2024-02-28 Nr. AB-3530-3-61-3-02168-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-366-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02168-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2022 m. balandžio 21 d. raštą Nr. (14.59E)I-4280 „Dėl prašymo patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo ar pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 73-2-11 „Dėl prašymo patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo ar pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas patvirtinti, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mediana nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. yra ne mažesnė nei 2 400 Eur. Fondo valdyba Sprendime nurodė negalinti tenkinti pareiškėjo Prašymo, nes jis grindžiamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 55 straipsnio 11 dalimi, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. negalioja.

3. Pareiškėjas Prašyme vadovavosi VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi, Informacijos apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1104 „Dėl informacijos apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 2, 4, 6, 7 ir 9 punktais ir Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies c punktu.

4. Kauno miesto savivaldybės administracija (paslaugų gavėjas) ir UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ veikianti pagal 2020 m. liepos 22 d. jungtinės veiklos (bendradarbiavimo) sutartį Nr. JVS 20/07/22-1 su UAB „Civitta“ (paslaugų teikėjas) 2020 m. gruodžio 10 d. sudarė sutartį dėl Kauno miesto savivaldybės strateginio plėtros plano iki 2030 m. parengimo paslaugų teikimo Nr. SR-947 (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutarties 13.16 papunktį sudarius sutartį, paslaugų teikėjas įsipareigojo pateikti nurodytų darbuotojų vardus, pavardes, gimimo datas ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą. Pagal Sutarties 13.17 papunktį paslaugų teikėjas įsipareigojo visą Sutarties galiojimo laikotarpį mokėti nurodytiems darbuotojams ne mažesnio dydžio, nei nurodyta paslaugų teikėjo pasiūlyme, t. y. 2 400 Eur, darbo užmokesčio mėnesio medianą. 2020 m. gruodžio 10 d. galiojo VPĮ 55 straipsnio 11 dalies nuostata, kuri įtvirtino perkančiųjų organizacijų teisę, kilus abejonėms dėl teikėjo pateiktos informacijos teisingumo, kreiptis į kompetentingas institucijas ir gauti visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą.

5. Nuo 2022 m. sausio 1 d. panaikinta nuostata dėl socialinio pasiūlymų vertinimo kriterijaus – darbo užmokesčio medianos, tačiau VPĮ 55 straipsnis papildytas nauja 12 dalimi. Pagal VPĮ 55 straipsnio 12 dalį perkančioji organizacija vis dar turi teisę taikyti darbo užmokesčio medianos kriterijų, kilus abejonėms dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo – kreiptis į kompetentingas institucijas.

6. Pareiškėjas teigė, kad kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, klausdamas, ar gali perkančioji organizacija, kaip socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų nustatyti darbo užmokesčio medianą negaliojant VPĮ 55 straipsnio 11 punktui. Viešųjų pirkimų tarnyba 2022 m. sausio 26 d. atsakyme nurodė, kad net ir nesant šios dalies įstatyme, toks vertinimo kriterijus yra leistinas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigė, kad Fondo valdyba privalo teikti prašomą informaciją, įskaitant ir vykdant sutartis, sudarytas po 2022 m. sausio 1 d. Fondo valdybai atsisakius teikti reikalaujamą informaciją, nebelieka galimybių patikrinti teikėjo pateiktos informacijos teisingumo ir įvykdyti Sutartyje numatytą pareigą patikrinti teikėjo mokamą darbo užmokesčio medianą.

7. Pareiškėjas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsniu teigė, kad, pareiškėjui neturint galimybės gauti duomenų iš Fondo valdybos, jis negali tinkamai ir sąžiningai vykdyti Sutarties, nes neįgyvendinamos Sutarties sąlygos, jis, kaip pirkimo vykdytojas, nesilaiko paties nustatytų esminių pirkimo bei Sutarties sąlygų. Atsižvelgdamas į tai, kad darbo užmokesčio medianos kriterijus yra leistinas, mano, kad, vadovaudamasi VPĮ 55 straipsnio 12 dalimi bei Aprašo 2, 4, 6, 7 ir 9 punktais, Fondo valdyba perkančiosios organizacijos prašymu privalo teikti prašomą informaciją apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą.

8. Pareiškėjo vertinimu, Fondo valdybos Sprendimas yra neteisingas bei nemotyvuotas, todėl naikintinas.

9. Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Fondo valdyba prašė sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 1104 „Dėl informacijos apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ teisėtumo ištyrimo tiek, kiek jo preambulėje numatyta, kad jis priimtas vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi, ir tiek, kiek Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Aprašas reglamentuoja informacijos apie viešojo pirkimo vykdantiems ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliekantiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo perkančiajai organizacijai tvarką.

10. Nurodė, kad esminė priežastis, kodėl pareiškėjui buvo atsisakyta pateikti prašomus duomenis, yra ta, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. nebegalioja VPĮ 55 straipsnio 11 dalis, kurioje buvo įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė, kilus abejonėms dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Pareiškėjas nebegalėjo vadovautis ir Aprašo nuostatomis, nustatančiomis tvarką, pagal kurią teikiami duomenys perkančiosioms organizacijoms apie viešųjų pirkimų sutartis vykdančių asmenų draudžiamųjų pajamų medianos dydį. Aprašo 4 punkto nuostatoje įtvirtinta, kad Aprašo 1 punkte nurodytą informaciją pirkimo vykdytojui teikia Fondo valdyba, tačiau pagal Aprašo 6 punktą Fondo valdyba duomenis turi tvarkyti vadovaudamasi Reglamentu. Vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktu, 2 dalimi, preambulės 50 punktu, pareiškėjo nurodytas Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktas negali būti laikomas teisėtu duomenų teikimo pagrindu, kadangi nuo 2022 m. sausio 1 d. VPĮ 55 straipsnio 11 dalis, kurioje iki 2022 m. sausio 1 d. ir buvo įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė, kilus abejonėms dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą, pripažinta netekusia galios.

11. Konkretus duomenų valdytojas gali vadovautis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktu tuo atveju, kai konkretus teisės aktas (kuriame nustatyta asmens duomenų tvarkymo prievolė) jam yra taikytinas. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atkreipia dėmesį į dažną šios teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos aiškinimo klaidą, kurią daro ją taikantys duomenų valdytojai: teisės aktas, kuriuo remiasi duomenų valdytojai, rinkdami (ar teikdami) asmens duomenis, nustato ne pareigą teikti (rinkti) asmens duomenis, o duomenų valdytojų funkcijas, įgaliojimus ar pan. Visgi, Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad tokiame teisiniame pagrinde turėtų būti išdėstytos nuostatos, apimančios asmens duomenų rūšis, duomenų subjektų ratą, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti, asmens duomenų tvarkymo tikslus ir t. t. Taigi, duomenų valdytojai, savo prašymą grįsti Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktu gali tik tuomet, jei konkrečiame teisės akte yra nustatyta asmens duomenų teikimo (rinkimo) pareiga. Šiuo atveju nei pareiškėjui, nei Fondo valdybai nėra įtvirtinta pareiga.

12. VPĮ 55 straipsnio 12 dalis perkančiajai organizacijai nedraudžia taikyti užmokesčio medianos kriterijų, bet informacijos, siekdama įvertinti, ar tinkamai ir sąžiningai siekiama socialinių tikslų, gali reikalauti tik iš tiekėjo arba subtiekėjo. Taikant VPĮ 55 straipsnio 12 dalį, nebegalima vadovautis Aprašo nuostatomis, nes Aprašas priimtas vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi. Panaikinus VPĮ 55 straipsnio 11 dalį, Aprašas nebuvo pakeistas. Kadangi pareiškėjas prašymą Fondo valdybai, dėl kurio buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, grindė ir Aprašo nuostatomis, Fondo valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 113 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, prašė teismo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 1104 teisėtumo ištyrimo tiek, kiek jo preambulėje numatyta, kad jis priimtas vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi, ir tiek, kiek Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Aprašas reglamentuoja informacijos apie viešojo pirkimo vykdantiems ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliekantiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo perkančiajai organizacijai tvarką.

13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, susijusiais su Aprašo 2, 4, 6, 7 ir 9 punktų taikymu. Teigė, kad pagal Aprašo 6 punktą Aprašo 7 punkte nurodytų duomenų Fondo valdyboje tvarkymo tikslas – tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos teisingumo patikrinimas. VPĮ 55 straipsnio 11 dalis neteko galios, o VPĮ 55 straipsnio 12 dalyje neįtvirtinta prievolė patikrinti tiekėjo pasiūlyme pateiktą informaciją, Fondo valdyba Sprendimu pagrįstai nurodė neturinti pagrindo teikti pareiškėjui jo prašytų duomenų. Pareiškėjas, siekdamas tinkamai vykdyti Sutartį, gali paprašyti tiekėjo pateikti dokumentus, iš kurių galima būtų įvertinti, ar tiekėjai moka pakankamą atlygį savo darbuotojams ir ar sąžiningai taiko sutartyje numatytą sąlygą, kuria tiekėjas įsipareigojo visą sutarties galiojimo laikotarpį savo nurodytiems darbuotojams mokėti savo pasiūlyme nurodytą darbo užmokesčio medianą.

14. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pagrįstas galiojančiomis teisės normomis, nurodytos faktinės aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant sprendimą, sprendimo apskundimo tvarka.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą tenkino – panaikino Fondo valdybos Sprendimą ir įpareigojo Fondo valdybą pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 12 d. Prašymu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas patvirtinti, kad Prašymo priede nurodytų darbuotojų (8 fizinių asmenų) mėnesio darbo užmokesčio (mėnesio draudžiamųjų pajamų, gautų iš Prašymo priede nurodytų draudėjų) mediana nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. yra ne mažesnė nei 2 400 Eur. Pareiškėjas vadovavosi VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi, Aprašo 2, 4, 6, 7 ir 9 punktais, Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktu.

17. Fondo valdyba skundžiamame Sprendime pranešė pareiškėjui, kad, vykdant duomenų teikimą pagal Fondo valdybos direktoriaus 2019 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. V-449 „Dėl Prašymo patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo ar pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį formos patvirtinimo“, pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, kadangi jis grindžiamas VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. negalioja ir kad nėra kito teisinio pagrindo Fondo valdybai teikti pareiškėjui jo prašytus duomenis.

18. Teismo vertinimu, Sprendimas priimtas vykdant duomenų teikimą pagal Fondo valdybos direktoriaus 2019 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. V-449 „Dėl Prašymo patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo ar pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį formos patvirtinimo“, tačiau neaišku, kokia konkrečiai minėto įsakymo nuostata atsakovas vadovavosi. Pareiškėjo Prašymas netenkintas dėl to, kad VPĮ 55 straipsnio 11 dalis neteko galios 2022 m. sausio 1 d. Tačiau pareiškėjas Prašymą grindė ne tik minėta teisės nuostata, bet ir Aprašo 2, 4, 6, 7 ir 9 punktais, Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktu, tačiau atsakovas dėl šių pareiškėjo nurodytų teisės aktų nuostatų Sprendime nepasisakė. Atsakovas Sprendime nurodė, kad 2022 m. sausio 1 d. netekus galios VPĮ 55 straipsnio 11 daliai, nėra kito teisinio pagrindo Fondo valdybai teikti pareiškėjui jo prašytus duomenis, teismui nesuprantama, kaip atsakovas padarė tokią išvadą.

