti po motinos A. R. mirties atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog pareiÅ¡kėjos atsisakymas nuo reikalavimo pratęsti terminÄ palikimui, atsiradusiam po brolio A. R. (R.) mirties neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui, nagrinėja, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiÅ¡kėjai pratęsti terminÄ palikimui po motinos A. R. mirties, priimti.

        Pareiškėjos motina A. R. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja E. K. 1964 m. CK 587 str. 3 d. (vadovaujantis 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. šioje byloje taikomos 1964 m. CK normos, nes palikimas atsirado iki įsigaliojo 2000 m. CK) nustatytu terminu, t. y. per šešis mėnesius nuo A. R. mirties, nepadavė

pareiškimo notarui dėl mirusiosios turto paveldėjimo. 1964 m. CK 587 str. 2 d. buvo numatyta, kad atsiradęs

palikimas gali bÅ«ti priimtas dviem bÅ«dais: 1) pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. BÅ«tent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytÄ terminÄ gali priimti palikimÄ . Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Ä®pėdinio teisės priimti palikimÄ turinys – jo valios iÅ¡reiÅ¡kimas – priimti palikimÄ ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimÄ , tai pradeda paveldimÄ turtÄ valdyti ar pareiÅ¡kia apie palikimo priėmimÄ . Taigi pareiÅ¡kėja, norėdama paveldėti A. R. turtÄ , turėjo per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo motinos mirties priimti palikimÄ vienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų. Pagal bylos duomenis pareiÅ¡kėja žinojo apie motinos mirtį, savo valia apsisprendė nesikreipti į vietos notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo, o pareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės, dėl kurių praleido Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ palikimui priimti, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pratęsti (atnaujinti) Å¡io termino.

1964 m. CK 558 str. 1 d. numato, kad CK 587 str. nustatytÄ palikimui priimti terminÄ gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ä®statyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis. Taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiÅ¡kėjo praleistÄ terminÄ palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010). Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007).

PareiÅ¡kėja E. K. pareiÅ¡kimÄ ir atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, kad po motinos A. R. mirties iki kreipimosi į teismÄ dienos ji buvo įsitikinusi, jog palikimÄ priėmė brolis A. R., kuris gyveno su motina, todėl broliui esant gyvam ji dėl geros moralės ir susiklosčiusių Å¡eimos papročių nesiryžo kreiptis nei į notarÄ , nei į teismÄ palikimui po motinos mirties priimti. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių

priežasčių, dėl kurių jai turėtų būti pratęstas terminas motinos A. R. palikimui priimti,

nurodo tragiÅ¡kÄ savo Å¡eimos istorijÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis A. dėl atviro pilvo ertmės

sužalojimo, (duomenys neskelbtini) – brolis A. suspaudus kaklÄ kilpa (savižudybė). PareiÅ¡kėja pripažįsta, kad jai buvo žinoma, jog ji turi kreiptis dėl palikimo po motinos mirties priėmimo, kad palikimÄ po motinos A. R. mirties priėmė brolis A. R., tačiau ji dėl palikimo nesikreipė, neginčijo, jog palikimÄ priėmė brolis A. R., nes kai motina buvo gyva, buvo nepatogu domėtis motinos turtu, su broliu santykiai buvo paÅ¡liję, o kai visi broliai mirė, nori paveldėti motinos turtÄ . Jokių kitų objektyvių aplinkybių, įrodymų, dėl kurių pareiÅ¡kėja, žinodama apie atsiradusį palikimÄ po motinos mirties, nei per įstatyme nustatytÄ terminÄ , nei per 10 metų neturėjo galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo (termino pratęsimo), pareiÅ¡kėja nenurodė ir nepateikė. Nesant jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog buvo realiai sutrukdžiusių kliūčių kreiptis pareiÅ¡kėjai į notarÄ dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytÄ laikotarpį reiÅ¡kia, kad turėdama apsisprendimo laisvę pareiÅ¡kėja nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ , sÄ moningai nesikreipė dėl palikimo, atsiradusio po motinos A.

R. mirties, priėmimo. Pažymėtina, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios iÅ¡reiÅ¡kė norÄ jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Nagrinėjamos bylos atveju akivaizdu, kad pareiškėja

žinojo apie tai, kokius veiksmus reikia atlikti, ir turėjo galimybę atlikti veiksmus, bÅ«tinus palikimui priimti, tačiau pati savo valia ir sÄ moningai tokių veiksmų neatliko. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, praleidusio įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti įpėdinio teisė į palikimÄ pasibaigia.

.Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas

turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus pareiškėjos

E. K. atskirojo skundo, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apeliantės į valstybės biudžetÄ (CPK 88 str.

1 d. 3 p., 92, 96 str.).

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str., n u t a r i a:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iÅ¡ E. K. 5,60 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos

pirmininkė                                                            Â

               Dalia Višinskienė

Teisėjai                                                                                                  Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                              Andžej Maciejevski