2020-02-05 Nr. AB-2490-3-62-3-00905-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-514-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00905-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

2. Pareiškėjas teismui nurodė, kad jis serga (duomenys neskelbtini). Dėl pablogėjusios sveikatos 2018 m. kovo 29 d. jam buvo paskirtas gydymas ir skirti dveji vaistai. Alytaus PN nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. nedavė pareiškėjui „(duomenys neskelbtini)“ vaistų. (duomenys neskelbtini) skyrė gydymą ir nurodė, jog skiriami du vaistai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos pareiškėjas turi gerti kartu, nes po vieną jie neveiksmingi. Nutraukus šių vaistų vartojimą bent tris dienas, progresuoja liga. Dėl kreipimosi į gydytoją dėl vaisto pakeitimo pabrėžė, jog Alytaus PN nėra (duomenys neskelbtini), kuris galėjo paskirti kitą vaistą. Pareiškėjas užsiregistravo pas gydytoją, tačiau pateko po daugiau nei mėnesio. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, sutriko miegas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, todėl skundas turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Paaiškino, jog 2018 m. vasario mėn. Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini), gydymo metodiką, t. y. gydymas turi būti pradedamas nustačius ir patvirtinus užsikrėtimą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vaistas „(duomenys neskelbtini)“ yra vienas iš pirmo pasirinkimo vaistų pradedant (duomenys neskelbtini) gydymą ir plačiai skiriamas Lietuvos gydytojų.

Pasikeitus (duomenys neskelbtini) gydymo metodikai, šio vaisto poreikis padidėjo iki 3 kartų lyginant su ankstesniais metais. Labai stipriai išaugus „(duomenys neskelbtini)“ poreikiui, galimai šio vaisto gamintojas negali pilnai aprūpinti tiekėjų, veikiančių Lietuvoje, reikiamu vaisto kiekiu, kad pilnai būtų patenkintas poreikis. Lietuvoje yra eilė kitų vaistų, skirtų (duomenys neskelbtini) gydymui. Esant vieno ar kito vaisto nuo (duomenys neskelbtini) trūkumui, gydomas asmuo turėtų kreiptis pas gydantį gydytoją ar gydytoją specialistą ir jam bus parinktas ir paskirtas kitas tinkamas vaistas vietoje trūkstamo.

Pradedant ir tęsiant gydymą nuo (duomenys neskelbtini), dažniausiai skiriami du vaistai taip, kad asmuo be gydymo nelieka. Pareiškėjui buvo paskirti du vaistai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, antrąjį vaistą asmuo gavo nenutrūkstamai. Sutartis su vaistų tiekėju „Tamro“ sudaryta 2017 m. birželio 7 d. ir galioja iki 2018 m. birželio 7 d. Pastebėjus, kad padidėjo vaisto „(duomenys neskelbtini)“ paskyrimo kiekiai, vaistai buvo užsakinėjami atitinkamai didesniais kiekiais. Per 2018 m. vasario mėnesį užsakytos 6 dėžutės ir to pilnai pakako, 2018 m. balandžio 4 d. užsakytos 9 dėžutės, bet mėnesio eigoje pastebėjus, kad vaisto pritruks, buvo užsakyta papildomai.

Užsakymo metu tiekėjas vaisto neturėjo, kadangi Alytaus PN 2018 m. balandžio 4 d. buvo atiduotos paskutinės 9 dėžutės. Tiekėjas šį vaistą iš gamintojo gavo tik 2018 m. balandžio 30 d. 2018 m. gegužės 1 d. buvo nedarbo diena. Į Alytaus PN vaistas pristatytas 2018 m. gegužės 2 d. Pareiškėjas buvo informuotas, kad sutrikęs Alytaus PN „(duomenys neskelbtini)“ tiekimas Lietuvoje ir Alytaus PN neturės šio vaisto. Jis galėjo kreiptis į gydytoją, kad vaistas „(duomenys neskelbtini)“ būtų pakeistas kitu vaistu.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė E. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Alytaus PN direktoriaus 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1-124 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1, 3, 20, 41 ir 42 punktuose, Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 (toliau – ir Aprašas), 4 punkte, 19–20 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą, priėjo prie išvados, kad Alytaus PN turi pareigą aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Todėl turi būti įvertinta, ar Alytaus PN tinkamai vykdė šią pareigą.