19. Teismas nurodė, kad visi argumentai, kuriais atsakovas grindė priimtą Sprendimą, išdėstyti atsiliepime, tačiau atsiliepimas nėra sudėtinė Sprendimo dalis.

20. Teismas konstatavo, kad Sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nenurodyti individualūs motyvai, sudarantys pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo patvirtinti pareiškėjo prašytos informacijos apie tai, kad nurodytų fizinių asmenų nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. mėnesio darbo užmokesčio mediana yra ne mažesnė nei 2 400 Eur, nenurodyti argumentai, kodėl šiuo atveju negalėjo būti taikomas Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktas, Aprašo 2, 4, 6, 7 ir 9 punktai. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas, Sprendimas naikintinas, Fondo valdyba įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

III. 21. Fondo valdyba apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22.1 Fondo valdybos direktoriaus 2019 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl Prašymo patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo ar pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį formos patvirtinimo“ yra patvirtinta Prašymo patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo ar pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį forma bei jai taikomi reikalavimai, taigi ir minėtas įsakymas galėjo būti taikomas išskirtinai tik visa apimtimi, o ne vadovaujantis atskiromis jo nuostatomis, kaip nurodo teismas. Šis įsakymas yra tiesiogiai susijęs su Aprašu, todėl ir įsakymo, ir Aprašo nuostatos galėjo būti taikomos tik iki tol, kol buvo aktuali VPĮ 55 straipsnio 11 dalis.

22.2 Pareiškėjas savo Prašymą grindė VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi, kurioje buvo įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė, kilus abejonėms dėl tiekėjo informacijos teisingumo, kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą, ir kuri 2022 m. sausio 1 d. buvo pripažinta netekusia galios. Minėtą VPĮ nuostatą pripažinus netekusią galios – preziumuojama tai, kad teisinis pagrindas teikti / gauti prašomus duomenis šiuo teisiniu pagrindu išnykęs, taigi ir pareiškėjo nurodytas Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktas pats savaime negali būti laikomas teisėtu duomenų teikimo pagrindu. Pagal Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą duomenų tvarkymas yra teisėtas tuo atveju, jei tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė. Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad 1 dalies c ir e punktuose nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas: a) Sąjungos teisėje; arba b) duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Kadangi Prašymas turėjo būti pagrįstas nuostatomis, kurios yra įtvirtintos įstatyme, bet ne poįstatyminiame teisės akte, Aprašo 2, 4, 6, 7 ir 9 punktais vadovautis nebuvo tikslinga.

22.3 Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir yra priimtas remiantis objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Fondo valdybos nuomone, individualiame administraciniame akte išdėstyti motyvai adekvatūs, aiškūs ir pakankami. Pareiškėjo nurodytas teisinis pagrindas dėl teisės gauti duomenis buvo aktualus iki kol nebuvo pasikeitęs reglamentavimas, t. y. iki 2022 m. sausio 1 d. Taigi ir Aprašo nuostatos bei Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktas, nagrinėjamai bylai šiuo aspektu reikšmės neturi, nes teisė gauti prašomą informaciją, visų pirmą turi būti grindžiama nuostatomis, įtvirtintomis įstatyme, t. y. VPĮ.

22.4 Nurodymas pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo atrodo nelogiškas ir sukoncentruotas ne į Fondo valdybos priimto Sprendimo turinį, bet tik į jo formą, kadangi Fondo valdybai pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo Prašymą, savo Sprendimo negalės pakeisti iš esmės, tol kol nebus pakeistas reglamentavimas.

22.5 Ginčas byloje kilo dėl Fondo valdybos priimto Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui pateikti prašomą informaciją nesant tam teisinio pagrindo, taigi įpareigoti Prašymą išnagrinėti iš naujo, pateikiant pareiškėjo prašomą informaciją netikslinga, ne tik dėl to, kad reglamentavimas dėl teisės gauti pareiškėjui reikalingus duomenis nėra pasikeitęs, bet ir dėl to, kad iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos Prašymą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu teisiniu pagrindu, Fondo valdyba negalės pakeisti savo Sprendimo esmės, bet ir ginčo tarp šalių tai neišsprendžia.

22.6 Nebelikus įpareigojimo privalomai tikrinti tiekėjus ir (ar) subtiekėjus dėl pateiktos informacijos teisingumo, ir kilus abejonėms gauti informaciją iš kompetentingų institucijų (VPĮ 55 str. 11 d.), pareiškėjas, gali vadovautis VPĮ 55 straipsnio 12 dalimi (įsigaliojusia 2022 m. sausio 1 d.). VPĮ 55 straipsnio 12 dalis perkančiajai organizacijai nedraudžia taikyti užmokesčio medianos kriterijų, bet informacijos dėl duomenų tikslingumo ji gali reikalauti pateikti tik iš tiekėjo arba subtiekėjo siekiant įvertinti ar tinkamai ir sąžiningai siekiama socialinių tikslų.

23. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Fondo valdybos apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, kad Fondo valdyba 2022 m. balandžio 20 d. Sprendime tinkamai nepagrindė savo pateikto atsakymo, neaiškiai suformulavo, kokiomis nuostatomis vadovaujantis priimtas Sprendimas, be to nepasisakė apie kitus Prašyme paminėtus teisės aktus, reglamentuojančius nagrinėjamą klausimą, todėl Sprendimas priimtas nemotyvuotai bei nesilaikant VAI reikalavimų, todėl pagrįstai pripažintas neteisėtu. Fondo valdyba priimdama Sprendimą neteisingai taikė teisės aktus, t. y. nepagrįstai vadovavosi tik viena nebegaliojančia VPĮ nuostata, kuri nepanaikino jos galiojimo metu sudarytos Sutarties sąlygų, įskaitant Sutarties šalių pareigas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei kontroliuoti kaip kita šalis vykdo savuosius, be to neatsižvelgė į Aprašą bei Reglamentą, kurie taip pat reglamentuoja duomenų teikimą apie mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį. Išnagrinėjus pakartotinai pateiktą Kauno miesto savivaldybės Prašymą bei tinkamai išanalizavus visus teisės aktus, manytina, kad Fondo valdyba turėtų priimti kitokį sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 21 d. rašto Nr. (14.59E)I-4280, kuriuo atsisakyta Kauno miesto savivaldybės administracijai patvirtinti paslaugų tiekėjo darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo ar pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį, teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu pareiškėjas reiškė išvestinį reikalavimą įpareigoti Fondo valdybą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

26. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų motyvuotumo aspektu ir dėl to negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Fondo valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

27. Fondo valdyba apeliaciniame skunde prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino aktualias teisės normas, papildomai nurodo, jog VPĮ 55 straipsnio 12 dalis perkančiajai organizacijai nedraudžia taikyti darbo užmokesčio medianos kriterijaus, bet informacijos dėl duomenų teisingumo ji gali reikalauti tik iš tiekėjo arba subtiekėjo, o ne iš Fondo valdybos.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos.

29. Viešųjų pirkimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 55 straipsnio 11 dalis nustatė, kad perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

30. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95, 96 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 821 straipsniu 2021 m. rugsėjo 30 d. įstatymo Nr. XIV-545 13 straipsnio 2 dalimi VPĮ 55 straipsnio 11 dalis pripažinta netekusia galios. Ši įstatymo nuostata įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d.

31. Kartu, tuo pačiu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95, 96 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 821 straipsniu 2021 m. rugsėjo 30 d. įstatymu Nr. XIV-545 VPĮ 55 straipsnis buvo papildytas 12 dalimi, pagal kurią perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mediana per paskutinius 12 mėnesių (arba nuo įregistravimo dienos, jeigu veikla vykdoma trumpiau kaip 12 mėnesių) viršija jo ir subtiekėjo, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytos atitinkamos ūkio šakos 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio. Jeigu tiekėjas ar subtiekėjas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo ekonomines veiklas, kurios nėra susijusios su konkrečiu viešuoju pirkimu, į darbuotojų sąrašą darbo užmokesčiui įvertinti tiekėjas negali įtraukti tų darbuotojų, kurie pagal ekonominės veiklos rūšies sekciją nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu.

32. Taigi nuo 2022 m. sausio 1 d. perkančiajai organizacijai, naujai skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose nustačiusiai socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir norinčiai įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį, bei kilus abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, nebeliko tiesiogiai VPĮ numatytos teisės kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų reikiamą informaciją apie aukščiau nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą.

33. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija (paslaugų gavėjas) ir UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ veikianti pagal 2020 m. liepos 22 d. jungtinės veiklos (bendradarbiavimo) sutartį Nr. JVS 20/07/22-1 su UAB „Civitta“ (paslaugų teikėjas) 2020 m. gruodžio 10 d. sudarė sutartį dėl Kauno miesto savivaldybės strateginio plėtros plano iki 2030 m. parengimo paslaugų teikimo Nr. SR-947. Pagal Sutarties 13.16 papunktį sudarius sutartį, paslaugų teikėjas įsipareigojo pateikti nurodytų darbuotojų vardus, pavardes, gimimo datas ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą. Pagal Sutarties 13.17 papunktį paslaugų teikėjas įsipareigojo visą Sutarties galiojimo laikotarpį mokėti nurodytiems darbuotojams ne mažesnio dydžio, nei nurodyta paslaugų teikėjo pasiūlyme, t. y. 2 400 Eur, darbo užmokesčio mėnesio medianą. Sutarties 31 punkte, be kita ko, numatyta, kad Sutarčiai įsigaliojus, ji galioja 19 mėnesių be galimybės pratęsti, t. y. bent iki 2022 m. liepos 10 d.

34. Taigi nagrinėjamu atveju Sutarties sudarymo ir galiojimo laikotarpiu galėjo būti taikoma ir VPĮ 55 straipsnio 11 dalies nuostata, numatanti, jog jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Ši teisė siejama ir su BDAR 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatytais teisėtais duomenų tvarkymo pagrindais. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjo kreipimosi į atsakovą metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1104 patvirtintas Aprašas taip pat nebuvo netekęs galios. Vien tai, kad šio Vyriausybės nutarimo preambulėje nurodyta VPĮ 55 straipsnio 11 dalis, nereiškia, kad Fondo valdyba nuo 2022 m. sausio 1 d. nebegali teikti informacijos apie darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio medianą, jei viešųjų pirkimų sutartys sudarytos iki šios datos.

35. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog informacijos teikimą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir pakartotinio duomenų naudojimo įstatymas, kuris nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir ją panaudoti komerciniams ir nekomerciniams tikslams. Įstatymo 3 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog bet kuri valdžios įstaiga yra saistoma bendrųjų bei konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.), taip pat gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2226-662/2023).

37. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracija Prašymu į Fondo valdybą kreipėsi prašydama patvirtinti, kad Prašyme nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mediana nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. yra ne mažesnė nei 2 400 Eur. Tokios informacijos reikalavimas atitinka tiek Teisės gauti informaciją ir pakartotinio duomenų naudojimo įstatymo nuostatas, tiek ir tebegaliojančios Sutarties sudarymo metu VPĮ 55 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir nėra perteklinis. Todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodydamas kitus motyvus, iš esmės teisingai sprendė, kad Fondo valdyba nepagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui Prašyme nurodytą informaciją.

38. Pripažintina, kad atsakovas Sprendime nepateikė pakankamai pagrįstų argumentų, jog pareiškėjo prašomos informacijos jis negalėjo teikti dėl BDAR ar kituose teisės aktuose nustatytų apribojimų, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo nemotyvuotumo yra pagrįstos.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

40. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis