65f407d5-3f6c-4390-9e8a-e32feb024fe8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1214-611/2012Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00442-2011-8Procesinio sprendimo kategorija:78.2.1;74.2.4.;121.14.; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo M. S..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukterims L. ir K.

S. kiekvienai po 400 Lt per mėnesį iki jų pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas yra buvęs M. S. sutuoktinis, jiems esant susituokusiems, t.y. (duomenys neskelbtini), gimė dukros dvynukės L. ir K. S.. V. ir M. S. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), M. S. viena augina savo dukras nuo pat jų gimimo, nes V. S. atliko bausmę nuo 1994-02-21 iki 1997-02-21. Grįžęs iÅ¡ įkalinimo vietų jis kartu su sutuoktine negyveno, savo dukterims iÅ¡laikymo neteikė. Dukros L. ir K. S. turi gauti tokį iÅ¡laikymÄ , kuris bent minimaliai atitiktų jų poreikius.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad tuo metu, kai jis atlikinėjo bausmę, M. S. pagimdė dvynukes. M. S. jo pataisos namuose nelankydavo, todėl tos dvynukės negalėjo bÅ«ti jo vaikais. Žinojo, kad M. S. ne nuo jo turi dvi dukras, tačiau negalvojo, kad ji vaikams duos jo pavardę. Mergaites jis matė tik vienÄ kartÄ . Jos abi tėvu jo nelaiko, jis jų nepažįsta. Jam yra žinoma, kad M. S. nepilnamečiai vaikai negauna iÅ¡laikymo iÅ¡ valstybės. Trečiasis asmuo M. S. nurodė, kad Å¡iuo metu mergaitės gauna 630 Lt socialinę paÅ¡alpÄ .

Su atsakovu iÅ¡siskyrė jam grįžus iÅ¡ kalėjimo, t.y. 1998 m.. Kol vyras kalėjo, ji susirado draugÄ M. V., su juo kartu gyveno ir susilaukė dvynukių L. ir K.. V. S. žinojo, kad jai gimė dvynukės. AtsakovÄ , jam grįžus iÅ¡ kalėjimo, pamatė tik per skyrybų procesÄ teismo posėdžių salėje. Atsakovas su jos dukrom L. ir K. nebendravo, jų nematė. Mergaitės savo tėvu laiko M. V.. Kadangi L. ir K. nėra V. S. dukros, todėl nėra pagrindo iÅ¡ jo priteisti iÅ¡laikymÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo V. S. nepilnamečių dukterų L. S. ir K. S. iÅ¡laikymui priteisė kiekvienai po 1 MGL (130 Lt) nuo sprendimo priėmimo dienos, mokant kas mėnesį iki jų pilnametystės bei 10,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, kiekvienas vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardÄ ir pavardę bei žinoti savo tėvus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. bei CK 3.161 str. 1 d.).

Teismas nustatė, kad atsakovas pripažino faktÄ , kad apie tai, jog M. S. (tuomet dar jo žmona) pagimdė dvynukes jis sužinojo dar tuo metu, kai atlikinėjo kelerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Ä® laisvę išėjo 1997 metais, tačiau daugiau kaip deÅ¡imt metų jis nesikreipė į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo ir praleido įstatymu nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ tokiam kreipimuisi (CK 3.152 str.). Teismas pažymėjo, kad kol tėvystė nenuginčyta, vaiko tėvu laikomas vaiko gimimo liudijimo grafoje „tėvas” nurodytas asmuo, t.y. vaiko motinos sutuoktinis, remiantis santuokos įraÅ¡u ar jo pagrindu iÅ¡duotu santuokos liudijimu (prezumpcija) ir tas asmuo turi visas įstatymo nustatytas teises ir pareigas tų vaikų atžvilgiu, kurių tėvu yra įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje.Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų poreikius, atsakovo turtinę padėtį (dirba nepilnu etatu ir pan.), į tai, kad ir M.

S. privalo iÅ¡laikyti savo vaikus bei į kitas aplinkybes (į tai, kad daugiau tikėtina nei prieÅ¡ingai, jog atsakovas nėra biologinis mergaičių tėvas) nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo priteisė po 1 MGL (130 Lt) mokant L. ir K. S. kiekvienai kas mėnesį iki jų pilnametystės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; skirti genetinę DNR ekspertizę atsakovo V.

S. biologinei tėvystei nustatyti arba paneigti bei panaikinti Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:

1. Teismas neatsižvelgė į tai, jog bylos faktų visuma patvirtina, jog atsakovas negali būti tikrasis vaikų tėvas, nes nei prieš, nei po vaikų gimimo jis su vaikų motina kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, niekada vaikų bendrai neauklėjo, šių vaikų gimimo liudijimuose nėra atsakovo asmens kodo. Įrašas vaikų gimimo liudijimuose buvo atliktas remiantis tik formaliai įtvirtinta teisine tėvystės prezumpcija, t. y. tik dėl to, kad atsakovas tuo metu buvo mergaičių motinos sutuoktinis.

2. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas praleido senaties terminÄ dėl tėvystės nuginčijimo (CK 3.152 str.). Vaikai gimė ir santuoka buvo nutraukta dar iki naujojo CK įsigaliojimo, kuriame įtvirtintas toks senaties terminas. M. S., žinodama, kas yra tikrasis mergaičių tėvas, nereikalavo iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo, todėl ginčyti tėvystės nebuvo jokios bÅ«tinybės. BÅ«tinybė ginčyti tėvystę atsirado tik dabar, kai valstybinės institucijos kreipėsi dėl iÅ¡laikymo priteisimo.3.

Nors ieÅ¡kovas žino, kas yra tikrasis nepilnamečių vaikų tėvas, tačiau jis nesiekia objektyviai įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, nors tėvų teisės ir pareigos yra asmeninio pobÅ«džio ir jų įgyvendinimas negali bÅ«ti perleistas kitiems asmenims. IeÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, nesilaikė prioritetinės vaikų teisių ir interesų gynimo principo – žinoti savo kilmę ir taip pažeidė tiek nepilnamečių vaikų, tiek atsakovo teises.4. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ir į tai, kad Å¡iuo atveju yra nagrinėjama byla dėl vaikų teisių gynimo, turėjo iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio reikalavimų ribų ir skirti DNR ekspertizę tam, kad bÅ«tų nustatytas tikrasis nepilnamečių vaikų tėvas.

Kadangi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme to padaryta nebuvo, tai gali atlikti apeliacinės instancijos teismas. IeÅ¡kovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ nurodė, kad atsakovo tėvystė vaikams K. ir L. S. nėra paneigta, todėl iÅ¡laikymas turi bÅ«ti priteistas iÅ¡ atsakovo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Teisėjų kolegijai neįžvelgiant bÅ«tinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Byloje nustatyta, kad atsakovas ir tretysis asmuo M. S. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jÄ nutraukė. Santuokos metu gimė penki vaikai, iÅ¡ kurių trys yra pilnamečiai, o dukros L. S. ir K. S. – nepilnametės, gimusios (duomenys neskelbtini). Atsakovo dukrų L. ir K. S. gimimo liudijimuose nurodyta, kad jų tėvas yra atsakovas (b.l.7-8, 13-14).

Atsakovo tėvystė nėra nuginčyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovÄ laikė Å¡ių mergaičių tėvu ir pripažino pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ joms. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraÅ¡e įraÅ¡omas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaikÄ pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį Å¡eimos teisinių santykių tikrumÄ ir saugumÄ , valstybės pagrįstai taiko bendrÄ jÄ prezumpcijÄ , pagal kuriÄ vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o Å¡ios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Nylund prieÅ¡ Finland /dec., Nr. 27110/95, ECHR 1999-VI).

Be to, CK 3.146 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iÅ¡ tėvo yra patvirtinta pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraÅ¡e apie tėvÄ .Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ principų, kuriais grindžiamas Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Sprendžiant visus su vaikais susijusius Å¡eimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , siekdamas apginti atsakovo nepilnamečių dukrų teises ir teisėtus interesus, užtikrinant jų teisę į iÅ¡laikymÄ bei sudarant joms tokias sÄ lygas, kurios lemtų jų visapusiÅ¡kÄ ir darniÄ raidÄ , kad jos bÅ«tų parengtos savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jų sveikatÄ , darniÄ fizinę ir psichologinę raidÄ bei visuomenei priimtinÄ auklėjimÄ , todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, nesilaikė prioritetinės vaikų teisių ir interesų gynimo principo yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir teisėjų kolegijos atmetama.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo iÅ¡ atsakovo, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, bÅ«tent siekė užtikrinti prioritetines mergaičių teises ir teisėtus interesus.Aplinkybė, jog tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo teismo byloje pripažino, kad atsakovas nėra dukrų L. ir K. S. tėvas, nesudaro pagrindÄ atleisti atsakovÄ nuo pareigos teikti iÅ¡laikymÄ , nes Å¡iuo metu pagal vaikų gimimo įraÅ¡us bÅ«tent atsakovas yra jų tėvu. Dėl tos pačios priežasties yra nepagrįstas ir atmetamas atsakovo praÅ¡ymas dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo iki bus iÅ¡nagrinėta Å venčionių rajono apylinkės teisme pradėta byla pagal jo ieÅ¡kinį dėl tėvystės dukroms nuginčijimo.

Kaip minėta, Å¡iuo metu atsakovas yra L. ir K. tėvu, todėl, kol jo tėvystė nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, jis privalo teikti iÅ¡laikymÄ joms, o civilinės bylos dėl tėvystės nuginčijimo pradėjimas negali bÅ«ti pagrindas leisti atsakovui neteikti iÅ¡laikymo vaikams, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistos aukščiau minėtos prioritetinės mergaičių teisės ir teisėti interesai.Kadangi byloje nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas neskyrė DNR ekspertizės, nes tai reikÅ¡tų išėjimÄ už ginčo ribų, bet net ir jeigu bÅ«tų pateikta į bylÄ ekspertizės iÅ¡vada, paneigusi atsakovo tėvystę, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra panaikinti mergaičių gimimo įraÅ¡uose įraÅ¡ai apie atsakovo tėvystę, tokios iÅ¡vados byloje buvimas nesudarytų pagrindo atleisti atsakovÄ nuo iÅ¡laikymo pareigos vykdymo.

Nors tokio pobÅ«džio kaip nagrinėjama bylose vyrauja vieÅ¡asis interesas, dėl ko teismas yra aktyvus renkant įrodymus ir turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, tačiau Å¡iuo atveju prioritetinis vieÅ¡asis interesas yra susijęs su vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, kad jie turėtų tėvÄ ir motinÄ , kad gautų iÅ¡ tėvų iÅ¡laikymÄ . Todėl esant pareikÅ¡tam byloje reikalavimui dėl iÅ¡laikymo priteisimo, teismas neturi teisės pats savo iniciatyva, nesant byloje pareikÅ¡to tokio reikalavimo, nuginčyti atsakovo tėvystę dukroms, nes tai neatitiktų CPK 376 str. paskirties ir tikslų, be to, bÅ«tų pažeistas aukščiau minėtas tokio pobÅ«džio bylose vyraujantis vieÅ¡asis interesas.Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo paskirti byloje DNR ekspertizę ir nustačius, kad atsakovas nėra mergaičių biologiniu tėvu, pats turėjo nepriteisti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2011-08-04 teismo posėdį atidėjo, atsižvelgdamas į atsakovo praÅ¡ymÄ suteikti jam galimybę nuginčyti jo tėvystę, 2011-09-30 vykusio teismo posėdžio metu teismas pasiÅ«lė atsakovui pasisamdyti advokatÄ , kad jam bÅ«tų suteikta tinkama teisinė pagalba, tačiau atsakovas atsisakė advokato pagalbos (b.l.37), t.y. teismas tinkamai įgyvendino ir vykdė iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ , įtvirtintÄ CPK, užtikrino atsakovo teises teismo procese.

Todėl nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo CPK 17 str. ir 376 str. taikymo.CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Å i pareiga iÅ¡plaukia tiek iÅ¡ vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.), tiek ir iÅ¡ bendrųjų Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir iÅ¡laikymo vaikams teikimÄ .

Pažymėtina, kad tėvų prievolė iÅ¡laikyti savo vaikus yra absoliuti, t.y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (iÅ¡skyrus vaiko įvaikinimÄ ), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti iÅ¡laikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Atsakovas pripažino, kad nepilnametėms dukroms L. ir K.

S. iÅ¡laikymo neteikia, prie jų auklėjimo neprisideda, jomis nesirÅ«pina (b.l. 29). Tokiu bÅ«du atsakovas pažeidžia savo, kaip tėvo, pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, užtikrinti jų normalias augimo, vystymosi bei įgimtų bei įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, į trečiojo asmens M. S. pareigÄ taip pat teikti iÅ¡laikymÄ dukterims, pagrįstai priteisė iÅ¡laikymÄ nepilnametėms atsakovo dukroms L. ir K.

S.. Tokiu bÅ«du bus užtikrintas prioritetinis nepilnamečių atsakovo dukrų teisių apsaugos principas (CK 3.3 str.).Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų nebeturi teisinės reikÅ¡mės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutarė:

Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Danutė Kutrienė                                                                               Loreta Lipnickienė                                                                                           Andžej Maciejevski