7. Teismas pažymėjo, kad klausimas žalos, galimai padarytos Sveikatos priežiūros tarnyboje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo nėra nagrinėtinas byloje. Teismas išaiškino pareiškėjui teisę dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreiptis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN. Pareiškėjui nuo 2018 m. kovo 29 d. paskirtas gydymas vaistais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo atstovas patvirtino pareiškėjo teiginius, jog pareiškėjui nebuvo išduotas vaistas „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., kadangi tiekėjas neturėjo šio vaisto. Tiekėjas šį vaistą iš gamintojo gavo tik 2018 m. balandžio 30 d. 2018 m. gegužės 1 d. buvo nedarbo diena, todėl į Alytaus PN vaistas pristatytas 2018 m. gegužės 2 d. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjui buvo paskirti du vaistai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, antrąjį vaistą asmuo gavo nenutrūkstamai. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, jog per 2018 m. vasario mėnesį buvo užsakytos 6 dėžutės vaisto, 2018 m. balandžio 5 d. gautos 9 dėžutės ir nurodė jog mėnesio eigoje pastebėjus, kad vaisto pritruks, buvo užsakyta papildomai. Užsakymo metu tiekėjas vaisto neturėjo, tai patvirtina elektroninis susirašinėjimo laiškas, kuriame nurodyta, jog dėl padidėjusio „(duomenys neskelbtini)“ paklausos rinkoje, susidūrė su vaistinio preparato tiekimo sutrikimais Alytaus PN ir nurodė, jog šiuo metu vaisto tiekimas stabilus ir atsargų turi.

9. Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių rašytinių duomenų pagrįsti aplinkybę, jog vaistas balandžio mėnesio gale buvo papildomai užsakytas ir nebuvo pristatytas, kadangi tiekėjas jo neturėjo. Pateiktas elektroninio susirašinėjimo laiškas nepatvirtina tos aplinkybės, jog tiekėjas negalėjo pateikti atsakovo atstovui vaistų balandžio mėnesio pabaigoje. Be to, žinodami tas aplinkybes, jog Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini), gydymo metodiką bei matydami keletą mėnesių šio vaisto poreikio padidėjimą ir žinodami bei turėdami savo įstaigoje sergančiųjų nuteistųjų sąrašus ir paskirtą gydymą bei numanydami apie poreikio padidėjimą, turėjo iš anksto numatyti ir turėti vaisto atsargų, kaip nustato Aprašo nuostatos.

10. Teismas sprendė, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (4 dienas) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Alytaus PN būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

11. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai (vienas iš dviejų paskirtų vaistų) pareiškėjui nebuvo išduoti 4 dienas)), mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinęs tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus, sprendė, kad 100 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

III. 12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo yra priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti.

13. Atsakovas teigia, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie galimai padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Siekdamas žalos atlyginimo privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

14. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareikštas reikalavimas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą kildinamas iš pareiškėjui tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo, kas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Todėl pareiškėjo argumentas dėl Kalėjimų departamentui adresuotų skundų dėl galimai netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų netinkamo išnagrinėjimo yra atmestinas, nes tokius skundus turi tirti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Teismas dėl šios aplinkybės skundžiamame sprendime nepasisakė.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad sutartis su vaistų tiekėju „Tamro“ sudaryta 2017 m. birželio 7 d. ir galiojo iki 2018 m. birželio 7 d. Pastebėjus, kad padidėjo vaisto „(duomenys neskelbtini)“ paskyrimo kiekiai, vaistai buvo užsakinėjami atitinkamai didesniais kiekiais. Per 2018 m. vasario mėnesį užsakytos 6 dėžutės ir to pilnai pakako, 2018 m. balandžio 4 d. užsakytos 9 dėžutės, bet mėnesio eigoje pastebėjus, kad vaisto pritruks, Sveikatos priežiūros tarnybos vaistininkė skubiai telefonu užsakė papildomai šio vaisto, tačiau tiekėjas neturėjo. Tiekėjas šį vaistą iš gamintojo gavo tik 2018 m. balandžio 30 d., o gegužės 1 d. buvo nedarbo diena, todėl į Alytaus PN vaistas buvo pristatytas tik 2018 m. gegužės 2 d. Vaisto kaina yra 254,2056 Eur, todėl pirkti didesniais kiekiais rizikinga, nežinant kaip vaistą toleruos ligonio organizmas, kaip pasireikš pašalinis poveikis, kokiais kiekiais jis bus naudojamas, kadangi tai naujas gydymo metodas.

16. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo informuotas, kad sutrikęs yra vaisto „(duomenys neskelbtini)“ tiekimas Lietuvoje ir Alytaus PN šio vaisto neturės. Todėl pareiškėjas galėjo kreiptis į gydytoją, kad vaistas „(duomenys neskelbtini)“ būtų pakeistas kitu vaistu, tačiau to nepadarė.

17. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės metu buvo baustas 9 kartus už narkotinių medžiagų vartojimą, todėl jo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos yra atmestini.

18. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, patirtos neišduodant jam paskirto vaisto, atlyginimo.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo pagrindus. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo teismui turinio, jis prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, neturtinę žalą ir kildino ją iš institucijos neteisėtų veiksmų, neišduodant pareiškėjui 4 dienas jam paskirto vaisto, o ne dėl to, kad atsakovas padarė jo sveikatai žalą. Pirmosios instancijos teismas specialiai pažymėjo, kad klausimas žalos, galimai padarytos Sveikatos priežiūros tarnyboje, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, nėra nagrinėtinas šioje administracinėje byloje. Todėl apelianto argumentai, kad pareiškėjo skundą šioje byloje turi tirti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija ir pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės skundžiamame sprendime nepasisakė, atmetami kaip nepagrįsti.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

23. Iš apeliacinio skundo seka, kad apelianto nuomone, jis neteisėtų veiksmų neatliko. Su šiais apelianto argumentais teismas nesutinka. Iš BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto, bei Alytaus PN direktoriaus 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1-124 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų 20 punkto neabejotinai seka, kad pareiškėjas turėjo teisę gauti jam gydytojo paskirtus vaistus. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino galiojančias teisės aktų nuostatas, kad Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

24. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar Alytaus PN tinkamai vykdė šią pareigą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių rašytinių duomenų pagrįsti tą aplinkybę, jog vaistas, reikalingas pareiškėjui, balandžio mėnesio pabaigoje buvo papildomai užsakytas ir nebuvo pristatytas, kadangi tiekėjas jo neturėjo. Pateiktas elektroninio susirašinėjimo laiškas nepatvirtina tos aplinkybės, jog tiekėjas negalėjo pateikti atsakovo atstovui vaistų balandžio mėnesio pabaigoje. Apeliaciniame skunde nėra objektyviais įrodymais pagrįstų argumentų, paneigiančių šią teismo išvadą.

25. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas, žinodamas tas aplinkybes, jog Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini), gydymo metodiką bei matydamas keletą mėnesių šio vaisto poreikio padidėjimą ir žinodamas bei turėdamas savo įstaigoje sergančiųjų nuteistųjų sąrašus ir paskirtą gydymą bei numanydamas apie poreikio padidėjimą, turėjo iš anksto numatyti ir turėti vaisto atsargų, kaip numato Aprašo nuostatos. Apeliantas šios teismo išvados nenuginčijo. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (4 dienas) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai byloje įrodyti.

26. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas žalos nepatyrė. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, vertina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Alytaus PN būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumą, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista suma laikytina adekvačia kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan